Mumiai

Šiandien man rankos niežti dviems dalykams.

Pirmiausia aš noriu ką nors parašyti. Ne, ne blogo įrašą. Kokį nors... apsakymą. Bet tuo pačiu mąstau ir kitą variantą - pasikasyti ne tuo pasakymu, o geriau sukurti istoriją D&D žaidimui ir stropiai sekti ką joje veiks žaidėjai. Ir tada aprašyti jų žaidimą kaip atskirą kūrinį.

Tai būtų taip nedora.

Aš tą bedievišką sutvėrimą kur prapublikuočiau ir pažiūrėčiau per kiek laiko žaidėjai pastebės kas čia nutiko.

O po to, kai užsišiktų ir su manimi nebebendrautų parašyčiau tęsinį. 

Antras dalykas - noriu dar ką nors nutapyti. Pabandyti nutapyti kokį portretą ir pažiūrėti kaip man gerai ar nelabai tas išeitų. Linkstu prie išgalvotų personažų, kad nebūtų paskui "ėėė... kodėl tu mane nupiešei? Išimk". 

Vakar nutapiau paveikslą su mumiais:

Na, jo dar nebaigiau. Liko M raidę užrašyti ant banknotų. Ir nulakuoti.
Taip, čia paveikslas su mumiais. Dviem.
Bet kas čia vyksta? Pavadinkime dešinėje esantį mumį su odine striuke Butsmaugdu Greitpuodinsku, o kairėje Betongirdu Blusinsku.*

Variantas 1:

Ponas Butsmaugdas G. rado musmirėse sumuštą ponaitį Betongirdą B. ir bandė jį įkalbėti važiuoti į mumių ligoninę, bet jis nenori. Jo šeima jo atsisakė dėl to, jog jis parsidavinėja gatvėje ir vartoja naują mumiukų narkotiką fėjų dulkes (gaminamas sumalus tikras fėjas). Taigi, piktas B. G. bent jau bando įkišti pinigų.

Variantas 2:

Ponas Butsmaugdas G. nusipirko Betongirdą B., o būdamas visiškas psichopatas jį dar ir sumušė. Dabar, kad Betongirdas tylėtų ir nieko nepasakotų kitiems mumiams prostitutams siūlo jam už tai pinigų. Betongirdas B., labai išsigandęs ir sutrikęs, bet vis dėl to tie pinigai jį labai vylioja. Jis gyvena drauge su kitais mumių visuomenės atstumtais mumiais ir vienas iš jų jau nebegali eiti dirbti į gatvę - nuo krokodilų ašarų (gaminamas virkdant krokodilus) šis jau visiškai nebeiorientuoja aplinkoje, nevaldo kojų ir valgo tik persikinį jogurtą. Tik Betongirdas B. nežino, kad tai Butsmaugdas G. sulaužė nelaimėliui nugarkaulį vieno iš savo išpuolių metu.

Variantas 3:

Butsmaugdas G. nori iš Betongirdo B. nusipirkti šitą musmirių lauką.

O jei rimtai, tai paveikslas skirtas Suomijos mumiukų išnaudojimui. Mumiukai toks nuostabus ir skandinaviškos melancholijos pilnas kūrinys. 

(Mumiukų kūrėja Tove Jansson (dešinėje), su savo gyvenimo partnere Tuulikki Pietilä. Tai... jo, jeigu norite kokio homofobo vaikams nupirkti dovanėlę - trolių mumių knyga ar pliušinukas būtų visai neblogas patrolinimas...) 

Dauguma personažų paremti tikrais asmenimis, šauniai aprašomas bohemos gyvenimas.

Šaunūs, bet man jie asmeniškai niekada nepatiko, ypač vaikystėje. Dabar jau galiu atsiriboti ir į mumiukus žiūrėti iš šono, bet vaikystėje mane jie kone siutindavo. Kaip galima tai atsainiai žiūrėti į artimuosius, kaip galima taip nesirūpinti jų jausmais? (viena iš esminių mumių idėjų yra, kad tikra laisvė pasiekiama tik atsiribojus nuo materialinių vertybių ir neprisirišant prie žmonių, vietos, politinių pažiūrų ir t.t.).

Dabartinis mumių merčandaizas visiškai kertasi su mumių idėjomis ir man tas nepatinka net dar labiau, nei patys mumiai. Nes mumiai man nepatinka ne dėl savo savybių, o dėl asmeninių priežasčių. Ar kada bandėte pasisvečiuoti Suomijoje? Ne? Nuvažiuokite, suprasite apie ką kalbu.

Taigi paveiksle sumuštasis mumis yra mumių idėjos - išprievartautos, atstumtos, pamirštos. Piktasis mumis - tai iš mumiukų daroma komercija. Viskas vyksta musmirių lauke. Jos tokios gražios, bet niekas ten pas jas nelenda.

....

....

....

Jeigu dabar labai susirūpinote mumiais, sveikinu, Jūsų gyvenime nedaug problemų.

Šiandien ryte dar patobulinau vieną atviruką:

Čia buvo atvirukas su kvietimu į kažkokias krikščioniško jaunimo dienas ar kažką panašaus. Atvirukas siaubingas. Ne, ne todėl, kad nespalvotas ir ne dėl tų visų palapinių. O dėl to, kad man atrodjo jis yra tarsi vienas tų laimės laiškų - "jeigu neišsiųsi 10 kopijų tai rytoj nustips tavo žiurkėnas". Kelias. Kaip kryžius. Kaip kryžkelė. Ir. Tu. Turi. Nuspręsti. Kur. Juo. Eisi.

Nusprendžiau nupiešti ant atviruko žmogėdrą chtuloidą su priklijuotomis akytėmis.
Gaila, kad neturėjau tokių, kurios judėtų nuo judesio.
Tada būtų iš viso nuostabu.

Kalbant apie festivalius, tai šį savaitgalį važiuosiu į pilefe**, o kitą savaitgalį į toksikologų konferenciją.
Nors aš ne toksikologė, bet jis prie jūros 8D

JŪROS.

Nebuvau šiemet prie jos.

Šiaip tai norėjau parašyti ilgą įrašą visai apie kitus dalykus.
Bet tiek to.
Parašysiu kitą kartą.

* Vardai sugeneruoti puikiojo lietuviškų vardų generatoriaus.

** Piktų lesbiečių festivalis. 

Geležinės ir cukrinės sraigės, bei kaip valyti sraigių kiautus

2001 metais vienoje Indijos vandenyno vietoje, ties tektoninių plokščių sandūra buvo rasta įdomių sraigyčių - Crysomallon squamiferum. Sraigės gyvena ~2,5km gylyje ir laikosi prie juodųjų rūkalių - tai specifiniai vulkanai, kurie išskiria labai daug sieros ir geležies, todėl prie jų gyvenantys gyvūnai yra arba prisitaikę gyventi tokioje aplinkoje, arba likę evoliuciniai reliktai dar nuo tų laikų, kai dar Žemėje tokios sąlygos buvo "švelnios" ir tinamos rastis gyvybei :)

Sraigės yra labai įdomios dėl kelių priežasčių - jų kojos yra apaugusios "geležiniais šarvais" - egzoskeleto dariniais gausiais geležies sulfido: kolkas tai vienitnelis Žemės gyvūnais gebantis auginti būtent tokios struktūros skeletą.

(va kaip tokia sraigytė atrodo)

Taip pat geležies sulfidas dengia ir išorinį geležies namuko-kiauto sluoksnį - visų kiauto sluoksnių architektūra suteikia sraigei neįtikėtino tvirtumo, kai kurių šalių armijų mokslininkai suskubo prisigaudyti šių sraigių ir bandyti sukurti panašių šarvų kareiviams.

2010 metais šių sraigių buvo rasta ir ne prie vulkanų. Tik jos geležies sulfido nekaupė:

Kita įdomi sraigytė - Liguus virgineus. Jos kiautas atrodo toks, tarsi ją kažkas būtų pagavęs ir nulakavęs. Laisvėje jos gyvena Kuboje, Haityje ir aplinkinėse salose, paplitimas nėra įvertintas.

(Čia kažkuris iš krabų atsiskyrėlių įsitaisė jau apleistoje kriauklelėje...)

Prismena mugių saldainius:

Jei kolekcionuojate rastus tuščius sraigių kiautus, nepirkite iš suvenyrų parduotuvių (ir panašių vietų) blizgančių kriauklių: tai reiškia, kad tokios sraigės buvo įmestos gyvos į verdantį vandenį, kad būtų dailios. Kiautai gali būti nulakuoti išgauti tokiam efektui, todėl gerai apžiūrėkite, nes lakuojami dažniausiai rasti jau negyvų sraigių kiautai, kurie būna matinio paviršiaus. 

Jei kiautus parsinešite iš lauko:

1. Pincetu išvalykite iš kriauklių vidaus likučius, jei tokių yra. Galite kriaukles išvirinti, bet dalis kriauklių gali suskilti.

2. Tuomet sumaišykite 1:1 vandens ir buitinio skalbinių baliklio*: įmerkite į mišinį kiautus. Laikykite tol, kol nuo kiautų nusivalys į ploną odelę panašus apvalkalėlis dengiantis kriauklę (periostrakas), tai užtrunka priklausomai nuo sraigės dydžio ir rūšies dažniausiai kelias-keliolika minučių, jei sraigė jau kurį laiką buvo negyva, jis gali būti jau nuvalytas dirvožemio bakterijų ir kitų padarėlių :)  Dėl chloro poveikio gali suirti geltonos, raudonos ir oranžinės spalvų pigmentai - jei bijote pakenki kriauklės grožiui, bet nebijote bakterijų šį punktą galite praleisti.

3. Po to išimkite kriaukles, su šepetuku ir vandeniu nušveiskite kiekvieną kriauklytę. Išdžiovinkite.

4. Jei norite, kad kriauklytės blizgėtų galite jas patrinti aliejumi (kaip kad velykinius margučius) arba nulakuoti.
5. Jei norite, kad kriauklės ilgiau laikytųsi nesuirusios ir taip lengvai nedūžtų, jų vidų prikimškite tampriai vatos (atsargiai, kad nesutraiškytumėte) ir užklijuokite angą likusiu operkulumu - tuo dangteliu, kuriuo sraigė užsidaro (jei tokį radote prie kiautelio ar jis dar buvo sukibęs su negyva sraige).

Jeigu negalite iškrapštyti sraigės likučių iš kriauklės - padėkite tokią kriauklę ant skruzdelyno. Per kelias dienas skruzdės išnešios likučius. Jei skruzdelyno "neturite" galite pabandyti įmerkti sraigę į alkoholį ar į indų ploviklį. Galite užšaldyti ir atšildyti - visa tai turėtų padėti suardyti organinių struktūrų baltymus ir suminkštinti likučius.
Neduokite rastų negyvų sraigių naminiams gyvūnams, o gyvas duokite labai atsargiai, prieš tai jas išvirkite ar iškepkite - yra parazitų, kurie naudoja sraiges kaip tarpinius šeimininkus - jas suėdę gyvūnai užsikrečia šiais parazitais. 

Valydami sraiges visada mūvėkite apsaugines pirštines ir, jei turite, apsauginius akinius. Jei susižalojote valydami sraigę, nedelsiant išvalykite žaizdą. Nuvykite į artimiausią gydymo įstaigą ir pasakykite, kad dirbote su sraigėmis ir susižeidėte - kadangi sraigės šliaužioja po žeme, jos gali būti aplipusios pavojingų bakterijų sporomis ir galite užsikrėsti tokiomis ligomis, kaip stabligė. Pasiskiepijus laiku ligos galima išvengti.

Jei sraigės kiautas po valymo ar su laiku ima balti arba jame atsiranda skylučių - tai visiškai natūralus procesas, nes yra kiaute likę organiniai junginiai, kurie suteikė kiautui spalvų ir lankstumo. Senų sraigių namų viršūnėse mažos skylutės dažnai atsiranda dar joms gyvoms būnant. Kiautai, kuriuos apšveičia tiesioginė saulės šviesa ar yra laikomi patalpose su dideliais temperatūrų skirtumais yra greičiau.

Žmonės renkantys bestuburių kiautus vadinami konchiologais - tai puikus, nebrangus ir taikus hobis.

* Jei siekiate geriausių rezultatų:

• Blizgių lygių paviršių kiautai: Baliklio pilkite tik 1/5 vandens tūrio laikykite max 30min.
• Labai trapias kriaukles laikykite 1:1 mišinyje max 3 minutes.