2016 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Ir Enorkiukas nuėjo į Lidlą

Kadangi čia labai reiškiuosi visokiuose facebookuose ir blogus rašau, tai vakar LIDL pakvietė mane pažiūrėti kaip atrodo dar viena nauja jų parduotuvė, Sausio 13-osios gatvėje, Vilniuje. Nuėjau su viltimi, kad gal duos ką sugraužti (davė).

Lietuviškame Lidl'e dar niekada nebuvau, o absoliuti dauguma Lidl'ų, kuriuose buvau, buvo lenkiški. Nu nes čia gi tokia tautinė pramoga - nuvažiuoti į Lenkiją ir nusipirkti maisto pigiau. Man niekad pigiau neišeidavo, nežinau kodėl. Gal aš kažką ne tokio valgau. Bet šiaip Lenkija graži, žmonės malonūs ir prie progos galima pasidairyti.

Tai va, šitas naujas Lidl'as įsikūręs man labai smagiai strateginėje vietoje - tarp vienos Vilniaus poliklinikos, kurioje aš norėčiau dirbti, ir tarp konferencijų centro, kuriame gana dažnai tenka apsilankyti, nes jo medikams skirtos konferencijos yra pakankamai pigios jauniems daktariukams (plius, ten irgi duoda ką sugraužti, dažniausiai kokį kibiną).

Blogeriams skirtoje ekskursijoje buvo išskirta 12 stotelių. Gerai, kad ne 14, o tai būtų visas kryžiaus kelias. Iš karto davė popieriaus užsirašinėti savo protingoms ir nelabai mintims, prekių katalogą, knygelę apie Lidl, mūsų ekskursijos planą su parašymais ką teisingai čia turėčiau parašyti. Dabar kaip tik jį vartau ir galvoju boža, kas gali tiek perskaityti? Gi blogeriai ne žurnalistai, jiems nereikia duoti ką rašyti. Gali duoti, bet vis tiek parašys 4000 žodžių traktatą apie tai, kaip gailiai nuskrido jų žydras balionėlis. Arba iš viso nerašys. Ot kokie, ar ne? Visai nebando būti prekės ženklais ar žurnalistais.
Dar davė kokį tai žetoną-raktų pakabuką, kad būtų patogiau pajamti vėžimėlį ir USB raktą. 8 Gb ir visiškai tuščią. 

1. Stotelė - Parkingas.
Sėkmės parkuojantis!
Sakė, kad aikštelėje telpa 120 mašiniukų. Šalimais pilna gyvenamųjų namų, yra poliklinika, konferencijų centras ir dar 2 didelių prekybos centrų parduotuvės.
Tai hmmmmm.
HMMMMMM.
Kokia tikimybė ten rasti vietą automobiliui bus? :D
Dar sakė, kad drauge su dendrologais (čia tokie dėdės ir tetos, kurie medžius nagrinėja) parinko Karoliniškių miegamajam rajonui, kuriame ši parduotuvė ir yra, tinkamus medžius. Jeigu niekada neesate buvę Karoliniškėse, tai yra labai gražus Vilniaus rajonas, toks lost-future tipo. Bet, norint jį maksimaliai pajusti, reikia į jį išlįsti šiltą vakarą tarp vasaros ir rudens, kai leidžiasi rūkas ir palengva krenta maži, beveik lietaus lašeliai ant veido. Tuomet Karoliniškių raudoni namai ir geltonos gatvių šviesos tamsėjančiame dangume sudaro kažkokios kitos, paralelinės ateities ir gyvenimo įspūdį. 

Dendrologai parinko apsodinti parkingo aikštelės šonus berželiais.

Nuo berželių labai smagu vaikams nukrapštyti žievę.

Tai matyt dendrologai nusprendė, kad rajonas jau pasenęs ir jame vaikų per mažai sudaryti grėsmei medžių sveikatai. Užtat kiek Bobikų, Amsių ir Rudžių bus galima prie jų pririšti!

(Nuotrauka iš internetų. Anksčiau Karoliniškėse grafičiai labai rasdavosi, dabar tikriausiai paišytojai emigravo, tai matyt panašaus masterpieco prie naujos parduotuvės neatsiras)

2. "Ekostotelė".
Vos tik įeini į Lidl'ą tai iš karto anas tau liepia rūšiuoti. Parduotuvės darbuotojai sakė, kad Lidl'ui teko nusileisti Lietuvos vartotojui ir pastatyti ir paprastų šiušklinių prie įėjimo, bet darbuotojai tokių negaus ir vis tiek turės viską rūšiuoti. 


(Jei labai tingisi lipti laiptais galima pavažiuoti. Darbuotojai užsiima paskutiniais taisymais prieš atidarymą. Lauke matomas raudonas pastatas ir trys eglutės yra ta konferencijų vietelė).

Šitame Lidl'e yra dvi taromatų skylės. Panašu, kad jo savininkai realistiškai vertina, kad žmonėms apsimoka grąžinti tarą ir jie nesistebi, kad oj, koks didelis procentas sugrįžta! Tai tas kažkiek malonu. Bet realiai malonu, kad taromatas dirba normaliu greičiu. Prie mano namų esančio "praktiško" tinklo taromatas dirba tokiu greičiu, kad kol nuskaito 10 butelių, tai aš spėju apžiūrėti penkiolikos buvusių kalsiokų šunų nuotraukas tam pačiam facebook'e telefone. 


(Beveik robotuko veidas)
Kas nelenda į taromatą turėtų lįsti į šitas skylutes ir teoriškai nereikėtų tų įprastinių šiukšliadėžių. Man tai jis pasirodė kaip pramoga vaikams:
Bet pasirodo tikroji pramoga mažiesiems ir dideliems tepliams yra rankų plovyklė. Tikra triukšmaskylė, užtat gražiai spalvotai mirksi.


(būk švarus!)


(Vieniša suspausta skarbonkė pravažiavusi per taromato mėsmalę)

(Va taip atrodo taromatas iš vidaus. 5 konteineriai į kuriuos krenta skirtingos suspaustos taros. Jei nė vienam netinka, tai išvažiuoja gale ir darbuotojas rankytėmis gali įdėti į kažkurį arba į atskirą dėžutę. Paleidom alaus butelį, tai jisai kaip tik ir buvo toks, kuris nedaužomas į šukes, o perplaunamas ir naudojamas vėl,)

3. Duona ir bandelės
Visuose Lidl'uose pirmas dalykas iš prekių būna bandelės. Sakė kepinius kepa bent 4 kartus per dieną. Čia taip specialiai padaryta, nes ateini į parduotuvę, pauostai šviežios duonytės ir tada pasidarai alkanai išlaidus. Taigi Lidl'as labai rimtai žiūri, kad visi tie miltiniai gaminiai būtų geruliai, o tai paskui užuosi, prisiminsi kad neskanu ir dar iš viso pabėgsi iš praduotuvės. Mum papasakojo, kad Lietuvos rinkoje netikėtai yra populiarus toks daiktas kaip marcipaninis suktinukas, kas šiaip Europoje yra meh dalykas. Dar, kad Lietuvai teko įvesti kibinus, tik kolkas juos patenkinančio kibinų tiekėjo nerado. Prie progos blogeriams kilo klausimas ar atiduoda ko neparduoda maisto bankui, tai sakė, kad ne. Nes bando kepti ir atsivežti tiek, kad viską parduotų. Labdarai duoda normalias, o ne atlikusias prekes.


(Čia nuotrauka iš Lidl facebook'o. Aš ta su baltu puodeliu godžiai spoksau kokią čia bulką ir man pajamti. Kaip matote Lietuvoje blogerių baisiai gausu tai matyt Jums jau niekaip nepavyktų patapti tokiu nachalevu valgytoju, kaip šio įrašo autorius drakoniukas (tie, kas neturi pilko krepšiuko tai Lidl'ininkai).

Šitoje parduotuvėje bus net 6 krusanų rūšys ir nė vienos iš jų nėra su karamele! 


4. Ten iš kur iškrapšto apsauga.
Tipo sandėlis.


Prie progos papasakojo, kad jeigu dairantis po Lidl'o lentynas kyla įtarimas, kad kažkokia tai prekė yra kito prekės ženklo "padielkė" tai taip ir yra. Kiek įmanoma ir viduje turėtų būti tas pats. Keli kiti blogeriai iškėlė mintį, kad gal kartais viduje ir geriau būna už originalą.
Po to, kai palyginau Hasbro "My little pony" originalius žaisliukus su padirbiniais, tai supratau, kad kartais padirbinys gali būti ir 10 kartų geresnės kokybės už originalą, nors tik porą kartų pigesnis. Visgi prie progos sugalvojau kad apie Lidlą padarysiu dar vieną įrašą vėliau - su draugais aklai paragausiu jų prekių ir to, ką jos analoguoja, o tada spėliosime kur kuri ir kuri geresnė. Manau tą padarysiu dar kitą savaitgalį. Nusprendžiau, nes kai parodė sultis ir pasakė, kad čia praktiškai "Kubuš", tai aš pagalvojau, kad labai jau įtartinai jos ten skystai teliuškuoja buteliuke.

5. Ten, iš kur iškrapšto apsauga 2. Electric bogaloo.
T.y. personalo patalpos. Nieko ypatingo. Ateini, elektriniu raktu atsižymi kada atėjai. Persirengi ir palieki daiktus savo spintelėje, kurios kodo tikiuosi nepamiršti. Gauni poilsio ir pietų pertraukų. Yra lentos kur kabo kur ir kas kada ką daro. Ir t.t.

(rūkykla. Šalia yra valgomojo patalpa ir virtuvėlė darbuotojams. Taip pat visi darbuotojai turi galimybę anonomiškai duoti "grįžtamąjį ryšį", t.y. turėti psichologą, kuris sprendžia kodėl kėdės nepatogios ar kita kasininkė skriaudžia yra pigiau, nei ieškotis ir apsimokyti naują darbinyką)

(Išlaikai teorinius mokymus, pereini į praktinius. Buvo netgi, pvz.: "mandagumo mokymo modulis", vadinasi Lidl'as skaito, kad jis iš savo darbuotojo, per algą, perka tokį dalyką kaip malonus elgesys ir nelaiko to savaime suprantama savybe.)

6. Skaidulos.
Vaisiai ir daržovės. Jų nebuvo. Tai nėra ką ir rašyti.

(koks man džiaugsmas būna, nes aš valgau ti 7-o sunokimo bananus (juose mažiausiai krakmolo) ir jie praktiškai visada būna nukainoti)


7-8. Baltymai.
Visokios mėsytės, ir žuvytės, ir pienukai, ir sūreliukai, bei jogurčiukai. Darbuotojai pasakojo, kad bandys Lietuvoje nedaryti mėsos pateikimo ant smulkinto ledo, kas labai gražiai atrodo, bet yra brangu ir sunku palaikyti, kad visokie mikrobai nelįstų. Taigi prekiaus jau atmosferinėse pakuotėse supakuotom mėsytėm ir labai tikėsis, kad tai lietuvių neatbaidys nuo pirkimo. Nu nes Lietuviai labai jautrūs pakuotės pirkimui, pvz.: vis dar daug kas perka pieną maišelyje (sakė toks Europoje liko tik LT ir Bulgarijoje), labiau perka kartone, nei plastike ir panašiai. Nu nenori Lietuviai mokėti už pakuotę, kurią vėliau išmes. Galvoju čia džiaugtis ir skatinti tą reiktų, jeigu negali garantuoti perdirbimo, bet pardavėjas skaičiuoja kitus dalykus.

Dar papasakojo, kad Lietuvoje neįprastai populiari 1 kg jogurto pakuotė.

Taigi kibiras jogurto ir tik už 1,99! 

(Radom ledų porcijų po 10 centų, bet darbuotojai sakė, kad pigiausia jų prekė yra vanilinis cukrus pakeliuose)

9. Daiktai
Lidl'as naujų daiktų į prekybą paduoda pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Kai tie išsiparduoda, tai papildomai nebepildo, veža naujus gaminius. Taigi, jei randate kokį nors super duper storą blizgantį violetinį vašelį kilimams už 99 centus, tai, kai jau jis išpirktas, tai išpirktas, daugiau niekas jo papildomai į Lidl'ą nebeatveš. Visai visai jau turimų prekių likučius verčia į vieną krūvą ir uždeda akciją, kad greičiau atsirastų vietos naujoms. 
Taip stengiamasi, kad žmonės dažniau eitų į parduotuvę ir daugiau nusipirktų, bent sykį per savaitę nosytę įkištų pažiūrėti kas gero. Bet, kaip supratau Lietuvoje tos problemos neturi, nes žmonės perka mažais kiekiais, dažnai ir ilgai būna parduotuvėje, tai turi kitą bėdą - visi nori mažų vėžimėlių ir krepšelių.

(Kitą savaitę gal turės gliukozmačių?)

10. Lauril sulfato ir kvapiklių rojus.
Visokie plovikliai ir skalbikliai. Lidl'e nėra tokių daiktų, kaip šampūnai hipoalergiškiems, sumažinto agresyvumo skalbimo milteliai ir panašiai, nes mažų pajamų žmonės tokių neperka, tai nėra prasmės ir vežtis, nebent pasibandymui, gal jau perka irgi, kas kiek laiko. Dar prie progos pasigyrė, kad jie vieni pirmųjų Europoje sugalvojo, kad kosmetiką galima skirstyti į vyrišką ir moterišką, taip padidinant pardavimus!
Gyvūnų maistas buvo tik šunims ir katėms, apie jį labai kažko pasakyti negalėjo, tik kad prikvėpintas tiek, kad tikrai suės.

Dar Lidl'as turi savo atskirus unikalius kvepalus. Man dabar yra labai sunku susilaikyti ir jų nenusipirkti, kad galėčiau pasikvėpinti ir žiūrėti kas bus.

Čia man ekskursijoje nusibodo fotografuoti.

11. Gėrimai.
Visokie limonadai ir alkoholiniai gėrimai. Kaip supratau į alkoholio pardavimus deda daug vilties, nes Lietuvos vartotojui yra labai svarbu pagerti. Tiek limonadų, o dar labiau alkoholio skyriuje aš rečiausiai būnu parduotuvėse, tai nelabai turiu su kuom palyginti.

12. Kasos.
Kasose yra Windows operacinės sistemos ir jų skaneriai skanuoja prekes iš karto iš 6 pusių. Kol kas Lidl'as neturi savitarnos kasų, nes tipo nenori versti pirkėjo daryti to, už ką jis jau yra sumokėjęs. Aš tai spėju, kad vagia per tas kasas gerai, tai reiktų pakelti kainas ir tūlam Lidl'o lankytojui kainos yra labai svarbu.

Išeinant dar davė dovanų krepšiuką su jų prekėm, kad pasibandyčiau. Pakeliui namo mane truputį sulijo. Štai net Tapkius negali patikėti, kad Lidl'e radau krepšelį:


Šiaip, bendrai paėmus, tai parduotuvė atrodė kaip parduotuvė, geriau, nei dalis matytų Lenkijoje. Prekės iš tiesų atrodė pigesnės, bet aš nieko nesu iš ten bandžiusi ir tikriausiai apie prekių kokybę bus atskiras, jau anksčiau žadėtas įrašas. Labiausiai tai mane iš tiesų džiugino, kad darbuotojai turi valgyklėlę, spinteles ir panašiai, nes man pačiai yra tekę dirbti vietose, kur, pvz.: liepia persirengti, bet tam nėra vietos niekur, tai gali savo triūsikus flash'inti kad ir viduryje koridoriaus, o jei pasiskųsi, tai dar paaiškins, kad nezyzk, anksčiau buvo dar blogiau XD

2016 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Xena 1-as sezonas



Serija 01 "Sins Of The Past" 8.4/10


Ksena: RARARA, aš karingoji princesė. Ai, nusibodo, metu šitą reikalą.
Būsimas-ex-bachūras: haha, ir kur tu eisi, pas mamą?
Ksena: Tiep.
Gabrielė: Ū, geležiniai papai.
Ksena: Eik iš čia. 
Ksenos mama: Tu irgi eik iš čia.
Ksena: Nu maaaam.
Ksenos mama: Nu gerai.
Gabrielė: Nu Kseeeeena.
Ksena: Nu gerai.
Ex-bachūras: x( aš paliktas dėl blondinės.


Serija 02 "Chariots of War" 8.2/10

Gabrielė: Kseeeeenaaaa.
Ksena: aš einu pasivaikščioti ir niekada negrįšiu.
Gabrielė: oukei doukei, aš tavęs čia lauksiu. la-la-la. Ū, tas klingonas atrodo visai kaip Ksena! Einu jį pabučiuosiu.
Ksena: Dabar, kai pabėgau nuo Gabrielės, susidėsiu su šitu bachūru, kuris toks švelnus, vaikus mylintis blondinė.. tai yra blondinas. fcuk.
Gabrielė: haha, radau tave, Ksena,  mano cinamono bandele! <3
Ksena: ๏_๏ ... my life. It is changing.



Serija 03 "Dreamworker" 8.3/10

Gabrielė: Nu davai...
Ksena: Ne.
Gabrielė: Nu plzzzz
Ksena: Ne.
Gabrielė: jeigu turėčiau-
Kultistai: nekalta mergelė! Čiumpam.
Gabrielė: Niooooo... Ksena, gelbėk.
Ksena: išgelbėjau.
Gabrielė: žinok, šiaip tai jei būtum sutikus, tai viso šito nebūtų buvę.
Ksena: Ne.



Serija 04 "Cradle of Hope" 8.2/10


Gabrielė: Kas čia miauksi? Kačiukas? Kačiukas!!!
Ksena: čia išmestas kūdikis.
Gabrielė: Ai, tikrai ne kačiukas? Kaip gaila. Nu tai einam.
Ksena: jo einam.
Gabrielė su Ksena: Ei, tai pala, mes gi moteros. Reikia jį paimti.
Ksena: Tu švelni blondinė, būk jo mama.
Gabrielė: Man būti mamai? Tu būk jo mama. 
Vaikų teisių apsauga: Atiduokit vaiką.
Abi: Niooooooo.....
Serijos gale: Ai, imkit.


Serija 05 "The Path Not Taken" 8.2/10


Kažkokie du vaikai: mes taip mylim vienas kitą, šakės kaip mylim, nors selfį kartu pasidaryk, kaip mylim. O ne, vieną iš mūsų nusinešė varna!
Gabrielė su Ksena: Awwww... kaip miela. Nu, einam toliau. Ai, pala, taigi mes moteros. Bus kaip su tuo vaiku.
Ksena: Einu gelbėt.
Gabrielė: Paimk ir mane!
Ksena: Sėdėk ir mokykis auginti vaikus.
Ksena: Rawr, koks vyras.
Vyras: numiriau.
Ksena: Visi jūs vyrai vienodi. :(


Serija 06 "The Reckoning" 8.4/10


Ksena: O, kažkas mušas, pasimušiu ir aš!
Kaimiečiai: Eiiiii, papjovei mus.
Ksena: Ne aš.
Gabrielė: Ai, ir man užvožei. 
Ksena: Ne aš.
Arėjas: Kuti, kuti Xena.
Ksena: Eik iš čia.
Arėjas: Nu daaaavai... 
Ksena: Nio.
Arėjas: Tu dar pas mane grįši.
Kaimiečiai: Dabar mes tave nuteisim!
Ksena: HAHA, nenuteisit, nes nėra nusikaltimo sudėties.
Kaimiečiai: :'(
Arėjas: :'(
Gabrielė: Ksena mane čiupina :3


Serija 07 "The Titans" 8.3/10

Ksena: Gabriele, pasaugok mašiną.
Gabrielė: Okey dokey.
Ksena: GABRIELĘ KĄ PADAREI!
Gabrielė: Tu manęs nemyli. Einu pas filologus.
Filologai: Abra kadabra mombo džombo.
Gabrielė: haha, aš iš šito magristrinį rašiau. Duokit, pataisysiu.
Gabrielė pataiso.
Prisikelia titanai.
Titanai: RAWR, dabar mes valdysim Pasaulį!
Gabrielė: Ksena gelbėk!
Ksena: Išglebėjau. Neverk, Gabriele, sunku būti filologe.


Serija 08 "Prometheus" 8.4/10

Gabrielė: juokis, juokis Ksena, o ką tu pati baigus?
Ksena: Torakalinę chirurgiją.
Gabrielė: ...
Ksena: kaip tik metas atsinaujinti licenziją. Bet tai egzamino durnumas.
Heraklis: Štai ir aš!
Ksena: friendzone, friendzone. D:
Heraklis: :(
Jolajus: Herakli! :D
Heraklis: friendzone, friendzone.
Jolajus: :(
Ksena: Fsio, galim eiti toliau.


(Screenshot'e Xena kaip tik ruošiasi drakono mediastinoskopijai.)



Serija 09 "Death in Chains" 8.3/10

Gabrielė: Ksena, o aš tau patinku?
Ksena: Ne dabar.
Gabrielė: Nu Kseeeenaaaa.
Ksena: O, kažkas bruzda. Papjausiu. Papjoviau. Ko nemiro?
Gabrielė: Šakės, tu tokia gera daktarė, net kai žudai nemiršta.
Ksena: Čia dėl to, kad mirtis pagauta ir supančiota.
Gabrielė: Ir?
Ksena: Mirtis ne prie BDSMo. Bėgu išgelbėsiu.
Gabrielė: O, koks fainas vaikinas. Beveik kaip Ksena, tik švelnesnis.
Ksena: Išgelbėjau.
Berniukas: Numiriau.
Gabrielė: nioooooo
Ksena: Matai, Gabriele, visi vyrai tokie.

Serija 10 "Hooves and Harlots" 6.6/10


Gabrielė: Ksena, o aš tau patikčiau, jeigu turėčiau....
Ksena: Ša, kažkas bruzda. Ble, amazonės.
Gabrielė: Kiek daug papų 8o
Viena amazonių: ai, strėlė iš nieku! Mirštu.
Gabrielė: aš tave išgelbėsiu! Am. Kseeeenaaa? Kas ten per spaudžiantis pneumotoraksas kur tu man pasakojai?
Amazonė: Tu supranti papų galią. Būsi mūsų princesė.
Amazonė numirė.
Gabrielė: Niooooo.
Ksena: Gabriele, ką čia veiki? Kol išsidirbinėjai, aš radau, kad žudikas buvo žmogus ketinęs sukelti karą tarp amazonių ir kentaurų. 
Gabrielė: Ksena, Ksena, dabar aš amazonių princesė! *wink wink nudge nudge*
Ksena: Palieki tave dviem minutėm... DVIEM MINUTĖM.


Serija 11 "The Black Wolf" 6.1/10

Ksena: La, la, la. O miestelis. O čia mano padrūškė iš vaikystės.
Padrūškė: mane pagrobė!
Ksena: Aš tave išgelbėsiu! Išgelbėjau.
Padrūškė: Iš tiesų tai aš vadovauju šešėlinei vyriausybei. Ksena, kodėl tu manęs niekad nemylėjai?
Ksena: I dunno, lol.
Salmonėjus: Aš atsitiktinis personažas vyras, kad šitam seriale visi vyrai nebūtų tik sexy kariūnai ir sexy namuose sėdintis ir tris vaikus auginantys ilgaplaukiai six-pack'ai Bet aš vis tiek sexy sexy sexy, ar ne, Ksena?
Ksena: I dunno, lol.
Gabrielė: >:l kas dabar čia per  "padrūškė"????
Ksena: I dunno, lol.

Screenshot'e Ksena po vandeniu rado žastikaulį.


Serija 12 "Beware Greeks Bearing Gifts" 6.1/10

Ksena: Haha, Gabriele, įsivaizduoji, yra žmonių, kurie dėl moterų bet ką padarytų.
Gabrielė: Haa.... aaaa... ką turi omenyje, Ksena?
Ksena: O, žiūrėk, tavo senas bernas.
Gabrielės ex: dabar aš kareivis iš pašaukimo!
Gabrielė: aw, koks tu dabar sexy, ai, pala, fui, fui, fui eik nuo manęs.
Graikai iššokantys iš arklio: haha, štai ir mes >:D
Ksena: Bakst, bakst, you dead.
Graikai: we dead.

Ze end.


Serija 13 " Athens City Academy of the Performing Bards"6/10

Ksena: Gabriele?
Gabrielė: lalalala
Ksena: GABRIELE.
Gabrielė: taip?
Ksena: Ką tu apie mane savo facebook'e rašai???
Gabrielė: Kokia tu faina, nuostabi ir kokie tavo papai kieti.
Ksena: Daugiau nerašyk.
Gabrielė: Bet aš turiu šimtą folowerių.
Ksena: Čia daug ar mažai?
Gabrielė: Ir jie visi laikina istorijas apie tave.
Ksena: Ai, tada rašyk.


Serija 14 "A Fistful of Dinars" 8.9/10

Indiana Jones Ksena: Gabriele, einam ieškoti lobio!
Gabrielė: Okey dokey.
Bendražygiai vyrai: numirėm.
Indiana Jones Ksena: Visi jūs tokie.
Gabrielė: Ei, čia yra ambrozijos. Jei suvalgytumėm taptutėm deivėm!
Indiana Jones Ksena: Nah, mes ir taip kietos.
Gabrielė: Ai, šiaip tai jo.
Išmeta ambroziją.


Serija 15 " Warrior... Princess" 6.1/10

Ksena: O, skelbimas dėl darbo!
Karalius: O, karingoji princesę, tu tokia panaši į mano dukrą. Apsimesk ja. Ir nužudyk į ją besikesinančius blogiukus.
Ksena: Okey dokey. Dukra, eik pas Gabrielę, ji tave pasaugos nuo gyvenimo.
Dukra: Mėgstu rožinę spalvą ir drugelius.
Gabrielė: :l turbo not sexy.
Dukra: Moteris turi būti švelni gėlytė.
Gabrielė: Už ką??? UŽ KĄ TU MAN KSENA TAIP? Aš daugiau niekada apie tave nebepostinsiu facebooke.


Serija 16 "Mortal Beloved" 8.7/10

Vyras: ŪŪŪŪ... aš vaiduoklis.
Ksena: OMG. Tu gi tas rawr vyras iš 5-os serijos.
Vyras: Aš grįžau, nes pomirtiniame pasaulyje viskas blogai, Ksena pataisyk.
Ksena: Pataisiau.
Visi: Damn, Ksena tu kieta.
Ksena: Ai, beje, tu kažkodėl buvai užrašytas į pragarą, tai aš pažantažavau Hadą ir dabar būsi rojuj.
Vyras: :o omg.
Gabrielė: Oi, tu Ksena.


Serija 17 "The Royal Couple of Thieves" 8.6/10, bet aš duodu 11/10

Ryži valstiečiai: Ksena, gelbėk, pagrobė mūsų dėžutę!
Ksena: Ok, bet man reikės pagalbos. Gabrielė, eik palauk mašinoj.
Gabrielė: :(
Ksena: Vagių karaliau, tu man padėsi, bo tu vyras. 
Vagių karalius: :(
Vagys: Ei, čia Ksena!
Ksena atidaro dėžutę. 
Dėžutėje Dekalogo originalas tik pew pew lazeriu į vagis.
Ksena: mums nieko negrėsė, nes mes tikim.
Gabrielė: WTF, Ksena kas per nesąmonė. 
Vagių karalius: Eina... Kas per... Ksena????


Serija 18 "The Prodigal" 8.3/10

Gabrielė: O siaubas, vos nenumiriau.
Ksena: Tu nenumirei jau šimtą gazilionų kartų.
Gabrielė: Nu tiep, bet pasirodo galiu numirti ir ne gelbėdama pasaulį ar kaip dievo nuotaka. Siaubas, o jeigu mane tiesiog vežimas suvažinės????
Ksena. ... 
Gabrielė: Einu aplankysiu šeimą. 
Ksena: Bet grįši? Grįši? [kost kost] ta prasme, jo, jo, eik, aplankyk. Pailsėk.
Gabrielės šeima: nusamdėm šitą krūtą kareivį, kad jis mus apgintų.
Kareivis: [riaugt, pasikaso užpakalį]
Gabrielė: Bet jis girtuoklis ir tinginys! Ach, jei čia būtų Ksena. Va jis paėmė užmokestį ir pabėgo. Bet nieko, aš jus apginsiu, aš iš Ksenos daug ko išmokau.
Gabrielės šeima: Jis grįžo!
Kareivis: Man reikėjo nusipirkti iSpear turbo 3000 šitam darbui.
Gabrielė: Bet, bet...
Kareivis: Ei, ar tu galvojai, kad jeigu aš girtuoklis ir tinginys, tai negaliu būti profesionalu?
Gabrielė: Noriu atgal pas Kseną :<


Serija 19 "Altared States" 8.3/10

Gabrielė: O, žiūrėk Ksena, atbėgo kažkoks berniukas.
Berniukas: Aš Izaokas ir mano tėvas nori mane nužudyti Dievo garbei.
Ksena: kurio dievo?
Izaokas: Nu to vieno Dievo.
Gabrielė: lol wtf.
Ksena: Aš tave apginsiu! Oj, neapgyniau.
Abraomas: Dievas man pasakė chill, nereikia jo žudyti.
Gabrielė: Aš gyvenime daugiau LSD neimsiu.


Serija 20 "Ties That Bind" 7.7/10

Ksena su Gabrielė: oj, kažkokios mergos - išgelbėkim jas!
Kažkoks senis: Aš jas išgelbėsiu!
Ksena: dar ir tą diedą gelbėti. GAH.
Diedas: Ksena, aš tavo senai dingęs tėvas.
Ksena: Tėveli? Tėtuk? Tu išėjai cigarečių, kai man buvo penki, bet grįžai!
Gabrielė: Aw, kaip miela.
Dieas: Muahahaha >:D Aš iš tikrųjų Arėjas! Matai Ksena, tu gali mane mylėti!
Ksena: Nėr tetuko :(
Gabrielė: Užtat yra Gabrielė.
Ksena: Nu šiaip tai jo.


Serija 21 "The Greater Good" 8/10

Kažkokia merga: Ksena, gelbėk mūsų miestą!
Ksena: Okey dokey. Oj, čia kažkas man įgėlė? UŽNUODYTA STRĖLYTĖ!?
Gabrielė: Ksena, man atrodo tau dabar Roto virusas.
Ksena: Fsio, miriau.
Gabrielė: Dabar aš apsimesiu Ksena ir išgelbėsiu miestą!
Blogiukai: Ei, šita fyfa ne Ksena. Davai tadu nusmeikim Ksenos arklį.
Ksena: Niekas neliečia mano arkliuko >:o
Gabrielė: Tu pasveikai :D



Serija 22 "Callisto" 7.4/10

Džokseris: Xena, leisk man tave sekioti.
Ksena: Ne.
Džokseris: Kalisto, leisk man tave sekioti.
Kalisto. Ne.
Ksena: WTF, kas čia dabar per dar viena sexy motera odiniuose drabužiuose?
Kalisto: Muahahaha >:D Aš Džokeris tavo Betmenui.
Gabrielė: Bet, Ksena, tu juk vis tiek myli tik mane, ar ne?
Ksena: Sunkus tas kartingosios princesės gyvenimas.


Serija 23 "Death Mask" 7.6/10

Gabrielė: Ksena, žiūrėk, šitie blogiukai su kaukėm!
Ksena: Ir mano brolis tarp jų!
Gabrielė: Tai kiek tu tų brolių turi?
Ksenos borlis: Ksena, netrukdyk man. Aš infiltravausi į mafiją, kuri vaikystėje sudegino mūsų kaimą ir dabar mums amžinas PTSD dėl kurio mes nešiojam odinius sexy drabužius ir bėgiojam su pointy things.
Ksena: Aha! Bet mano analitinis tyrimas atskleidė, kad šios mafijos galva taip pat yra ir šio krašto karalius, kuris, naudodamasis įbauginimais ir nepastovumu skaido visuomenę ir užsitikrina aukštus, bei garantuotus mokesčius.
Gabrielė: Ksena, o sesių tu neturi?


Serija 24 "Is there a Doctor in the House" 8/10

Gabrielė: Ksena, žiūrėk, krūmuose kažkokia merga guli!
Kažkokia merga: Aš amazonė ir tuoj gimdysiu!
Ksena: O, boža, tai reikia ją į ligoninę nugabenti.
Ligoninėje Ksena: Šita motera tuoj gimdys. Aš licenzijuota krūtinės chirurgė. O, boža, kaip jūs čia viską atbulai darote. Tuoj aš tam padarysiu normalią tracheostomą, o tam spaudžiantį pneumatoraksą pašalinsiu. O ten kas? Ai, aš net nenoriu žinoti, bet sutvarkysiu.
Gabrielė: Jo, jo! O aš... O aš... Aš teiksiu psichoterapinį palaikymą!
Hipokratas: Kokios sexy daktarės, bus man įkvėpimas!
Ligoninės darbuotojai: Taip negalima, čia šventykla, čia turi dirbti dievai!
Ksena: Aš ateistė.
Kažkur toli žagsi Arėjas.
Kažkokia merga: O ne, aš jau gimdau!
Gabrielė: Kodėl tu krūmuose gulėjai?
Kažkokia merga: Nu nes keliavau į Atėnus, ten žmonės tolerantiškesni.
Ksena: Aš tau padarysiu cezario pjūvį. D'awww kentauriukas!
Visi: D'awwww.

Pirmo sezono pabaiga.

Tele2 pristatė 5G technologiją

Vakar apturėjau pramogą - sudalyvavau 5G interneto pristatyme.
Na, greičiau ne pristatyme (nes pačio dalyko, kaip internetas pristatymas greičiau būtų labai filosofinis dalykas), bet tiesiog Tele2 pasigirime, kad štai, maždaug po 2 metų, ar greičiau, anas duos savo vartotojams galimybę naudotis 5G internetu ir, jei niekas nepasikeis, bus pirmi Baltijos šalyse.


1G ryšys radosi ~1980 metus ir tuo metu jį naudojo "belaidė telefonų technologija" a.k.a. mobiliakai. Yay! Labai norint galima išskirti 0G mobiliaką, kuris atrodė maždaug taip:


(Nuotrauka iš čia. Dabar mažyčiai ir spalvoti būna kaip žaislai vaikams.)

2G tai toks gerokai mandresnė ir krūtesnė technologija, kuri greitai paspardė subinę 1G ryšiui. Kodėl? Nes leido siuntinėti sms'us! O po to dar ir mms'us (nelabai prigijo), ir dar gi pasidarė sunkiau nusiklausyti trečiam asmeniui, ką du 2G prietaisai tarpusavyje pliurpia. Čia prie telefonų pradėjo rastis visokie "GSM"'iniai sutrumpinimai.
3G ryšys, atsiradęs ~1998-2000 jau ant tiek krūtas, kad leidžia telefone atsidaryti facebook'ą ir, nors jo kūrėjai ir paltintojai fantazavo, kad jis duos fantastiniuose filmuose rodytus video pokalbius, tai jie kažkaip žmonėms neprigijo ir neišgydė masinės "bijau paskambinti" epidemijos.
4G ryšys komerciškai pradėjo rastis 2007 metais, Lietuvoje ~2010 metus ir dabar tikriausiai jį naudojantį telefoną turi beveik visi mano blogo skaitytojai, jo dėka gaudo pokemonus, o jeigu facebook'e ar youtubėje reikia palaukti kol kažką užkraus, tai nesupranta kas čia darosi, kur vamzdžiai kemšasi. Kūrėjai fantazavo, kad va dabar jau bus video skambučiai ir jų vėl nebuvo.


Su 5G ryšiu kūrėjai nebefantazuoja, kad bus video skambučiai.

Užtat fantazuoja apie daiktų internetą! 

Nu kodėl dabar internetas turėtų būti kažkokiu ribotu laidu prie kurio gali jungtis tik konkretūs daiktai. Taigi bevieliu ryšiu galėtų jungtis bet koks daiktas - nuo planšetės iki tūliko ar elektrinių šukų. 5G ryšio greičiai ir perduodamos informacijos kiekis jau leidžia realiau svajoti apie save vairuojančius automobilius arba buitinius 3D spausdintuvus - dabar juos riboja jų pačių kaina, bet taip pat ir tai, kiek duomenų reikia atsisiųsti norint atsispausdinti ką nors įspūdingiau, nei pigaus rūžavo plastiko sofą savo barbei. Bet, atpigus pačiam spausdintuvui ir pakrūtėjus internetui tai kažką namie 3D spausdintis pasidarys taip pat, kaip dabar pumpuotis filmus iš interneto - trunka kelias minutes ar sekundes ir dar su pykčiu, kad kokybė ne tokia, kad gali ant daržinės sienos pusei kaimo rodyti, o kažkada būdavo, kad vos ne savaitę siųsdavaisi ir nesiskūsdavai žiūrėdamas ant savo super šaunaus 800x600 monitoriaus. 

Prie progos Tele2 pasigyrė, kad dabar LT veikia 915 4G/4G+ bazinių stočių ir apima 95% LT teritorijos, ir juo gali džiaugtis 99% visų gyventojų. Tam 1-am procentui, kurie gyvena tuose 5-iuose nedengiamuose visokių raistų ir pelkių procentuose ne taip pasisekė, bet gal ten yra kokių drakonų ir pasiutusių udrų, kurios neleidžia pastatyti bokštelio, tai tada ne taip blogai.
Per šių metų septynis mėnesius vartotojų sunaudojamų duomenų kiekis išaugao 240%, kas reiškia, kad žmonės vis daugiau ir ilgiau, ir vis geresne kokybe žiūri katukus internetuose. 

4,5 gigabaito per sekundę! Mano 4G naudojantis telefonas giriasi, kad pasiekia 50 megabaitų per sekundę. Tai skirtumas yra. Dėl naudojamos kitokios moduliacijos, lyginant su 4G ryšiu, 5G technologija naudoja aukštesnius dažnius ir turi platesnę pralaidumo juostą (jau pradeda skambėti kaip kažkokie porno industrijos terminai), ko pasekoje gaunamas didesnis galimų naudoti kanalų skaičius ir mažesnės energijos sąnaudos. Telefonas taip gali laikyti nebe pusę dienos, o gal net 2. Gal net savaitę. Kad tik internetai taip nesibaigtų.

Čia pristatymo metu vienas iš pranešėjų dalinasi įspūdžiais kaip atrodė 4G pristatymas, nufotografavau, nes man visa tai atrodė kaip kažkokio tai variklio pristatymas:


O va taip va atrodo 5 G dėžutė:

(Sexy pozuotoja Enorca prie the technology! "Air Svale Radio Access" bazinė stotis by Nokia. ŪŪŪŪ!!! Veikia 4,5Ghz dažnyje. Latency <1 milisekundė. Labai daug antenų. Labai ūžia. Labai daug mirksi. Ir pučia šiltą orą. Dar galėtų daryti ping.)

Ach, kokia nostalgija matant tą Nokia užrarašą. Va taip va atrodė mano pats pirmas mobiliakas Nokia 3510:

(2002 metai, baby. Grojo polifonines melodijas ir tuo metu didžioji klasės dalis turėjo tiesiog Nokia 3310. Dar aš telefone turėjau internetą (taip, buvo toks dalykas jau ir tada, GPRS technologija (ale 2.5 G ryšys)), kas iš viso kai kuriems buvo neįsvaizduoja. Kaip tai internetas telefone? Taigi, jei nori kokios melodijos ar paveiksliuko, tai mokėdavai 2Lt už vienetą išsirinkęs iš vaikiško žurnaliuko. Aš buvau gudresnė. Turėjau visas melodijas ir visus paveikslėlius santykinai pigiau grybo :D. Tuo metu mobiliesiems telefonams pritaikytuose puslapiuose labai jautėsi, jog Lietuva yra technologiškai pirmaujanti šalis ir tūlas vartotojas kelia labai didelius reikalavimus internetui - lietuviškų asmeninių svetainių buvo tiek pat, kiek ir angliškų.).

Iliustracijai, jog ryšys tinkamas sefl driving cars technologijai buvo panaudoti trys robotukai, kurie, naudodami 5G ryšį turėjo koordinuoti darbą centruodami kamuoliuką judančioje platformoje,.
Maždaug žiūrint galima įsivaizduoti kaip trys mašiniukai įvažiuoja į sankrižą, šiek tiek pasitampo pirmyn atgal ir saugiai išsiskirsto:


Kaip vartotojui tai tikriausiai galvoti apie tokius automobilius bus galima tada, kai draudimo kompanijos tokiems automobiliams ims taikyti mažesnes įmokas. Tada gal net ir šito įrašo autorius drakoniukas "vairuos". 


(Dėkui Emilijai. Ir aš žaidžiu su burbuliu. Jį paėmus į ranką ir laikant tarp tos juodos lentutės ir kameros robotukai pyksta ir nervuojasi. Taigi šioje sankryžos sistemoje dviratininkas būtų dviratininku, nesvarbu ar savo golfiukus vairuotų geziukai su kepkom ar 5G ryšiu smart kompai)

(Visi spokso į tą burbulą. Ta centre atsisukusi siela - Emilija)

Bet, jei kalbėti rimčiau, tai yra sunku pasakyti ar:

a) paprastas vartotojas kaip nors pajus tą 5G ryšį. Štai mano tėvų name komunaliniai skaitliukai savo rodmenis siunčia paslaugų tiekėjui, todėl nebereikia rašinėti kažkokių skaičiukų ant kažkokių popieriukų ir paskui laukti, kol kažkoks dėdė ateis patikrinti kažkokių neatitikmenų. Keli namo gyventojai pafantazavo ar čia jie taip negauna papildomos radiacijosi ir pyktelėjo, jog dabar dar reikia mokėti ir už skaitliuko elektrą ir internetą. Bet bendrai paėmus tai absoliučiai daugumai visiškai vienodai. Tie skaitliukai galėtų lazeriais šaudyti ir šuniukais šikti, vis tiek liktų abejingumą keliančiais skaitliukais.

b) čia bus totalus ir didingas technologinis šuolis ir tik mes, paprasti fantazijos neturintys mirtingieji, neįsivaizduojame kokie yra beribiai augmentuotos realybės Edeno laukai!

2016 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Apie lepinimą ir grūdinimą

Vakar mąsčiau apie lepinimą. Kas čia iš viso per dalykas? Ką žmonės vadina lepinimu?


Kaip suprantu lepinimas yra kažkieno kito darymas lepiu. Tam reikia specifinių sąlygų - lepinantysis turi turėti didelį priemonių arsenalą šiam tikslui, o lepinamasis ne tik būti imlus tom priemonėms, bet ir pakankamai plastiškas, kad pakeistų savo prieš tai buvusias su leipumu susijusias savybes. T.y. reikia bent dviejų bendradarbiaujančių pusių. Jeigu lepinamasis jau yra lepus iš prigimties, tai koks čia lepinimas, tiesiog specifinė priežiūra. Na, pvz.: aš negaliu lepinti savo pomidoro augančio ant palangės, nes, kad ir ką bedaryčiau jam vandens reikia daugiau, nei šalia augančiai tilandsijai, aš šio jų skirtumo nesukūriau ir niekaip nepalaikau, nebent juos apsėstų Lyseno šmėkla ar kas nors panašaus.

Kokią naudą iš lepinimo gauna lepinamasis tai kaip ir aišku, bet kokia lepinančiajam nauda? Sumąsčiau, kad lepinimas yra užbėgimas nepatenkinto noro protestui už akių - t.y. lepinantysis nuspėja ko lepinamasis galėtų norėti dar prieš tai, kol tas užsimano, ir patenkina tą norą anksčiau, nei noras yra išreiškiamas, labai bijodamas išraiškos, o jai pradėjus kilti, labai skubėdamas ir stengdamasis norą patenkinti dar kuo greičiau. Pvz.: lepinamam vaikui nereikia prašyti žaisliukų, jis ir taip jų gauna daugiau, nei galėtų norėti. Galbūt lepinantysis turi labai aukštą empatijos laipsnį ir, pasirinkęs lengviau pasotinamą lepinamąjį, nei jis pats būtų, per jį jaučia pasitenkinimą gyvenimu, t.y. džiaugsmą, kad kažkam kitam užtikrina tokį komfortą, kokio pats neturėjo ar galbūt ir negalėtų turėti dėl savo didesnių poreikių. Galbūt lepinantysis išgyvena didelį nerimą dėl galimų nepatenkinti poreikių, dėl to protesto, pykčių, kaprizų ir kitokios agresijos, kurią jis galėtų patirti tokiu atveju - priešingai nei tuo pirmu atveju, šiuo atveju jo lepinimas kyla ne iš savo diržumo liūdesio, bet iš savo silpnumo suvokimo ir suvaldymo.


Taip man bemąstant atrodė, kad lepinimas turi tik pliusus, bet visuomenėje jis labai dažnai pateikiamas kaip kažkas blogo ir kenksmingo, ypač lepinamajam. Galvoju, kad taip galėtų būti todėl, kad lepinamasis visada yra imlus pokyčiui ir transformacijai, bet tai nebūtinai yra jo nuolatinė savybė, o tik galimai susijusi su amžiumi ar tam tikra būkle (t.y. jis yra išnaudojamas lepinančiojo emociniam komfortui). Dar gi gali būti variantas, kai lepinimas pradedamas "tuščiam lauke", kai nėra kažkokių tai savybių, kurias jis galėtų pakeisti ir lepinimas yra pirmas santykis kaip tavo norai reiškiasi per kitus žmones. Tuomet lepinimas leidžia nesiformuoti psichikos mechanizmams, kurie yra atsakingi už nepasitenkinimo transformaciją, alternatyvų paiešką, kompromisus, o kraštutiniu atveju kūrybą iš frustracijos, kad kažko nėra ar tas, kas yra, netenkina. Jeigu lepinamasis pats iš savęs nepanori kažko tokio, ko joks lepinantysis negali patenkinti, kad ir kaip norėdamas (pvz.: gyvo dinozauriuko, socialinės lygybės Pasaulyje ir panašiai), tai teoriškai, pvz.: lepinant vaiką, galima gauti individą, kuris kaip tik gyvenime nejaus laimės iš vaikystėje patirto lepinimo - jis nemokės suprasti ko būtent jis tiksliai nori, gyventi su liūdesiu, labai sunkiai atsisakyti nedžiuginančių, kad ir pažįstamų dalykų. Individas nesijaus galintis pats nuspręsti dėl ko turėtų ar neturėtų džiaugtis ir greičiausiai labai daug laiko praleis žiūrėdamas į kitus, kurie, jo nuomone, bus labai laimingi ir šaunūs, kuriems viskas, jo nuomone, seksis savaime ir jie dėl nieko nesiparins, nors, objektyviai, tie "kiti" išlepintojo pozicijoje būtų dar laimingesni ir džiugesni. Kadangi toks individas lengvai gali imti parazituoti visuomenėje ir sunkiai gali užsiimti kūryba, kaip produkcija, tai natūralu, jog visuomenė lepinimą laikytų neigiamu dalyku, ne tiek dėl paties individo galimo skausmo (juk galimas variantas, kai lepinimas niekad nesibaigtų), kiek dėl prarasto potencialaus žmogiško išteklio vieneto.



Bet šiandien ryte pagalvojau koks gi dalykas būtų priešingas lepinimui ir sugalvojau, kad tai galėtų būtų grūdinimas. Iš pradžių grūdinimą supratau labai paviršutiniškai, jog tai yra kažkokie besigrūdinančio patiriami pojūčiai, kurie jam sukelia kontroliuojamą stresą ir, didinant šį stresą palaipsniui, mažinama nekontroliuojamo streso įtaka besigrūdinančiajam. Yra sunku kažką kitą grūdinti, nes kažkieno kitos buvimas šiame procese labai suvaržo kontrolės galimybę. Taip pat besigrūdinantis turi laikyti, jog nekontroliuojamas stresas yra neišvengiamas ir jau būti su juo susitaikęs, kas jau savaime sumažina to streso padaromą žalą, net besigrūdinančiajam nepradėjus jokių grūdinimosi veiksmų. Prisimindama senus medicininius vadovėlius, kuriuose grūdinimasis pateikiamas kaip pasninkas, prausimasis šaltu vandeniu, vaikščiojimas tik pėsčiomis, kėlimasis anksti ryte ir panašiai, supratau, kad gal ne visai iki tol aš gerai tą grūdinimąsį įsivaizdavau, nes dauguma aprašomų dalykų nepatogiai man atrodė tik todėl, kad aš jų nedarau. Pvz.: trinimasis šiurkščiu rankšluoščiu dar ir naudojant abrazyvinių dalelių turintį prausiklį visokiuose SPA pateikiama netgi kaip maloni ir stresą savaime mažinanti procedūra, toli gražu ne grūdinimasis.


Taigi grūdinimosi suvokimą nusprendžiau pakeisti jo laikymu įvairių patirčių visuma, kurios kartais yra patiriamos tik dėl to, kad būtų patirtos kaip naujos. Atostogavimas miške palapinėje grūdina labiau nei 5 žvaigždučių viešbutyje ne todėl, kad ten nepatogu, o todėl, kad ten mažiau nuspėjamų dalykų ir daugiau patenkintų ir nepatenkintų norų įvairovės (nors konkrečiu atveju gali būti atvirkščiai). Nepatogumas tėra viena iš patirčių.
Grįžant prie lepinimo pavyzdžio su vaiku turinčiu daug žaisliukų reiktų tą vaizdinį dar papildyti, kad vaikas turi daug gana vienodų žaisliukų - pvz.: spalvotų palstikinių made in china, kurie visi pirkti žaislų parduotuvėje jam į juos parodžius pirštu. Besigrūdinančio vaiko atveju irgi būtų galima rasti tokią žaisliukų kolekciją, bet, ir pvz.: akmenį gulintį atp jų arba vieną dieną grįžti namo ir nerasti nė vieno, nes, išmainė į šuniuką ar ką panašaus. Pastebėjau, kad visuomenė grūdinimosi nelaiko labai norimu ir siektinu dalyku, dažniausiai yra linkusi švelniai pasišaipyti iš tą atliekančių žmonių ir redukuoti grūdinimąsi iki maudymosi eketėje, bet tai absoliučiai suprantama - užsigrūdinęs žmogus visuomenei nenaudingas per tai, kad jis mažiau priklauso nuo tos visuomenės ir yra sunkiau jos kontroliuojamas, yra daug didesnė tikimybė, jog jis ramiai gyvens pats sau, o ne su dideliu užsidegimu būti naudingu kitiems, be ilgesio, kad esi laimingas tik tada, kai reikalingas.

2016 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Sausainiai



Muahahahaha >:D Šiandien iškepiau sausainių! Man čia didelis darbas. Kepiau labai susikaupusi ir mėgavausi procesu, kiek tas buvo įmanoma. Man atrodo Tapkiaus nuomone sausainiai būtų buvę daug geresni, jeigu į juos būčiau įdėjusi kokios nors kalakuto krūtinėlės, bet ką jis supranta apie kulinarijos meną. Sausainių kepime jis turi dar mažiau patirties, nei aš, kad ir kokiu katiniškai vertinančiu žvilgsniu būtų stebėjęs procesą ir apsimetęs, jog žino visos visatos ir visų laikų paslaptis.
Po to, grauždama savo sukurtą riebalų ir cukraus šventę žvelgiau į tolį ir gromuliavau visokius šiukšlinius atsiminimus. Kai buvau internatūroje turėjau tokį akušerijos ir ginekologijos ciklą. Vieną dieną atėjau su labai skaudančia nugara, negalėjau nei pasilenkti, nei pasisukti. Pamatęs mano sienos ramstymą skyriaus vedėjas iš karto suskubo man pasiūlyti apnuoginti sėdynę ir suleisti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kas palengvintų skausmą ir aš toliau galėčiau sieną ramstyti jau nebe taip graudžiai. Aš tada labai išsigandau ir suglumau, pajutau tai, ką būtų galima pavadinti drovumu, ir visokiais būdais bandžiau atsikalbėti, mano gėdai vis augant į didesnę nuojautą, kad vedėjas tuoj mestels kokį nors mano mandagumui neatramiamą argumentą, pvz.: "gi man nesunku, aš tau gero noriu" ar ką nors panašaus. Laimė jis buvo labai gydytojas ir į mano pastangas sureagavo, kad nu nenori, tai ir nereikia. Kankinkis. Ir iš viso, eik namo.
Tai išėjau. 
Panaši situacija pasikartojo jau per rezidentūrą, tik šį kartą nugarą skaudėjo dėl kitų priežasčių, nebe paūmėjusio uždegimo, o paprasčiausio raiščio tempimo. Nuėjau pailsėti į rezidentų kambarį ir bandžiau įsitaisyti kaip nors patogiai ant tam skirtos softkutės (vėliau ji patapo "pasidėsiu savo rankinę ant jos" baldu, kas simbolizavo į vasaros praktiką atėjusių studentų pradžią, nes jie dar neturi šiam baldui pagarbos, kurios jis nusipelnė, o savo kuprinių švarą ir piniginių saugumą jaunatviškai vertina kaip didesnį prioritetą, nei subiniuko komfortą). Tuo metu viena rezidentė pildė kažkokias tai ale ligos istorijas ir labai gailiai dūsavo. Aš irgi norėjau solidarizuotis ir padūsauti, bet man trukdė skausmas. Matydama mano kančią ji pasiūlė to paties - suleisti man vaistų nuo skausmo. Aš, būdama jau pasimokiusi gyvenime, norėjau sutikti ir nebesidrovėti, netgi apsidžiaugiau tokiu šauniu rūpesčiu ir užuojauta, bet tada jinai nusprendė, kad tingi eiti iki procedūrinio ir, kadangi mano skausmas vis tiek ginekologinės prigimties, tai sutvarkys ir taip. Užmetusi pagalvę ant stalo ir liepusi man ant jos gultis aukštielnikai, ji paprasčiau staigiu judesiu timptelėjo man kojas ir, po vieno labai staigaus ir skausmingo nudiegimo, prie kurio būtų labai tikęs "pokšt" bet jo nebuvo, skausmas dingo. Tuomet aš nuėjau mums abiem atnešti kavos, o ji toliau dūsavo, kam tiek popierių, Jos atliktą manevrą vėliau atradau tik vienoje XIX amžiaus pabaigoje išleistoje vokiškoje akušerijos knygoje (ironiška, kad tam padėjo tumblr'as) ir jo tkslas yra šiek tiek pakeisti vaisiaus padėti, kad sumažėtų nugaros skausmas, arba, artėjant gimdymui, pagreitėtų vaisiaus pasisukimas į specifinę padėtį. Kaip gydytojui tai šitas manevras visiškai niekinis, nes beveik visos moterys ir taip, visaip kaip besivartydamos ir besitampydamos užėjus skausmui jį padaro pačios "netyčia", o jis buvo reikalingas tik specifinėms koresuotoms drovuolėms, kurios, net niekieno nematomos, nebandydavo kaip nors skeryčiotis, persiversti per kėdę, ar šiaip reikalauti meilės ir dėmesiaus. Ach, koks nykiai paprastas manualinės terapijos pavyzdys tai buvo!
Tai pagalvojau, kad tiek aš ir patobulėjau :v


Man asmeniškai tai išėjo skanesni, nei atrodė iš nuotraukos, nors pertepimo tai sunaudojau per pus mažiau, nei nurodyta receptūroje.

2016 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Knygos apžvalga - Žirgų berniukas

Perskaičiau knygą:


Ją pasiskolinau iš draugės, norėjau paskaityti ką nors iš siaubo literatūros. Ji tokias knygas perka iš to, ką galėčiau pavadinti sportiniu interesu. 

Tai va, knygos viršelis šitą knygą pristato kaip į 20 kalbų išverstą bestselerį, neva yra sukurtas BBC filmas (tiksliau yra viena BBC laida apie šią istoriją, užtat yra atskiras knygos autoriaus prodiusuotas filmas) . Suprask da good stuff. O apie ką knyga? Viršelis toliau ramina, kad ji apie tėvišką meilę siekiant išgelbėti savo sūnų nuo baisios ir nepagydomos autizmo ligos.


(mano reakcija į knygą)

Su knygomis apie autizmą būna įvairiai. Kartais jos būna labai neblogos. Kartais netgi puikios. Bet dažniausiai tai būna absoliutus totalus šūdukas ant šakoto pagaliuko. Kodėl šakoto? Kad daugiau šūduko tilptų.
Dauguma tų blogųjų kūrinių būna parašyta neurotipiškų (t.y. ne autistų) tėvų, kuriuos jų vaiko būklė labai nuvylė ir sukėlė daug kančios, ir, nors knygos apsimeta, kad yra apie vaikus, bet iš tiesų yra apie tai, kaip pvz.: yra sunku būti mama, kai tavo vaikas tavęs neapkabina, nesupranta tavo meilės ir, pagal tavo supratimą apie viską visame kame, neturi perspektyvų gyvenime.

Čia pasakysite, kad tai labai daug yra būklių, situacijų, bei ligų, kai taip nutinka (o kartais taip nutinka ir visiškai "sveikoms" šeimoms), bet čia suklysite, nes tie atvejai tokių knygų autoriams kažkaip nesiskaito, neva anuos visuomenė supranta, kad ten nėra "nematomo neįgalumo" ir panašiai. Internete ne neurotipiškų asmenų forumuose dažna diskusija, kad tokių knygų autoriai tiesiog serga sunkia ir grėsminga ❄special snowflake❄ liga, t.y. kai šikną graužia noras būti ypatingu, nors realiai jie yra absoliučios nykios vidutinybių vandenyno dugno plekšnės ir iki unikalumo jiems kaip iki mėnulio. 

(Internetuose rastas paveikslėlis, kurio autorius supyko, kad jo autizmo kiti žmonės neužskaito, nes jis neva per protingas, kad būtų autistu. Galbūt jam būtų labiau pasisekę reikalauti iš kitų, kad "užskaitytų" Aspergerio sindromą jam? Jeigu autizmas būtų medicininė diagnozė, tai jam galėtų būti tas pats, bet, kai tai yra socialinis konstruktas, tai va taip ir gaunasi.)

Nu tai pagaliau reikia pereiti prie knygos.
Taip, čia viena iš tų prastųjų. Knyga prasideda tuom, kad kartą gyveno berniukas ir mergaitė, kurie labai mylėjo vienas kitą. Berniukas buvo protingas ir jautrus. Kartais jam užeidavo emociniai pervargimai ir tada jis gulėdavo mėnesiais savo lovoje, bet vėliau imdavo jodinėti arkliais ir, gavęs kažkam vadovauti, atsigaudavo. Mergaitė buvo protinga ir jautri, net gyvūnėlių nevalgė. Abu jie buvo pasaulio piliečiai, ne iš tų, kurie galvoja tik apie save ir nesusimąsto apie tai, kokio ilgio žirafos kaklas. Nea, jie keliaudavo po visą pasaulį, nuo Afrikos iki Indijos, ir dirbo socialiai atsakingai, kad ir kiti žmonės būtų protingi ir jautrūs, neskriaustų gamtos ir bušmenų.
Ir štai jiems gimė sūnelis.
Kuris, zaraza, nei jautrus, nei protingas! Nu blyn. Kaip čia taip išėjo? Kokiu būdu tokiems fantastiškai nuostabiems krūtiems tėvams galėjo gimti lelius, kuris ne tik toks, pats kaip visi, bet gal dar į kairę statistiniam fantastiškumo ir nuostabumo kreivės pasiskirstyme. Jie labai labai ieškojo priežasčių kas gi jam yra, kol galų gale patys išsiaiškino (nu nes argi tie gydytojai ir specialistai ką nors supranta), kad jų vaikas  - autistas! Tai viską paaiškina. Knygos autorius prisipažįsta, kad iki autizmo vaikui oficialiai trūko ir diagnozė daugiausia rėmėsi google, bet čia smulkmenos, svarbiausia, kad dabar aišku kodėl jis toks, kodėl jo tėvai tokie, ir iš viso ką čia toliau daryti. Gelbėti jį reikia, pagal juos. GELBĖTI.


Bet gelbėti nesiseka. Vargais negalais gavę savo beibiui autizmo diagnozę, susiduria su bėda, kad tokiu atveju rūpintis ir "gydyti" vaiką turėtų pagrinde jie patys. Ir štai, šie pasaulio gelbėtojai geraširdžiai pasimeta, kaip tai jie patys? Juk jie ne specialistai, juk čia reikia ypatingų dalykų, ypatingų kompetencijų, visko čia reikia ypatingo. Pavyzdžiui reikia taikomoji elgesio analizės, kuri per metus jiems kainuotų ~50k dolerių ir turi būti vykdoma po 8 valandas per dieną. Čia toks dalykas paremtas dresūra (politkorektiškai dar sakoma, kad Pavlovo mokslu, o paprastų bobučių tiesiog auklėjimu ir jos nelabai supranta kodėl dabar reikia naujo pavadinimo kažkam). Iš kur gauti jai pinigų? Ką, draudimas nemokės už gydymą?

Kažką ir nekažką jie knygoje bando ir viskas juos nuvilia. Ieško visokių specialistų. Iliustracijai ištrauka apie tai, su kokiais autizmo specialistais bendrauja ir kad net savo vaiko autizme ieško mano jau minėtos special snowflake naudos:

"Kai Grandin sutikome universiteto miestelyje Fort Kolinse (Kolorade), įsikūrusiame Uolinių kalnų priekalnių papėdėje, buvau nustebęs ir beveik nusivylęs - nors sėkmingai dirbo akademinį darbą ir buvo parašiusi nemažai populiarių knygų, moteris turėjo autizmu sergantiems būdingų savybių. Kol nureguliavome kamerą, ji įkyriai spragsėjo rašikliu, kuriame su kiekvienu spragtelėjimu įsijungdavo ir išsijungdavo lemputė. "Oi, - tarė ji juodamasi. Metusi į mus fantastišką žvilgsnį (turiu prisipažinti, kad pirmąsias porą minučių mes jautėmės suglumę) pridūrė: - Geriau liausiuosi tai daryti. Faktiškai tuo rašikliu aš save stimuliuoju."
Sužinojome, kad, būdama vaikas, valandų valandas ji galėjo sėdėti kampe linguodama į priekį ir atgal - beveik nepasiekiama - ir kramtyti sienų apmušalus. Laimė, su ja visada buvo gera auklė, netingėjusi žaisti ir visaip skatinusi jos gebėjimą reaguoti. Be to, ji labai anksti "atrado" arklius. "Gyvūnai mąsto vaizdas, - sakė ji mums. - Taip mąstau ir aš. Ir daugybė autizmu sergančiųjų. Tai reiškia, kad mums sunku bendrauti su tais žmonėmis, kurių mąstymas kitoks - žodinis arba paremtas kitais psichikos modeliais. Dėl to, kad gyvūnai mąsto vaizdiniais, autizmu sergantiesiems su jais bendrauti lengva. Kartais jie, kol būna jauni, kad pasakytų ką nori pasakyti, naudoja gyvūną kaip tarpininką, ypač sau artimą gyvūną. Galima sakyti, kad tokie žmonės yra jungiamoji grandis, kuri sieja sveikuosiuos su gyvūnų pasauliu, o gyvūnai - ypač autizmu sergantiems vaikams - gali padėti kaip grandis, jungianti sergančiojo ir "normalių" žmonių pasaulius."" (73-74 psl.)

Perskaičiau ir vos pati nepatapau autiste, boža, gi aš irgi mąstau vaizdiniais! Kodėl niekas manęs nediagnozavo? Svolačiai.


(Žiurkė mąsto ar ji ne per stora. Diagnozuokime dabar jai autizmą arba, dar geriau, dismorfinį kūno sutrikimą, nes ji liūdi, kad jos ausys per mažos!)

Autistams knygoje būdinga plasnoti rankomis, žiūrėti į kitus prisimerkus, ir nekreipti dėmesio į jų jausmus ir norus, kurių jie neišsakė, kai tipo turėtų būti aišku, ko jie nori, nes juk visi nori to paties. O patys autistai gyvena kažkokiame mistiniame ir stebuklingame pasaulyje į kurį tiesiog būtina rasti langą ir pasižiūrėti, kad jie ten nebūtų vieniši ir kad tu pats ten atrastum kažką naujo ir fantastiško, būtinai padarytum iš jų naudos sau ir visuomenei (nes neva to nori visi). Taigi knygos autorius nusprendžia darytis naudą iš savo vaiko - nuo knygos iki filmo.

Ir gydyti autizmą jis imasi pats. Internetuose apie šią knygą atsiliepiama, jog ji yra labai nepagarbi aprašomo vaiko motinai (ji pateikiama kaip pasyvi gydymo dalyvė), bei moterims apskritai. Aš to nepastebėjau.

Gydymas prasideda nuo to, kad vaikas ima "normaliau" elgtis jodinėdamas arkliu ir apskritai gyvūnai jį ramina. Čia užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad knygos autoriaus sūnus moka skaityti 5-6 metų amžiuje ir knygos eigoje išmoksta naudotis tualetu, kaip idėja. Knygos autoriui atrodo, kad jis tą turėtų mokėti daug anksčiau, nors neaprašo jokio to mokymo, kurį būtų bandęs, apart to, kad tėvams sunku plauti vaiką ir stebėti jo išgąstį ir kančią pamačius, kas vyksta. Visgi, yra priežastys kodėl vaikai pradeda eiti į mokyklą 6-8 metų, o ne pvz.: 4 ir pagrinde tai yra tai, kad daug vaikų natūraliai tokiame amžiuje jau būna "subrendę" mokyklai, o visą šitą autizmo gydymo knygą būtų galima perrašyti "kaip mūsų vaikas pasiruošė pirmai klasei" ir būtų daug geresnė knyga.

(Bet tada gi nebūtų pinigų iš knygos)

Kadangi knygos autorius pastebi, jog tie arkliai jo vaikui padeda, o plius dar jo pažįstami bušmenai prišneka, kad reikia gydyti dvasiomis ir jo vaikas tikrai tikrai ypatingas, tai jis nusprendžia, kad reikia belstis į Mongoliją ir atsiduoti vaiką gydyti šamanams. Nu nes jau daugiau niekas nepadeda, o jie yra geri tėvai ir padarys viską dėl savo vaiko. Autorius labai tiki visokiais simboliais ir pats bando burti stebėdamas visokias sulkmenas, kurios duoda jam žinoti apie tai kas iš tiesų vyksa:

"Pažvelgiau į kalną supančių medžių viršūnes. Erelis vis dar buvo ten. Taip jau atsitiko, kad kaip tik tuo metu, kai glėbyje nešiau Roveną, visa širdimi į šamanų ritualus įsitraukusį, kito ritualo vietos link, danguje pasirodė ir ant tos pačios šakos, kur tupėjo erelis, maždaug poros metrų atstumu nusileido du kranksintys karkliai.
Tai buvo keista - krankliai ir varnos paprastai puola vanagus ir erelius. Biologiniu požiūriu būdami konkurentai, jie vengia būti tame pačiame dangaus lopinėlyje, juolab tupėti ant tos pačios šakos. Bet šį kartą buvo kitaip - šie trys paukščiai toleravo vienas kitą, jie stebėjo mus iš aukštai tuo metu, kai trečias šamanas - brazdotas vyras iš Altajaus kalnų - padeklamavęs įžanginių maldų žodžius pradėjo šokti sukdamas būgną mums virš galvų." (124 psl.)

Anot šamanų autizmu berniukas susirgo dėl jo motinos kaltės - arba ji kažkur maudėsi ir į ją prilindo blogosios energijos, arba kalta jos mirusi giminaitė, kuri niekaip neatsigavo po to, kai mirė jos pačios sūnus, netgi dėl to susirgo psichine liga. Tai va, dabar jos siela prilipo prie vaiko ir gadina jam (ir jo tėvam gyvenimą). Ot šmikė. Mažasis autistas dabar dar ir šamanu turės pats būti, kad jau taip su dvasiom ir gyvūnais bendrauja. Vėliau autorius knygoje nusprendžia, kad na gerai, jau gerai, jis irgi teoriškai gali būti kaltas dėl savo vaiko autizmo. Bet šiaip tai kalta aplinkos tarša ir visas tas kapitalistinis blogis, su kuriuo jis visą laiką kovojo.

(man visokios "blogos moteriškos energijos" visada galų gale susiveda į sekso žaisliukų reklamą, kai neva išskirtinės medžiagos dildo ar burbulas pagydys tavo endometriozę. Ne, nepagydys. Bet gal bent jau apturėsi smagaus laiko.)

Nors autorius labai myli gyvūnus, bet su džiaugsmu dalyvauja lapių medžioklėje ir jas knieckina. Šamanai jam sako nu-nu nedaryk gi taip, tai nusprendžia nedaryti, juk reikia paisaukoti.

"Kristina - nebloga jojikė" Bet jai trūksta - tą pripažįsta pati - vidinio instinkto, žadinančio norą nurodyti arkliui, ką daryti tada, kai jis to daryti nenori. Tokia intuicija raiteliui labai reikalinga, nes arklys yra bandos gyvulys, įpratęs, kad jam vadovavutų (žinoma ne brutaliai) bandos lyderis. Panašūs yra šunys. Taigi raitelis privalo arkliui vadovauti iš dalies naudodamas išmoktus metodus, iš dalies savo valios jėga. Kristina nemokėjo primesti savo valios kitiems (išskyrus savo vyrus). Tai nereiškia, kad ji yra silpnas žmogus. Priešingai. Iš mano pažįstamų mažai kas taip sugeba save apginti kaip ji. Bet jai tiesiog neįdomu nurodinėti arkliui, ką daryti. Deja, jeigu tu sėdi arkliui ant nugaros, privalai nurodinėti, nes antraip nesijausi saugus." (175 psl.)

Knygoje yra dar minimas "Pitonų" (taip išverstas) sketch'as apie bandymą susikalbėti naudojantis vertimo knygelėmis - autorius taip norėjo iliustruoti sunkumus ir džiaugsmus bendraujant su mongolais. Tai vat tokio lygio jo bendravimas ir yra.


Dar šiek tiek gilių pamąstymų:

"Kai atsisėdau nurodytoje vietoje vigvame, susimąsčiau apie mūsų kelionę čia, pas seniausiai šiaurės rytų Azijos kultūrai atstovaujančius, vigvamuose iki šiol gyvenančius žmones. Apie paplitusią nuomonę, kad vietiniai amerikiečiai, kurie gyvena panašiose palapinėse, yra atkeliavę iš čia. Bet tuomet neaišku, kodėl vietiniai amerikiečiai neaugina šiaurės elnių? Ir iš kur ta elfiška išvaizda? Gal tai kultūrinis stereotipas, bet ar negali būti taip, kad britų ir europiečių folklore dažnai minimi elfai ir laumės yra ne kas kita, kaip senovėje miškuose gyvenančių žmonių prisiminimas, žmonių, kuriuose išstūmė keltai, romėnai, saksai, vikingai? Ir ar pasakojimai apie elfus ir laumes, pavagiančius vaiką ir pakeičiančius jį kitu - nesugebančiu girdėti arba matyti, keistai besielgiančiu ir nepritampančių prie aplinkos, nėra susiję su tuomečių žmonių noru paaiškinti autizmą?" (328 psl.)

Knygos gale berniukas autistas pasveiksta (beveik). Stebuklų stebuklas tiesiog! Kas suveikė? Ar šamanai teisūs? Ar tėčio meilė viską nugali? O gal to autizmo niekada nebuvo? Nesvarbu. Svarbiausia, kad dabar yra knyga, filmas ir visa ranča švęsti meilę. Manau bet kuris tėvas ar motina, skaitanti šitą knygą ir auginanti vaiką autistą greičiausiai norėtų šią knygą sudeginti. Nebent jaustųsi labai vieniši ir izoliuoti, negalintys astumti bet kokio jų pačių bėdų ir sunkumų liudijimo.

Įsivaizduoju kaip šitą knygą skaito visokios penkiolikmetės paauglės ir paskui jaučiasi fainos ir krūtos, nu nes a) skaito iš viso b) skaito tokias rimtas knygas, va apie autistus, paskui apie tai geriau nusimano, supranta kitų žmonių vidinį pasaulį kitaip, yra geros ir užjaučiančios. Mąstydama apie jas nusprendžiau po šios knygos perskaityti William Makepeace Thackeray "Tuštybės mugę", kur autorius mano įsivaizduojamų personažų atitikmenis kitame laike ir vietoje vadina "padarėliais".


Aš įsivaizduosiu, kad visi "Tuštybės mugės" personažai bus įvairūs nariuotakojai ir tada su savo "Vėdarėlių mergaitėmis" atsigausiu nuo "Žirgų berniuko".