Vakar apturėjau labai įdomią ekskursiją po Vilniaus pirmąjį troleibusų parką, už kurią turiu padėkoti
Mariui ir
Skirmantui Tumeliui. Netoli mano namų yra ir antrasis troleibusų parkas, bet pirmasis skaitosi tipo krūtesnis.
Jeigu kas nežinote, tai Vilniuje važinėja ne tik autobusai, bet ir jau minėti troleibusai - transporto priemonės varomos elektra, kurią "pasiima" per tokius kaip ir ūsus. Yra elektrinių transporto priemonių, kurios elektrą gauna kitaip arba kurios važinėja akumuliatorių dėka, bet šios nėra troleibusai :) Troleibusas laaaaabai senas išradimas.
(Siemens'o elektromotas - vietas pirmųjų troleibusų. 1882 metai, Vokietija. Nuotrauka iš wikipedijos)
Troleibusai turi keletą pranašumų dėl kurių vis dar yra naudojami ir šiandien. Jie yra varomi elektra. Jeigu šalis elektrą gaminasi pati, o ypač atominėje elektrinėje (o dabar eina kalbos ir apie dar mandresnes ir dar pigesnės elektros sintezės elektrines), tai naudoti elektrą jai yra nepalyginti pigiau, nei įvežtinį iškastinį kurą (nebent, aišku, jo turi pati).
Elektrinis variklis geras ir tuom, kad jis yra mažiau kapryzingas už dyzelinį, ypač jeigu reikia važiuoti į kalniuką. Čia troleibusas, lyginant su kita populiaria viešo transporto priemone - tramvajumi - turi dar vieną pliusą, kad važiuojant nuo kalniuko jis yra saugesnis - geriau sukimba ir efektyviau stabdo. Vilnius neatrodo kaip amerikietiški kalneliai, bet neatrodo ir kaip nuobodi plynė, tad teoriškai jam tinka bet kuri viešo transporto priemonė ir jos gerumas keliaiviams daugiau priklauso nuo jos priežiūros, naujumo, valdymo ir panašiai, nei nuo jos pačios rūšies. Deja, bet Vilniui tai lazda su dviem galais. Lazda, kurios blogą galą kažkas ar tai juokais ar tai iš piktumo nusmailino.
Techniškai tvarkingas troleibusas yra tylesnis už tramvajų ar autobusą. Lyginant su autobusu labai naudinga ir tai, kad jis neišmeta dujų.
O bet tačiau, didžiausias troleibuso minusas yra tas, kad jis labai priklausomas nuo tų simpatiškų savo ūsų - jeigu paskui troleibusą važiuoja kitas ir jie nori apsikeisti vietomis, tai vienam iš jų reikės atkabinti ūsus nuo linijos.
Senesni troleibusai nutrūkus linijai taip ir likdavo stovėti vietoje, tik naujesni turi akumuliatorius ar hibridinius variklius (su dyzeliu) kurių dėka gali pavažiuoti ir atlaisvinti kelią. Sugedus tramvajui ar jo linijai būna dar liūdniau (tramvajus nuvažiuoti nuo bėgių kaip ir negali).
Autobusui "pasislinkti" ar palenktyniauti su kitomis transporto priemonėmis nėra bėda irt nėra taip, kad įvykus nelaimėje pastotėje ar kažkam nutikus su bėgiais/ūsais sutriktų viso vieno ar kelių maršrutų eismas.
Deja, bet įvertinti kas geriau pinigine prasme - troleibusai, tamvajai ar autobusai lyginant jų įtaką likusiam transportui ir nuostolius, kai jie sugenda galima tik paskaičiavus kas kiek kainuoja. Gali išeiti taip, kad troleibuso pigumas atperka jam sugedus įvykstančių kamščių nuostolius.
Čia kaip su skiepais - valstybė dotuoja tokias vakcinas, kurių ligos yra tokios nuostolingos, kad tiesiog nėra kaip išsisukti. Pavyzdžiui iki poliomielito vakcinos buvo įprasta, kad kiekvienas vaikas turėjo 1-2 dėl šios ligos niekada normaliai ar iš viso vaikščioti nebegalėsiančius draugus. Kai kurios vakcinos, kaip kad nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) irgi būtų labai naudingos, bet kadangi ŽPV sukeltas gimdos kaklelio vėžys (šis virusas tėra tik viena iš šio vėžio priežasčių ir jį turint tikrai ne visi žmonės suserga onkologine liga) Lietuvoje neįprastai Europai nustatomas vėlyvose stadijose (nes kai kurie mūsų tautiečiai vadovaujasi principu, kad pas gydytoją reikia eiti tik tada, kai jau yra labai blogai. Ypač kai eina kalba apie ginekologiją ar proktologiją (ŽPV yra ir vienas iš dažniausių išangės vėžio sukėlėjų)), tai vėlyvų stadijų gydymas ir jų nulemtos mirtys kainuoja pigiau, nei visuotinis skiepijimas.
Pinigai ne begaliniai ir kažkokiais kriterijais vadovaujantis juos reikia skirstyti. Skirtingos šalys juos skirsto nevienodai - vienos vadovaujasi principu, kad geriau išgelbėti šimtą gyvybių, kad ir ligotų, nei vieną, bet sveiką. Kitos, kad kam labiausiai reikia, tas ir turi gauti, nesvarbu kaip smarkiai reiktų kitiems. Dar kitos, pagal tai, ką gydomasis gali duoti, kuo daugiau gali - tuo daugiau gauna. Yra ir tokių, kuriose visi viską gauna neva vienodai šūdinai. Prieš grįžtant prie troleibusų, pasakysiu, kad jeigu svarstote emigruoti, būtinai pasidomėkite kaip Jūsų pasirinktoje šalyje yra skirstomi pinigai medicinoje. Kai kuriose šalyse sunkiai sergant mažiems vaikams yra vadovaujamasi principais "tai gi tėvai pasigimdys naują" ir kitokiais, kurie mūsų įsivaizdavimu yra nesuvokiami. Na o mūsų - jų.
Vertinant iš tolimos perspektyvos, tai troleibusai yra bele kaip krūčiau už autobusus, nes iškastinis kuras kažkada baigsis, o akumuliatoriai (bent jau dabartinės jų technologijos) labai teršia gamtą, tad greičiausiai ateities viešasis transportas, jei tik neskraidys ant magnetinių pagalvių, tai ūsiukais ar kitomis ataugėlėmis bus susikabinęs su elektros maitintoju. Iš artimos laiku ir vietoje perspektyvos Vilniuje dabar vyksta viešojo transporto reforma, kurios proga pirmasis troleibusų parkas ir įsileido mus, kelis blogerius.
(Troleibusų lentelės. Visos nuotraukos ant jų paspaudus pasididina)
Negaliu nepasidžiaugti tuom, kad parkas išdrįso mus įsileisti.
Matote - blogeris ne žurnalistas. Apart narcisizmo šakniagumbių palaistymo iš bloginimo jis nieko negauna, kad ir kaip džiūgautų ar girtųsi ar kad ir kaip trokštų, kad būtų kitaip. Nes padaryti kitaip yra labai nesunku, tik tada jau nebebūsi blogeris. O kol būsi blogeris, tai turėsi gyventi arba iš savo tikrosios profesijos (nieks nedraudžia bloginti apie ją ir apsimetinėti, kad blogas čia pirmesnėje vietoje) arba iš narcisizmo iš kurio lygiai taip pat galėtum sėkmingai gyventi būdamas menininku, visuomenininku ir dar n -ininkų (kad ir visais drauge, nieks netrukdo).
Nėra taip, kad taip būtų dėl to, jog blogeriai turi labai mažas skaitytojų auditorijas, bet dėl to, jog neapsimoka jiems mokėti ir jų papirkinėti. Žurnalistui sumokėjai ir jis jis rašys ką tau reikia, blogeriui sumokėjai - ok, jis parašys. O po savaitės rašys jau kas jam įdomu. Lietuvos įmonės tą puikiai žino. Kai kurios bando prisivilioti blogerius, kad apie juos gerai parašytų keliais buteliais alaus, pakeliais koldūnų ir panašiai. Vienos supranta, kad tai tik masalas, kad blogeris dažniausiai rašo apie tai, kas tuo metu vyksta jo gyvenime (tai kodėl negali vykti kokios arbatos degustacija?), bet kitos yra ganėtinai... naivios ir tikisi, jog taip padarys blogeriams įspūdį ir jie atsilieps tiktai gerai... Dauguma blogerių yra kaip tas mažas pasakos "Karalius nuogas" berniukas, kuris ir pats nesupranta ką ir kodėl čia pasakė, bet visi aplinkui OMG THAT IS SO RIGHT.
Taigi, troleibusų parkas įsileisdamas blogerius parodė vieną iš dviejų. Arba:
a) ten dirba visiški naivuoliai.
b) ten dirba kaip tik labai gerai savo darbą suprantantys žmonės, kurie dirba jį sąžiningai ir nebijo parodyti ką daro.
c) makabriška ir bedieviška a ir b mišrainė.
(Kadangi dabar vasara ir pagrindinis troleibusų naudotojas - moksleiviai ir studentai atostogauja (dar yra pensininkai, bet jų srautas pastovus), tai troleibusų važinėja mažiau ir dalis jų stovi parke laukdami rudens)
Parkas atrodo normaliai.
Ta prasme nei tai labai nutriušęs, nei tai išpustytas. Tinkas nuo sienų nebyra. Robotai renkantis šiukšles paskui darbuotojus nevažinėja ir atėjusiųjų DNR neskanuoja.
Ekskursiją pradėjome nuo dispečerinės (jos nefotografavau, nes be ten dirbančių darbuotojų ten tiesiog kompas ir stalas, ir nežinau ar darbuotojai būtų norėję rodytis mano bloge), kurioje koordinuojamas troleibusų darbas - dispečerė mato kur yra koks troleibusas mieste, kiek jis vėluoja, kiek atsilieka ir, jei reikia, gali susisiekti su bet kuriuo vairuotoju (ar jis su dispečerine, kaip supratau). Taip pat mieste pilna prikabinėta vaizdo kamerų, taigi gali pažiūrėti ir kas ten realiai vyksta, o ne tiesiog skaičiuką ant gatvės.
Pasižiūrėjome, kad mažai troleibusų vėlavo - daugiausia autobusai, o greitieji - vėlavo visi be išimties. Ten kažkaip persimetėme porą žodžių kad čia greičiausiai po naujovių taip - tiesiog greitiesiems duota per mažai laiko ir reikia tikslinti laikus arba laukti kol vairuotojai "adaptuosis". Bet aš čia kažkaip gūglinėju po internetus ir žiūriu, kad čia visai įprastas dalykas - troleibusai laikomi labiau pagal grafiką judančia transporto priemone. Va tik kodėl taip yra niekur niekaip nerandu. Jei turite idėjų ar šaltinių - maloniai kviečiu pasidalinti komentaruose.
( Mėsinėjamas troleibusas. Kadangi šiandien naudojamos geresnės medžiagos ir nedirbama taip chaltūrnai, tai net ir seni troleibusai važinėja daug ilgiau, nei buvo sumanę jų gamintojai. )
Po to nuėjome pažiūrėti kaip troleibusai taisomi ir tvarkomi. Vilniaus troleibusų parkas yra tikras zoologijos sodas - jame pilna visokiausių modelių ir senumo troleibusų (tas pats ir su autobusais). Taip yra dėl to, kad pas mus vis kažkas "daperkama" vietoje to, kad vieną kartą investavus vėliau susigrąžinti tuos pinigus ant taupesnio remonto ir priežiūros. Aš irgi negaliu pasakyti kur būsiu po 20 metų ir ką veiksiu, tad bėda slypi kur kas giliau, nei vien troleibusų parke.
Kaip supratau kai troleibusui atliekamas toks tikras generalinis remontas, tai iš seno troleibuso lieka tik rėmas - viskas sudedama naujai, o jei ne naujai, tai bent atnaujinama. Troleibusų parkas laisvai galėtų tapti ir troleibusų gamykla. Aš tikrai tikiu, kad galėtų - ten matyti paprasti darbuotojai atrodė ir pakankamai nagingi ir pakankamai protingi, bet be valdžios sprendimo jie juk patys nieko nepadarys, partizaniškai krūmynuose troleibuso nekonstruos.
O troleibusų parkas galiausiai klauso Vilniaus miesto savivaldybės ir kai vėliau kalbėjomės su valdžia", tai prasidėjo tokios sąvokos kaip "tai nenaudinga miestui", "to neleidžia politinė valia" ir t.t.
Ką valdžia teigė žinanti apie ją kalbant darbuotojus skyrėsi labiau nuo to, ką paprasti darbuotojai kalba manantys apie juos kalbant valdžiai. Man, kaip žmogui iš internetų gatvės pasirodė, kad parko valdžia kažkokia truputėlį pasimetusi - vienoje vietoje kodėl kažko negalima argumentuoja, kad brangu, nors logiška, kitoje, kad reikia tą daryti, nes logiška, nors brangu.
Anot parko valdžios, tai viskas gerai, viskas čiki, tas ~80 troleibusų vairuotojų, kurie dėl transporto pertvarkymo netenka darbo gi gali už įsipareigojimą trims metams gauti autobuso vairuotojo išsimokslinimą ir tai, kad nuėmė mikriukus čia taip pat gerai, kaip ir Andriukaičio pasiūlymai naikinti privatų medicinos sektorių (nes iš esmės mikriukai buvo privatus viešo transporto sektorius) ar įvesti atidirbimą už mokslą. Tą palyginimą su Andriukaičiu aš iškėliau pati, nes norėjau kažkaip patikrinti ar čia aš kažko neprikuriu ir nėra taip, kad neteisingai interpretuoju.
Vienu žodžiu, tikiuosi kad čia tik aš taip savo perkaitusiom smegenim supratau ir tiesiog tai buvo papraptasti (o gal čia jau sudėtiniai?)
lapsus linguae, nes visgi mūsų vizitas nebuvo nei oficialus, nei ką, tad mums buvo galima pudrinti smegenis ir aiškinti, kad troleibusai surenkami peraugusių boružių iš guminukų šviečiant vaivorykštėms ir grojant
funky town, o mes jau būtume supratę/interpretavę kaip norime.
(Kaip tik matosi vieno troleibuso griaučiai. Kažkaip man net drąsiau jais važinėti po to, kai pamačiau kas jų viduje, nes iki šiol tai iš viso neturėjau įsivaizdavimo ant kokių caplių ar klijų ten viskas laikosi)
Grįžtant prie troleibusų remonto. Kiekvieną dieną troleibusų vairuotojai privalo registruoti visokius mažus gedimukus, kurie turi būti peržiūrėti prieš sekantį troleibuso paleidimą į laisvę. Netgi jeigu nėra jokių gedimų, tai troleibusas vis tiek pravažiuoja pro jį akylai nužiūrinčius darbuotojus ir patikrinama ar per jį nenuteka elektros srovė. Iki ekskursijos net nebuvau girdėjusi, kad kažką būtų nutrenkęs troleibusas, o gi visą gyvenimą gyvenu Vilniuje. Nesu ir ligoninėje girdėjusi tokio nelaimingo nutikimo, bet toks urban myth, pasirodo egzistuoja.
Manau senesnės kartos troleibusai gal nutrenkdavo su kokiu susikaupusiu statiniu krūviu ar dar ką.
(rodykle pažymėtas kabantis daiktas ir yra skirtas patikrinti ar troleibuse nėra elektros nuotėkio)
Labai įdomus ekskursijos metu iškeltas klausimas buvo kodėl troleibusus labiau vairuoja moterys, o autobusus vyrus. Bent jau kodėl taip buvo anksčiau, nes dabar panašu, kad po lygiai. Padiskutavom ir nusprendėm, kad taip buvo dėl to, jog troleibusų parke darbas moteriai anksčiau buvo lengvesnis - kol dar nebuvo vairų stiprintuvų reikėjo mažiau jėgos sukti vairui, troleibusas neturi mechaninės pavarų dėžės (dabartiniai autobusai irgi yra su automatinėmis), taip pat troleibusininkai buvo pasistatę sau daugiau stočių poilsiui.
Bet nežinau kiek tame tiesos, nes kiek teko bendrauti su troleibusų/autobusų vairuotojais ligoninėse, tai troleibusų vairuotojai darbu skųsdavosi labiau. Ir nei vienų, nei kitų darbas neatrodė lengvas. Žinoma, sakysite, kad lengvų darbų nėra, bet vairuotojų darbas yra prie tų, sunkesnių nei vidutiniškai sunkių.
Tai, va, taip viską sumuojant, ekskursija į troleibusų parką man patiko, parkas pasirodė gerai.
(Pabaigai - augalai dirbtuvėse. Man čia buvo pats gražiausias vaizdas iš visos ekskursijos. Už tos plastmasinės sienelės yra stalai su kėdėmis poilsiui, rūkymo vieta, mikrobangė, karšto vandens ir kavos aparatai. Kavos aparatų ten primėtyta ant kiekvieno kampo. Labiau nei ligoninėje!)
2013-07-14 EDIT: :)
pridedu nuorodą į Skirmanto Tumelio blogo įrašą apie šią ekskursiją.
