Apie vištas ir jų kiaušinius

Šiandien planavau padaryti pranešimą rytojaus teismo medicinos studentų mokslinės draugijos būreliui apie trombus. O bet tačiau - nu niekaip jis ten man nesidarė, tai padariau pranešimą apie visokias medicinines ir nelabai įdomybes. Kad jau ne į temą, tai smarkiai ne į temą :D

Pakeliui prisiskaičiau tikrai keistų dalykų. Pavyzdžiui, kad viena šeimyna savo namuose pametė vėžliuką, bet jį atrado po 30 metų vis dar gyvą ir sveiką... Straipsnyje iškelta mintis, kad vėžliukas išgyveno ėsdamas termitus. 

Bet daugiausia tai skaičiau apie tai, kas visiškai nekeliaus į rytojaus pranešimą ir niekaip nėra susiję su teismo medicina, ar medicina apskritai - apie vištas. Ir ne, vištos su teismais irgi nėra susijusios. 

Pasirodo vištos gyvena ~8-10 metų. 

Aišku dažniausiai jos suvalgomos daug greičiau, o "ferminės" vištos iš viso vargšelės gyvena labai trumpai... broileriai - 4-6 savaites, kiaušdėtės kol deda pakankamos kokybės kiaušinius. Bet šie gyvūnai, net jei ir būtų paleisti į laisvę neišgyventų tų 8-erių metų, nes serga daugybe lėtinių ligų (pvz.: dėl nejudrumo ir riebaus lesalo: lėtiniu širdies nepakankamumu :/ nenuostabu, kad ir skonis jų dažniausiai būna ganėtinai prastas).

Kiaušinius vištos per gyvenimą deda tik ~2-3 metus.

Pirmus kiaušinius padeda dėti ~1,5 metų amžiaus

Kai kurios vištos kiaušinių nededa iš viso. 

Kad vištos dėtų kiaušinius gaidys nėra reikalingas, bet jo nebuvimas kai kurioms vištoms gali sukelti stresą ir dėl to jos gali kiaušinių nedėti. Taip pat stresą gali sukelti ir kitokie dalykai - nuo lojančio šuns iki visą naktį šviečiančio lauko žibinto, kuris taip spigina, kad vištos tiesiog negali išsimiegoti :) 

Tačiau gaidys yra reikalingas, kad būtų viščiukų - tai yra apvaisinti kiaušinius. 

(Štai taip vyksta vištų poravimasis. Aišku dažniausiai be trečio pagalbininko. Nuotrauka iš čia)

Kai kurie gaidžiai poruojasi tik su kai kuriomis būrio vištomis, o kai kurios vištos nesiporuoja iš viso, arba nesiporuoja su tuo metu būryje esančiu gaidžiu ar gaidžiais. Po poravimosi vištos lytiniuose takuose sperma išlieka gyva apie 2-4 savaites ir per šį laiką didžioji dalis vištos padėtų kiaušinių būna apvaisinti. Iš skonio ar vaizdo tokie kiaušiniai niekuo nesiskiria nuo neapvaisintų - laikant kiaušinius šaldytuve viščiuko užuomazga žūsta, nesivysto ir kiaušinienę kepančiam žmogui jau jokio skirtumo apvaisintas tas kiaušinis buvo ar nebuvo (nebent viščiukas jau buvo spėjęs kažkiek paaugti. Kai kurių šalių virtuvėse tokie kiaušiniai yra naudojami tam tikruose patiekaluose).

Be šios santuokinės pareigos gaidžiai dar yra "įpareigoti" saugoti būrį nuo plėšrūnų ir pavojų - mažesnius pulti, apie didesnius įspėti ir nuolatos ieškoti maistingų gardėsių savo panelėms. Nes riebūs ir sultingi kirminai vištų pasaulyje atitinka šokoladą ir gėles žmonių pasaulyje ;D

Vištos neturi poravimosi sezono. 

Dauguma vištų deda po vieną kiaušinį kas 25 valandas. Dėl to su kiekviena diena kiaušinio padėjimo laikas vis pasivėlina, kol galų gale pasiekia tamsų paros metą. Kadangi naktį vištos miega, tai višta dažniausiai kiaušinio naktį nededa (taigi viena diena iškrenta), ir tuomet naują kiaušinį deda ryte. Fermose aišku yra kitaip - ten jei diena ar naktis yra, tai visiškai kontroliuojama ir tokių reprodukcinių atostogų vištos neturi :/

Kol kiaušinis slenka vištos lytiniais takais susiformuoja lukštas. Jo spalvą nulemia pigmentas. Dažnai patys pirmi vištos padėti kiaušiniai, ypač jeigu ji būna anksti lytiškai subrendusi, būna be lukšto - tik su plėve ar net be jos. Be lukšto ar su labai trapiu višta gali dėti kiaušinius ir tada, kai jai trūksta kalcio ar ji išgyvena didelį stresą. 

(Kiaušinis be lukšto. Tik ne padėtas vištos, o su žmogaus acte nutirpdytu lukštu. Nuotrauka iš čia (taip pat yra instrukcija kaip tokį pasidaryti pačiam))

Jaunos vištos taip pat daug dažniau deda kiaušinius su dviem tryniais. Senos - mažesnius ar visai mažučius kiaušinius. Pačius didžiausius deda vištos esančios savo reprodukcinio amžiaus viduryje :) 

Vištos mokosi viena iš kitos - jeigu yra viena višta, kuri visus kiaušinius deda į tą pačią vietą, tuomet ir kitos gali pasekti jos pavyzdžiui (labai patogu ūkininkui). Bet visuomet yra tokių vištų, kurios padeda vieną šen, kitą ten kiaušinį. Ir yra tokių, kurios bando išperėti visus, net neapvaisintus ar rastus svetimus kiaušinius - tokius vištos "motutės" labai naudingos dauginant vištas ūkyje, nes būdamos jau senos ir nebegalinčios dėti kiaušinių vis tiek gali pasirūpinti mažyčiais viščiukais  :) Kartais vištos, kurios deda mažai kiaušinių gali imti juos "vogti" į savo dėžutę/lizdą iš kitų vištų.

(Vištidė yra "vištų namelis", kuriame vištos miega, slepiasi ir dažniausiai deda kiaušinius. Visokius tvoros ir rakinimai nakčiai dažniausiai būna reikalingi ne kad vištos nepabėgtų, o kad naktį koks nors mažas gauruotas naguočius vištų neišneštų :) Vištos mėgsta tyrinėti aplinką, bet toli nuo "namų" neeina ir nakčiai, esant lietui ar tiesiog blogai nuotaika (pvz.: višta pamato, kad gaidys poruojasi su hierarchijoje žemesne višta pirmiau) grįžta į vištidę. Nuotrauka iš čia)

Jeigu vištai kažkurie kiaušiniai įtartini ji juos gali išmesti iš savo lizdo/dėžutės. Arba pradaužti ir sulesti, ypač jei vištai yra blogas metas (patiria didelį vidinį ar išorinį stresą) ar ji yra žemai vištų hierarchijoje. Pasitaiko bjaurių vištų, kurios tik ir lesa kiaušinius, savo ar svetimus. Tokios greitai atsiduria puode :)

Kai kurios vištos, ypač jaunos, prakrapšto kiaušiniuose mažas skylutes, bet nepažeidžia plėvės - vienų gyvūnų tyrinėtojų nuomone jos taip elgiasi smalsumo genamos, o kitų, kad padaro kažkokį tai kiaušinio mikroklimato sureguliavimą būtina viščiuko vystymuisi. Kas ten žino.

Višta taip pat gali padėti silpnam viščiukui išsiperėti snapu daužydama kiaušinį. Aišku vištų fermose kiaušiniai iš karto nurieda į surinktuvus, o viščiukai perinami inkubatoriuose...

(Žmogus padeda viščiukui vietoj vištos :) )

Dažnai vištų racionas papildomas virtais kiaušiniais ir maltais lukštais, kad vištų dieta būtų kuo artimesnė natūraliai (kaip jau supratote laisvėje (ar kaime, kur vištos gyvena kaip ir "pusiausvėje" :D) jos dalį kiaušinių sulesa). Šiaip vištos yra visaėdės ir jų kiaušinio maistinė vertė, spalva ir skonis laaabai priklauso nuo to, ką jos lesa. Kadangi vienos vištos papildomo maisto randa geriau, kitos blogiau, o ir skoniai paukščių skiriasi, tai kaimiškų kiaušinių trynių spalva ir pačių kiaušinių skoniai gali smarkiai skirtis. Ferminiai gyvūnai neturi pasirinkimo ką lesti.

(tos pačios vištos du kiaušiniai, padėti jai lesus du skirtingų gamintojų lesalus. Iš čia.)

Viščiukai išsiperi per ~21 dieną. Vieną ar kelis kartus per dieną višta kiaušinius palieka paieškoti maisto, pabendrauti su kitomis vištomis (jei jos neperi šalia) atsigerti ir pasituštinti.
Jeigu višta dėl kažkokių priežasčių negali padėti apvaisinto kiaušinio ir jis lieka jos viduje, tokiame puikiame natūraliame inkubatoriuje, po 21 dienos viščiukas vis tiek pradeda perėtis ir dažniausiai višta žūsta nuo vidaus organų sužalojimų, kuriuos sukelia tas nelaimėlis. Kartais tokie viščiukai išgyvena jau po motinos mirties, jei kažkaia išlenda laukan (ar žmogus iškrapšto). Scary.

Tai tiek tų įdomybių apie vištas.

O jūs labiau mėgstate virtus ar keptus kiaušinius?