Apie hemorojų

Nors planavau rašyti apie pleiskanas, bet kažkaip po vienos nesenos savo facebook'o žinutės sumąsčiau parašyti apie hemorojų (apie pleiskanas parašysiu sekančiame medicininiame įraše).

Iš karto noriu pasakyti, jog nesu gydytoja (dar tik studentė :) ) , o tuo labiau proktologė (tai gydytojas gydantis tiesiąją žarną ir išangę), todėl toliau esanti informacija negali būti laikoma gydytoja konsultacija, jos pakaitalu, gydytojo nuomone ir panašiai. Visą tai turėtumėte vertinti atsargiai, pasiremdami savo galva ir lygindami su tuo, ką jau žinote (kaip ir bet kokią kitą informaciją rastą internete). Visuomet pirmiausiai klausykite savo gydytojo nurodymų ir patarimų.

Bet tikiuosi tai vis tiek bus nors truputį įdomu ir naudinga tiems, kurie šia liga serga, sirgo, turi sergantį draugą ar giminaitį. Ar tiesiog yra smalsūs.

Taigi, kas yra hemorojus?

Hemorojus - tai išangės (ir/ar tiesiosios žarnos) kaverninių kūnų išsiplėtimas ir nuslinkimas žemyn.

Kas tie kaverniniai kūnai ir kam jų reikia?

Kaverniniai kūnai yra tiesiosios žarnos pabaigoje - iš esmės tai po žarnos gleivine esantys veniniai rezginiai. Visi įsivaizduoja veną kaip vamzdelį, kuriuo teka kraujas, dabar įsivaizduokite tarsi į kamuoliuką susuktą vamzdelių tinkliuką - tai ir yra veninis "rezginys" :)

Veninių rezginių ir kitokių veninių struktūrų žmogaus kūne yra daug kur - jie yra skirti tam, kad esant reikalui kraujas galėtų greitai ir lengvai nutekėti, tais atvejais, kai staiga kraujo "padavimas" sustiprėja ir tais, kai apsunkėja jo nutekėjimas - pavyzdžiui kas nors spaudžia toliau esančią veną. O itin specializuoti venų dariniai atlieka ir kitas svarbias funkcijas: pavyzdžiui galvoje esanti veninių ančių sistema neleidžia taip lengvai kraujo pertekliui traiškyti smegenų (jie turi kietas sieneles), penyje esantis kaverninis kūnas leidžia vykti erekcijai (ten net ne rezginys, o tarsi "kempinė", sugerianti kraują :) ), na o tiesiosios žarnos gale esantys atlieka dar vieną labai naudingą dalyką - drauge su išoriniu ir vidiniu išangės raukais (sfinkteriais) palaiko užtvarą nuo išorės ir apsaugo nuo nevalingo išmatų pasišalinimo, kas itin aktualu mums, kaip stačiai vaikštantiems padarams.

Dažniausiai kaverniniai kūnai išangėje būna 3. Bet gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau. Gali būti keli dideli ir vienas ar keli mažiukai. Gamta nėra to itin griežtai "reglamentavus". 

Kai pajuntame norą tuštintis, arterinio kraujo pritekėjimas į šiuos kūnus suletėja ir/ar visai nutrūksta, juose esantis kraujas išteka lauk ir jie "subliūkšta" ir išmatų masė gali praslinkti.

(iliustracija iš čia)

Hmm.. gerai, atrodo supratau. Kažką. Tai kodėl jie turi didėti ir kodėl turi slinkti žemyn?

Hemorojinius mazgus neigiamai gali veikti dvi grupės priežasčių: tos, kurios neigiamai veikia visas kūno venas ir jų darinius, ir tos, kurios lokalizuojasi išskirtinai išangės srityje. 

Visas kūno venas, kaip ir kitas organizmo struktūras ir audinius veikia tokie dalykai kaip rūkymas ir prasta mityba, miego trūkumas, stresas ir t.t. Ką visi gerai žino, bet dažnai arba mano, kad tai yra išsigalvojimas, arba jog šių dalykų duodama "nauda" nusveria žalą. Ypač skaudu matyti, kai koks nors keturiasdešimtmetis skundžiasi erekcijos nusilpimu, rytiniais galvos skausmais, hemorojumi ir dar daugybe kitų skundų, ir mano, jog dėl jų yra kaltas "amžius", o metęs rūkyti ir po kelerių metų pasveikęs nuo visų šių ligų, vos ne verkia, kad jei nebūtų pradėjęs rūkyti dvidešimties, tai gražiausiais savo gyvenimo metais būtų galėjęs tikrai labiau mėgautis tikrais, o ne tariamais ar pakaitiniais gyvenimo malonumais.

Kalbėti apie hemorojų kaip amžiaus sukeltą ligą galima tik nuo 60-70 metų, kai natūralus organizmo jungiamojo audinio tamprumas yra tikrai kliniškai reikšmingai sumažėjęs. Jei žmogus turi gretutinių ligų - nuo 50, na, o nuo 30-40 m - štai čia ir pakliūna jau minėti rūkaliai, vakarėlių liūtai ir panš. Žinoma, galima rasti ir dvidešimtmečių sergančių hemorojumi ar net jaunesnių, bet jų yra nepalyginti mažiau.

Dažnai kaip hemorojaus priežastimi yra pateikiamas ilgas sėdėjimas ar sėdimas darbas. Deja, bet pats sėdėjimas ant kėdės hemorojiniams mazgams niekaip nekenkia ir jo bijoti nereikėtų. Toks įspūdis, apie sėdėjimo kenksmingumą kyla dėl to, jog daug sėdintys žmonės dažnai mažai juda, o tai silpnina viso organizmo širdies ir kraujagyslių sistemą. Arba jie jau turi hemorojų, o sėdint padidėja hemorojaus komplikacijų rizika - arba, jie jau turi net ir komplikuotą hemorojų, todėl jiems skauda sėdėti ir kiti, matytdami kaip toks žmogus vengia prisėsti, ar nešiojasi pagalvėję, padaro išvadą.
Sėdėjimas sustingusia poza, kenkia lygiai tiek pat, kiek stovėjimas sustingusia poza, gulėjimas ir panašiai, nes trikdo viso kūno veninio kraujo ir limfos apykaitą. Tad, net jei dirbate sėdimą darbą kokiam ofise, bet vis malatės tiek po ofisą, tiek kėdėje, tikrai didelės žalos savo venoms nedarote.

Kitas, tikrai pavojingas sėdėjimas - tai ilgas sėdėjimas tualete. Prisiminkite kaip sėdime ant unitazo sėdynės - mūsų svoris nuo viso užpakalio ploto perkeliamas tik ant sėdynės "žiedo", ir dėl to ten esantys audiniai daug labiau susispaudžia, o tuo pačiu ir juose esančios venos. Taip ilgai sėdint ilgainiui veniniai magai vėl prisipildo krauj, jei ilgai sėdima prieš tuštinimąsi - veninius mazgus tempia lauk slenkanti išmatų masė, jei ilgai sėdima po, veniniai mazgai persipildo kraujo iš vidaus ir tamposi jų sienelė - jie didėją. Taigi - jokių ipad'ų ir knygų pas nykštukus būti neturėtų :) Beje, toks sėdėjimas taip pat kenkia ir vyriškajai potencijai.

Dažniausiai hemorojaus priežastimi būna elementariausias vidurių užkietėjimas - juo sergantys žmonės ne tik praleidžia daugiau laiko ant unitazo sėdynės, bet ir tuštinasi kietomis išmatomis, kurios gali fiziškai traumuoti žarnos gleivinę, įskaitant ir mazgus, bei pačios stipriau stumia juos lauk. Moterims hemorojus dažnai pasireiškia nėštumo metu, nes be vidurių užkietėjimo, kuris irgi dažnai vargina moteris šiuo laikotarpiu, augantis vaisius sutrikdo veninio kraujo nutekėjimą. Kai kurios moterys skundžiasi dviem hemorojaus "epizodais" nėštumo metu - antrasis būna vėlyvais mėnesiais, kai vaisius jau didelis, bet niekaip negali paaiškinti pirmojo, būnančio praėjus vos kelioms savaitėms ar mėnesiaims nuo nėštumo pradžios - šis hemorojus kyla dėl nėštumo pradžioje padidėjusios estrogeno koncentracijos - šis moteriškas hormonas plečia visas venas ir veninius rezginius (fiziologinė šio plėtimo paskirtis dar nėra aiškiai žinoma). Tas pats ir alutį gertį mėgstantiems vyrams - nuo alaus didėja estrogenų, o ir pilvas auga :) ..

Neretai internete randu žmonių pasisakymų/nuomonės, kad hemorojų sukelia analiniai lytiniai santykiai, nors tokią nuomonę dažniausiai išsako žmonės, kurie nei patys yra juos bandę, nei kažką daugiau girdėję, o vien  matę porno filmuose (o dažniausiai kaip tai vyksta, grindžia tik savo vaizduote).

Per savo studijų laiką iš 3 gydytojų, gydančių tiesiąją žarną girdėjau jog tai (o taip pat ir su kitomis tiesiosios žarnos ligomis) neturi nieko bendo (vienas net labai juokėsi, kai paklausiau ir pats klausė iš kur tokią "durną mintį paroviau", ir tik iš 1, jog jo nuomone turi, bet visi jo pateikti pavyzdžiai-ligos istorijos buvo susijusios su smurtiniais aktais.

Ir nors tikrai nesiginčyčiau su tuo, jog nesaugių analinių lytinių santykių metu grėsmė užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis yra didesnė, bet visgi - juk net makšties plyšimai, iškritimai, pūliniai ir panašiai, dėl santykių su grubiais ir nepatikais partneriais nėra retenybė.

Man pačiai iš pradžių buvo gana sunku tą įsisamoninti, bet tada pagalvojau apie tai, kad žmogaus su užkietėjusiais viduriais tiesioji žarna visą laiką yra gana panašiame "būvyje", kaip analinio lytinio akto metu :)  Taigi, tikriausiai analiniai lytiniai santykiai tikrai didina riziką, bet palyginti su tuom, kaip tą riziką didina nuolatiniai tuštinimosi sutrikimai, rūkymas, knygų skaitymas ant unitazo ir panašiai, tai tampa pikto katino lyginimas su piktu tigru.
Visgi, jei kas šitą blogo įrašą skaitote ieškodami atsakymo tik į šį klausimą - jei jums kyla nors menkutis klausimas, kad tai gali jums ar jūsų partneriui pakenkti - nedarykite to (to sėkmingai nedaro 30-40% visų homoseksualių vyrų porų ir neatrodo, kad dėl to labai liūdėtų :) ), nes jausti kaltę už mylimo žmogaus sužalojimą tikriausiai yra 100 kartų baisiau, nei pačiam patirti tą sužalojimą. Na, o matyti kaip kitas jaučia kaltę, irgi ne pyragai...

Bet grįžtame prie temos.

Na. Ir kas iš to, jei jie dideli ir išlindę?

Iš esmės dažniausiai nieko. 

Galima būtų pasakyti, kad kiekvienas žmogus vaikšto su 0 laipsnio hemorojumi (nes tokius mazgus turi :) ) ir vargu ar rastum tokį, kuriam nors kartą gyvenime nebūtų buvęs I°  hemorojus - mazgai padidėja ir juos "užkliudo" slenkančios išmatos, tuomet jos nudreskia gleivinės gabalėlį ir ant išmatų pasirodo raudonas kraujo lašelis (arba toks matomas nusivalius išangę ant popieriaus). Daugumos žmonių hemoroidiniai mazgai yra visiškai neskausmingi ir taip nutikus žmogus nejaučia jokio diskomforto, skausmo ar ko nors panašaus. Išsigąsta, o kitą dieną jau pamiršta.

II° hemorojus laikomas tada, kai šie mazgai išlenda lauk tuštinantis, bet vėliau savaime sulenda patys atgal. Vėlgi, kadangi tai nėra skausmingas procesas, žmogus tą pastebi nebent jei staigiai po tuštinimosi valosi užpakalį arba jei jį stebi kitas žmogus. Na, būna ir taip. Iš esmės pusė žmonių virš 50 metų turi tokį hemorojų.

III° yra tuomet, kai mazgai išlenda lauk, bet juos galima sukišti atgal ranka.

O IV - kai jau net nebėra kaip sukišti - jie būna išlindę taip visą laiką. Atrodo maždaug taip.

Kaip jau minėjau, hemorojus pats nėra skausmingas. Daug žmonių vaikšto jį turėdami ir net nenutuokia. Kai kurie turi III-IV laipsnį ir, kadangi nei skauda, nei niežti, nei gyventi trukdo, tai net negalvoja eiti pas gydytojus. Kartais jį lydi keistas "nejaukumo", nenusakomo skausmo, "blogos nuojautos" ir panašūs pojūčiai.  Jie kyla ne todėl, kad būtų dirginami skausmo receptoriai, bet todėl, kad dėl persiduodančio tempimo netiesiogiai dirginamas žarną gaubiantis nervinis rezginys.

Tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jei skauda ar raižo išangę, tai jau yra hemorojus.

Taip yra todėl, kad hemorojiniai mazgai yra ganėtiniai "švelni" struktūra ir jei valgote pistacijas su lukštais, tai tie lukštai lįsdami lauk gali lengvai juos įplėšti. Žinoma, dažniausiai užtenka mažiau skaidulų turinčio maisto (tuomet išmatos būna kietesnės), vidurių užkietėjimo ir panašiai, kad susižeistumėte hemorojinius mazgus ir sukeltumėte jų uždegimą (tuomet skauda) ar pačiame išangės gale esančia anodermą - tai keli centimetrai odos nuo išangės (į "vidinę" pusę), kuri yra skausminga. 

Šiais atvejais be skausmo iškyla ir kitokių nepatogumų - uždegimas gali plisti, kaip komplikacija formuotis pūliai, o kandangi užpakaliukas pas žmogų yra gana minkštas ir pilnas riebalinio audinio, kurį mikrobai itin mėgsta, tai gali susiformuoti ir gyvybei pavojingas pūlinys, ypač jei jis pratrūksta į pilvo ertmę (dažniausiai tokie pūliniai pratrūksta į tą pačią tiesiąją žarną (tuomet išmatose atsiranda pūlių), laukan (tada šalia išangės atsiranda pūliuojanti žaizda) arba į makštį (tuomet iš makšties ima tekėti pūliai)). Šie pūliniai turi bjaurią savybę - nesvarbu ar jie kyla iš hemoroidinių mazgų, žarnos gleivinės liaukučių ar kitų struktūrų, jie gyja lėtai, skausmingai, dažnai reikia chirurginės intervencijos.

Kita komplikacija yra hemoroidinių kūnų trombozė - dėl suspaudimo juose susilaiko kraujas, o jei dar toks kūnelis kiek patraiškomos, tai tam kraujui "susišviečia", kad jis yra išorėje ir jis elementariausiai sukreša. Tuomet, dažniausiai vienas hemoroidinis mazgas staiga ima skaudėti, iš pradžių pamėlsta, vėliau pajuoduoja. Šičia pavojus slypi tame, jog tokie krešuliai gali lengvai iš ten atsikabinti ir būti nunešti į plaučius, kur sukelti plaučių infarktą, o jei skilveliuose turite pertvaros defektą ar neužsidariusią ovaliąją angą (kai kurių mokslininkų duomenimis tokią mažulytę, šiaip įtakos širdies darbui nedarančią turi ~40% žmonių), tai krešulys gali nukeliauti praktiškai bet kur - net sukelti infarktą ar insultą.

Čia svarbu paminėti, jog nereikia turėti hemorojaus, kad kiltų dvi pastarosios komplikacijos. Užtenka ir pačių hemorojinių mazgų - kartais netikėtas tokio mazgo uždegimas žmogui būna skausmingesnis ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Tiesiog hemorojaus turėjimas galimybę susirgti šioms dviem komplikacijom taip padidina, kad tikriausiai būtent dėl to liaudyje jos imamos tapatinti su pačiu hemorojumi.

O siaube! Noriu juos išsipjauti!

Kaip jau minėjau patys hemoroidiniai mazgai yra neskausmingi, todėl pjautis juos vien "iš idėjos" yra nelabai protinga vien dėl to, jog nėra tokios operacijos kuri būtų 100% saugi ir be galimų komplikacijų.

Hemoroidiniai mazgai šalinami tik tais atvejais kai yra III-IV laipsnio hemorojus ir kai jis žmogaus gyvenimui trukdo, arba kai labai dažnai kartojasi komplikacijos ir tiesiog būtų saugiau juos išpjauti, nei palikti. Taip pat tuomet, kai organizmas pripranta prie vaistų ir šie nebepadeda.

I-II laipsnio hemorojus gydomas pirmiausiai daug skaidulų turinčia dieta - minkštesnės ir didesnės masės išmatos mažiau traumuoja žarnų gleivinę, o taip pat labiau skatina jos motoriką, dėl to žarnos labiau juda, "treniruojasi" ir geriau apsirūpina krauju, dėl to geriau ir lengviau gyja, net jei ir suvalgote kokį pistacijos lukštą :)

Antra - skatinama gerti daugiau vandens. Vandens perteklius tiesiogiai išmatų neskystina, bet jo trūkumas jas kietina (organizmas bando pasisaugoti nuo vandens netekimo visais jam įmanomais būdais), o antra , tai užtikrina pakankamą gleivių gamybą žarnose - daugiau gleivių, geresnis išmatų masės slydimas.
Trečia - paprasčiausi pasivaikščiojimai yra tiesiog gėris sergant hemorojumi, ypač žemo laipsnio. Nereikia lieti prakaito sporto salėje ar ant treniruoklių, užtenka tiesiog 20-30 min per dieną neskubant paslampinėti ir pasidžiaugti aplinka.
Ketvirta - tai įvairūs tarpvietės raumenų stiprinimo pratimai - pvz.: sąmoningai keliolika kartų sutraukti išangės raumenis, po to vėl atpalaiduoti ir panašiai. Dauguma vyrų juos gerai žino, kaip būdą pagerinti lytinę funkciją, o moterys, kaip būdą sumažinti artėjančio gimdymo skausmus ar įvairių plyšimų ir iškritimų riziką, bet šie pratimai yra visiškai nekenksmingi ir net jei nesiruošiate artimiausiais metais gimdyti ar nesiskudžiate erekcijos sutrikimais - jie stiprina visus tarpvietės raumenis ir gerina jų kraujotaką.
Penkta - teisinga tuštinimosi padėtis (ne susigūžus ir panašiai), ir vengimas sėdėti ant unitazo, kai tai nebūtina :)

Esant hemorojaus komplikacijoms dažniausias gydymas yra vietinis ir medikamentinis - tai įvairūs nuskausminamieji, priešuždegiminiai, riebalinės klizmutės, gulėjimas šiltoje vonioje, ir panašūs dalykai, kurie švelnina simptomus tol, kol organizmas pats išgyja. Kadangi labai dažnai skauda ne tiek, kiek dėl pačio uždegimo, bet dėl baimės ir psichologinio diskomformto - labai efektyvūs visokie placebo preparatai - jie nuramina "nervus", o ramus žmogus visada gyja greičiau ir lengviau. Visuomet reiktų atsargiai vertinti liaudiškus metodus - nors dauguma jų yra tas pats placebo, bet kiti tikrai veikia, o kas bjauriausia, kad prie to veikimo organizmas dažniau prisitaiko daug dažniau nei prie medikamentų iš vaistinės :( ...

Hemorojus turi savybę progresuoti - tai yra, jei turi I laipsnio hemorojų, didelė tikimybė kad turėsi ir antro. Tik nežinia ar po metų ar po penkiasdešimties. Antra, pamenate, pradžioje minėjau mažus hemorojinius rezginiukus? Tai va, pašalinus didelius, organizmas išaugina į didelius tuos mažiukus ir žmogus gali VĖL sirgti hemorojumi.

Nuėjau. Apžiūrėjo. Pasakė, kad hemorojus. Priskyrė visokių tepalų, ir dar liepė pasidaryti kažkokius tyrimus. Nenoriu. Ar būtina? Gi jau žino, kad man hemorojus!

Dauguma gydytojų apžiūrėdami ligonį, visuomet įtaria labiausiai tikėtiną ligą, bet niekada neatmeta pavojingiausios. Šiuo atveju - tai kolorektalinio vėžio.

Taigi tam tyrimai ir yra reikalingi, kad:

a) nustatyti ar diagnozė tikrai yra tesinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų ligų;

b) nustatyti ar jūs nesergate ir tuo ir tuo vienu metu - simptomai gali "persidengti";

c) nustatyti ar jūs nerergate ir tuo ir tuo, kai vėžys yra labai ankstyvoje stadijoje ir iš viso dar jokių simptomų  jums dar nesukelia. Gi jau atėjote iki kabineto, kodėl gi jūsų neištyrus dėl tokios baisios ir ganėtinai dažnos ligos (šis vėžys yra 2-3 vietoje pagal paplitimą iš visų vėžių).

Gerai, aš sergu hemorojumi. Man jau nusibodo kankintis su tom žvakutėm. Kaip vyksta operacija?

Hemorojaus operacijos yra greitos ir dažniausiai neskausmingos. Dažniausiai kitą dieną žmogus jau jaučiasi puikiai ir nori grįžti darban ar prie įprastinės veiklos, bet visgi dauguma gydytojų rekomenduoja 2-3 dienas pailsėti, kad kiek apgytų žaizdelės ir žmogus atsigautų nuo emocinio-psichologinio streso ir diskomforto.

Operuojama dažniausiai labai paprastai - išorėje ar viduje esantys mazgai gali būti tiesiog išpjauti skalpeliu ir likusios žaizdos paliktos užgyti ( dažnai net nesiuvama, kai mazgai nėra labai dideli), jie gali būti sunaikinti lazeriu, skystu azotu ar kitokiais "nuodais". Dar prieš 2000 m. žmonės jau mokėjo tokius mazgus šalinti perrišdami vilnoniu siūlu ir kas kiek laiko vis labiau sutraukdami siūlą "numarinti" mazgą, kad jis pats sudžiūtų ir nukristų - šis metodas, kaip labai pigus, greitas ir neskausmignas, taikomas ir šiandien, naudojant spec. gumytes uždedančius prietaisus ir panašius įrankius.

Kadangi mazgai tįsdami žemyn tempia ir pačią žarnos gleivinę, tai labai geras mazgų šalinimo būdas yra su spec. aparatu, kurį įkišus į žarną gali būti išpjauta virš mazgų esanti gleivinės juosta, ir susidaręs defektas užsiūtas (taip pasikelia mazgai ir grįžta vidun), arba net išpjauta su visais padidėjusias ir galimai didėti galinčiais mazgais ar "ataugti" galinčiomis užuomazgomis. Šie du būdai brangesni, bet žymiai rečiau ar iš vis nebebūna hemorojaus recidyvų.

Taigi, pasirinkimo yra į valias. Taip pat, kadangi yra daugybė-galybė operacijos būdų, tai reiškia, kad nė vienas nėra 100% veiksmingas ir pats geriausias.

Iš visų, kurie kreipiasi į gydytojus dėl hemorojaus tik apie dešimtadaliui gydytojai siūlo operuotis, nes, kaip suprantate, kiekviena operacija turi savo riziką ir ją siūlo tik tada, kai mato, jog hemorojaus komplikacijų rizika yra didesnė, nei operacijos. Bet, kiekvienas pacientas turi teisę nuspręsti ar tas hemorojus jam tikrai trukto taip, kaip teigia gydytojas ir nuspręsti operacijos atsisakyti, arba manyti, kad visgi sukeliamas diskomfortas yra nepalyginamai didesnis su rizika ir operacijos reikalauti (tik šiuo atveju reikia gydytojui argumentuoti, kodėl būtent manote, jog operacijos reikia, o ne todėl, kad kaimynas Petras pasidarė ir gavo 2 laisvadienius ar jums kažkas sakė, kad jums to reikia).

Ligos, kurias žmonės dažnai maišo su hemorojumi:

1) Tiesiosios žarnos iškritimas - jo metu atrodo, kad žarnos galas yra išlindęs laukan (taip ir yra). Tai - rimtesnė liga nei hemorojus, ir reikalauja kiek rimtesnių operacijų (jų metu tenka "pakelti" ne vien žarnos gleivinę, bet pačią žarną, ją trumpinant ar prisiūnant pilve prie mažojo dubens struktūrų (dažniausiai prie kryžkaulio vidinės pusės). 

Per tokią žarną žymiai lengviau "gauti" infekciją, trombozę ir kitas komplikacijas.

2) Tiesiosios žarnos įplėšos - tai gleivinės įtrūkimai, kurie dažnai būna labai skausmingi. Dažniausiai atsiranda lyg iš giedro dangaus, bet taip pat ir dingsta. Gali supūliuoti, netgi formuotis proktitas ar net anorektalinės fistulės - tada reikia medikų pagalbos.

3) Papilomos ar kandilomos - jos gali augti "ten", kaip ir bet kur kitur organizme. Jas yra verta išsitirti, nes gali būti, kad jos turi tikimybę suvežėti, arba, jog tai gali būti II sifilio stadijos pasireiškimas.

4) Gėrybiniai ir piktybiniai augliai.
5) Krono liga - jos metu gana dažnai skauda išangę, iš jos pakraujuoja. Apie šią ligą ypač reikia pagalvoti, jei tariamas hemorojaus pacientas yra jauno amžiaus - tai ne tik galimai labiau tikėtina liga, nei homorojus, bet ir pavojinga mažajam žmogui dėl to, kad gali sukelti virškinimo sutrikimus ir sulėtinti fizinį ir protinį vystymąsi :(

Tikriausiai sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, kaip ir rašyti apie patį hemorojų.

Pabaigai - visuomet geriau nueiti pas gydytoją ir išsitirti, jei kyla bet kokių įtarimų, jog kažkas negerai su išange ar su virškinamuoju traktu (ar bendrai su bet kuria kita organizmo dalimi) - pati esu skaičiusi tikrų ligos istorijų iš Lietuvos, kai storosios žarnos vėžys buvo įtartas (vėliau diagnozuotas ir sėkimingai išgydytas labai ankstyvose stadijose) dėl vienintelio simptomo - pvz.: išnykusio pasitenkinimo jausmo po tuštinimosi, padažnėjusio tuštinimosi (konkrečiam atvejį, tai buvo pasidaręs kas 2 dieną, nors žmogus prieš tai teigia >40m. tuštinęsis kasdien, nesvarbu kas), ar kelių kraujo lašelių išmatose.

PS - apsikirpau. Sekantis įrašas bus įvadinė blevyzga piešimo pamokėlėms :)