2014 m. vasario 12 d., trečiadienis

Klaipėda - dvylikta diena - knyga apie seksą


Ta knyga yra "Vyras, moteris ir meilė" Artūras Krigas, Politika, 1995 m. 160 psl., iliustruota!

89 psl.: "Bet nejaugi galima lyginti žinias apie garvežiukus, vabalus, išmirusius dinozaurus su sekso pažinimu, su tuo, kas sudaro pačią žmogaus esmę, be galo svarbią, jei ne svarbiausią, gyvenimo sferą?"

Uch, kad žinotumėte, kiek privargau, kol suvedžiau visas kvailas šitos knygiūkštės dalis į kompą. Bet buvo verta. Mazochistiškai verta.

Pirmiausia tai viršelis:

(priekis. Turiu pasakyti šios knygos darbo metu neskaičiau, tik nufotografavau.)

(Užpakalis. Tai yra knygos galas.)

Toks persmelktas kančios ir skausmo. Toks meniškas. O dar ta sexy burokėlių spalva. RAWR
Knygelė dar ir iliustruota:


(bet čia jau išrinkau labiausiai FAIL. Kai kurios kitos visai nieko)

Kas yra gero šitoje knygoje?

Tai tai, jog ji bent jau bando rašyti apie seksą. Didžiajai daliai žmonių seksualumas yra tabu. Apie tai nešnekama, apie tai nediskutuojama, o viskas, kas ne taip, kaip jiems atrodo, kad turi būti, jau yra iškrypimas. Dar daugiau - jie fantazuoja kaip tą daro kiti vadovaudamiesi savo pačių patirtimi ir logika.
Knygoje yra kalbama apie vaikų seksualumą ir vaikų lytinio švietimo būtinybę. Kalbama kreivai, bet kalbama. Kas irgi gerai, nes seksualumas nenukrenta iš giedro dangaus.
Tai va tiek to gero.

Kas yra šitoje knygoje blogo?
Um. Na, tai belieka viskas, kas liko, ar ne?

90 psl. yra skyrelis "Apie tai, kaip "apšvietė" Elę. Knygoje sumaketuota kitaip, bet čia surašiau netaupydama pikselių ;D

"Dar gerokai prieš tai, kai Elė pirmąkart ėmė susitikinėti su savo bendraklasiu, tėvas suprantamai papasakojo apie tai, kas gali nutikti tokiais atvejais ir kokių tai gali turėti padarinių. Jie šnekučiavosi maždaug taip:
[Elė:] - Na, o jei jis tik taip sau kabinėjasi? Na, pavyzdžiui, apglėbė.
[Tėvas:] - Gal ir taip sau. Bet juk tu žinai, ko jis nori? Leisi savo apkabinti, tai jis ir nueis iki galo.
- Iki galo?
- Taip. Daugelį kartų taip yra atsitikę. Jei būsi neatsargi, tai paskui siaubingai kentėsi, priversi kankintis ir mus su mama.
- Na gerai, tėti. Vadinasi, tu nori pasakyti, kad aš imsiu lauktis kūdikio?
- Tai ir yra esmė. O jis tave paliks, nes iš tokio amžiaus vyro negali kažink ko reikalauti. Jam tai bus žaidimas, o tau? Gyvensi viena, be vyro. Tai be galo sunku.
- Aš pagimdysiu vaikutį, paskui ištekėsiu.
- O ar žinai, kad mažai atsiras tokių, kas norės vesti tave moterį su svetimo vaiku.
- O kodėl?
- Todėl, kad visi vaikinai nori auginti savo pačių vaikus. Kam reikalingas svetimas vaikas?
Vėliau, pasitaikius progai B. [tėvas] papaskojo dukrai apie abortus:
- Žinai, iš vyro "vandenuko" nebūtinai gimsta vaikai? Net jeigu jie ėmė vystytis.
- Kaip tai?
- Matai, juos galima pašalinti!
- Pašalinti? O ar skauda?
- Skauda, Ele, skauda. O be to kūdikis, kuris dar neužgimė, niekuomet taip ir neišvys dienos šviesos.
- Tai kam gi tuomet tai daryti?
- Tai daroma tuomet, kai nenorima, kad kūdikis gimtų.
- O kodėl nenorima?
- Dėl daugelio priežasčių. Pameni, mes kalbėjomės, jog vaikinai gali paprasčiausiai apgauti tave. Berniukas suartėjo su tavimi, kad patirtų malonumą, apie kūdikį jis visiškai negalvojo. Paskui patirs malonumą su kita.
- O aš liksiu viena?
- Viena, bet su kūdikiu po širdimi.
- Aha, dabar aišku. Tuomet tą kūdikį galima pašalinti, kad jis negimtų.
- Taigi. Tik turėk omenyje, kad tai padaryti labai sudėtinga.
- Skauda?
- Ir skauda, ir pavojinga tavo sveikatai, net gyvybei. Po to gali jau niekad nebeturėti vaikų.
- Niekad niekad?
- Niekad, Ele. O be to, tai brangiai kainuoja ir sunkiai išgyvenama."

Į šitą pokalbį telpa tiek daug blogybių.

Pirmiausiai tai Elės tėvas labai aiškiai įvardina "ko nori visi vyrai" (nors niekada nėra taip, kad visi norėtų to paties) ir skatina dukrą matyti save pačią, kaip turinčią kažkokią tai konkrečią vertę, nesusijusią su tuo faktu, kad ji yra žmogus, turintis savų norų ir siekių (kaip labai gąsdinantis dalykas pateikiama tai, kad Elės niekas "neims į žmonas"). Tiesą sakant pokalbyje labai aiškiai matoma toji vertė - tai vaikų turėjimas. Reikia išlaikyti savo vertę, kaip galėjimą pagimdyti vaikų tam vyrui, su kuriuo norimi ilgalaikiai santykiai.

Tai, jog Elė galbūt mylėtų savo vaikus nepriklausomai nuo to, nuo kieno jie yra, ir kad Elę mylintis vyras mylėtų ir jos vaikus (arba bent jau su jais elgtųsi taip, kad Elė dėl to jaustųsi kuo geriau), Elės tėvas su ja nesikalba. Panašu, kad Elė kyla iš šeimos, kurioje meile vadinamas tiesiog tradicijomis apipintas dauginimosi veiklą lydintis prisirišimo ir nuosavybės jausmas.

Antra - niekur pokalbyje neminimas Elės noras santykiauti su vaikinu ir patirti iš to malonumą pačiai. Čia taip netyčiai Elei gaunasi ar, dar blogiau, "nes to nori vaikinas" nežinia. Elės šeimoje moters "davimas" yra apgalvotas natūrinių mainų veiksmas.
Trečia - pokalbyje aiškiai nurodoma, kad Elė savo gyvenimu negali sukelti nemalonumų ne tik sau, bet ir kitiems (tėvams). Jos aplinkinių netenkinantis egzistavimas nėra galimas ir netaleistinas, kaip pvz.: jos amžiaus vaikinams.

Tai ne lytinis švietimas. Tai lytinis tamsinimas.



87 psl.: Mažylis, kuriam paaiškinama, jog iš pradžių jis gyveno tėčio "vandenuke", suvokia ne kaip nešvankybę, o kaip pirmąją, tegul ir gan primityvią, tiesos apraišką."

Knygoje net porą kartų akcentuojamas tėvo, kaip gyvybės davėjo vaidmuo, o moters, kaip kokio tai inkubatorius su tęstine globa. Bet kaip gali būti kitaip tokiame pasaulyje, kuriame moters lytinis švietimas suprantamas kaip ankstesnėje ištraukoje.

Apie vaikus yra net tokių pamąstymų:

69 psl.: "Esama universalios aprangos, kuri pabrėžia berniukų vyriškumą, o mergaičių moteriškumą. /.../ patrauklumas būtinai susijęs su viena ar kita lytimi, aseksualus patrauklumas tik fikcija."

... no comment? Read further:

20 psl. "Asmenybė nesiliauja buvus dvasinga dėl to, kad valgo, maudosi vonioje ar mylisi su savo moterimi."

Nes moterys tikriausiai yra antidvasinės antiasmenybės. 
Amžius, beje, irgi trukdo moteriškumui:

73 psl.: "Nesu nusistatęs prieš pagyvenusias ar senas moteris: tarp jų pasitaiko neįtikėtinai žavių, ne tik vidumi, bet ir išore."

(MOTERIS)

Autoriaus nuomonę apie moteris taip pat neįtikėtinai veikia moterų apranga. Knygose apie seksą dažnai būna bent skyrelis apie aprangą ir išvaizdą, apie pozityvų požiūri į savo kūną ir džiaugsmą juo. Apie tai, kad sekso malonumas nepriklauso nuo to ar jo dalyviai turi strijų, nudribusius pilvus ar gauruotas kojas, ar tai, kad niekas netampa mažiau seksualus apsirengęs vienaip ar kitaip. Aprenk patrauklų žmogų bulvių maišu ir jis bus patrauklus žmogus su bulvių maišu.

Tačiau knygos autorius taip giliai nežvelgia:

47 psl. "Draugų šeima pakvietė mane atostogauti kaime. Labai gerbiau tą šeimą, o namų šeimininke - miela, simpatinga, protinga, apsiskaičiusia - tiesiog žavėjausi. Šį savo estetinį įvaizdį dėl keisto paikumo ji gebėjo sugriauti per vieną akimirksnį. Visi nukeliavome prie ežero, ir ji apsivilko bikinį. Iki šiol nesuprantu, kodėl ji šitaip pasielgė. Nejaugi nežinojo, kaip atrodo tris vaikus išnešiojęs jos pilvas? Tad nors ir toliau gerbiu tą simpatingą moterį, mano akyse ji kažką prarado. /.../ be perstojo demonstruoti vieni kitiems tai, kas, švelniai tariant, nesukelia pasigėrėjimo, tiesiog žiauru. Žiauru ir paika. Viena tokia moteris gerai žinojo, kad jos kampuoti, nemoteriški pečiai, tačiau ji nuolatos demonstruodavo juos savo vyrui. Tol, kol po keleto metų jis išėjo pas kitą. "

Labai atsiprašau visus, kuriuos sužalojau savo išvaizda.

60 psl. "Viena mano pažįstama, talentinga mokslininkė, "pasivertė" moterimi tik sulaukusi keturiasdešimt penkerių! Į darbą ji tebeeina apsirengusi klasikiniu kostiumėliu, bet namuose ėmė vilkėti minkštas sportines kelnes, aptemptus džinsus, palaidinukę su gana gilia iškirpte. /.../ Man pasirodė, kad malonai nustebęs džiaugėsi ir jos vyras, kuris paskutiniu metu aiškiai nuobodžiavo. /.../ Žinoma, pasitaiko vyrų, kurie vis dėlto susiranda meilužę, nepaisydami to, kad jų pačių žmonos neriasi iš kailio, norėdamos įtikti."

Va, kokie gilūs ir brandūs santykiai toje šeimoje. Viską pataisė minkštos sportinės kelnės. Bet jei vyras sekioja paskui daugiau sportinių minkštų kelnių, tai pagal knygą irgi nieko tokio - ji vyriškumui tą atleidžia, o kartais susidaro įspūdis, kad net laiko tai jo dalimi.


71 psl.: "Tačiau yra moterų, kurios, kurdamos savo estetinį įvaizdį arba, kitaip sakant, kurdamos atmosferą šeimoje, pakankamai neįvertina papuošalų reikšmės. Esu sutikęs moterį, pavadinkim ją Magdalina, - kuri yra puiki motina, šeimininkė. Ji mano, kad jai nėra laiko kraipytis prieš veidroį. /.../ "Tegul tuo užsiima jaunimas", - paprastai sako tokios moterys. Tad jų vyrai išeina pas jaunesnes! Žinoma, ne visi vyrai tokie. Jei pasiseks, tai jis liks ištikimas. Betgi ne kiekvienas vyras norės atsižadėti vyriškumo, o tai būtinai teks padaryti, jei žmona niekuoment nesistengs patikti."

35 psl. "Žmona mano, kad geismas ją žemina ("tegul jis manęs geidžia"), o jei jis vis dėlto atsiranda, ima panikuoti ir daro viską, kad tik nuslėptų savo "gėdą" ("nejaugi aš prostitutė?"). Gundyti vyrą?! Tai juk negarbinga ir žema. Tad vyras išeina pas kitą."

74 psl.: "Tačiau gana dažnai moteris pasidaro vieną vienintelę šukuoseną arba išvis išsiverčia be jos. /.../ Moteris pati savęs nemato, užtat ją mato jos vyras. Gerai, jei tądien jis iš lovos išlipto reikiama koja. /.../ Nei kūno apnuoginimas, nei drabužiai, nei papuošalai netks pageidaujama rezultato, jei moteris tinkamai nesusišukuos. Ir ne bet kaip, o tikrai gražiai. Jau kokį dešimtį metų pažįstu vieną vaikų darželio auklėtoją. Ji dėvi "uodegą" - gumele suima plaukus ties viršugalviu. Nė karto nesu matęs jos kitaip susišukavusios. Ar tai iš viso galime pavadinti šukuosena? Suprantu, pakanka vos keleto sekundžių, kad gumele suimtum plaukus. /.../ sunku įsvaizduoti, kad jos rūpestingas vyras žavisi ta dešimt metų nesikeičiančia "uodega". Geriausiu atveju jis žmoną supranta, gailisi jos ir... nieko nereikalauja. Esama ir tokios meilės formos: meilė - gailestis. /.../ Jei vyrui tas pat, kad jo žmona pilka pėlytė, tai ar jis iš tiesų vyras? Ar jo žmoną galėtume pavadinti tikra moterimi?

Jei vyras taip mane vertintų, tai tiek man jo ir tereikėtų... 
Ar galima dar labiau suprimityvinti seksualumo ir meilės suvokimą?

34 psl. "Taip vadinamajai "dvasinei" arba "platoniškajai" meilei būdingas neįsisąmonintas fizinis potraukis. Ji skiriasi nuo pilnatviškos (fizinės-dvasinės) meilės tik tuo, kad vėl vienokių ar kitokių priežasčių geidžiamas tikslas negali būti pasiektas.

So deep.



O žmogaus kūno?

46 psl. "Akivaizdus šių dviejų sąvokų tarpusavio ryšys. Savo ruožtu kūno apnuoginimas yra tiesiogiai susijęs su jo tobulinimu. Jei jūsų raumenys neišvystyti, tai, aišku, savaime, į juos žvelgdami nei jūs pats, nei artimieji nepajus malonumo. Jei kitas žmogus neišgyvena teigiamų emocijų (o patiria neigiamas!), tuomet jokios prasmės apsinuoginti. /.../ Taigi, šiuo atžvilgiu nudistais turėtų būti tik tas nedaugelis laimingųjų, kurie neturi ko slėpti. /.../ Vaikai visuomet gali vaikštinėti pusplikiai, nes jie dar neturi trūkumų"

40 psl. "Galbūt jums pasidarys aiškiau, jei aprašysiu pirmąjį savo vizitą pas K. Nė kiek neperdedu - tuomet mane ištiko šokas. Šeimininkas, kurį pažinojau tik "frakuotą", išėjo pasitikti manęs... pusnuogis. Ne, aišku, ne su glaudėmis. Jis vilkėjo gražius šortus ir maškinėlius trumpomis rankovėmis, prasegtus ties kaklu ir krūtine. Visiškai padori apranga, o kartu tiek apnuoginto kūno! Niekada nejaučiau potraukio savo lyties atstovams (nors nesu homoseksualizmo priešininkas - tarp jų irgi pasitaiko gerų žmonių), bet apžėlusi krūtinė ir kojos, galingi bicepsai, kaklas, švarios ir stiprios pėdos kiniškose šlepetėse (padas ir du įstriži ruoželiai), - visa tai paliko manyje neišdildomą įspūdį. /.../ Paskui įėjo žmona, irgi kaip ir jis pusnuogė - tik pusę jos kūno dengė megzta palaidinė be rankovių ir trumputis sijonėlis. Visa kita - kaklas, rankos, kone visos ilgos kojos ir pėdos - liko apnuogintos. Paskui pamačiau vaikus - du berniukus ir mergytę. Visi su šortukais ir sportiniais marškinėliais. Tą pirmąjį kartą man tiesiog kvapą užgniaužė. Net pasidarė negera, norėjosi kuo greičiau bėgti. Viešpatie, šitiek kūno! Gyvo, nuogo, šaukiančio."

Veikale yra dalių, kurios balansuoja ties seksualine prievarta.

132 psl.: "Jokiu būdu nemosikuokite prieš savo žonos nosį dirbtiniu falu, jeigu jai darosi bloga vien jį pamačius. Neprimetinėkite partneriui tokių seksualinio gyvenimo formų, kurios jam atrgarios. Be abejo, A. pasisekė: jo žmona pakankamai nekompleksuota ir mėgaujasi seksualiniais žaidimais. Net jei pati nėra jų iniciatorė, tai bent drąsiai eina vyro pėdomis. Bet būna ir puritonių moterų su "nusistovėjusiomis pažiūromis". Beje, labai retai esti šimtaprocentinių puritonių".

Knygoje autoriu porą kartų pabrėžia, kad jis ne homoseksualus ir kokį jam sexy įspūdį paliko kiti vyrai, kurie savo seksualumu pritraukė moterų.

71 psl.: "Vyrai paprastai papuošalų nedėvi (nebent homoseksualistai)."
Toliau eina kelios pastraipos apie "nehomoseksualistinius" vyriškus papuošalus - žiedus ant pirštų, kryželius ant krūtinės, auskarus.

Iš šitos dalies garsiai juokiausi:

61 psl.: "Vyriško seksualumo prigimtis esti visai kitokie, negu moteriško. Jis mažiau krenta į akis, bet vis dėlto egzistuoja. /.../ Žinoma, daugelį jų [moterų] jaudina bicepsai, apžėlusi krūtinė, ilgi smuikininko pirštai. Bet aš nepervertinčiau kūniškų požymių. Moters potraukis vyrui daugiau asmenybinio pobūdžio, nors, jis, pakartosiu, negali būti atskirtas nuo fizinio. Moteriai kūnas svarbu, bet ne tiek, kaip moters kūnas vyrui.


Yra skyrius pavadinimu "Seksualiniai žaidimai, arba netradicinis seksas". Turbo nuviliantis :'(

Antra knygos dalis yra apie pornografiją.

119 psl.: "Esame diletantiškų, visiškai vulgarių pornofilmų, kuriuose pilna prievartos, žiaurumo; tai liudija, kad jo kūrėjai neturi skonio ir nėra profesionalai."

Sveki, aš profesionalus porno kūrėjas - mano filmai skoningi ir be žiaurumo. 

Palieku Jus su šiuo knygos perliuku ir iki rytojaus:

58 psl. "O dėl muzikinio fono, seksualia laikoma greita ir ritminga muzika. Beje, ne tik šiuolaikinė, o ir klasikinė muzika geba "pažadinti instinktus". Paminėsiu garsųjį Moriso Ravelio "Bolero"."


Toliau mano lievų knygų lentynėle - knygiūkštė apie horoskopus. Jei turite minčių - pasiūlykite komentaruose. 

15 komentarų:

  1. Prie "kas gero šitoje knygoje' prisiminiau šiandien skaitytą straipsnį apie knygą: http://www.theguardian.com/books/2014/feb/12/perv-sexual-deviant-jesse-bering-review

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man rodos, čia iš kategorijos "kill it with fire".

    AtsakytiPanaikinti
  3. O kodėl tu tokią nesąmonę skaitei...? čia vietoj anekdotų ar kaip? Mane tai labiausiai prajuokino ta vieta, kur jį šokiruoja žmonės su šortais ir marškinėliais :D Požiuris panašesnis į 1495, o ne 1995 m :D...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Trūksta protingų, įdomių merginų, kurias domintų seksas, bet netrūksta jo trokštančių nemokšų, kvailelių ir siaurų pažiūrų merginų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pats palikęs tokį komentarą protu labai nežibi.

      Panaikinti
  5. "Veikale yra dalių, kurios balansuoja ties seksualine prievarta."
    Ten buvo kažkur seksualinė prievarta pacituotoje vietoje?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, buvo.
      Jei jos nepamatėte, tai net nežinau ką jums ir pasakyti. Arba esate labai laimingas ir su tokiu dalyku tiek nesusidūręs, kad jo net nepastebite, arba labai nelaimingas ir pats taip elgiatės net nesuvokdamas.

      Panaikinti
  6. Enorca, ne apie jūsų skaitomas knygas ;), bet pasitaikius progai noriu paklaust kaip žiūrit į ee... biologiją gal?
    Dažnai pastebiu (ir kartais čia man susidaro toks įspūdis) norint pasakyti, kad vyras == moteris bet kuriuo atveju.
    Bet tarkim jų sėkmingo dauginimosi strategijos skiriasi iš esmės, tuo pačiu skiriasi ir seksualinis elgesys. Išliko palikuoniai tų moterų, kurios poruodavosi su stipriausiais (gudriausiais ir t.t.) patinais. Moteriai buvo svarbiausia suvilioti vieną-du-tris geriausius patinus ir rūpintis jų palikuonimis, nes ji negali turėti daug palikuonių. Silpnų patinų vaikai mirdavo nuo ligų, bado ir pan.
    Vyrams teisingiausia strategija buvo palikti kuo daugiau palikuonių - netgi labiausiai besirūpinant vienu vaiku, jo išgyvenimo tikimybė mažesnė, negu šimto prastai aprūpinamų.
    Taigi pas mus gerokai skiriasi seksualinis elgesys, nes MES ESAM SKIRTINGI. Vyrai instinktyviai žino, kad kuo daugiau merginų, tuo geriau, nes merginos yra absoliutus gėris!
    Taigi klausimas - ką dabar daryt? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kvepia tikėjimu, kurios pavadinimas "biologija". O jei dar ir elgiamasi (ir argumentuojama elgsena) pagal šią "biologiją", tai jau visa religija. Lyčių elgsena turi skirtumų, bet kas čia parašyta ir argumentai pateikti, tai kelia apmaudą, prasilenkimas su biologija.

      Panaikinti
    2. Aha, reiškia beveik visi vyrai yra labai religingi. Bet būtų labai įdomu išgirsti jūsiškę lyčių skirtumų versiją būtent šiuo, seksualinių partnerių pasirinkimo aspektu.

      Panaikinti
  7. Visko neskaičiau (neturiu laiko), bet ką nugriebiau - super! Džiaugiuosi, gėriuosi ir didžiuojuosi, kad LT yra tokių sąmoningų, šmaikščių žmonių kaip Jūs, ir dar nepatingite savo mintimis pasidalinti. Sėkmės ir toliau!

    AtsakytiPanaikinti
  8. tos nuotaikingos knygelės išmintis ne tokia ir persenusi, kaip norėtųsi:

    http://damn.com/p/this-is-what-everyday-sexism-feels-like-to-a-man-must-watch/

    AtsakytiPanaikinti
  9. Herojės ir mano vardai-grynas sutapimas.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Tu nuostabi :)
    Bolero isikėliau tarp žymų, vdrug prireiks...
    Ir, pasinaudodamas tavo straipsniu apie disglove sugebėjau padėti pusei kolegių suabejoti vestuvinio žiedo nauda.

    AtsakytiPanaikinti