Moka aparatas kavai virti

Vakar giminaičiai man atidavė jiems nebereikalingą moka aparatą kavai virti. Pridūrė, jog jis buvo tik kartą naudotas, nes leidžia, o pro kur vandenį leidžia, tai jau pati išsiaiškinsiu. Dar pridėjo ir parduotuvinės maltos kavos, tikriausiai sunerimę, kad ieškodama per kur jis visgi leidžia nebeimsiu. 

Tai šiandien ryte išsiviriau su juo kavos ir dabar esu kaip voveriukas užvartojęs stimulinatų 8]

(Va taip va jis atrodo. Nuotrauka iš čia)

Šitą aparačiuką sukūrė italai ~1930 metus, kad skurdžiai gyvenantys žmonės galėtų išsivirti kavos ant viryklės namuose. Veikimo principas buvo nusižiūrėtas stebint kaip juda putos tuometinėje "skalbiankėje".

Jis laikomas industrine grožybe ir pakliūna į tą patį daiktų katilą, kaip kad blokiniai pilki daugiabučiai, masinės gamybos drabužiai ar visiems prieinamas aukštasis mokslas.

(Josef Albers autoportretas, 1918. Nieko bendro su šita kavavire neturi, nebent nuotaiką)

Jo veikimo principas toks - vanduo užverda apatinėje aparato dalyje, pereina per vidurinę, kuri pritrombuota kavos, ir pakilęs į viršų patenka įkliūna spąstus, jau kaip gardi kavytė >:D

(Iliustracija iš čia)

Čie nėra espresso aparatas, nes aparate nesusidaro pakankamai didelis slėgis. Bent jau espresso pagal šiuolaikį supratimą.

Šiaip tai aparato apatinėje dalyje slėgis pakyla - garams išeiti yra vožtuvėlis. Karts nuo karto reikia patikrinti ar jis neužsikišęs (antraip yra rizika gauti per galvą su aparato dalimi x_x). Taip pat aparatas turi giminę tarpinę, kuri ilgainiui susidėvi ir ją irgi reikia pakeisti.

Originalusis aparatas yra aliumininis. Dauguma šiuolaikinių vis dar irgi gaminami iš aliuminio dėl kavai suteikiamo prieskonio (niekada nebūčiau galėjusi pagalvoti, kad aliumis ir kava dera xD). Bet, kad tas prieskonis būtų "teisingas" reikia nepersistengti plaunant aparatą - užtenka tekančiu vandeniu nuplauti kavos likučius. Plaunant labai kruopščiai ar dedant aparatą į indaplovę, nusiplauna prie sienelių prikibęs plonytis kepto kavos aliejaus, kurį vėl užauginti užtrunka ilgiau nei kelis kavos virimus, sluoksnis. Ilgiau nesinaudojant aparatu, tas sluoksnis oksiduojasi ir vėlgi suteikia kavai "neteisingą" prieskonį.

Verdant kavą apėmė dviprasmiai jausmai. Stoviu, žiūriu ir galvoju, kad verduosi kavą inde pagamintame iš metalo, kurio jonai yra įtariami galintys paskatinti, genetinį polinkį turintiems asmenimis,  tokių ligų, kaip Alzheilmerio vystymąsi*. Iš kitos pusės, stoviu ir suprantu, tų jonų sėkmingai prisivalgau naudodama aliuminio foliją ar gerdama gėrimus iš skardinių. Jei naudočiausi kosmetika, tai iš viso šitas aliuminis patenkantis su kava iš moka aparato, būtų tik katinėlio ašaros. Vidinis kritikas kelia antakį ir juokiasi, kad kiekvieno metalo indai yra nuodingi. Ir kiekvienas indas turi produktus, kuriuos juose galima gaminti, ir kurių jame negalima gaminti :)

Grįžtant prie kavos, tai ji išeina tikrai gana stipri. Norint teisingai naudotis apapratu reikia pilnai malta kava pritrombuoti vidurinę aparato dalį, ir išeina ne vienas šaukštelis vienam puodeliui kavos**.

(bul bul)

Pro kur mano gautas konkretus aparatukas leidžia vandenį, tai neaptikau. Manau, kad arba į jį buvo pripilta per daug vandens, arba užsukant į sriegį pateko kavos.

Dabar beliko įsigyti kavamalę ir galėsiu darytis rytinius alcheminius ritualus >:)

* Šiuolaikinis žmogus aliuminio gauna labai panašiai kaip gyvenęs prieš tūkstančius metų, nes daugiausia su juo susiduria dirbdamas su dirvožemiu, įkvėpdamas su dulkėmis etc. Nors niekas nesiginčija, kad dideli aliuminio kiekiai nuodingi (kaip bet ko kito), bet mažų kiekių nuodingumas nėra įrodytas. Tai, kad aliuminio sankaupos aptinkamos sergant tam tikromis kaulų ar nervinės sistemos ligomis negali patvirtinti, kad jis ir sukelia šias ligas, kadangi jomis serga ir žmonės be tokių sankaupų ar su aliuminiu turėję itin mažus kontaktus. šiuo metu labiau linkstama prie to, kad greičiausiai jos yra kaip ligos simptomai ląsteliniame lygmenyje. 

**amerikietiškas šio aparato naudojimas susideda su tolimesniu jau išvirtos kavos skiedimu bent jau 1:1 vandeniu ar pienu.