2014 m. liepos 25 d., penktadienis

Ką veikėme prieš ir po cisternos apsivertimo

Šiandien su antra puse nuvažiavom į IKEA pažiūrėti kokių jie ten baldų turi. IKEA tai tokia pigių pseudo švediškų* baldų parduotuvė. Vilniuje ji yra šalia oro uosto, Vikingų gatvėje.

Kai IKEA sliūkino į Lietuvą, lietuviškų baldų gamintojai kiek nerimavo. Kas gi dabar bus? Baldai bus pigiau (o dalis dar baiminosi, kad dar bus ir kokybiškesni). Net per radiją kalbėjo apie artėjančią LT baldų sutemą, apokalipsę ir tai, kaip dabar LT visuose butuose bus tik IKEA baldai, nes Lietuviai tiesiog neatsispirs jų kainai ( dar buvo apie H&M, kuris yra one step away nuo skuduryno, bet LT pilna besidžiaugiančių, kad dabar galės pirkti kokybiškus drabužius už gerą kainą. Tiesiog galva neišneša, kokie vadinasi pas mus plotai ir dykynės verslui kurti, jei taip galvojančių ir taip nesunkiai pasitenkinančių klientų pilna). 

Bet baldininkams pasaulio pabaiga neatėjo. Baldai, pigūs, bet ne tokie pigūs, kad būtų įkandami tūlo Lietuvio kišenei tiesiog smagumo vardan (vaikščiodama po IKEA galvojau, kad galėtų padaryti eskpozicijas imituodami butuką, kur yra vienas miegamasis ir, neskaitant san mazgo ir tamsaus kambarėlio, kita patalpa yra valgomasis-svetainė-virtuvė. Šis, vakaruose vadinamasis viengungio būstas, Lietuvoje dažnai tampa jaunos šeimos būstu su visiems po kabu pakabinta paskola. Ir tada valgomasis-svetainė-virtuvė transformuojasi į valgomąjį-svetainė-virtuvė-vaikų-žaislų-kampelį.

Į IKEA važiavome smalsumo genami, ir ten radome:
1) Labai neblogą valgyklą.
2) Billy ir PAX serijos spintas į kurias ten belekaip nuvarvinom seiles, nučiupinėjom, numeilavom ir jau dabar vaizduojamės kaip jos stovės mūsų namuose, visos prikištos fantastinių knygų, keistų megztinių ir ožių kaukolių.


Viena iš Billy spintų.
Bet pas mus ji atrodys daugiau taip:

O čia vat kaip pati IKEA siūlo tokią, tik juodą, spintą panaudoti apstatant 10 kvadratinių metrų kambarį:



Kad negrįžtume tuščiomis už 5Lt įsigijome suvenyrą - maišelių dalytuvą.


(jo vardas Variera)

Jo veikimo principas - per viršų krauni maišelius, apačioje per skylę įkiši leteną ir ištrauki. Nuo kokio stalčiaus skiriasi tuom, jog teoriškai su šitu daiktu maišeliai turi mažesnę tikimybę patekti į X dimensiją (stalčiaus dugną), kurioje suirtų į mažus gabalėlius ir sukeltų sumaištį. Dabar gi jie ten visi labai ekologiški.

Puiki dovana bet kam, kurio toteminis gyvūnas yra tas keistas lemūras, su ilgu pirštu iš medienos krapštinėjantis vabalus.



Užsidegę skubėjome namo plauti lubų, o bet tačiau, mūsų kelionė sutrukdė apsivertusi dujų cisterna. Ne tik mūsų, bet kelioms valandoms paralyžiavo dalį Vilniaus viešojo transporto.
Kad neužsidegtumėme nuo karščio ėmiau antrai pusei zysti, kad kurs nors nulystumėm. Ta apsidairė ir pasiūlė lįsti į televizijos bokštą.


(Belaukiant galbūt atvažiuosiančio autobuso ėmiau žaisti su telefonu. Čia susuktas IKEA planelis nufotografuotas pridėjus telefono akytę prie vieno tūtos galo).

Kol iki jo ėjome per visokius miškus ir kiemus, tai aptikome ne tik postapokalipsinę karvelidę, bet dar vienas gyvūnėlių kapines. Ko tai jų ėmė labai daugėti. Jos tokios nuostabios. Tikros kapinės - su antkapiais, tvorelėmis, gelėmis ir vakarais degančiomis žvakutėmis. Žmonės net pradėjo joms takelius grįsti, įrenginėti kompostavimo krūvas, vandens laistymui cisternėles ir panašiai. 


(Balandžių postas)


(šeimyninis kapas?)


(Įdomu kokios buvo jo žūties aplinkybės?)


(Degu?)




(Bokšto papėdėje)

Pasikelimas į bokšto apžvalgos aikštelę kainuoja 21Lt suaugusiam žmogui. Studentai nesiskaito suauguusiais žmonėmis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ir gali keltis pigiau. Deja, šiandien buvo penktadienis. Apžvalgos aikštelėje yra restoranėlis, kuriame atsisėdus maždaug per valandą judanti platforma apsuka aplink visą apžvalgos aikštelę. Sėdi, ėdi ir spoksai. Mes paėmeme po ledų kokteilį, tai buvo labai skanūs.


(Karoliniškės. Tas baltas pastatas kairėje apačioje (su apsipleišėjusiu pilvutu) yra SODRA, einant palei kelią toliau yra Karoliniškių poliklinika (ten mane galėsite sutikti kitais metais nuo vėlyvo pavasario iki rudens)

Su antra puse vienbalsiai sutarėme, kad dabar apžiūrinėti miestą iš aukštai daug įdomiau, nei vaikystėje, kai kiekviena save gerbianti pradinukų mokytoja, nuveda klasę į šią vietą dėl jos istorinės reikšmės. Skirtingai nei vaikystėje, kai mieste pažįstamas nebent gyvenamasis rajonas ir šiek tiek senamiestis, dabar daug namų ir gatvių kažką primena, dabar žinai, kas kur yra, kas kur buvo, ir kur kas žada būti (ar tyliai statosi). Tada tai buvo.. na tiesiog namukai iš aukštai ir tiek.
Prieš išeidami tyliai apžiūrėjome Sausio 13-osios aukoms skirtą ekspoziciją. Ji irgi atrodė visai kitaip, nei vaikystėje.

Tiek va šiandienai.
Dabar eisiu paišyti portretų, nes nieko nėra baisiau, kaip atsilikti nuo savo paties sau susigalvoti grafiko (kai kitas sugalvoja, tai bent yra ką apkaltinti) :)



*Fabrikai išsimėtę nuo Taivano iki Lietuvos.

1 komentaras: