2014 m. vasario 4 d., antradienis

Klaipėda - trečia diena - maisto pirkimo ypatumai


Tikė serga :(

Kai nusižiovauja matosi ant žandukų apnašos. Vis valosi snukutį ir kartais daro kažką, kas tikriausiai yra žiurkėniškas kosulys. Tikiuosi jai viskas bus gerai, o jei ne, reikės eiti ieškoti veterinaro. Ir dar tokio, kuris dirbtų ir su mažais naminiais gyvūnėliais.
Šiaip visai smagi, laksto, tvarkosi savo gūžtelę. 

Daviau jai gabalėlį dešros su visokiais mononatrio glutomatais, bet niekam nesakykite.


(Akropolio Maxima primena, kad saikas geras daiktas)

Kol kas iš mūsų studentiško ūkio aš vienintelė perku vaisius ir daržoves. Viena kambariokė nusipirko pievagrybių, bet jie guli šaldytuve ir po truputį ruduoja. Kita klausia jos ar ji nieko su jais nedarys, o atsakymas "tegul būna, blogiausiu atveju išmesiu ir nusipirksiu naujų".

Čia man nedidelis kultūrinis šokas dėl maisto.

Pievagrybių pirkėja pasidalino mintimis, kad maistas pigus ir nieko tokio pirkti du kartus daugiau, nei tau reikia. Aš pabandžiau pajuokauti, kad tada gali pirkti pusę tiek (kiek jai reikia), o antrą pusę nupirkti ir atiduoti maisto bankui. Bus tas pats - ir ji išleis tiek pat, ir pardavėjas uždirbs tiek pat, tik gal kažkas dar pavalgys. Tada nusijuokė, kad iš konteinerio kirai galės sulesti. Tada vėl bandžiau sakyti, kad tuomet galima pirkti kirams kokybiško pašaro.
Bet panašu, kad gyvename skirtinguose pasauliuose. 

Šiandien nusipirkau atsarginį baltą chalatą.
Kol pirkau chalatą pardavėja vis pakomentuodavo, kad šito apykaklė jaunatviška, šitą va renkasi vyresnės ir t.t. Net nežinojau kaip reaguoti. Pirmą kartą perkant darbinę aprangą susilaukiau tokių komentarų, o ne "šitam lengviau rasti atsarginių sagų". Norėčiau, kad valstybinėse įstaigose nereikėtų darbuotojams patiems susiveikinėti padorių aprangų. Dabar - vienas daktaras eina su pagal užsakymą pasiūtu chalatu, kitas su reklaminiu ant kurio atlapėlio, kišenės ar dar kur išsiuvinėtas koks nors supervaistaskuriojumslabaireikia.
Tikriausiai gyvenu ne kitame pasaulyje, o galaktikoje.

Neiškenčiau ir įsigijau popieriaus, bei flomasterių savo galaktikai. Dar nieko nenupiešiau. Labai norėčiau eiti papaišyti kranų, laivų ir skulptūrų, kurių čia tiek daug, bet kad tam dar per šalta :/ Net su klaipėdietiška žiema-vasara. Kol kas paišysiu drakonus.

Aplankėm centrinį paštą. Prie pat jo gyvename. Jis labai gražus tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

(Paštas iš lauko. Nuotrauka iš čia.)

Robotų princesėsglobėja taip pat pradėjo rašyti apie savo ir kambariokės gyvenimąKlaipėdoje. Aplankykite. Manau jis bus labai kitoks, nei mano blogas. Manau jų tokios žemiškos problemos, kaip apsipūkuoti gresiantys šampinjonai nekamuoja xD

Įrašą skelbiu iš kavinės "Liepžiedis". Čia yra galimybė pavalgyti dienos pietus pigiai. Vėlgi - tokiam mažam drakoniukui kaip aš geriau rinktis pusę porcijos, nors aplinkui daug žmonių gardžiai kemšančių pilnas ir net nugirdau vieną paburbant "kokios mažos porcijos".
Jaučiuosi taip, tarsi Vilniuje būtų badas ar dar kas nors xD Yra viena pikta padavėja, kuri tokia susiraukusi, kad į ją pažiūrėjęs iš karto nesąmoningai įsidedi papildomą šaukštelį cukraus ant maisto. Ir pardavėja, kuri visai nieko. Ir labai labai viliojančių desertų po stiklu, kurie kainuoja panašiai kaip dienos pietūs. Spėju čia kažkoks sąmokslas tarp jų ir tos padavėjos.

Ryt apašysiu kaip mums sekėsi pirma diena.

2 komentarai:

  1. Aha! Justė gyvena Liepų gatvėje :D O kokioj ligoninėj teks pasidarbuoti? Tikiuosi ne toj, kur, nori "būti drauge" :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mums vokiečiai davė chalatus, tokius ilgus, kokių ever neturėjom, jaučiuos truputį kaip su maišu :D ir dar po jais su pilnais "scrubs" reik būt

    AtsakytiPanaikinti