2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Klaipėda - 20 diena - 32 valandos ligoninėje

Šią savaitę vienu metu sugebėjau ligoninėje praleisti 32 valandas. Po to jau laaabai norėjosi eiti namo pamiegoti :D Aišku tarp tų 32 valandų sugebėjau kelias numigti susisukusi viename gydytojų kabinete kaip koks internas žvėrelis. Kelias smagiai papliurpti su kitais internais, kelias skirti valgymui ir higienai, o dar kelias paskaityti mokslinių naujienų ir straipsnių (nors viena internė niekaip nesupranta kam to reikia). 
Labai pavargau, bet daug pamačiau, daug išmokau, dar daugiau ko suklydau ir kartais visai nusigrybavau. Vienas gydytojas sako, kad man dar iki tikro grybavimo toli, nes, cituoju "kol prakaitas šikna nebėga ir pirmo kauburėlio nesukasi, tai iš tiesų mokytis nepradedi".

Scary.

Kol kas nemaloniausi mano nutikimai yra nebent švelniai ant manęs klykianti instrumentatorė (čia tas žmogus, kuris operacinėje operatoriui (tas, kuris operuoja) ir jo asistentams (tie, kurie padeda (kiti chirurgai, internai ir panš.)) paduoda instrumentus), kad nesulaužyčiau optikos. Ar pasakymai "o tu namie siūk. Daug siūk. Visą paraloną susiūk kiek rasi. Siūk nuo ryto iki vakaro. Gal nors kažkiek greičiau siūsi". 

Tai iki šlapios šiknos dar toli... Labai toli :D Kai būna kažkas keblesnio gydytojai dažniausiai pasako "Ne, Džustina dabar tau neduosiu daryti. Bet gali papurkšti/palaikyti/pasiurbti/nukirpti/etc." ar "Gal tu tiesiog pastovėk šalia ir pažiūrėk, ok?".

O aš "Ok." Ir tyliai atsidūstu... su palengvėjimu. Stoviu. Vėpsau. Mėgaujuosi. Žinau, kad mėgautis chirurgijos skyriuje esančia tvarka ir jų medicininėmis taktikomis, kai kurių studentų nuomone ganėtinai psichopatiška, bet nieko negaliu padaryti >o>

Taip malonu, kai tave šiltai susuka į sterilius drabužius, užraišioja, užpakuoja ir dar užmauna gumines pirštines, kurios priglunda kaip antra oda ir jas nusiėmęs kurį laiką jautiesi tarsi nuogas. Plius, nereikia ddažytis ar kitaip puoštis (tiksliau net negalima), ko ir taip nedarau. Per beveik visą mėnesį laiko tik vienas žmogus pajuokavo dėl to, jog nesidažau ir nesipuošiu.
Visi operacinėje būna apsirengę taip pat, tik anesteziologai kartais būna apsirengę kitokio sukirpimo ar spalvų darbo drabužiais (jie vadinami pižamomis) :D panašiai kaip StarTreke. 

Stovėjimas po 3-4 h trunkančias operacijas irgi geriau, nei sedėjimas - mano nugara dar niekada nesijautė taip puikiai. Vis dar atsistoju nepatogiomis pozomis, bet ilgiau dirbantys sako, kad dar tiesiog nemoku kaip atsistoti patogia. Kaip kad pradedantis muzikantas kiekvieną natą groja atskirai su atskiru impulsu, o ne visą kūrinį lengvai vienu prisėdimu.

Chirurgu būti nenoriu. Stebėti ir dalyvauti operacijomis man malonu, bet neveža.
Perėjusi namo nemąstau apie būdus kaip būtų galima patobulinti jas, nemodeliuoju galimų klaidų ar situacijų, neimprovizuoju ir t.t. Nejaučiu profesinio ambicingumo, tik studentišką entuziazmą ir susidomėjimą. Na gerai, kažkiek gal mąstau apie operacijas ir taip, bet ne taip smarkiai, kaip apie kitas medicinos sritis.

(Mano nuodų rinkinukas prieš einant miegoti po tokios ilgos dienos - imbierinis alus, čipsai ir druska voniai. Ne ta druska. O normali druska tikrai voniai. NaCl)

Dar išmokau kaip reikia klausti kai kas nors neaišku. Ne "kas čia?" ar "kodėl taip?".
Pateiksiu pavyzdį su vaisiais. 

Blogas klausimas:
- M. Kas čia?
Gauna blogą atsakymą:
- Vaisius, kvaiša.

Geresnis klausimas:
- Ar čia obuolys?
Gauna geresnį atsakymą:
- Ne, čia ananasas. Šiaip ne kasant lysvę reikia mokytis ką sodinsi.

Geriausias klausimas:
- Matau, jog šis vaisius turi žalius aštrius lapus ir dantytą gelsvą paviršių. Ar šis vaisius galėtų būti braškė? Manau jis dar gėltų būti konkrėžis, bet žinau, kad šiose vietose pušys neaauga.
Gauna geriausią atsakymą:
 - Ne, čia ananasas. Braškės pirmiausiai yra mažesnės, raudonos ir su taškučiais, be tokių lapų. Žinoma kartais ananasai irgi būna be lapų. Nepabėk, po to parodysiu nuotraukų kolekciją belapių anansanų.
O kol rodo ateina kitas sodinykas kavos užsiplikyti ir dar jam būna pranešta apie tavo botanogeografinį kreatinizmą. Jis nustemba "o tai, ten ne konkorėžis???".

 :D FUN FUN FUN

(ne ananasas)

Iš įdomesnių savaitės nuotykių tikriausiai buvo nutikimas, kai keli studentai mokėsi imti kraują iš venos vienas kitam (o kaip kitaip išmoksi? Kiti dar būna ant savęs mokosi, bet man atrodo dviese bent smagiau :) ).
Kadangi tą darė labai entuziastingai su šūksniais "AAAA. SKAUDA." "O DIEVE, KUR KIŠI", "NU NE KINIETIŠKĄ!!!!!" (adatą ta prasme), tai viskas priminė erotinio siaubo filmo sceną ir susilaukė daug chirurgų komentarų kaip ir kur reiktų kišti, ką prie progos prijungti prie adatos, ir kad gal paimtą kraują patikrinti dėl ligų, kurios artimai siejosi su patarimais kur ką kišti. 

Šiandien irgi užsibuvau kiek ilgokai, grįžusi namo kambariokės, kuri budi šią naktį, prašymu įvykdžiau jos maisto produktų reviziją ir išmečiau viską, kas sugedę ar teikia viltį naujų gyvybės formų užsimezgimui a.k.a. yra apipeliję. Pirmą kartą gyvenime gavau tokią užduotį. O_O 

MISSION FOOD SAFETY

Dar iškepiau du pyragus, nes tiesiog nesugalvoju ką veikti (plius sunaudojau kmabariokės kiaušinius, kurie buvo ant ribos). Interneto vis dar neturiu. Tik vieną kartą per dieną pasitikrinu paštą ir kasdien vis labiau nerimauju, nes mano baigiamojo darbo vadovė neatrašo man į vieną mano laišką. Galbūt savaitgalį eisiu jos fiziškai ieškoti ir žiūrėti ar jai nieko nenutiko :o), knygas skaityti tingiu, į miestą eiti tingiu, piešti tingiu.

1 komentaras:

  1. > knygas skaityti tingiu, į miestą eiti tingiu, piešti tingiu.

    Sveika susidūrusi su rimtu darbu. >:-)

    AtsakytiPanaikinti