2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis

Apie labai dideles, dideles ir visai mažutes juodąsias skyles

Gruodžio 19 dieną buvau dar vienoje mokslo sriuboje.
Šį kartą fizikinėje apie   juodąsias skyles , kurią skaitė Kastytis Zubovas. Beje, jis jau šešis metus rašo mokslo populiarinimo blogą, ir nepanašu, kad ruoštųsi sustoti.

Paskaita vyko Bix'ų bare Vilniuje, Etmonų gatvėje. Paskaitos klausėmes rūsyje, nes kur kitur klausysiesi paskaitos apie Visatos platybes. Baras pavadintas pagal  vienu metu tokią buvusią grupę Bix'us, jo interjeras steampunk'inis.
Ir ne, baras nepavadintas pagal žavią protoceraptorę poliglotę Bix iš dinotopijos. Ir taip, jeigu Jums tai nieko nesako, tai reiškiasi esate visiškai sveiki ir skirtingai nei aš, greičiausiai turite ką veikti.

(Bix. Paveikslėlis pasivogtas iš internetų)
Šį kartą vat imsiu ir parašysiu apie tai, apie ką buvo paskaita. Žinoma, mano aprašymas bus žmogaus, kuris su fizika neturi nieko bendro, ir ja domisi baruose, bei paremtas daugiausia dviejų savaičių senumo prisiminimais, bet aš jį vis tiek parašysiu.

Nes noriu. Ir Jūs šiandien nuveikite ką nors, ką norite!

Ir dar  juodasias skyles  visur rašysiu va taip. Čia Bix'ai kalti. Prisiklausiau jų, tai va kas pasidarė.
Šią mokslo kavinės paskaitą irgi filmavo webseminarai.lt ir gal vėliau net įsidės pas save.

(Erelio ūko molekuliniai debesys. Paveikslėlis iš wikipedijos).

Paskaita apie  juodąsias skyles , prasidėjo nuo nuo skylių, bet nuo žvaigždių ir nuo to, kaip žvaiždės susidaro.

O susidaro jos iš esmės tada, kai vienoje vietoje susitelkia labai daug kosminių (vandenilio) dujų. Tarp dujų dalelių susidaro gravitacinės jėgos ir galų gale dalis jų susitelkia į tankų kamuoliuką - protožvaižgdę. Išjudinti dujas gali padėti kas nors iš šono, pavyzdžiui į debesį įlėkusi nelaimėlė kometa.

Protožvaigdžė dar prisisiurbia daugiau dujų, jos susispaudžia taip smarkiai, kad jų atomai ima jungtis - skiriasi šviesa, šiluma, o susijungus dviem vandenilio atomams susdiaro vienas helio atomas.

Kai protožvaigdžė pasiekia tam tikrą masę, ji dar labiau susispaudžia - galima sakyti, sukrenta į vidų. Iš vienos pusės tai labai dramatiška - procesas nustumia aplinkui buvusias dujas tolyn, bet ir labai miela - žvaigždė stabilizuojasi ir dega tol, kol turi jau iš anksčiau prisisiurbto vandenilio. Žvaigždei degant joje susidaro vis sunkesnių cheminių elementų - tiek mumyse esanti geležis, tiek anglis, tiek dar visokie kitokie elementai tėra kažkada gyvenusių ir mirusių žvaigždžių dulkės.

Erelio ūkas - kaip tik vieta, kurioje formuojasi naujos žvaigždės. Iš vieno gigantiško dujų debesies gali susidaryti daug žvaigždžių, ištisi jų spiečiai. Vėliau žvaigždės išsibėgioja kas sau. 

Pavyzdžiui vieną tokį spiečių galima matyti net plika akimi Tauro žvaižgdyne, kuris Lietuvoje kaip tik matomas žiemos mėnesiais!

(Paveikslėlis iš čia. Aš asmeniškai danguje be Grįžulo ratų moku rasti tik Oriono diržą. Bet tada pagal diržą atrandu patį Orioną, o pagal jį ir kitus žvaigždynus. Pavyzdžiui Taurą rasti lengviausia, nes užtenka atsiminti, kad Tauro ragai nukreipti į Oriono kuoką (nuorodoje į skydą, bet aš įsivaizduoju, kad ten kuoka. Man taip lengviau ;p )).

Jis vadinamas Plejadėmis, Sietynu, arba, jeigu norite būti labai moksliški - M45. Plikai akiai jis atrodo tik kaip paprastas melsvas lopinėlis ar viena melsva žvaigždė. Nebent, aišku, turite labai gerą akį. Ir gyvenate už miesto.

Jaunų žvaigdžių spiečius yra melsvas dėl to, jog didelės jaunos žvaigdės yra melsvos. Sendama tokia žvaigždė geltonėja. Mažos būna geltonos iš pat jaunystės. Bet visos žvaigždės sendamos parausta.

Kaip žvaigždės nugyvena savo gyvenimą labai priklauso nuo to, kokio dydžio jos gimsta.

Mažos mielos žvaigždutės

A niekas nežino kaip joms baigiasi. Nes Visatos aušroje užsidegusios mažiausios žvaigždės vis dar dega. Esmė su žvaigždėmis yra paprasta - kuo didesnė, tuo trumpiau gyvena ir tuo didesnį spektaklį padaro išeidama. 

Vidutinės žvaigždės

Čia tokios žvaigždės, kurių dydis yra maždaug 0.5-10 mūsų Saulės masės. Čia maždaug. 
Tokios  žvaigždės gyvenimas vyksta vadinamąja "pagrindine seka". Kai žvaigždėje vandenilio ima trūkti, ji išsipučia į raudonąją milžine - kai mūsų Saulė išsipūs ji suvalgys Merkurijų ir Venerą ir čiupins, o gal ir visiškai sudegins Žemę.

Po to ji kurį laiką pagyvens, nusimes išorinius sluoksnius (sukurs planetinį ūką, bet jis taip vadinamas tik dėl istorinių priežasčių), o iš žvaigždė šerdis susitrauks ir susiformuos baltoji nykštukė - daiktas bus dydžio sulig mūsų Žeme (milijonus kartų mažesnė, nei buvo prieš tai). Ten pavieniai atomai "trinsis" vienas į kitą ir žvaigždė toliau nebesitrauks.

(maždaug taip atrodys mūsų saulė prieš tapdama baltąja nykštuke. Paveikslėlis iš internetų)

Gigantiškos žvaigždūnės

Masyvios žvaigždės gyvena ne milijardais, kaip mažesnės, o tik milijonais metų - jos po raudonosios milžinės SPROGSTA. Išoriniai sluoksniai ne pasklinda, o išsilaksto. Tam energijos duoda žvaigždės šerdies greitas susitraukimas iki visai mažyčio mažulyčio objekto. Taip susidaro  neutroninė žvaigždė, kuri dar labiau kondensuota už jau anksčiau minėtą baltąja nykštukę. 

O jeigu atomai dar labiau susipaudžia, tai susiformuoja  juodoji skylė  - žvaigždės masė sukrenta į tokią tankią masę, kad iš jos nebegali pabėgti netgi šviesa. Iš čia ir pavadinimas.

(Paveikslėlis iš čia Ne po visų supernovų kas nors susidaro.)

Kuo kūnas masyvesnis ir didesnis, tuo didesnio greičio reikia, kad nuo jo pabėgtum. Didžiausias greitis yra šviesos greitis - tai va, galima įsivaizduoti kokia tanki ta  juodoji skylė

Kaip jau supratote,  juodoji skylė  ne skylė. Tai tiesiog mažas, bet labai tankus ir dėl to didelę masę turintis objektas. Maždaug kaip visa mūsų planeta suspausta į daiktą, kurio skersmuo siekia ne daugiau, nei 3 milimetrus... Va dėl tos didelės masės ir išeina, kad  juodoji skylė  turi didelę trauką (buitiškiausia prasme traukos jėga tarp dviejų kūnų yra proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga juos skiriančio atstumo kvadratui).

(simuliacija, kaip maždaug  juodoji skylė  ne tik pasigrobia, bet ir laužia aplinkui ją sklindančią šviesą. Animacija iš internetų.)

Filmų kūrėjai dažnai mėgsta pavaizduoti  juodąsias skyles  kaip viską siurbiančius dulkių siurblius. Ir iš tiesų - yra toks daiktas, kaip 

Schwarzschild'o sfera (įvykių horizontas) - ta  juodąja skylę  supantis erdvėlaikis į kurią patekęs daiktas jau nebegali pabėgti nuo tos  juodosios skylės . Tik tas įvykių horizontas nėra toks jau didelis, kaip rodomas filmuose - taip pat baisu būtų priskirsti arti saulės ir sudegti, ar nusibaigti nuo kokios kosminės radiacijos. 

Jeigu koks kosminis dievas sugalvotų mūsų Saulę pakeisti  juodąja skyle , bet tokios pačios masės ir formos, kaip kad buvo mūsų Saulė, tai mums be dienos šviesos praradimo, ekosistemos sugriuvimo  ir visa ko žūties, bei sušalimo į ledą daugiau kaip ir nieko baisesnio nenutiktų - mūsų sistemos planetos toliau suktųsi, kaip sukosi prieš tai. Bet jei įdėtų tokios pat masės, kaip mūsų Saulė, taburetę, tai būtų ragas. Nes taburetės forma kitokia, nei Saulės. Ir išeitų kosminis itališkas eismas.

O bet tačiau - yra viena specifinė  juodųjų skylių  grupė, kurios turi itin didelę masę ir yra randamos galaktikų centruose. Ne, galaktika nesisiuka aplink skylę jos centre - tiesą sakant skylė nesudaro net vienos tūkstančosios pačios galaktikos masės. Galaktika sukasi ar formuoja kitokią struktūrą dėl visų joje esančių objektvų sąveikos visumos.  Juodoji skylė  jos centre įtaką turi tik keliems aplinkiniams šviesmečiams, ir jei ji dingtų, tai trajektorijas pakeistų tik nedidelė grupė arti aplink ją besisukiojančių objektų.

(Yra įvairių toerijų aiškinančių kaip galėjo prasidėti mūsų Visata - pavyzdžiui, kad ji prasidėjo kaip keturdimensės juodosios skylės mirties rezultatas. Toks jau tas mokslas - rytoj viskas, ką žinome šiandien gali būti paneigta, bet viena išlieka - mokslo dėka įmanomas tolimas nuo netiesos.)


Tačiau plink galaktikos centre esančią  juodąją skylę  vyksta energetiniai procesai, kurie jau gali paveikti visą likusią galaktiką.
Astronomai kartais kalba apie supermasyvių  juodųjų skylių  spinduliuotę. Tik ji sklinda ne iš pačių skylių, bet iš jų aplinkos. 
Iš kažkur prie skylės atlekia nemažas dujų debesis, lėkdamas šalia jos, dėl traukos, jis užlinksta, pasikeičia jo forma - jis išsitempia, išsitampo, išsisuka į spiralę ir jei yra pakankamai arti, tai pradeda sukti aplink  juodąją skylę  elipse. 

Kadangi ta dujų debesis, tai tos dujos dėl sukimosi elipse ima susidurinėti (panašiai kaip bangos nearamioje jūroje), ir taip po truputį tos dujos susisuka į ganėtinai plokščią diską, kuriame dujos lekia apskritiminėmis orbitomis - tos, kurios arčiau skylės juda greičiau, kurios toliau - lėčiau. Ką mes gaunam? Trintį. O nuo trinties išsiskiria šiluma. 

Visai šalia  juodosios skylės  esančios dujos įkaista iki milijonų laipsnių temperatūros ir netgi ima skleisti taip visai nemažai šviesos. Šitaip išsiskyrusi šviesa gali būti netgi ryškesnė už visą likusią galaktiką, o tada tokios galaktikos vadinamos aktyviomis (maždaug 10% visų mums žinomų galaktikų).


(Artimiausia mūsiškai aktyvi galaktika - Kentauro A. Kairėje pusėje jungtinis paveikslėlis iš galaktikos rentgeno, radio bangų ir optinės (tokios, kokią mato mūsų akis) nuotraukų. Tikra diskoteka padarėliams, matantiems platų spindulių spektrą. Paveikslėlis iš čia)


Dėl trinties ir spinduliuotės dujos po truputį praranda kinetinę energiją, įkrenta į  juodąją skylę  ir ją augina. Spėjama, jog šitos super didelės  juodosios skylės  taip ir užaugo per milijardus metų laižydamos dujas.

Neretai prie skylės priskridusios dujos jau būna įsimagnetinusios. Jos besisukdamos aplink skylę formuoja  magnetines jėgas, kurios gali nedidelę dalį dujų išstumti iš to disko statmenai šviesos greičiui artimu greičiu (susidaro vadinamosios čiurkšlės) - taip kažkas toliau nuo galaktikos centro gali būti apsisiotas kosmine dujų čiurkšle. Gerai, jau gerai - tie reiškiniai dar vadinamai kosminiais vėjais :) Mums gerai, mūsų Saulės sistema yra saugiai įsikūrusi mūsų galaktikos diske, kuris kaip koks bamperis sulaiko nemažą dalį tokių vėjų, bei spinduliuočių.

(Mesjė 82 - labai ryški galaktika nuo mūsų nutolusi apie 12 milijonų šviesmečių. Tik nėra iki galo aišku kas joje taip baisiai ryškiai šviečia... Nuotrauka iš čia.)


Aktyvioje galaktikoje arba dujų mažėja apskritai, arba mažėja bent jau šaltų dujų.  Juodosios skylės  poveikis gali būti pakankamas, kad ji pilnai išstumtų visas dujas iš galaktikos. Tokio galaktika pasensta - tampa raudona, kurioje daug senų ir mažų raudonų žvaigždžių. Nėr dujų - nėra kuro naujoms žvaigždėms...

Visatoje po truputi visos galaktikos raudonėja ir žvaigždžių formavimasis jojs lėtėja. 

Kažkada, po nepalyginamai daugiau laiko, nei jau gyvena mūsų Visata, pati Visata nurims - bus tik  juodosios skylės , neutroninės žvaigždės ir kiti ramūs objektai. O kas bus po to - nežinia. 


(iš iternetų)

Pabaigai:
Ar gali dvi  juodosios skylės   susidurti?
Kai dvi skylės suartėja, jos susijungia ir pasidaro dar didesnė  juodoji skylė , o to proceso metu išspinduliuojama daug gravitacinių bangų (ne pačių skylių, bet jų sukimosi). Dabar kaip tik aiškinamasi ir kuriami metodai, kaip būtų galima tą tyrinėti - tai galėtų būti geras realitavumo teorijos patikrinimas.

Ar galima pasigaminti mažą  juodąją skylę ?
Jeigu paimsime akmenį ir jį suspausite iki  juodosios skylės  tankumo, tai jis gravitacinę įtaką turės tokią pat, kaip ir prieš tai. Bet į delną, jos nepaimsimee- ji prakris pro jūsų delną sudarančių atomų viduje esančius tarpus, keliaus iki žemės centro ir greičiausiai sukiosis ten daug daug milijonų metų, kol, jeigu jai iš viso pasiseks, pataikys į kokio atomo centrą. Tada ji pataps šiek tiek didesnė.
Galbūt žemėje dabar tokių pilna, ką mes ten žinome.



Sekantis blogo įrašas bus jau po Naujųjų metų :) Dabar einu gamintis karštų obuolių sulčių su cinamonu ir kontempliuoti Visatos begalybę ir tą faktą, kad iš esmės mes visi esame sudaryti iš truputėlio materijos (kuri tuo pat metu gali būti laikoma ir energija) ir daugybės to, ką laikome tuštuma :D ...

2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

Greičiau pasistatysi namą dirbdamas, nei bandydamas laimę loterijose

Šiandien paskutinį kartą studentiškai keičiausi kalėdinėmis dovanėlėmis. Tą dariau vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos studentų mokslinės draugijos būrelyje. 
Jame aš jokios mokslinės veiklos nevykdau, bet atėjau papasakoti įspūdžius apie vieną konferenciją, kurioje klausiau pranešimus. Prie progos ir pramoginėje dalyje sudalyvavau. 

Gavau laimės sausainiuką, kuris savyje slėpė štai tokią pranašystę:


Prisilipinsiu ją ant savo darbų knygos viršelio ir atrodysiu super mandrai ir pretenzingai.
O rytoj nusipirksiu loterijos bilietėlį ir jį prilipinsiu šalia >:D

Tada atrodysiu mandrai, pretnzingai ir kaip neturinti ką veikti. Muahahahah!

Laimės sausainiukai - tai tokie daikčiukai, kuriuos duoda kinų maisto restoranuose (ne visuose, pigesniuose tai ŠIS gausi :/ ) drauge su maistu, bet jų galima nusipirkti ir atskirai pramogai. Jie tuščiaviduriai, o viduje būna lapelis su daugiau ar mažiu protinga mintimi. Pačioje Kinijoje jų nėra, nes tai japoniškas sausainis, kurį kiniečių restoranai modifikavo (atpigino) ir pradėjo taikyti Amerikoje kaip vilionę valgyti būtent pas juos, o ne kitur (čia kaip žaisliukas prie mėsainio, ar dribsniuose).


(nuotrauka iš internetų)

Dar ryt pamėginsiu jų iškepti namie :D Jei pasiseks, tai parašysiu kaip sekėsi. Jei neaprašysiu, vadinasi nesisekė ir aš gėdingai tyliu :l ...

2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

Ekskursija pažiūrėti kaip atrodo troleibusų kontaktinis tinklas iš arčiau

Prieš beveik pusmetį pažiūrėjau kaip atrodo troleibusai iš arčiau - sudalyvavau blogerių ekskursijoje po pirmą Vilniaus troleibusų parką.

Šeštadienį dar kartą nuskilo - galėjau pažiūrėti kaip dirba troleibusų kontaktinį tinklą prižiūrintys žmonės :D Ekskursiją suorganizavo Marius Markevičius. Didelis ačiū jam ir mums savo brangaus laiko nepagailėjusiems darbuotojams :>

Kas negyvenate Vilniuje, tai trumpai papasakosiu kame yra esmė su troleibusais - jie po truputį yra stumiami iš viešojo transporto sistemos. 


(Liūdintis apleistas 13 maršruto troleibusas :( Jei labai įsižiūrėsite pamatysite kaip rieda ašarėlė) 


Kodėl? 

A biesas žino. 

Aš tai pavyzdžiui nesuprantu. Vieną rytą atsikėliau ir sužinojau, kad troleibusai tipo nebemadinga, neįdomu, ir iš viso netinkama transporto priemonė sostinei. Žinoma, gyvenimas sostinėje turi savų minusų - pavyzdžiui reprezentacinį spaudimą. Taip, taip - mes iki to pakankamai dasigyvenome ir, kaip kiekviena tikra Europos sostinė ar garsus miestas turime viską daryti gražiai (antraip gausim baudų). Vilniaus elgutė štai kaip jau įprasta tobulas šakų kūgis, o ne tikras medelis :( (na, bent jau ne Kauno kyborgas...) Vieną rytą atsikelsiu ir grūmos man pirštu mados policija, kad papai per maži :D

Yra visokių ten argumentų kodėl troleibusai ne lygis.

Vienas iš jų, kad jie brangūs.

Troleibusai realiai yra pigūs, kuo daugiau troleibusų - tuo jie pigesni, kuo mažiau - tuo brangesni. Čia jų didelis pliusas prieš autobusus. Kodėl didėjant troleibusų jų važiavimo savikaina mažėja? Labiausiai dėl to, jog jie yra varomi elektra, o jų konstrukcijos pakankamai paprastos, kad juos remontuoti būtų galima patiems (ar net surinkti nuo nulio, bet kai dėl pasigaminimo, tai LT trūksta tam gamtinių išteklių. Autobusų patys irgi nesigaminsime). Praeitą savaitę mačiau ne vieną blogo įrašą, kur žmonės pasiskaičiavo, kad jau dabar Vilniuje šildytis elektra yra pigiau, nei centriniu šildymu - jeigu LT turėtų nuosavą galingą elektros šaltinį, tai troleibusai būtų dar pigesni.

Kitas argumentas yra tas, kad jie nemodernūs.

Na, taip troleibusai senas daiktas - galima Vilniuje būtų važinėtis magnetiniais traukiniais ar kokiais nugarą pakasančiais elektrosraigtasparniais. Dvibėgis tramvajus, vietoj dviejų ūsų ore, turi dvi šaknis žemėje (ir apvažiuoti kliūtį jam sunkiau), vienbėgis tramvajus yra iš viso LOL (nors jei Vilnius tokį turėtų galėtų tapti tikru hipsterių draustiniu), tai kad nelabai ką modernaus ir įperkamo Vilnius turi... Pigiau būtų atnaujinti troleibusų parką. Man, kaip Vilniaus gyventojui, tai, prisipažinsiu, labiausiai rūpi kaina. Galėčiau ir ant genetiškai modifikuoto jojamojo vikšro po miestą keliauti. Man nesišviečia, kad naujos transporto priemonės įdiegimas nuo nulio bus pigesnis, nei senos optimizavimas. Mūsuose net operacinės iš naujo neperstatomos, o čia eina kalba apie visos sistemos keitimą.
Nu nesisuka man krumpliaračiai, nors tu ką.


(Jeigu turėtume pakankamai pinigų, garantuoju, kad Vilnius taptų pirmu Pasaulyje miestu su tikrai ekologišku mega sliekų viešuoju transportu. Galėtume net išveisti oranžinės spalvos skirtus tik true vilniečiams, kuriuos sliekai prisileistų tik patikrinę ar žmonės turi identifikacinę vilniečio kortelę. Nu dar koks šiaulietis užlips ant slieko. FUI gi.)

Dar viena argumentas, visai iš lempos yra, kad troleibusų laidai ir jie patys darko Vilniaus miesto vaizdą...


Nes visi žinome, kad vilniečiai žmonės išdidūs ir vaikšto visą laiką aukštai iškėlę galvą, todėl ant kelio atsiradusių bėgių ar visų kelių dangos keitimo betonu (o to reiktų kai kurioms iš naujų transporto priemonių) tikrai nepastebės. Tikrai ne.

:D taigi, bent jau tarp paprastų miestiečių sklando kalbos, kad čia ne kas kitas, kaip tiesiog būdas nustekenti troleibusus, privesti iki bankroto, o tada tik ŠULDUBULDU uldu kažkas nusipirko :D O tai tau, kaip čia dabar taip?..

Tiep.

Tai reikia pagaliau pradėti kalbėti ką aš ten ekskursijoje pamačiau. Ekskursiją su mumis buvo pradėjęs fotografas Augustas Didžgalvis. Bet po to pasakė, kad čia nėra ką fotografuoti ir paliko mus, paprastus mirtinguosius. Taigi, toliau visos nuotraukos darytos su paprastu mobileeeeku :D Kentėkit.

(Atvažiavau per anksti, tai apvaikščiojau teritoriją ratais-kvadratais. Va kur miega troleibusai. Už spygliuota viela aptvertos tvoros. O tas keistas kvadratinis daiktas kairėje nuotraukos pusėje, tai vargana senos kažkada ten buvusios stotelės liekanėlė).


(Šalia administracijos pastato yra toks keistas neveikiantis fontanas-laivas, kurio dugne mėtosi pakuotės nuo drėgnų servetėlių ir įtartinai gerai veši pienės. Taigi, panašu, kad fontanas netiesiogiai kalba mažiausiai apie vieną kitą Vilniaus miesto problemą*. Nuotraukos dešinėje pusėje stovi daaaug po taksi reformos (ar galima taip sakyti?) atsiradusių Vilniaus miesto taksi mašiniukų (kaip suprantu, tai ir ten buvo bandoma įvesti monopolį), o už jų tas vieno aukšto pastatas yra greitosios medicinos pagalbos stotis - tai tarpinė vieta, kurioje stovi greitoji pagalba, kad nevažiuotų kiekvieną kartą iš ligoninės. Man bevaikštant aplinkui tai tik ten ir dar toliau esančioje degalinėje darbas virte virė (stotyje net nebuvo nė vieno "snaudžiančio" ekipažo :o ).


Pradžioje pažiūrėjome kaip antrajame Vilniaus troleibusų parke keičiamas troleibuso laidas. Jį keitė vieno avarinio ekipažo darbuotojai. Vilniaus mieste yra 4 brigados, po 2-3 automobilius.

Ir žinote ką.

O visai ten ir ne laidas!

Ten strypas.

Geras storas pagalys iš vario ir dar kažkokių tai paslaptingų metalo lydinio.


(elfų ietis)
Tas strypas, tai vat ir yra tas troleibuso laidas - o tas kitas daiktas naudojamas sujungti dviems strypams, jeigu jie nutrūksta, ar pekeisti susidevėjusią dalį. Ekskursijos metu sužinojome, kad lygioje vietoje troleibuso laidas ataliko ~30 metų, o ant posūkių ~15. 


(Darbo transporte įtaisytas varstotas lyginti susilanksčiusiems laidams).

Nutrūkęs troleibuso laidas gali smarkiai sužaloti. Vis dėl to nesu girdėjusi, kad būtų sužalojęs kokį nors praeivį, o štai, kad sužaloja darbuotojus ekskursijos metu išgirdome - dar sovietiniais laikais trūkęs vienas laidas numušė ir sužalojo tris kontaktinio tinklo darbininkus! 

Darbuotojai "pajuokavo", kad nėra nė vieno darbuotojo, kuris nebūtų vienaip ar kitaip nukentėjęs darbo metu. Pavyzdžiui avarijų metu jie dirba "ant gyvo laido" ir gali nusitrenkti elektra - taip jie rizikuoja savo gyvybėmis, bet avarijas likviduoja per kelias-keliolika minučių, o ne kelias valandas. Jeigu autobusai neišmestų nuodingų išmetamųjų dujų, tai čia būtų didelis troleibusų minusas, kad jie yra pavojingi žmonių sveikatai...


Kalbant apie dūmus, tai šitu blogu dabar nušausiu antrą zuikį. Prieš porą dienų pastebėjau, kad aplink mano namus yra gausybė begalybė mažiukų autoservisiukų. Ir praktiškai iš visų kyšo po kaminiuką, kuris rūksta. Tik iš visų rūksta toks gražus baltas dūmas. Iš pradžių pagalvojau, kad gal ten kokias malkas šilumai kūrena ar ką. Nu nesijuokite, nesigaudau aš tuose autoservisuose. 

Ekskursijos metu pamačiau, kad šalia parko esatis autoservisas "Martonas" turi ne tai, kad kaminiuką, o visą kaminą, kuris leido juodus tumulus dūmų (čia dar neįspūdingiausi užfiksuoti), kiti ekskursijos dalyviai pasakė, kad autoservisuose būna deginamas senas tepalas ir panašiai, bet taip pat būna specialūs filtrai, kurie neleidžia į orą patekti kam nereikia.
Kol aš stovėjau ir vėpsojau džiaugdamasi, kad nėra į mus pučiančio vėjo, vienas parko darbuotojas pasakė, kad "Martonui" šitas negalioja ir hipotezę, kad jo savininkai artimai susiję su Vilniaus miesto savivaldybe... o_O

Išsiklausinėjome, kad ilgiausiai Vilniuje dėl troleibusų kaltės eismas buvo sustojęs 1,5 h. Ilgiau taisomus gedimus dažniausiai sukelia koks šiukšliavežis nuvertęs atraminį stulpą ar kas panašaus. Visai maži gedimai dažniausiai net nesutrikdo pačio troleibuso važiavimo, nes jis juos įveikia naudodamas akumuliatorius ar tiesiog iš inercijos prieš tai įsibėgėjęs :)


Ekskursijos metu mums prirodė visokių įdomių daiktų. Sužinojau, kad pavyzdžiui troleibusai lengviau ir greičiau suka į dešinę, nes taip sukonstruotos tos dalys, kur ūsas liečiasi su laidu. Tad, jeigu kada pastebėjote, kad troleibusas ūsus dažniau pameta sukdamas į kairę, tai esate labai pastabus, bei šiuo klausimu teisus :)

Sudėtingiausios kontaktinio tinklo prasme vietos Vilniuje yra šalia Spaudos rūmų ir Operos ir baleto teatro.


(Vienas darbininkas turi būti apačioje, kad valdytų darbo platformą. Kiti dirba. Mes stovime nuošalyje, kad netrukdytumėme ar nelaimės atveju nenukentėtume)


(Po darbo svarbu ir pasigražinti :) Nors, man bespoksant buvo paaiškinta, kad tai būtina tam, kad transportas išliktų ryškios ir lengvai pastebimos spalvos xD)

Darbuotojai taip pat papasakojo, kad įkūrus antrą troleibusų parką iš tos vietos dingo visi visi balandžiai. Bet po to, po truputį, vėl apsigyveno :) 
Taip pat paklausėme kiek yra kontaktinio tinklo darbuotojų, tai jie patys suskaičiavo, kad ~40. Ankstesenėje eskursijoje buvo žmonių, kurie sakė, kad jų yra ~200 (neva dėl to troleibusai labai brangūs). 


Kadangi mūsų buvo nedaug, tai atlikus darbą, kontaktinio tinklo darbuotojai grįždami į savo secret hideout'ą pasiėmė ir mus kartu į oranžinį mašiniuką :D

O bazė tai tikrai gerai paslėpta - Antakalnyje, jei nežinotum kur, tai niekaip nerastum. Ne Antakalnio. Bazės.

Ten sušilom, gavom arbatos, kavos ir netgi torto :> Kadangi ten žmonės ilsėjosi po darbų, ar jų dar tik laukė, tai ten nefotografavau. Jiems mes tikriausiai buvome dar įdomesni svečiai, nei mums ekskursija pas juos.


Būstinėje buvo štai tokia faina rankomis nupiešta schema su visu kontaktiniu tinklu.


(primena kraujagysles)


Ekskursija užsibaigė aprodymu vieno ekipažo atsarginių dalių sandėliuko. Šiaip jie turi oficialius sandėlius, bet sakė, kad kiekvienas ekipažas, ar net meistras turi ir pats susidėjęs ką geresnio :D 

Pačioje pabaigoje sužinojau dar vieną įdomų dalyką, jog Vilniaus troleibusų kontaktinis tinklas turi vieną bėdą, kurios neturi Kauno - užsidegimus. Kai kur kontaktiniame tinkle yra įdėtos izoliacinės detalės iš į plastmasę panašios medžiagos, gumos ar paprasčiausio impregnuoto medžio. Tačiau pravažiuojančios fūros (vilkikai) kelia nuo kelio dulkes su druska, chemikalais ir dar velnias žino kuom - tai nusėda ant dalių ir sudaro sąlygas ne tik pratekėti elektros srovei, bet dalims greitai susidėvėti (ar, kraštutiniausiu atveju net užsidegti). Kaune eismai, tam per maži, o Vilniuje tai irgi tik keliose gatvėse taip būna.
Darbuotojai pasakojo, kad bandė šią problemą kelti aukščiau, bet, kaip suprantate, pigiau ir paprasčiau tiesiog dažniau keisti galinčias užsidegti dalis. Dar jie bandė patys bent jau išsiaiškinti dėl kokių būtent chemikalų taip nutinka, deja nepavyko - jų sukonstruotos dulkių gaudyklės nesugavo kažko neįprasto.

Tai va tokia va buvo ekskursija :) Labai džiaugiuosi, kad į ją nuėjau. Ir pabaigai dar viena nuotrauka su ištvermingiausiais:


(Mums daug ką aprodęs ir papasakojęs kontaktinio tinklo darbuotojas, Marius, kuris suorganizavo ekskursiją, aš, o fotografavo ir į kadrą nepateko Jurgis. Stovime prie jau išimtos kontaktinio tinklo dalies, kuri  anksčiau kabėjo šalia Spaudos rūmų - gal kas ją atsimenate :) Ji sveria ~180 kg mes bandėm patampyti, bet nelabai sekėsi XD )

Dar ekskursijoje dalyvavo Skirmatas Tumelis, tai įdomu ką jis parašys :D

* Ech, nu jeigu netingėjote nuvažiuoti iki pat apačios pažiūrėti kas ten per žvaigždutės paaiškinimas, tai toks kita problema yra - viešųjų tualetų trūkumas.

2013 m. gruodžio 3 d., antradienis

Nemokami tyrimai (mainais už leidimą gautus duomenis naudoti moksliniame darbe)

Mano kursiokė Aistė Augytė atlieka mokslinį darbą ir jo metu ketina ištirti 60 asmenų 18-25 metų amžiaus tarpe - specialiais aparatais išmatuoti gyslainės storį, bei akies ašies ilgį. Štai kokią informaciją ji manęs pati paprašė paskelbti:


Esu medicinos studentė ir atlieku mokslinį darbą apie gyslainės storio matavimą. Labai noriu pakviesti sudalyvauti šiame tyrime, ypač turinčius didelę trumparegystę (≥ 6 D). Tyrimo metu gydytoja atliks gyslainės matavimus su specialiu aparatu (Heidelberg OCT (Heidelberg engeering, Germany)), taip pat pamatuos akies ašies ilgį. Tyrimai nėra invaziniai, o matuojant akies ašies ilgį akis yra nuskausminama akių lašais, todėl nesukelia skausmo.


Tyrimui reiktų atvykti į Santariškes pirmadienį arba antradienį apie 12 – 14 val. Matavimas užtrunka apie 15 min., tad ilgai neužlaikytume. Jei norite sudalyvauti, parašykite man el.paštu: augyte.aiste@gmail.com arba tel.: 868655825 ir susitarsime dėl laiko.
Labai skatinu sudalyvauti!




Aš jau išsimatavau :D Galima ir su nedidele trumparegyste, akcentas uždėtas dėl to, jog su didele ne tiek ir daug žmonių yra, tai jų ypač ieško.
Labai baisiai skamba ta dalis apie nuskausminimą - realiai vienam aparatui nuskausminti nereikia, nes nėra jo ir akies kontakto, o kitas labai švelniai prisiliečia prie akies paviršiaus - jei nešiojate kontaktinius lęšius jausmą, kurį patirtumėte be nuskausminimo patiriate įsidėdami ir išsiimdami lęšius. 

Beje, prieš tyrimus reikia lęšius išsiimti, arba ateiti be jų, nes kitaip bus ne tikslūs rezultatai. Iki tyrimo vietos nuves ir, jei reikia padėti, parodys kaip išeiti iš tos painios Santariškių ligoninės. Tyrimai atliekami moksliniais tikslais, bet jeigu gydytoja pamatys, kad kažkas yra negerai - tai žinoma, jog iš karto pasakys ir patars ką daryti, kur eiti, į ką kreiptis toliau. 

Paprastai šis tyrimas skiriamas sergantiems glaukoma, arba tiems, kurių trumparegystė progresuoja, yra kilusi dėl neaiškių priežasčių (spoksojimas į knygas ar kompą trumparegystės nesukelia. Čia mitas). Jis taip pat gali būti atliekamas profilaktiškai, nes kai kurios ligos prasideda nuo besimptomių, bet OCT jau nustatomų pokyčių.

Kadangi, kaip minėjau, nemokamus tyrimus gaus tik 60 asmenų, tai jeigu norite reikėtų šiomis dienomis ir susiimti, kad bent susisiektumėte.

(Čia paveikslėlių iš internetų, bet OCT metu matomas maždaug toks vaizdas. Kairėje (tas pilkesnis) paveikslėlis tai infraraudonaisiais spinduliais užfiksuotos akies dugno kraujagyslės - galima apžiūrėti ir kaip jos pulsuoja, kaip eina, ar nėra kur nutrūksta ir panašiai. Dešinėje yra šviesa atliktas "pjūvis" (šviesa yra ir bangos, ir dalelės vienu metu - aparatas jos dėka tiria akies vidų, kaip kad rentgeno spindulių dėka daromos paprastos kompiuterinės tomografijos) ir galima dar įdėmiau apžiūrėti kaip akis laikosi :) ).

Be sužinojimo, kad mano akytės sveikos (neskaitant trumparegystės), vakar pirmą kartą žaidžiau žaidimą Ligretto. :0 Taip patiko.
100 kartų geriau už UNO.
Dabar noriu tokį turėti namuose ar net nešiotis su savimi ir bandyti įkalbėti ką nors su manim pažaisti. Bandysiu prikalbinti antrą pusę šiandien vakare nueiti su manimi iki Senukų, nes bent jau jų intternetiniame puslapyje pateikta šio žaidimo kaina yra mažiausia iš visų, kiek radau kas Lietuvoje prekiauja originaliu žaidimu (jie 24 Lt, kitur 30 Lt). Yra ir padirbinių, jie simpatiški tuom, kad būna su paveikslėliais visokiais :D Savotiškai žavūs.
Jeigu pavyks šiandien įsigyti vėliau pridėsiu papildymą ar parduotuvės puslapis nemelavo :)

(Paveikslėlis iš internetų)

2013 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Smurtas prieš moteris

Šiandienos blogo įrašą noriu pradėti nuo atsiminimo iš darželio. Jų nedaug turiu, tai visus galiu užrašyti.

Vienos iš pirmųjų dienų darželyje pamačiau atskirai nuo kitų žaislų lentynoje gulinti va tokį va daiktą:

(nuotrauka iš čia. Čia ne tas būtent daiktas, bet į jį panašus)

Aš visiškai nesupratau kas tai yra ir ką su juo daryti, bet pasiėmiau ir ėmiau knibinėti. Iš karto prisistatė grupės berniukai su klausimu "ką čia dabar darai?". Atėmė iš manęs žaislą ir padėjo jį atgal. Aš labai susinervinau, kad negavau to ko aš noriu (savanaudis vaikas, nieko nepadarysi) ir nuėjau pasiskųsti auklėtojai, kad jie neleidžia man žaisti su žaislu su kuriuo niekas nežaidžia*. Iš auklėtojos gavau pylos už tai kad:

a) skundžiuosi. Minėta auklėtoja mus "auklėjo", kad bet koks skundimasis yra blogai, ir net jeigu tave tikrai kažkas nuskriaudė, tai turi kentėti, nes skriaudžia už tai, kad taip tau reikia. Nes jeigu nebūtų už ką, tai neskriaustų. Ji mus pačius dažnai skriausdavo keistomis bausmėmis ar reikalaudavo, kad pvz.: negrįši į grupę  iš valgyklos iki tol, kol nebaigsi visko valgyti, nesvarbu, kaip šlykštu ar neskanu, ar tai, kad tau iškrito plomba ir tu iš viso valgyti negali. (man taip nebuvo, bet vienas berniukas vėliau po vertimo taip valgyti maistą pradėjo šlapintis į lovą, dėl ko vėl gavo velnių iš tos pačios auklėtojos, kuri nusprendė, kad dabar jis miegos be antklodės, kol nenustos šlapintis, o jeigu kuris vaikas jam atiduos savo anklodę, tai miegos visą likusį laiką be jos. Nors kai pasiklausau kitų darželių auklėtojų ar tėvų "auklėjimo" metodų šitie dar visai gėlytės atrodo :( ).

b) paėmiau ne mergaitišką žaislą.

Aš tada net nesupratau, ką reiškia tas žodis, bet jį supratau taip -  jeigu aš su juo žaisiu, tai jis ir bus mergaitiškas. Nes aš mergaitė. Juk negaliu būti mergaite dėl to, kad žaidžiu būtent su tuo, o ne kitu žaislu. 

Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo žaislu auklėtoja apdovanodavo berniukus už gerą elgesį. Kad jį gautų berniukams užtekdavo nesimušti ir nieko nelaužyti. Buvo ir mergaičių apdovanojimo žaislai (pvz.: originali barbė (kas jaunesni, tai tada dėl mažesnės perkamosios galios barbės buvo nepalyginti brangesnės)), bet už jį reikėjo daugiau padaryti - pvz.: po darbelių valandėlės surinkti flomasterius, nušluostyti dažus, už auklėtoją tą dieną prižiūrėti ar pamaitinti valgykloje mažesnį. Berniukai šitų darbų nedirbo, nes jtie darbai "mergaitiški", o jeigu bandydavo, tai būdavo auklėtojų barami, kad nepadarys gerai, nes yra berniukai (nors vienas berniukas flomasterius ne tik surinkdavo, bet ir sudėdavo pagal spalvas ir visai be jokio atlygio. Jam tiesiog patiko juos rūšiuoti. Tai aš kartais pagudraudavau - jis surinkdavo už mane, aš jam duodavau barbę, o jis man duodavo kažką, ką pats užsidirbdavo vien tuo, kad kol rinko flomasterius gi negalėjo muštis xD Free games for all.).

Atsimenu tada buvau labai pikta, jog negavau to konstruktoriaus. Vėliau viena už mane didesnė mergaitė apsiėmė mane "globoti" ir aš jos paprašiau man tą konstruktorių nukniaukti. Ji man jį nukniaukė, mes nulindome į pagalbinę patalpėlę ir pradėjome jį dėlioti. Aš nieko nesupratau - jungiau dalis bet kaip, bet ji padarė mašinėlę su keturiais ratais, dviem sėdynėm ir vairu.
Tada mus atrado kita auklėtoja, kuri buvo ne tokia kaip ta "dalintoja slashas baudėja", pagyrė mano padarytą žvaigždutę (aš dariau gėlytę, bet ok), jos mašinėlę. Mašinėlę ji padėjo šalia konstruktoriaus dėžutės prieš tai parodžiusi kitiems vaikams. Sekančią dieną konstruktorių berniukai sulaužė, išmėtė pro langą, o ta  mašinėle dar patrankė mudviem per galvas. Už ką vėliau negavo žaislo apdovanojimo, o mes stovėjome kampe, su pasakymu "kam lendate prie berniukų?".

Tada pykau, kad kodėl mes stovime kampe, kai jie mums trankė per galvą? Mes gi netrankėme jiems per galvas. (dabar kai jau viską parašiau pagalvojau, kad auklėtojos turėjo tik 2 bausmės kampus, tai gal tiesiog negalėjo visų berniukų sustatyti į kampus).

Ta mergaitė, dabar jau užaugusi ir baigusi teisę šitą įvykį kartais atsimena ir man priekaištauja dėl jo, kad aš jos negyniau toje situacijoje (tada aš nesupratau, kad aiškinimai nesiskųsti yra manipuliacija mūsų vaikišku naivumu).

Šiandien suprantu, kad berniukų pykčio priepuolis kilo ne tik dėl to, jog mergaitiškos rankos palietė kažką, kas leista liesti tik berniukams, bet ir dėl to, jog mergaitė padarė mašinėlę, kai tuo tarpu berniukų konstrukcijos visada būdavo plokščios ir  dažniausiai tik geometrinės figūros. Tikriausiai tie berniukai jautėsi daug labiau nuskriausti, nei mes, ir, iš savo požiūrio taško, vykdė teisingumą, kuris grąžino juos į berniuko statusą, kuris, kaip galbūt suprantate, darželyje reiškė ne tik įdomesnius žaislus, bet ir mažesnius reikalavimus "geram elgesiui". Bet čia įdomesnius žaislus iš mano pozicijų - kitos grupės mergaitės nesuprato mudviejų entuziazmo žaisti su konstruktoriumi, nes jis gi berniukiškas žaislas. Juos berniukus laikė durniais, kuriuos reikia globoti kaip žvėrelius, ar manipuliuoti, jei nori, kad atiduotų meduolį (pavakariais gaudavome skiesto kefyro ir po meduolį/džiūvesėlį), o bet koks noras džiaugtis tuom, kuom džiaugiesi jie buvo FUI FUI FUI.

Grupėje, į kurią perėjau po to, buvo lengviau, nes visi buvome vaikai, o ne berniukai ir mergaitės. Mergaitės galėdavome pastatyti iš kaladėlių namą, o berniukai jame žaisdavo su lėlėm ir žvėreliais, kitą dieną jie galėdavo pastatyti namą, ir mes jame žaisdavome. Po to visi galėdavome jį nugriauti ir voliotis pliušinukų krūvoje (ta grupė vienintelė turėjo pakankamai pliušinukų, nes juos mažiausiai gadino). Ten man žymiai labiau patiko.


(Simpatiškas vienaląstis ne į temą)

Kartais kai apie kažką kalbu, aplinkiniai man pradeda kalbėti apie tai, kad taip kalbu tik dėl to, jog kažkas yra mane vaikystėje traumavęs ir čia kalba kompleksas už mane. Tada bandau prisiminti savo vaikystę ir ar yra joje kažkas, kas tikrai būtų galėjęs taip padaryti. Nes tokiu atveju būtų racionalu ieškoti specialisto, o ne "lol, nusišneki" galinčio pasakyti draugo (no offence).

Laimė, atsimenu save nuo 3-4 metų amžiaus ir mano gyvenime nėra įvykusių tokių didelių emocinių traumų ir sukrėtimų, kad mano smegenys iš viso būtų užblokavusios vaikystę ir atsiminčiau save tik nuo kokių 8-erių**. (taip pat laimė, kad galėjau vystytis fiziškai sveikai, ir nebuvo didelių ligų ar nepilnavertės mitybos, kuri irgi neleistų man atsiminti savęs vaikystėje) Bet nelaimė, kad negaliu parinkti ką galėčiau pateisinti buvimu vieną ar kitą elgesį lėmusia "trauma".

Net, jeigu žmonės kalba apie kažką dėl to, jog jie buvo traumuoti su tuo susijusių dalykų, yra kvaila ir nejautru, neleisti jiems apie tai šnekėti. Na, o jeigu nervuoja ar juokinga, vadinasi abu tie žmonės yra traumuoti to paties - tik vienas pasirinko žaizdos gydymą problemos analizavimu, kalbėjimu, siekimu, kad kitiems taip nenutiktų, o kitas - ignoravimu. Ne tik gydymo, bet pačios žaizdos - gal net neigimu, kad ji iš viso yra ir tikėjimu, kad jo taip sužeisti net nebuvo, nėra, ir nebus įmanoma. 

(nuotrauka iš internetų)

Šį pirmadienį buvau Kaune, konferencijoje "Smurto prieš moteris įveikimas: metodai, kurie (ne)veikia". Planuoju stoti į šeimos medicinos rezidentūrą, tai man tiesiog privaloma domėtis tokiais dalykais, bet net jeigu neplanuočiau, pačiai asmeniškai pakankamai įdomu. Nors pasakymas "įdomu" iš šono tikriausiai skamba ganėtinai kraupiai.

Studijų metu dažnai vėl išgyvenu pasimetimą susijusių su lytimi aiškinamu elgesiu. 

Pavyzdžiui - nudegimai ir apsinuodijimai buitinėmis medžiagomis. Kalbu ne apie vaikus, kurie jais apsinuodija iš nepatyrimo, bet suaugusiuosius, kurie nemoka jomis naudotis.
Kažkodėl buitis kai kuriems žmonėms atrodo kaip nesunkus dalykas, kuriam atlikti įgūdžiai ir žinios įgijamos automatiškai. 
Realybėje tai yra toks pats darbas, kaip ir visi kiti, ir kurį dirbti reikia turėti ir žinias, ir patirtį, ir netgi domėtis kas atsiranda naujo ir kaip kažką daryti geriau.

BET, kai kuriems žmonėms atrodo, kad buities darbai nėra darbai, ir kad juos galima va taip imti ir daryti. Kai pakalbinu žmogų, kuris, kartais iki invalidumo, nukentėjo bandęs daryti tai, ką jo nuomone be jokių žinių daro visi kiti, susilaukiu įdomių pamąstymų apie tai - pavyzdžiui, kad buities darbai yra gi moteriški. Moteriški jie yra todėl, kad jiems nereikia tų įgūdžių ir gebėjimų, kuriuos išskirtinai turi tik vyrai. Arba priešingai - buvimas moterimi kaip tik suteikia išskirtinį žinojimą kaip tokie dalykai daromi geriau.

Net nesileidžiant į pamąstymus apie tai, kas yra moteriški ir kas yra vyriška, baisu vien tik tai, kiek žmonių gyvena reklamos suformuotame buities įsivaizdavime ir tada darosi nenuostabu, kodėl tokie dalykai kaip ekologiški produktai tampa gyvenimo būdu, o supermamų forumas yra labiausiai lankoma svetainė Lietuvoje.

Galite juoktis kiek tik norite iš to ir į jį panašių forumų, bet jeigu juose bent kartą lankėtės ir jį skaitėte ne iš sotaus vilko pozicijos, negalėjote nepastebėti viso to skausmo, depresijos ir baimės, kuriuo jie yra persmelkti. Juose rašančios moterys, negali vadintis super žmonėmis ar superįdėkiteprofesijąsavybępatys.
Jos gyvena visuomenėje, kur jų vertė yra matuojama pagal tai ar jos įvykdė reprodukcinę funkciją, ar ne, bet yra žmonės, kurie gali daugiau, daug daugiau. Iš čia atsiranda noras ne pabrėžti tai, kad esi mama ir dėl to moki/gali vieną ar kitą, o pabrėžti, kad tu esi mama IR greta moki/gali vieną ar kitą dalyką. Ne kartą girdėjau, kaip iš ten rašančių žmonių juokiamasi, kad jei rašo apie viską, tik ne apie vaikų auginimą. Jeigu šiandien skirsite 15 minučių pagalvojimui apie tai, tikrai suprasite kodėl jie apie tai nerašo, ir kodėl kai kurie žmonės tik per vaiką randa galimybę pasireikšti. 

(nuotrauka iš čia)

Smurtą prieš moteris reiktų skirti nuo dviejų kitų dalykų:
a) smurtą prieš moterį, kaip prieš žmogų. Tai, kad smurto auka yra moteris dar nereiškia, kad ji auka yra, ar smurtautojo buvo pastebėta, būtent dėl buvimo moterimi. 
b) šeimyninių kivirčų, kurie savyje gali turėti smurtinių, kartais ir fizinių komponentų.

BET, smurtas prieš moteris yra tas smurtas, kurį moteris patiria dėl to, jog yra moteris. Išvengti tokio smurto galima įvairiais būdais - nuo pasirinkimo nebebūti moterimi (auka), iki tikslingo ir sisteminigo išaiškinimo kodėl kai kurių žmonių sąmonėje atsiranda įsivaizdavimas, jog moteris => auka.

Konferencijos pradžioje nuskambėjo mintis, kad policininkai nesimoko nusikaltimo pamatyti aukos akimis. Kaip studentė esu mačiusi medicininių-teisinių situacijų, kai tikrai iš šono taip atrodė. Man labai įsiminė vienas atvejis, kai po jo gydytojas visas piktas piktas pasakė, kad policininkai ir negali suprasti aukos, nes jie patys smurtauja namuose. Tas atvejis tada buvo su tėvo sumuštu (beveik užmuštu vaiku). Vėliau gydytojas dar pridūrė kaip ir pateisinimą, kad taip yra dėl mažų atlyginimų policijoje, nes "tik tokie" tada ateina dirbti. Tokie jo žodžiai man labai giliai įsirėžė, nors pati nesu policininkė.

Tiesiog mąstau, kad "tiesa" ir "teisingumas" ir "gėris" nėra sinonimai, o smurto atveju, nusikaltėlis, gali būti lygiai tokia pati smurto auka, kaip ir jo auka (jo patirtas smurtas pagimdė jo atliktą smurtą). Tai žinoma jokiu būdu nepateisina smurtautojo, bet tai gali paaiškinti smurto priežastį ir vietoje jėgų dėjimo į po smurto patirtos žalos atlyginimą-teisingumo atstatymą, privestų skirti daugiau dėmesio į jėgų dėjimą į smurto darymo išvengimą - teisingumo palaikymą (nors nealteistų ir nuo pirmojo, bet tiesiog jo reikėtų mažiau).

Konferencijoje buvo pora policininkų, kurie sėdėjo gale pusę laiko su štai tokiom išraiškom:


Ir aš būčiau taip ten sėdėjusi, nes jie buvo apsupti žmonių, kurie į renginį atėjo "užsidėti paukštuko", vartė rankinukų katalogus ir komentavo "nu ir nesąmonė". Tokių žmonių būna visose konferencijose.
Ir jie visada stebėtinai varto tuos pačius katalogus...

Dalis jūsų greičiausiai pasakys, kad policininkų negebėjimas suprasti aukos (tiek kaip aukos, tiek kaip žmogaus atsidūrusio aukos pozicijoje), yra instituciniame lygyje nusėdęs dalykas. Panašiai, kaip daug medicininių problemų yra kylančios iš institucinio lygmens (ar gali gydytojas skirti dėmesio kiekvienam pacientui, jeigu turi pasirinkimą per dieną apžiūrėti bent 60 pacientų arba nedirbti iš viso ir panašiai).

Viena iš konferencijoje išsakytų minčių buvo ta, kad smurtas prieš moteris irgi yra nusėdęs institucijose. Renginyje buvo labai gerai tai, kad žmonės drąsiai reiškė savo nuomonę, nesutampančią su pranešėjų ar pateikinėjo kitų šaltinių informaciją. Viena iš policijos atstovių pasakė, kad policija bando keistis ir šiuo metu rengiasi metodines rekomendacijas, kurios padės geriau suprasti smurtą prieš moteris ir nuo jo ginti (o tuo pačiu ginti ir apskritai nuo smurto). 

Bet ar gali institucija pati iš savęs mokytis to, ko niekada nemokėjo? Ir jeigu negali, tai kas tada jos turėtų to mokyti?

(iš internetų)

Kita mintis buvo apie tai, kad mes gyvena post-shelter pasaulyje. Bandėme padėti prieglaudomis, jos neveikė, reikia ieškoti kažko naujo. Visokie moterų namai, į kuriuos jos gali pabėgti nuo smurtautojo/-jos vienos ar su vaiku, neveikia - jie suteikia trumpą prieglaudą nuo momentinio smurto (kodėl tada tokio neturi bet kuris kitas smurtą patiriantis žmogus?), bet tuo pačiu įgalina ją kaip auką, ir atleidžia nusikaltėlį nuo atsakomybės. Jeigu vyras sumuša kitą vyrą - gali atsidurti kalėjime. Jeigu sumuša moterį (žmoną), tuomet moteris pabėga į prieglaudą, jis "nusiramina" ir ji grįžta, o vyras jau žino, kad baisiausia, kas gali nutikti jam po tokio sumušimo, tai pasėdėjimas vienumoje (kas smurtautojui dar gali būti ir visai malonu). O jeigu moteris sumuša moterį, tuomet bausmę gauna net didesnę, nei būtų gavusi, jei būtų buvęs vyras (nebūtinai tai pasireiškia kiekybiškai, bet kokybiškai). 
Tol, kol moterys bus laikomos aukomis, taip ir bus - jos gaus didesnes bausmes, nes nusikaltimą padariusi moteris ne tik padaro jį, bet ji ir sužeidžia kiekvieną, kuris automatiškai manė, kad ji nėra potenciali agresorė vien dėl to, jog yra moteris. 

Tokios prieglaudos tik išlaiko galių disbalansą, kuris jau pats vienas gali būti smurto prieš moterimis priežastimi, kai prieš moterį smurtaujama dėl to, jog ji yra silpnesnė. Niekas nesiginčys, kad moterys yra silpnesnės fiziškai, bet tai nereiškia kad dėl to jos turi būti silpnesnės ir teisiškai, emociškai ir t.t.
(Auditorijos galas ypač pasipiktino, kad kaip smurto prieš moteris mažinimo priemonė būtų naudojamas moterų stiprinimas, o ne dar didesnis jų ginimas - kaip supratau "galiorka" buvo už tai, kad už pinigus būtų statoma dar daugiau priebėgos centrų.)

(kai nuvažiavau į konferenciją papostinau į G+ programos nuotrauką (netyčia du kartus). Tai va kokių komentarų susilaukiau. Jie man labai patiko, gaila, kad nedaug buvo :D specialiai tokių iš žmogaus negausi.
Antro nelabai supratau iš viso, prie ko čia medikų konferencijos?.. Bet per daug ir nesigilinau)

Tas "Dykumoje be Mozės", tai buvo filosofo Algirdo Davidavičiaus pranešimas apie popatriarchalinio vyriškumo skurdą Lietuvoje.
Visai išradingas pavadinimas - plačiąja prasme Mozė yra žmogus, kuris vienas veda didelę žmonių grupę iš baisaus taško A į gerą tašką B. 

XIX amžiaus Lietuva, kaip ir daug kitų Europos šalių išgyveno naują ir įdomų dalyką - romantizmą. Romantizmas atsinešė ir dar vieną įdomų ir naują dalyką - nacionalizmą, kuris žmonių bendrumą apibrėžė visai kitokiais, nei iki tol naudotais, kriterijais (būdavo ir iki tol pamąstymų ta linkme, bet ne tokiais mastais). Atsirado idealizmas, kuris jungė žmones dėl jų genetinių ryšių ir teigė, kad tik būdamas grupėje tu būsi kažkas daugiau, nei būdamas pavienis individas. Iš vienos pusės tai buvo grįžimas į gentinės visuomenės laikus, iš kitos pusės davė pažangą ir vainikavosi Pasauliniu karu ir jo tęsiniu - antru karu (OUCH). Mes gyvename pokarinėje visuomenėje, kuri tokia kardinaliai kitokia, nei buvusi iki tol, kad dažnas net negali įsivaizduoti kaip buvo iki tol, ir tuometinius baisumus tiesiog atmeta, kaip neįmanomus (ar pradeda idealizuoti).

Į Lietuvą nacionalizmas atėjo iš vokiečių ir atsinešė tėvo-Dievo įvaizdį (juk nesakome dievas-mama, nors net nacionalizmas nepaveržė Lietuvos tikinčiųjų meilės moteriškoms dievybėms, ir (dabartiniai dievo-moters) Marijos altoriai vis tiek gauna daugiau žvakučių ir gėlių).

Vyras buvo tėvas. Tėvas buvo baudėjas, tėvas davėjas ir t.t.
Tada kaip būti "vyru" žmonėms buvo aišku, o dabar jie jaučiasi pasimetę ir neturi to, Mozės, kuris jiems tą pasakytų. Buvo paminėtas vienas politikas iš kurio, kai jis buvo jaunesnisi ir vedė lietuvą į tašką B, žmonės, kaip vedlio į vyriškumą, daug tikėjosi. Būčiau šyptelėjusi iš tokio vyriškumo prigretinimo iki politikos, bet prieš kurį laiką sėdėjau prie minėto žmogaus šono ir labai nelaimingu veidu klausiausi suprasdama, kad jeigu bet ką pasakyčiau, tai būtų reakcija "aw, mergaitė nori kažką pasakyti", tai nieko ir nesakiau. Vėliau papasakojau keliems vyresniems draugams, tai jie raitėsi ant žemės ir juokėsi iš manęs, kad radau pas ką ieškoti pagarbos moteriai ir nežinau visiems žinomų dalykų apie tokių garsių žmonių asmenybes :l

Kaip supratau, tai A. Davidavičius pranešime išsakė mintį, kad kolektyvinis vyrų bendrumo interesas nulemia ėjimą prie moterų smurto. Smurtaujantis vyras jaučiasi išlaikantis savo vyriškumą. Tuo tarpu moteris yra pati kalta, kad yra mušama, nes tik ji kalta, kad yra moteris. Ji pati kalta, kad negali ir gimdyti ir dirbti, ir mokytis vienu metu. Ligonis pats kaltas, kad serga. O skenduolis, kad nuskendo. Moteris negali mušto vyro už nebuvimą vyru, nes nėra vyras. Bet kiti vyrai gali mušti kitus vyrus už nevyriškumą.
Tokią poziciją priimančios moterys dar pridurtų - mes pačios kaltos, kad užauginome tokius vyrus. Tada būtų galima klausti tokių moterų ar jos turėjo juos užauginti kaip moteris, ar suteikti jiems tą vyriškumą, kurio pačios neturi (nes taip teigiančios moterys lytis priešina viena kitai, o ne stato vieną šalia kitos), tai tada galima sulaukti dar įdomesnių argumentų, kad tą turėjo padaryti šalia esantis vyriškas vyras, kurį turėjo rasti moteriška moteris, ir, kad moteriška moteris nerado vyriško vyriško yra kalta ji pati savo nemoteriškumu (nes rado nevyrišką vyrą), aš jau visai susipainiojau, tai įdėsiu dar screensho'tą:

(Pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą už išžaginimą duoda maitinimą ir stogą virš galvos, su nemokama medicinine priežiūra daugiausiai septyneriems metams (jei su bendrininku dešimčiai), jei mažametį iki penkiolikos. Minusas - teks viskuo mėgautis privalomai ir dalintis su kitais "iš3.14sinėtojais".)

Kaip jau supratote iš komentaro konferencija buvo ne tik apie aukas, bet ir apie smurtautojus. Negaliu įvertinti kiek konferencijoje pateikta informacija apie tai, kad pagalba smurtautojams yra visiškai neefektyvi, buvo teisinga. 
Bet man labai patiko, kad ir trumpas Justino Plado pranešimas apie tai, kad smurtas prieš moteris yra kompleksinis nusikaltimas. 
Po kiekvieno smurto prieš moterį atveju aukai lieka vis mažiau asmeniškumo, vis daugiau gėdos ir kaltės vien dėl to, jog yra auka (lengva pasakyti "tai palik" - pirmiausia, jei smurtautojas nėra psichiškai sveikas ir nebus uždarytas (o dažnai jo simptomai laikomi "teisingu" vyriškumu), tai jį palikusią moterį tgali sugalvoti susirasti ir nužudyti, antra, kol gyvename visuomenėje, kuri į smurtą šeimoje reaguoja mažų mažiausiai pašiepiančiai, tai iš vieno žmogaus patiriama kančia, kol pakenčiama, nėra tokia baisi, kaip iš visų patiriamas atstūmimas. Pvz.: jeigu būčiau dalyvavusi kaip auka, tai viršuje esančiame screenshot'e pirmas komentaras man tik dar kartą primintų, kad geriausia ko galiu tikėtis iš aplinkinių tai - humoras. Ir dar juodas).

Jeigu nenusisekusi ar šeima be meilės yra tarsi gyvenimas blogame viešbutyje ar nakvynės namuose, tai gyvenimas drauge su smurtaujančiu žmogumi yra tarsi gyvenimas konclageryje. Tau ne tik blogai - TU NEGALI IŠEITI, nes tave sulaiko tavo skriaudėjas. Ir tą daro visais įmanomais būdais - nuo kontroliavimo, kad tu nežinotum kaip išeiti ir kad iš viso yra kitos vietos, iki grąsinimų, kad jei paliesi durų rankeną užmuš. O jeigu skriaudėjas ypač sadistiškas, tai jis dar padaro, kad tu nenorėtum išeiti ir prasideda įvairios manipuliacijos, kurių švelniausios formos yra "aš tau tiek daug daviau, o tu tokia nedėkinga!", "tau visiškai nerūpi vaikai", "jei mane paliksi visiems papasakosiu kokia tu". 

Vėliau, jau kito pranešimo metu J. Pladas labai gerai pakomentavo, kad dažnai į smurto šeimoje prevenciją įtraukiant gydytojus, policininkus, socialinius darbuotojus ir panašiai pamirštami... veterinarai! Dažnai smurtautojai pradeda bandyti ribas kiek jie gali kažką daryti su gyvūnais (pvz.: nukarpo ūsus, ar išsuka kojytę***, o dar dažniau jie randa gyvūną kaip būdą kankinti auką be grėsmės patiems nukentėti. Dauguma žmonių savo augintinius laiko šeimos nariais. Jeigu dingtų aukos vaikas, tai jo ieškotų policija, gaisrininkai, dar kas nors, o jei dingo kicius Micius?...

O
(čia bus iliustracija, kai tik ją išgūglinsiu)

Visgi man labiausiai patiko filosofės Nidos Vasiliauskaitės pranešimas "Kampanijų prieš smurtą lyties pagrindu vizualizavimas ir retorika: kodėl neveikia ir neveiks?" - jis buvo labiausiai struktūrizuotas ir jame buvo mažiausiai "nu aš jaučiu, kad yra taip ir taip ir kad galvoju teisingai",  ir daugiausia "yra taip ir taip, dėl to aš jaučiu tą ir galvoju štai kaip" :D If that makes any sense.

Pranešimas buvo apie socialinės reklamos "nemušk moters" plakatus, kurių aš išgūglinti nemoku. Bet gal atsiminsite, jei buvote matę - vieni buvo iš serijos "tai ne makiažas", kiti "aš tikras vyras, todėl moters nemušu".

Pirmieji plakatai apeliavo į tai, kad moterys yra gražios. Šiaip visi žmonės yra gražūs, tai išeitų, kad visų mušti nereikia, bet  tuose plakatuose buvo supriešinamas būtent moterų grožis - makiažas ir mėlynės. Tos mėlynės, kas labai ironiška, plakatuose buvo padarytos dažais, taigi tai vis tiek makiažas.

Atsimenu aš tos reklamos net nelabai pastebėjau, nes nesinaudoju makiažu. Bandžiau šitam įrašui išgūglinti tuos plakatus, bet radau tik krūvas paaugliškų demotyvacijų "tikra moteris graži ir be makiažo", kur 95% sudėtos moterys su makiažu, tik ne ryškiu. *facepalm* - kartą kursiokė atėjo visai be makiažo, ir jos grupiokai galvojo, kad ji susirgo. Nes ir jos atveju tas dienas, kai kiti galvodavo, kad ji be makiažo ji būdavo su neryškiu ir specifiniu makiažu.

 Mano atveju šita indulgencija, kad aš graži, neveikia...

Plakatas blogas tuom, kad rodo, kad vyras turi bandyti susilaikyti nuo smurto, tarsi smurtas būtų jo natūralus būvis. 

Jau po konferencijos kitas dalyvis pastebėjo, kad plakatas nebuvo skirtos feministėmis - feministės sako, kad vyrai ir moterys yra lygūs, ir iš vyrų reikalauja tiek pat, kiek ir iš moterų (dėl to daliai vyrų feminizmas toks baisus, o dalis moterų jo baidosi, nes tada nebeteks savo moteriškų pliusų, (o žmogiškų pliusų savyje nemato)) - tai yra, nei vyro, nei moters natūrali būsena nėra kažkieno kailio lupimas. Tuo tarpu, nors feministės labai stengiasi, kad taip nebūtų, daug moterų laiko, kad vyrai nėra tokie geri, kaip jos. Mano pradžioje pateiktas atvejis iš darželio - kaip iš viso galima norėti, ko nori vyrai? Jais reikia manipuliuoti, išnaudoti, ir gražiai paprašyti, kad jie muštų kitus vyrus (ir nuo jų gintų), o ne tave (galbūt tavo gebėjimas būti jo nemušamai netgi bus laimėjimas prieš moteris, kurias muša? Įrodymas, kad tu tokia faina ir gera, nes suvaldei/radai būtent tavęs nemušantį vyrą). 


Kitoje plakatų serijoje buvo nufotografuoti garsūs Lietuvos vyrai su prierašais "mušu kamuolį, ne moterį", "mušu mėsą, ne moterį", "mušu dinderį, ne moterį". Tada, kai plakatai kabėjo mieste, su vyru iš jų juokėmės, nes supratome, kad plakato autoriai norėjo pasakyti, kad moters mušimas yra kūrybinė tikslinga veikla (dinderį mušti, tai ne šiaip tinginiauti ;)). Bet pasirodo, kad plakatų autoriai norėjo pasakyti "tikras/stiprus vyras nemuša moters" aka "smurtas silpno vyro ginklas". Kas yra visiškas WTF. Kažkokia slapta logika - būk tikras stiprus vyras, tikras lyderis ir nesitepk savęs su silpnesnių mušimu (tipo mušk tik savo lygio). Na, o tie, kurie muša moterys, yra silpnieji, tie "ne vyrai", tie "negeresni už moteris", kurie tik tokiu būdu gali įrodyti savo valdžią.

Vėlgi - tai gal nemušk moters, nes moteris yra žmogus, o ne todėl, kad ji yra moteris?

:D tai čia ir pabaigsiu blogo įrašą.

HAHA >:D ir nebus paveiksliuko pabaigoje.



* Darželyje buvau keliose vaikų grupėse, ir kiekviena jų turėjo savo žaislų skirstymo sistemą. Minėtoje žaislų skirstytoja buvo auklėtoja, kitoje teisę leisti žaisti su viešu žaislu turėjo tas, kurio tėvai tą žaislą nupirkto darželio grupei (lego atnešusio tėvų vaikas galėjo mėgautis ypatingu subinlaižiavimu), dar kitoje galiojo principas - kas pirmas paėmė, tas ir žaidžia.
** Taip pat laimė, kad nesu vienas iš tų žmonių, kurie save atsimena nuo 3-5 mėn. amžiaus, nes tada būtų šiek tiek nejauku (nors tuo tokio smegenų bendrimo tipo atveju puikiai tikčiau kai kuriems gerai apmokamiems darbams ;) ).
*** protiškai neįgalūs asmenys, bei maži vaikai taip gali paisielgti smalsumo genami, bet tai nėra tikras smurtas - jie nepakaltinami. 



2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Apie paauglius ir energinius gėrimus

[pirmiausia - dešinėje pusėje yra apklausa :D Rašau mokslo populiarinimo straipsnį, tai man tiesiog įdomus bendras įsivaizdavimas viena tema. Nesijaudinkite - jeigu skaitote šį įrašą, vadinasi pataikote į mano tikslinę auditoriją ir man yra svarbus būtent Jūsų įsivaizdavimas :) (galima rinkits kelis variantus, ar net visus)]

Penktadienį buvau labai įdomioje konferencijoje - "Lietuvos paauglių sveikatos aktualijos".

Tai buvo pirmas kartas, kai buvau konferencijoje skirtoje paauglių sveikatai. Ši žmonių grupė dažnai nustumiama į šoną :/ Pavyzdžiui, kai kažkur eina medicininė šneka apie vaikus, tai dažniausiai ji būna tik apie mažus vaikus (iki 3 metų), ar visai mažuliukus (naujagimius ir kūdikius*). Ir tada aš sėdžiu tokia "god damit".

Ne į temą, bet atkreipkite dėmesį kokio amžiaus vaikai vaizduojami ir apie kokius rašoma populiariosios spaudos mamyčių žurnaluose! Ar tėvai po kelių vaiko auginimo metų viską apie tai sužino kažkaip automatiškai?  Nebetenka entuziazmo?... Žinot, kaip kad kai turi naują telefoną - saugai ir globoji, bet po savaitės mėtai jau ant kiekvieno kampo ir čiupini taukuotomis letenomis :) Mistika man tie žurnalai.

Kai kalbama apie suaugusiuosius, tai paaugliai vėl užmirštami. Gyvenimo tarspsnis tarp 10-16 metų, kai tavęs baidosi tiek pediatras, tiek suaugusiųjų gydytojas medicinine prasme gali mažų mažiausiai... frustruoti. Pavyzdžiui daug ligų paliekamos "išaugimui", arba pasiplaunama nuo jų gydymo pasakymais "tau dabar hormonų audros", ir nors jos tikrai būna, nesudaro preteksto nesuteikti žmogui pagalbos dėl kitų jo sutrikimų, ar mokymo, nukreipimo kas galėtų padėti tas audras kontroliuoti.

Dar blogiau, kai ši žmonių grupė vertinama ne pagal jiems pritaikytus kriterijus, o pagal kitų grupių - pavyzdžiui elgesys bandomas paaiškinti iš suaugusiojo pozicijos ir dažniausiai susilaukia kritikos, kaip, mažų mažiausiai nelogiškas ar atitrūkęs nuo realybės, nors, vertinant iš paauglio perspektyvos, jis gali būti kaip tik labai tinkantis jo vystymuisi, prisitaikymui ir daug žadantis!

Konferencijoje buvo 13 pranešimų ir aš asmeniškai labai savimi džiaugiausi, kad sugebėjau visus klausytis įdėmiai ir tik pačio paskutinio viduryje pradėjau tikrinti kas facebook'e kokio nelaimingo katino keptuvėje nuotrauką įdėjo.
Anksčiau maždaug per konferencijų vidurį nebeiškęsdavau ir norėdavau bėginėti į Narniją, kad ir trumpam.

Man asmeniškai įdomiausias konferencijos pranešimas buvo apie energinius gėrimus ir paauglius, kurį skaitė G. Cibulskienė iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų ligų klinikos. Toliau blogo įraše iš pranešimo panaudojau tik žinią apie įstatymo pakeitimą, bei energinių gėrimų sudėtį. Kitka yra mano pamąstymai, tai nėra medicinos profesionalo nuomonė ir negali būti tokia laikoma. Aš vėl primenu, kad skaitote mano asmeninį blogą  ir viskas kas jame pateikiama turi internetinių blevyzgų statusą :D Aš manau, kad esate pakankamai protingi į viską žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją.**

(Iliustracija iš čia - visiškai nesusiję su tema, bet tiesiog įdomu, kai pagalvoji, kaip kai kurie žmonės supranta žmogaus energiją :) )


Kieno problema yra energiniai gėrimai?

Paauglių?

Mokytojų?

Šeimos gydytojų?

Tėvų?

Valstybės?

Mikės Pūkuotuko?


Nuo 2014 sausio 1 dienos, vaikų susibūrimo vietose bus draudžiama reklamuoti energetinius gėrimus ar kaip nors kitaip juos pateikti (pvz.: kaip renginio rėmėjus). Tai kas čia nutiko? Kodėl gi taip padarė? Gi energetinių gėrimų gamintojai skelbia, kad tuose energetiniuose gėrimuose kofeino tiek pat, kiek kavoje? Dar daugiau - dažnai to kofeino ten net mažiau!

Va čia ir iškyla problema - kas ir kiek to daikto yra energiniuose gėrimuose.

Kofeinas, kaip medžiaga, gali būti tiek labai naudingas, tiek žalingas.
Pavyzdžiui žmogui su nežymiu dėmesio sukaupimo sutrikimu jis padės nusiraminti ir susikaupti, kitam reguliuoti spaudimą, trečiam tiesiog tapti mažyčiu nekaltu nuodu kiekvieną rytą. Nedaug žmonių pripranta prie kofeino, kaip prie narkotiko, o apsinuodijimai juo (ar geriant kavą, ar vartojant kitokiomis formomis), yra labiau būdingi žmonėms, kurie jau turi psichinių sutrikimų, nei juos sukeliantys. Yra nustatyta koreliacija, kad energinius gėrimus vartojantys vaikai yra labiau linkę smurtauti ir agresyvesni, bet ne priežastingumas.

Jeigu energiniuose gėrimuose kofeino tikrai būtų tiek nedaug, tai jie negalėtų konkuruoti su didele dalimi limonadų, nes į juos taip pat privaroma kofeino. Ką jau ten su kava.

Energiniuose gėrimuose be kofeino dar yra guaranos, kuri nėra įskaičiuojama į kofeino skaičiuką sudėtyje. 


Guarana yra 2-3 daugiau kofeino turintis augalas, nei kavos pupelės. Ar dabar pagaunate? Taip pat dedama visokių amino rūgščių. Jos dažniau ne tiek sukelia energijos pojūtį, kiek tiesiog pratina apgaudamos smegenis "kad čia geras maistingas daiktas", žmogui, kurio mityba neįvairi, pripratimas gali atsirasti su pagrindimu "taigi skanu :0 o nom nom nom", aliejinės kopūstpalmės ir t.t.

Energiniai gėrimai nesuteikia energijos. 

Jie tik apgauna organizmą tamsiame skersgatvyje paspardydami energijos ir savęs saugojimo sistemas. Visas cukrus ir kt. energiškai maistingi daiktai į juos dedami tam, kad neištiktų hipoglikeminė koma - būsena, kai organizmas taip išsekina greitai prieinamus energetinius resursus, kad jam gresia mirtis. Bet, kadangi energiniai gėrimai mažina apetitą, tai kartais jų vartotojai patiria tokius dalykus, arba bent jau numeta svorio. Jei kas nors dabar pagalvojote "hey, geras būdas mesti svorį!", tai nusipjauti koją irgi neblogas. Su energiniais gėrimais išsimėsinėsite ląsteliniame lygyje ir vėliau tą paslėpti gali būti sunkiau, nei pritaikyti kojos protezą :p

Kaipo daiktas energinis gėrimas galimas gerti dviem atvejais:
-) kaip pramoga. Pvz.: taip smagu pasigąsdinti ant amerikietiškų kalnelių. Čia gąsdinamas organizmas. Tik per dažnai ir smarkiai nereikia, kaip ir su kalneliais.
-) kaip būdas, kai kažkas yra svarbiau už sveikatą - pavyzdžiui vilkiko vairuotojui nuvažiuoti laiku iš taško A į tašką B.

Gal per smarkiai pasakiau ankstesniame tekste. 

Savaime energiniai gėrimai nėra blogis.

Kaip alkoholis ar nikotinas, cukrus, kokainas ir panašiai. Viskas turi turėti savo vietą, savo kiekį, savo laiką ir savo vartotoją. Tiesiog energinio gėrimo gamintojas yra suinteresuotas pelnu ir jis siekia, kad energinis gėrimas turėtų savo vietą visur, būtų neribojamas jo kiekis, tinkamas gerti visose situacijose ir bet kuriam žmogui. Ypač, jei tas žmogus turi atliekamų pinigų.

Paaugliai dažnai energinius gėrimus supranta arba kaip tiesiog kitokios rūšies limonadą (nors ir paprasto limonado dažnas vartojimas sargdina), arba kaip būdą turėti daugiau kontrolės gyvenime. Galbūt dalis mano skaitytojų dar neesate tame gyvenimo tarspnyje, kiti jį gal jau praėjote ir pamiršote, bet vienas iš paauglystės įššūkių yra susidūrimas su iki tol buvusios (tikros ar įsivaizduojamos) kontrolės netekimu ir naujos atsakomybės priėmimu. ~12 metų žmonės ypač nekontroliuoja savo energijos ir būdami visiškai sveiki gali dirbti iki išsekimo ir realiai nuo jo numirti (vėliau tai pavyksta tik turint akcentuotą asmenybę/asmenybės sutrikimą ar tokių daiktų, kaip energiniai gėrimai pagalba).

Energinių gėrimų gamintojai puikiai suprantą šią jaunų žmonių galios netekimo ir silpnumo baimę ir į ją ir taikosi - savo produktą pateikia kaip metodą turėti gyvenime daug kontrolės, kaip visur spėti, kaip viską padaryti, nes tik tada esi šaunus, tik tada trokštamas ir mylimas. Gerti energinį gėrimą yra lengviau, nei suprasti, kad negali padaryti visko, kad visada bus ko nespėsi, kad turėsi prisiimti atsakomybę už tai, ko nespėsi ir t.t. Energinis gėrimas padeda gyventi vaikystės logika - jei tik pasistengsi ir skirsi tam laiko/jėgų tai viską padarysi. Ne drambliuk, nepadarysi. Jei nori kažką pasiekti, tai dirbk ne daugiau, o dirbk gudriau. Ar rask, kas tą padarytų nesunkiai mainais į tai, ką tu jam gali padaryti nesunkiai. Jei dar nepažeisi įstatymų ir neprisidarysi priešų, gyvensi kaip inkstas taukuose.

Jei sveikai gyvenantis žmogus per gyvenimą važiuoja automobiliu, tai žmogus ant energetinių gėrimų yra tarsi pririštas ant virvės ir tempiamas paskui - kurį laiką spėja, bet tik kurį. Nė vienas energinis gėrimas neišsprendžia laiko ir jėgų neturėjimo problemos - jis tik ją trumpam paslepia. Suaugę tą dažnai supranta, bet paaugliai - ne. Paauglys taip gali žiotis per daug, nei gali atkąsti. Gerai, jeigu paauglys bus tik reklamos auka, pavyzdžiui galvos, kad natūralu, kad visi paskutinių mokyklos klasių moksleiviai geria, nes čia gi  "labai sunku", ar kad čia studento atributas, kad tokiu būdu jis spėja ir mokytis ir tūsintis (jis ir taip tą spėja, jei yra sveikas) ir t.t. - jis rizikuos "tik" savo sveikata. Bet, jeigu paaugliui tų energinių gėrimų tikrai reikės, kad jis spėtų su visais, kad kažką padarytų ir vietoje to, kad sustotų ir pagalvotų kur prasideda laiko ir jėgų neturėjimo ratas (pvz.: kodėl visi namų darbus daro 2h, o jis 8h?), tai jam, liaudiškai tariant "nuvažiuos stogas".



Pabaigai su energiniais gėrimais dar pridėsiu apie energinius gėrimus + alkoholį. Man yra tekę viešose vietose matyti tokių kokteilių ar girdėti iš pažįstamų, kad jie taip daro. Triukas yra tame - tu geri, pasigeri, bet nesijauti girtas.
Smagu, tiesa? Gal ir smagu, bet tokie žmonės daug dažniau padaro avarijų, ką nors išprievartauja/patys tampa aukomis ir t.t. Tada manyčiau visai nesmagu. 

Tokius kokteiliukus galima gerti, tik jei esi 100,01% įsitikinęs, kad nesergi jokiomis ligomis, neturiu didelės jų rizikos ir, kas svarbiausia, kažkur tavo smegenyse nesisuka mintys, kaip tu ką nors pasmaugtum. Vienas alkoholis didina riziką tokioms mintims materalizuotis, bet bent jau suteikia kažkokią tai "ble, koks aš girtas, einu namo" menkutę apsaugą nuo bent jau kitų žmonių gyvenimų griovimo.

Tokie kokteiliai yra labai naudingi alkoholio pardavėjams, nes paslėpdami subjektyvų girtumo pojūtį (iš šono žmogus tai vistiek atrodo ir elgiasi kaip girtas), labai padidina alkoholio pardavimus. 

Du pranešimai, kurie man taip pat pasirodė labai įdomūs, buvo Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos Doc. dr. S. Lesinskienės ir jos studenčių (J. Kostecka ir D. Germanienė), bei rezidentės (I. Viltrakytės) apie paauglių požiūri į savo kūną ir būdus, kaip paaugliai bando išlaikyti savo kūno formas.

(nuotrauka iš čia)

Apie juos daug nerašysiu, tiesiog norėjau paminėti, plius radau šitą baisiai fainą nuotrauką. Tokia graži mergina, ir dar "matuojasi" kitos gražios merginos užpakalį.
Dažnai besikeičiančios kūno formos paauglio traktuojamos taip pat, kaip kontrolės netekimas. 

Labiausiai teisingą savo kūno supratimą (ta prasme, kad esi kūnas, normalus ar storas, kai toks iš tiesų esi) veikia vienas dalykas - artimų žmonių turėjimas. Paaugliai, kurie gali pasipasakoti savo problemas, jos gali būti išklausytos ir gauti tikrų patarimų (o ne "ai, tai tau čia tik dabar taip atrodo. Užaugsi, pamatysi, kad viskas kitaip), turi nepalyginti mažesnę tikimybę turėti iškreiptą požiūri į save, nei tie, kurie gali pasikalbėti tik su draugais, antromis pusėmis, kurios gi dažniausiai irgi yra paaugliai ir lygiai taip pat kapanojasi tose problemose :/
Dar buvo paminėta, kad paauglių dietos dažnai neracionalios ir ganėtinai makabriškos ar net grįstos maginiais įsivaizdavimais (pvz.: bananai lieknina). Daliai paauglių atrodo, kad dietos negali būti kenksmingos, o tie, kurie supranta, kad yra kenksmingos mano, kad taip patirs mažesnę blogybę, nei patiria dėl jų nuomone netinkamų kūno formų.

Paaugliškoje mąstysenoje tokie argumentai, kaip "vyras paliko, nes nesidažė", ar "stori žmonės tiesiog negali savęs kontroliuoti" yra labai svarūs. Ir, jeigu paauglys paliekamas vienas su tokiais įsivaizdavimais, jis gali su jais ir likti - užaugti fiziškai, bet emociškai vis dar likti paaugliu. Neišspręstas problemas bandyti neigti (pvz.: aiškinti, kad kūno formos iš viso nėra svarbios, ir kad kas jas laiko svarbiomis yra nevykėliai), arba bandyti spręsti suaugusiojo sprendimo būdais (pvz.: nuolatos darytis plastines operacijas). Bet nei problemos neigimas, nei sprendimas jai nepritaikytais būdais, jos neišspręs ir neleis bręsti toliau.***

* butiniam įsivaizdavimui - naujagimiu žmogus yra pirmą mėnesį po gimimo, kūdikiu - pirmus metus. Toliau skirstymai į gyvenimo tarspsnius mediciniškai ir pedagogiškai labai išsiskiria. Medikas vieną 16-metį gali traktuoti kaip visiškai subrendusią asmenybę, galinčią prisiimti atsakomybę už save ir auginti naujus žmones, o kitą 25-merių dar laikyti tam netinkamu, vadovaudamasis tam tikrais kriterijais ir abu žmones laikyti visiškai normaliais, jei jie abu vystosi darniai, tik skirtingais greičiais. Teisinėse ir pedagoginėse sistemose dažniau pirmiau žiūrima ne į biologinį/psichinį amžių, o paso duomenis :) ...
** Jei ne, tai gal norite paskaityti senesnius mano blogo įrašus? :D aš jų daug turiu. Davai, nesilaužykite :D
*** Kiekvienas žmogus yra vertingas, subrendęs ar ne. Gyvenimas nėra varžybos kas užaugs didesnis ir užaugs greičiau. gyvenimas yra išlikimo varžybos ir kartais kai kuriems žmonėms jų nesubrendimas gali net pasitarnauti.