Augalas vertapliotas

(Nuotrauka iš internetų. Nežinau kas jos autorius)

Visa praeita savaitė kaip iš šeško šiknos traukta :D

Gerai, jau gerai, ne visa. Bet didžioji jos dalis tai tikrai. Ypač ketvirtadienis. Dabar bus šito blogo įrašo dalis, kuri atitiks šeštokės verkšlenimus, kaip jos niekas nemyli, tad jeigu neturite nukrypimo tokių dalykų skaitymui, siūlau iš karto pereiti prie dalies apie augalus (nugi tiesiog pa'scroll'inkit žemyn, tingyniai jūs -o-)

Ta niūri ir nelaiminga diena prasidėjo nuo to, kad sužinojau, jog iš vieno atsiskaitymo savo grupėje gavau mažiausią pažymį. Na, aš šiaip pagal pažangumą visada buvau ne pirmoje studentų pusėje, bet ir ne taip jau baisiai gale. Žiūrėdama į tą savo pažymį jau ėmiau šį tą nujausti. Ką ten ši tą - aš tą tiksliai ir labai aiškiai pajutau.
Šeštas jausmas* man niekada nebūna aptakus. Kaip tik - jis būna labai labai konkretus ir dažniausiai negali jam pasipriešinti. Pvz.: reikia važiuoti į paskaitas, bet apima tas keistas jausmas, kad turi sėsti į visai kitą pusę važiuojantį troleibusą, važiuoti į gatvę X ir eiti prie namo Y. Nueini, o ten guli tavo draugė su plyta per galvą gavusi. Va toks tas jausmas.

(vėlgi - nežinau iš kur)

Apie ką aš čia rašiau.

A, taip apie tą prastą ketvirtadienį.
Taigi, keliaujant namo kažkoks nevykėlis bandė mane apiplėšti, bet išėjo tik itin atgrubnagiškas ir netgi kiek juokingas apgraibymas. Grįžus namo dar tobulinau skaidres tai dienai turėjusiam vykti teismo medicinos studentų mokslinės draugijos būrelio susirinkimui. Prisikroviau dar į jį nunešti arbatos, kavos, sausainių, o atėjus, paaiškėjo, kad man (aš jo pirmininkė) taip ir nepavyks jo padaryti, nes mūsų auditoriją užėmė savo pratyboms vieni dėstytojai.**
GAH.
Tai čia dar nebūtų taip blogai, bet kad į būrelio susirinkimą atėjo +20 žmonių, kai aš tikėjausi max 7 :/ tai teko paskirti kitą laiką tam susirinkimui ir visus paleisti namo.
Nu ir žinoma dabar man niežtės rankos tas skaidres perdaryti naujai visiškai nuo nulio.
Kokio velnio aš taip darysiu tai niekaip nesuprantu :l

Beliūdint  pasitikrinau email'us ir gavau iš vieno daikto, kuriam rašau straipsnius, kad blogai darau, nes juos verčiu iš anglų kalbos, nes labai matosi angliškos sakinių struktūros. SDFDSGDFSGHDFGHDF prieš tai buvo blogai, nes rašau ilgais sudėtingais sakiniais, tai kai pradėjau rašyti trumpais ir paprastais, pasidarė blogai, kad jie yra "versti iš anglų kalbos". Bjauriausia, kad atrodau kaip visiška nevykėlė plagiatorė, kai realiai neplagijuoju. Teks daug ką taisyti ir kažkokiu tai būdu rasti tą vidurį.
Jeigu kas šitą skaitote ir netyčia mokotės kokios lietuvių filologijos (ar jau baigę) - hey, va kaip tik žmogysta, kuri Jums duotų $$$****, jei tik išaiškintumėte jai kaip rasti tą vidurį.

Po to stūmiau laiką iki ketvirtadieninio protmušio kavinėje skaitydama "Literatūrą ir meną" ir pavydėdama visiems pažįstamiems, kurie ten prasipublikuoja >:l 

O kai sulaukiau protmušio laiko, paaiškėjo, kad kadangi pasikeitė jo lokalizacija, tai komandas reikėjo iš naujo užregistruoti (protmušio FB puslapyje rašė "pageidautina"), ko mes nepadarėme, dėl ko neliko mums staliuko ir galėjome nebent susigrūsti kaip kokie vargšiukai maži labradoriukai pakampėje arba išeiti iš žaidimo.
Ką ir padarėme, o mano šlykštus jausmas apvylus į susirinkimą atėjusius studentus galėjo šlykščiai transformuotis į šlykštų jausmą apvylus draugus, kad tiek nedaug tebūtų reikėję padaryti, kaip užregistruoti komandą.

Nulindome į šalią buvusią aludę ir žaidėme stalo žaidimus, nors ir tai po to per savaitgalį gavau net iš kelių žmonių žinutes, kad "pasikėlusi, matei mane ten ir net nepasisveikinai" :/

Eidama miegoti galvojau, kad jeigu naktį atsibusiu kraujo klane, tai jau nieko nesistebėsiu :l Laimė to nenutiko.

(nuotrauka ne mano. Iš internetų)

He, dabar kai viską aprašiau viskas atrodo ne taip jau baisu. Tiesą sakant, atrodo visai nebebaisu o_o

Telefone turiu garsinių įrašų, kuriuos padarau, kai neturiu galimybės užrašyti savo sugalvotų dalykų (ar kada bandėte rinkti tekstą telefone? Tiesus kelias į tunelinį riešo kanalo sindromą x_X) - po to juos galima perklausant suvesti kaip tekstą, bet tą labai (labai (labai labai)) retai kada padarau, nes dažniausiai perklausant antrą kartą reakcija būna "what was I thinking!?".
Tai va kaip tik iš ten dabar iškrapščiau šitą vieną 5 min trukmės įrašiuką, kuris juokingas dabar jau dėl dviejų priežasčių ir dėl to yra vertas pamatyti internetinę šaltą šviesą:

Paspauk čia

Tiep.
Dabar kai jau išsiveblenau galima rašyti apie tai, apie ką norėjau rašyti šitą blogą, kai prisėdau to daryti.
Apie du mūsų namų augalus!

(Smurfai drąsiai gina augalą nuo katino)

Ponsetija (Euphorbia pulcherrima).

Šitą suktą daiktą gavau iš vyro per Kalėdas. Nu gražus augalas nors ką nori sakyk. Dalis jo lapų per Kalėdas būna ryškiai raudoni! Ir jų daug. Tų lapų.
Bet praėjo Kalėdos ir ponsetija ėmė džiūti, kol numetė visus lapus. Norėjau išmesti, bet kažkaip pagailo. Gal dar atsigaus.
Taigi, toks akis katinui badantis, o mums tik akį perkeltine prasme, stagarinčius ant palangės išbuvo visą pavasarį, vasarą ir dalį rudens, o dabar žiūrim - pilna naujų mažų spėriai augančių lapelių! :0 Litthe Christmass is here!

Jinai pasirodo vasarojo žiemojo.

Negaliu atsistebėti. Augalu ir savo žioplumu, nes euforbijos yra sukulentai - augalai prisitaikę gyventi sausose ir itin sausose vietose. Kaktusai yra geriausiai žinomi sukulentų pavyzdžiai. Bet nebūtinai visi sukulentai vandenį taupo jį kaupdami. Kiti tiesiog "meh, don't care. Will go to bed nao. Wake me up when there iz more water, pls".

(EVIL EVIL PLANT)

Ponsetijai į kaimynus atsikraustė draugų man per gimdatienį padovanota jos giminaitė Euphorbia leuconeura.

Čia tai tikra šmikė - ne tik kad labai spėriai ir noriai auga (per kelias savaites jau 3 lapus užaugino), bet pasirodo, kad subrandinusi sėklas jas šaudo į orą (po kelis metrus).

Tos sėklos nuodingos.
Nuodingi ir jos lapai, nuodingos jos pieną primenančios sultys (patekusios ant odos pasižymi dar ir kancerogenišku (vėžį sukelenčiu poveikiu). Kai kuriuos žmones beria vien tik nuo lapų pačiupinėjimo.

Tai tiek va.

(via Linas K.)

* Šiaip tas jutimų skirstymas tik į penkis yra labai jau keistas. Jei skaičiuoti tikrai priekabiai tai žmogus jų turi netgi keliasdešimt.

** Čia stebėtis nereikia. Neretai auditorijos nugvelbia ne tik dėstytojai iš studentų, bet vieni iš kitų ir tada stebint iš šono viskas atrodo kaip "kas krūtesnis" katedroje varžybos. Arba net viena katedra VS kita.

**** Dar taip gerai nerašau, kad tai gelėtų būti $$$$, o ne $$$ :)

Naujas augintinis

Nors šios atostogos tebuvo dviejų mėnesių trukmės, bet atrodo tokios ilgos, per jas tiek daug kas nutiko... Kaip visada sumanymų ir planų turiu daugiau, nei laiko. Oh well, it happens.

/../

Per vestuves gavome vieną labai fainą dovaną - "Šeimos medelį". 8D

(Nuotraukos ant jos paspaudus pasididina)

Tapkius guli prie medelio. Per vestuves taip pat gavome ir pinigėlių, kuriuos sudėjome su jau susitaupytais ir išėjo pasikeisti langus namie :) Kitą savaitę kaip tik pradės daryti apdailą. Palangės išejo vos keliais centimetrais platesnės, nei buvusios prieš tai, tačiau katinas jau įvertino ir pradėjo ant palangės gulėti, ko anksčiau niekada nedarydavo. Gal prasidėjo ir tai, kad esant sandaresniems langams mažesnis traukimas, ką gali žinoti.

Pats augalėlis dar labai mažas, bet apžiūrėjau ir iš vienos, ir iš kitos pusės, kol galų gale nusprendžiau, kad čia Crassula ovata - tikrasis storalapis, liaudyje dar esu girdėjus jį vadinant laimės medžiu, pinigų medžiu, šeimos medžiu ir, mano mėgstamiausias, jautamedžiu - dėl jo storų lapelių. Šiaip tai daug medelių turi tokius ir kitokius eponimus.

Šiaip storalapis nėra tikras medis - tai sukulentas. Sukulentiniai augalai auga sausose aplinkose ir moka  susisiurbti daug vandens per trumpą laiką ir po to jį po truputį naudoti kai jiems to reikia. Kaktusai irgi priklauso sukulentams, bet ne visi sukultentai yra kaktusai :) Augalo gimtinė yra Pietų Afrika, bet dėl nesudėtingo auginimo namuose ir labai lengvo dauginimo, žmonės jį išvežiojo po visą Pasaulį ir kai kur jis netgi patapo piktžole.

Tai prisiskaičiau internete apie augalą - augdamas jis šakojasi, dažniausiai naujoms šakelėms išaugant iš jau esančių lapelių "pažastukų". Augalas būna įvairių žalių atspalvių spalvos, bet jei gauna daug saulės šviesos (kaip kad augdamas natūraliose sąlygose), lapeliai įgauna rausvą atspalvį. Nereikia to išsigąsti, nes tai visiškai normalu, bet, jei nepatinka, tereikai išnešti kur ne taip saulėta. Senesnės augalo stiebo dalys po truputį ruduoja ir medėja, tai visiškai normalu, nes padeda augalui išlaikyti savo svorį. Jei augalas labai didelis iš jo šakelių ima augti taip vadinamosios orinės šaknys - augalas natūraliomis sąlygomis pats nuvirstų ant šono ar jį koks gyvūnas/vėjas/liūtis pačiupintų (laimei Tapkius kol kas nečiupina) ir tokios šakelės būti kaip mat pasiruošusios priaguti naujoje vietoje, kur jas nuneštų likimas ;)

Storalapis labai gerai jaučiasi ant palangės, ypač jei gauna daug saulės. Jo nereikia dažnai laistyti - vasarą maždaug kas 20 dienų, žiemą kas 30-50. Labai svarbu, kad tarp dviejų skirtingų laistymų augalo žemė pilnai išdžiūtų. Vasarą augalą galima patręšti, bet atskiedžiant trąšas 2-3 kartus labiau, nei rekomenduoja ant dėžutės (geriausia naudoti sukulentų ar kaktusų trąšas) - storalapis yra vienišas augalas augantis tik su kitais į jį panašiais nereikliais dykūmų gyventojais ant smėlio ir akmenų dykynės T_T ... 

Vasarą medelį galima laikyti ir lauke, nes jiems pakanakmai šilta ir prie +7-10C temperatūros, tačiau žemesnėse gali sušalti. 

Taip pat, nenorint, kad jie vieną dieną tiesiog nuvirstų ir subyrėtų arba kad nenulūžtų, pavasarį galima nuskabyti šonines šakeles - tai sumažins augalo viršutinės dalies svorį ir padidins santykinę šaknų masę :)

Dažniausias storalapių parazitas yra skydamariai (pseudococcus) - atrodo kaip mažyčiai balti vabaliukai. Jei jų nedaug juos galima tiesiog nuvalyti mechaniškai su ausų krapštuku, suvligytu muile ar skiestoje degtinėje, gerai tinka šampūnams katėms/šunims nuo kailio parazitų, bet kadangi reikia labai nedidelio kiekio, tai nusipirkti skystį spec augalų parazitų naikinimui gali būti pigiau :) Jei parazitų daug, tai ir darbo daug daugiau - ir persodinimas, ir dažnas toks "plovimas" ir t.t. ir panš., tad jei neturite kantrybės, geriau tiesiog išgelbėti ir išgydyti vieną šakelę iš kurios auginti naują medelį.

(Tapkius žiūri kaip lyja)

Dažniausiai lapų pokyčiai be raudonumo yra dar du - pirmasis tai ruduojantys lapų galiukai: tai reiškia, kad augalui per šviesu, antras - jie ima raukšlėtis ir geibti - vadinasi per mažai vandens :) Senesni lapeliai pagels ir nukris - tai natūralu, bet juos reikia išrinkti, kad nepūtų ir negadintų augalui gyvenimo (jei augalas augtų laisvėje, tai tuos lapus kaip mat nusineštų dykumos gyventojai :) ). Taip pat augalo lapai yra linkę rinkti dulkes, todėl geriausia yra kas kiek laiko juos atsargiai nuvalyti su drėgna šluoste, bet nenaudoti jokių lapų valymo-blizginimo priedų, kurių gausios parduotuvės. Internete mačiau, kad šalyse, kur šitas augalas auga kaip piktžolė žmonės necicaskina ir juos nuplauna su laistymo žarnomis ar, jei auginamas namuose, su dušo galvutėmis, bet mūsiškiam manau dar laaaaaabai ilgai augti iki tokios tvirtybės ir stiprybės, kad atlaikytų mano tingumą.

Dirvožemis tinka toks, kuris gerai drenuoja vandenį. Taigi - ant vazono dugno akmenukai, o toliau kaktusų žemė arba koks nors kitoks mišinys neužlaikantis vandens. Geriausia tokia žemė, kuri išdžiūvusi lieka puri, o ne džiūna į kokią tai nedegtą plytą, nes taip augalo šaknys uždus :(

Natūraliomis sąlygomis augals žydi, kada jam riesta, nes kai gera jis mieliau auga į dydį ir dauginasi vegetatyviškai šakelėmis. Norint nuskriausti augalą ir priversti jį žydėti reikia iš pradžių ilgesnį laiką nelaistyti o po to suimituoti šalną ir vieną kartą gerai palaistyti (jei augalą auginantis žmogus ir taip ne labai rūpestingai jį laisto, tai augalas gali pražysti bute prasidedant ar baigiantis šildymo sezonui :) ). Kai kurie iš šių augalų pražysta po keliolikos ar keliasdešimties metų augimo, net kai sąlygos tam ir atrodo ne itin tinkančios. Matyt augalo biologinis laikrodis jau nebeapsikenčia - "kiek gi galima laukti!!!!".

(27-metis žydintis tikrasis storolapis :) nuotrauka iš wikipedijos straipsnelio apie šį augalą).

Auginsim su Lapinu ir žiūrėsime ar ir mūsiškis užaugs toks didelis :D Galėtų, tada galėtumume jį puošti per Kalėdas vietoje eglutės! 

(Tapkius palindo patupėti po šlapiu skėčiu. Na, jei jam ten gerai ... Matosi balkono durys, kaip jau minėjau dar be apdailos,  ir kampas dubens, kurį naudoju skiesti klijams savo drakono galvai, kuri jau artėja link dažymo stadijos! :D Sekantis blogo įrašas galbūt bus kaip tik apie tai.)