Rugpjūčio vlogas IX

Ar nori atviruko iš enorcos nachalevai?

Dabar kiekvieną kartą kai pamatau kokį nors lievą grafičių paprašau vyro mane prie jo nufotografuoti. Kaip kad šio:

Bet šiandienos džiaugsmas tuo nesibaigia. Šio mėnesio (gegužės) "Verslo klasėje" yra mano mokslo populiarinimo straipsnis apie bakterijas :D Deja, bet jo į blogą nedėsiu, o prašantiems paskaityti kokio pdf'o irgi nesiųsiu. Teks arba pirkti, arba skolintis iš draugo/bibliotekos, ar tiesiog paskaityti stovint parduotuvėje.

Sekantį planuoju rašyti apie krešulius >:3

Jeigu išleisti 15 Lt šiam žurnalui nevilioja, tai siūlau alternatyvą - nusipirkti 10 atvirukų iš favouritepostcard.com už 14.50, nesvarbu vienodų ar skirtingų, bet nuo 10 atvirukų siuntimas Lietuvoje yra nemokamas! Išsirinkite pačius gražiausius ir nudžiuginkite draugus, išsirinkite pačius negražiausius ir po to nusiųskite tiems draugams, kurie per žioplumą ant facebook'o užsidėję savo adresus ir dar "public".  Arba pasikiškite po pagalve ir jei kas bandys atimti šnypškite ant jų šaukdami "mah preciuos". Ten yra ir mano atvirukų.

Trims šio blogo skaitytojams padovanosiu po atviruką :) 

Tereikia komentaruose parašyti anekdotą ir kitą sekmaedienį aš išrinksiu 3 laimėtojus (visiškai atsitikinai, random.org pagalba), kuriems žinutes parašysiu per google+, kad gaučiau adresą ir galėčiau išsiųsti atvirukus kaip atvirlaiškius (nebent jie pageidaus kitaip ;).
Jei google+ paskyros neturite arba nenorite komentuoti iš jos, tuomet komentare palikite ir kokį nors  naudojamą email'ą. 

Mano kasdienis Vilnius

Deduosi prie akcijos "Mano kasdienis Vilnius", tik nefotografuoju, o filmuoju.

$%^*f filmuoti ne taip jau ir lengva - ne tik, kad einant reikia galvoti, kaip neatsitrenkti į ką nors ir kad pačio telefono nunufirfintų, tai dar ir žmonės spokso ką čia darai xD
O kas sunkiausia, kad reikia kalbėti su daiktu. Nu neturiu aš tokios lakios fantazijos, kad įsivaizduočiau, kad iš to daikto kažkas į mane žiūri ir kalbuosi su žmogumi kitoje pusėje, dėl to visą laiką užsikirtinėjau ir bandžiau nesusijuokti iš savęs.

Taigi, pats video - labai drebantis, su labai daug triukšmo, antroje pusėje labai tamsus, o mano dantys dailiai geltoni jame. Lapinas sako, kad realybėje mano balsas skamba visai kitaip ir tolygiau, bet ką aš žinau :D Dabar sėdžiu ir žvengiu iš savęs, kur sakau "aaa, žmonės eina per raudoną, kokie jie negeri!". 

Ėjau į konferenciją, o po to į Justino Žilinsko knygos "KGB vaikai" pristatymą.

BTW, Birutė Vėsaitė mane pakvietė į susitikimą su ja. Neįsivaizduoju kodėl, už ką ir kam, bet sakau nueisiu, nes tame sąraše yra ir rimtų blogerių, tai bent pasitrinsiu su jais, nusifotografuosiu ir po to maivysiuosi, kad ir aš tokia pat kieta. HEHE >:3

(čia va to LSDišno kačiuko iš video pašto ženkliukai).

Ir aš gavau dovnalėlę iš blogerių mainų :D

Gavau, gavau, dovanėlę gavau!

:) Vakar paštininkė atnešė:

(Adresai uždengti :) )

Viduje buvo:

Atvirukas

Kubietiškas šokoladas (OMG - komunizmo įdaras. Tokio dar neragavau :Q)

Mažas drakoniukas iš Krokuvos. Su raudonom demoniškom akytėm. AWESOME.

Ir kalėdinės sausainės :) o nom nom nom

Deja, bet siuntėjas neužrašė savo blogo adreso, tai negaliu pareklamuoti :( mmm :'(