Ir Enorkiukas nuėjo į Lidlą

Kadangi čia labai reiškiuosi visokiuose facebookuose ir blogus rašau, tai vakar LIDL pakvietė mane pažiūrėti kaip atrodo dar viena nauja jų parduotuvė, Sausio 13-osios gatvėje, Vilniuje. Nuėjau su viltimi, kad gal duos ką sugraužti (davė).

Lietuviškame Lidl'e dar niekada nebuvau, o absoliuti dauguma Lidl'ų, kuriuose buvau, buvo lenkiški. Nu nes čia gi tokia tautinė pramoga - nuvažiuoti į Lenkiją ir nusipirkti maisto pigiau. Man niekad pigiau neišeidavo, nežinau kodėl. Gal aš kažką ne tokio valgau. Bet šiaip Lenkija graži, žmonės malonūs ir prie progos galima pasidairyti.

Tai va, šitas naujas Lidl'as įsikūręs man labai smagiai strateginėje vietoje - tarp vienos Vilniaus poliklinikos, kurioje aš norėčiau dirbti, ir tarp konferencijų centro, kuriame gana dažnai tenka apsilankyti, nes jo medikams skirtos konferencijos yra pakankamai pigios jauniems daktariukams (plius, ten irgi duoda ką sugraužti, dažniausiai kokį kibiną).

Blogeriams skirtoje ekskursijoje buvo išskirta 12 stotelių. Gerai, kad ne 14, o tai būtų visas kryžiaus kelias. Iš karto davė popieriaus užsirašinėti savo protingoms ir nelabai mintims, prekių katalogą, knygelę apie Lidl, mūsų ekskursijos planą su parašymais ką teisingai čia turėčiau parašyti. Dabar kaip tik jį vartau ir galvoju boža, kas gali tiek perskaityti? Gi blogeriai ne žurnalistai, jiems nereikia duoti ką rašyti. Gali duoti, bet vis tiek parašys 4000 žodžių traktatą apie tai, kaip gailiai nuskrido jų žydras balionėlis. Arba iš viso nerašys. Ot kokie, ar ne? Visai nebando būti prekės ženklais ar žurnalistais.
Dar davė kokį tai žetoną-raktų pakabuką, kad būtų patogiau pajamti vėžimėlį ir USB raktą. 8 Gb ir visiškai tuščią. 

1. Stotelė - Parkingas.

Sėkmės parkuojantis!
Sakė, kad aikštelėje telpa 120 mašiniukų. Šalimais pilna gyvenamųjų namų, yra poliklinika, konferencijų centras ir dar 2 didelių prekybos centrų parduotuvės.
Tai hmmmmm.
HMMMMMM.

Kokia tikimybė ten rasti vietą automobiliui bus? :D
Dar sakė, kad drauge su dendrologais (čia tokie dėdės ir tetos, kurie medžius nagrinėja) parinko Karoliniškių miegamajam rajonui, kuriame ši parduotuvė ir yra, tinkamus medžius. Jeigu niekada neesate buvę Karoliniškėse, tai yra labai gražus Vilniaus rajonas, toks lost-future tipo. Bet, norint jį maksimaliai pajusti, reikia į jį išlįsti šiltą vakarą tarp vasaros ir rudens, kai leidžiasi rūkas ir palengva krenta maži, beveik lietaus lašeliai ant veido. Tuomet Karoliniškių raudoni namai ir geltonos gatvių šviesos tamsėjančiame dangume sudaro kažkokios kitos, paralelinės ateities ir gyvenimo įspūdį. 

Dendrologai parinko apsodinti parkingo aikštelės šonus berželiais.

Nuo berželių labai smagu vaikams nukrapštyti žievę.

Tai matyt dendrologai nusprendė, kad rajonas jau pasenęs ir jame vaikų per mažai sudaryti grėsmei medžių sveikatai. Užtat kiek Bobikų, Amsių ir Rudžių bus galima prie jų pririšti!

(Nuotrauka iš internetų. Anksčiau Karoliniškėse grafičiai labai rasdavosi, dabar tikriausiai paišytojai emigravo, tai matyt panašaus masterpieco prie naujos parduotuvės neatsiras)

2. "Ekostotelė".

Vos tik įeini į Lidl'ą tai iš karto anas tau liepia rūšiuoti. Parduotuvės darbuotojai sakė, kad Lidl'ui teko nusileisti Lietuvos vartotojui ir pastatyti ir paprastų šiušklinių prie įėjimo, bet darbuotojai tokių negaus ir vis tiek turės viską rūšiuoti. 

(Jei labai tingisi lipti laiptais galima pavažiuoti. Darbuotojai užsiima paskutiniais taisymais prieš atidarymą. Lauke matomas raudonas pastatas ir trys eglutės yra ta konferencijų vietelė).

Šitame Lidl'e yra dvi taromatų skylės. Panašu, kad jo savininkai realistiškai vertina, kad žmonėms apsimoka grąžinti tarą ir jie nesistebi, kad oj, koks didelis procentas sugrįžta! Tai tas kažkiek malonu. Bet realiai malonu, kad taromatas dirba normaliu greičiu. Prie mano namų esančio "praktiško" tinklo taromatas dirba tokiu greičiu, kad kol nuskaito 10 butelių, tai aš spėju apžiūrėti penkiolikos buvusių kalsiokų šunų nuotraukas tam pačiam facebook'e telefone. 

(Beveik robotuko veidas)

Kas nelenda į taromatą turėtų lįsti į šitas skylutes ir teoriškai nereikėtų tų įprastinių šiukšliadėžių. Man tai jis pasirodė kaip pramoga vaikams:

Bet pasirodo tikroji pramoga mažiesiems ir dideliems tepliams yra rankų plovyklė. Tikra triukšmaskylė, užtat gražiai spalvotai mirksi.

(būk švarus!)

(Vieniša suspausta skarbonkė pravažiavusi per taromato mėsmalę)

(Va taip atrodo taromatas iš vidaus. 5 konteineriai į kuriuos krenta skirtingos suspaustos taros. Jei nė vienam netinka, tai išvažiuoja gale ir darbuotojas rankytėmis gali įdėti į kažkurį arba į atskirą dėžutę. Paleidom alaus butelį, tai jisai kaip tik ir buvo toks, kuris nedaužomas į šukes, o perplaunamas ir naudojamas vėl,)

3. Duona ir bandelės

Visuose Lidl'uose pirmas dalykas iš prekių būna bandelės. Sakė kepinius kepa bent 4 kartus per dieną. Čia taip specialiai padaryta, nes ateini į parduotuvę, pauostai šviežios duonytės ir tada pasidarai alkanai išlaidus. Taigi Lidl'as labai rimtai žiūri, kad visi tie miltiniai gaminiai būtų geruliai, o tai paskui užuosi, prisiminsi kad neskanu ir dar iš viso pabėgsi iš praduotuvės. Mum papasakojo, kad Lietuvos rinkoje netikėtai yra populiarus toks daiktas kaip marcipaninis suktinukas, kas šiaip Europoje yra meh dalykas. Dar, kad Lietuvai teko įvesti kibinus, tik kolkas juos patenkinančio kibinų tiekėjo nerado. Prie progos blogeriams kilo klausimas ar atiduoda ko neparduoda maisto bankui, tai sakė, kad ne. Nes bando kepti ir atsivežti tiek, kad viską parduotų. Labdarai duoda normalias, o ne atlikusias prekes.

(Čia nuotrauka iš Lidl facebook'o. Aš ta su baltu puodeliu godžiai spoksau kokią čia bulką ir man pajamti. Kaip matote Lietuvoje blogerių baisiai gausu tai matyt Jums jau niekaip nepavyktų patapti tokiu nachalevu valgytoju, kaip šio įrašo autorius drakoniukas (tie, kas neturi pilko krepšiuko tai Lidl'ininkai).

Šitoje parduotuvėje bus net 6 krusanų rūšys ir nė vienos iš jų nėra su karamele! 

4. Ten iš kur iškrapšto apsauga.

Tipo sandėlis.

Prie progos papasakojo, kad jeigu dairantis po Lidl'o lentynas kyla įtarimas, kad kažkokia tai prekė yra kito prekės ženklo "padielkė" tai taip ir yra. Kiek įmanoma ir viduje turėtų būti tas pats. Keli kiti blogeriai iškėlė mintį, kad gal kartais viduje ir geriau būna už originalą.
Po to, kai palyginau Hasbro "My little pony" originalius žaisliukus su padirbiniais, tai supratau, kad kartais padirbinys gali būti ir 10 kartų geresnės kokybės už originalą, nors tik porą kartų pigesnis. Visgi prie progos sugalvojau kad apie Lidlą padarysiu dar vieną įrašą vėliau - su draugais aklai paragausiu jų prekių ir to, ką jos analoguoja, o tada spėliosime kur kuri ir kuri geresnė. Manau tą padarysiu dar kitą savaitgalį. Nusprendžiau, nes kai parodė sultis ir pasakė, kad čia praktiškai "Kubuš", tai aš pagalvojau, kad labai jau įtartinai jos ten skystai teliuškuoja buteliuke.

5. Ten, iš kur iškrapšto apsauga 2. Electric bogaloo.

T.y. personalo patalpos. Nieko ypatingo. Ateini, elektriniu raktu atsižymi kada atėjai. Persirengi ir palieki daiktus savo spintelėje, kurios kodo tikiuosi nepamiršti. Gauni poilsio ir pietų pertraukų. Yra lentos kur kabo kur ir kas kada ką daro. Ir t.t.

(rūkykla. Šalia yra valgomojo patalpa ir virtuvėlė darbuotojams. Taip pat visi darbuotojai turi galimybę anonomiškai duoti "grįžtamąjį ryšį", t.y. turėti psichologą, kuris sprendžia kodėl kėdės nepatogios ar kita kasininkė skriaudžia yra pigiau, nei ieškotis ir apsimokyti naują darbinyką)

(Išlaikai teorinius mokymus, pereini į praktinius. Buvo netgi, pvz.: "mandagumo mokymo modulis", vadinasi Lidl'as skaito, kad jis iš savo darbuotojo, per algą, perka tokį dalyką kaip malonus elgesys ir nelaiko to savaime suprantama savybe.)

6. Skaidulos.

Vaisiai ir daržovės. Jų nebuvo. Tai nėra ką ir rašyti.

(koks man džiaugsmas būna, nes aš valgau ti 7-o sunokimo bananus (juose mažiausiai krakmolo) ir jie praktiškai visada būna nukainoti)

7-8. Baltymai.

Visokios mėsytės, ir žuvytės, ir pienukai, ir sūreliukai, bei jogurčiukai. Darbuotojai pasakojo, kad bandys Lietuvoje nedaryti mėsos pateikimo ant smulkinto ledo, kas labai gražiai atrodo, bet yra brangu ir sunku palaikyti, kad visokie mikrobai nelįstų. Taigi prekiaus jau atmosferinėse pakuotėse supakuotom mėsytėm ir labai tikėsis, kad tai lietuvių neatbaidys nuo pirkimo. Nu nes Lietuviai labai jautrūs pakuotės pirkimui, pvz.: vis dar daug kas perka pieną maišelyje (sakė toks Europoje liko tik LT ir Bulgarijoje), labiau perka kartone, nei plastike ir panašiai. Nu nenori Lietuviai mokėti už pakuotę, kurią vėliau išmes. Galvoju čia džiaugtis ir skatinti tą reiktų, jeigu negali garantuoti perdirbimo, bet pardavėjas skaičiuoja kitus dalykus.

Dar papasakojo, kad Lietuvoje neįprastai populiari 1 kg jogurto pakuotė.

Taigi kibiras jogurto ir tik už 1,99! 

(Radom ledų porcijų po 10 centų, bet darbuotojai sakė, kad pigiausia jų prekė yra vanilinis cukrus pakeliuose)

9. Daiktai

Lidl'as naujų daiktų į prekybą paduoda pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Kai tie išsiparduoda, tai papildomai nebepildo, veža naujus gaminius. Taigi, jei randate kokį nors super duper storą blizgantį violetinį vašelį kilimams už 99 centus, tai, kai jau jis išpirktas, tai išpirktas, daugiau niekas jo papildomai į Lidl'ą nebeatveš. Visai visai jau turimų prekių likučius verčia į vieną krūvą ir uždeda akciją, kad greičiau atsirastų vietos naujoms. 

Taip stengiamasi, kad žmonės dažniau eitų į parduotuvę ir daugiau nusipirktų, bent sykį per savaitę nosytę įkištų pažiūrėti kas gero. Bet, kaip supratau Lietuvoje tos problemos neturi, nes žmonės perka mažais kiekiais, dažnai ir ilgai būna parduotuvėje, tai turi kitą bėdą - visi nori mažų vėžimėlių ir krepšelių.

(Kitą savaitę gal turės gliukozmačių?)

10. Lauril sulfato ir kvapiklių rojus.

Visokie plovikliai ir skalbikliai. Lidl'e nėra tokių daiktų, kaip šampūnai hipoalergiškiems, sumažinto agresyvumo skalbimo milteliai ir panašiai, nes mažų pajamų žmonės tokių neperka, tai nėra prasmės ir vežtis, nebent pasibandymui, gal jau perka irgi, kas kiek laiko. Dar prie progos pasigyrė, kad jie vieni pirmųjų Europoje sugalvojo, kad kosmetiką galima skirstyti į vyrišką ir moterišką, taip padidinant pardavimus!
Gyvūnų maistas buvo tik šunims ir katėms, apie jį labai kažko pasakyti negalėjo, tik kad prikvėpintas tiek, kad tikrai suės.

Dar Lidl'as turi savo atskirus unikalius kvepalus. Man dabar yra labai sunku susilaikyti ir jų nenusipirkti, kad galėčiau pasikvėpinti ir žiūrėti kas bus.

Čia man ekskursijoje nusibodo fotografuoti.

11. Gėrimai.

Visokie limonadai ir alkoholiniai gėrimai. Kaip supratau į alkoholio pardavimus deda daug vilties, nes Lietuvos vartotojui yra labai svarbu pagerti. Tiek limonadų, o dar labiau alkoholio skyriuje aš rečiausiai būnu parduotuvėse, tai nelabai turiu su kuom palyginti.

12. Kasos.

Kasose yra Windows operacinės sistemos ir jų skaneriai skanuoja prekes iš karto iš 6 pusių. Kol kas Lidl'as neturi savitarnos kasų, nes tipo nenori versti pirkėjo daryti to, už ką jis jau yra sumokėjęs. Aš tai spėju, kad vagia per tas kasas gerai, tai reiktų pakelti kainas ir tūlam Lidl'o lankytojui kainos yra labai svarbu.

Išeinant dar davė dovanų krepšiuką su jų prekėm, kad pasibandyčiau. Pakeliui namo mane truputį sulijo. Štai net Tapkius negali patikėti, kad Lidl'e radau krepšelį:

Šiaip, bendrai paėmus, tai parduotuvė atrodė kaip parduotuvė, geriau, nei dalis matytų Lenkijoje. Prekės iš tiesų atrodė pigesnės, bet aš nieko nesu iš ten bandžiusi ir tikriausiai apie prekių kokybę bus atskiras, jau anksčiau žadėtas įrašas. Labiausiai tai mane iš tiesų džiugino, kad darbuotojai turi valgyklėlę, spinteles ir panašiai, nes man pačiai yra tekę dirbti vietose, kur, pvz.: liepia persirengti, bet tam nėra vietos niekur, tai gali savo triūsikus flash'inti kad ir viduryje koridoriaus, o jei pasiskųsi, tai dar paaiškins, kad nezyzk, anksčiau buvo dar blogiau XD

Grumpy enorca ar art supplies shop

Susidariau gražų sąrašą kokių piešimo priemonių man reikia, kokių norėčiau ir šiandien nuėjau į dailininkų prekių parduotuvę, kurioje jas dažniausiai perku.

O ten nuėjus - NIEKO NĖRA. Guli lentynėlėse kažkokios užsilikusios rūžavos pastelės, pavieniai popieriai ir dažų tūtos. Aš net persigandau, kad bankrotas, o pardavėja sako - dabar gi vasara. Iš pradžių net nepagavau, o pasirodo vasarą dailės studentai atostogauja, tai ir prekių jiems neapsimoka vežtis. Dirba tik dėl vaizdo ir dėliojasi kitiems metams.

Aš net pasimečiau. Ar neturėtų būti taip, kad vasarą kaip tik meno studentai turėtų varyti savo asmeninius projektus visu pajėgumu, negailint jiems nei laiko, nei pinigų, kažkur tarp jų įterpiant greitus romanus ir intrigas, bohemiškas kvailystes, kol tikrieji menininkai neva išvažiavę kurti į savo personalines sodybas (o šiaip guli bambą išvertę ir arba ilsisi nuo žiemos skandalų), o pusmenininkai (nugirstas terminas kažkurioje parodoje) gali gerti pūstis kiek tik nori visokiuose pleneruose ar blogiausiu atveju vaikų vasaros stovyklose, gerdami į save nors kažkokį aplinkinių pripažinimą ir dėmesį, kurio jiems nesuteikia trūkstamas tikro menininko narcizizmas, tuo pačiu irgi nebūdami mieste.

Velniai rautų! Miestas jūsų! Karštos tamsios, trumpos naktys palėpėse tapyti, smaugiančios dienos pasislėpti rūsiuose ir prie halogeno raižyti, pigi patalpų nuoma skulptūrai ar kokio žavaus japoniuko apgavystei išsinuomavus loftą ir tapant jo portretą 10x10 metrų aiškinant, kad tu tuoj būsi naujausia ir skaisčiausia Eurazijos meno žvaigždė, todėl tegul jis geriau tegul perką tą paveikslą už 20k eurų, kol dar taip pigu, ką nori, netrukdant privalomų užduočių ir net užsakymų, kurie padėtų susimokėti už šildymą ir maistą tą niūrią, depresija grąsinančią žiemą...

I don't get it :<

Parduotuvės skirtos būtent meno studentams yra pačios geriausios - ten visada būna ir pigių ir labai brangių priemonių, kurių nebūna "tiesiog" dailės prekių parduotuvėse. Tik ten būna tokių priemonių, kurias pamačius varva seilė ir piniginė tyliai cypia "nio, nio, daugiau nereikia, daugiau negaliu", bet kuriomis išgaunami efektai daugiau nieko nepasako be to, kad naudotos brangios medžiagos. O! Užtat tie efektai taip veža, nes pradedantį menininką apgauna, kad čia ne jos, čia jis taip padarė! 

Tuo tarpu paprastose meno prekių parduotuvėse būna tai, ką labiausiai ir geriausiai perka - jei ten ir būna kažko pikantiškesnio, tai su kosminiu antkainiu. Dauguma priemonių orientuotos į ilgaamžiškumą - tai yra į pirkėjo viliojimą, į aiškinimą, kad menas - tai investicija. O investicija geriau tegul atlaiko drėgmę, saulę ir nevilioja būti sugraužta pelių ar katino.

Ne dailės studentams skirtose parduotuvėse pardavėjos dažnai nebūna pačios maloniausios (skirtingai nuo dailės studentams skirtų parduotuvių) ir nors nieko nenusimano apie savo siūlomas prekes (nėra bandžiusios jų asmeniškai), tai dar ir dažnai pasityčioja :/ Bent jau man taip atrodo, nes joms tikriausiai taip neatrodo. Gal čia aš per daug jautri, bet štai keli mano su jomis apturėti pokalbiai:

Aš: Ar turite lako X?

Pardavėja: Turime. Bet jums į VCUP'ą reikia, ten rankdarbiams prekės yra kažkuriam aukšte.

- ?

- Tai jūs ne dekupažui?

- Ne, aš paveikslui.

- Hm! Vyras tapo? Čia gi brangus lakas, geriau pasitikslinkite ar tikrai šito reikia.

>:0 boba tu, %%^%$$ aš gal žinau kokio lako aš noriu ir kurioj tu akmens amžiaus epochoj gyveni, kad moteris negali tapyti??? 

Aš: Man vieną juodą pieštuką.

Pardavėja: Ką dar?

- Viskas?

- VISKAS??? 

- Nu taip.

- Eikit į kaciliarinę, aš tingiu dėl tiek kasą mušt.

- Kanciliarinėse nebūna firmos Y juodų pieštukų.

- Taigi jis net ne akvarelinis!!!

>:0 boba tu, argi $%%$^^, kad pieštukas yra ne akvarelinis nereiškia, kad jis yra blogesnis už akvarelinį! Nors ir pigesnis, jį galima plauti su spiritu, jis netepa rankų ir yra kietesnis -> galima brėžti plonesne linija. Galų gale, jei jis jau toks blogas, tai kodėl jais iš viso prekiaujate????

Ateityje man tikriausiai reikės pirkti ten taip:

Kartą vienas vyresnis vyras pirkęs popierių kažkaip nuklausė mano pokalbį ir man išėjus mane prisivijo. Prisistatė kad yra tapytojas (nors nepasakė koks) ir papasakojo, kad jos taip elgiasi todėl, jog sovietiniais laikais norint nusipirkti meno reikmenų turėdavai turėti tam spec leidimą. Nežinau kiek tame tiesos, gal jis man tik smegenis pudrino.

Aš tada labai nustebau, kad gi praėjo 20 metų, o pardavėjos mano metų, bet jis tik pasijuokė, kad tai "sienose" ir patarė ateiti su sąrašu ir pirkti iš karto po dau. Aš tada dar labiau nustebau, nes neįsivaizduoju kaip tikras menininkas (ar net pusmenininkis, o ne tiesiog hobistas kaip aš) gali išgyventi be reikiamų dažų ar priemonių - čia gi kaip žvejui, jau kai reikia, tai reikia ir jei negauna tai arba labai labai blogai ir eina gerti, arba keičia pasaulėžiūrą, kad nebūtų blogai (žvejys žvejoja kitas žuvis, tapytojas tapo viską mėlynai etc). Juk tai turėtų taip varžyti vienintelį dalyką, kurio nesuvaržymas turėtų būti vienas kertinių jo akmenų (teko skaityti, kad daVinčis pats maišydavosi sau dažus, nes tuometiniai jo tiesiog netenkino. Kai susimaišyti neišeidavo, nebūdavo ir paveikslo/freskos. Deja jo dažai nepasižymėjo dideliu patvarumu (nors šaltiniai byloja, kad buvo labai gražūs ir tepdavosi kitaip) ir didžioji jo darbų dalis buvo prarasta labai netrukus po jų sukurimo).

Kažkodėl tas mano pasakymas jį labai nuliūdino, tada ir aš nuliūdau, nes žmogus norėjo mane pralinksminti ir paguosti, o va kaip išėjo. Vnž. man emociškai sunku pirkti dailės prekes iš ne kancialiarijos ar studentams skirtų parduotuvių. Arba ten kažkas nuliūdina mane, arba aš nuliūdinu kažką :'/ can you feel my pain? :o

(komiksas iš čia)

... 

nors į nejaukias situacijas galima pakliūti ir dailės studentams skirtose parduotuvės:

- Ar turite akrilo šviečiančio tamsoje?

- Turime.

- Hmmm.....

- O ne, kas negerai? D: Ar akrilas blogas?

- O gal turite tik lako, kuris šviestų tamsoje?

- :0 ne.... o tokio būna?

- nežinau, o būna?

- :0 davai pagūglinam? 

- Tai kad man eiti reikia.

- Nio nio nio, pasėdėkit čia, aš tuoj pagūglinsiu ir jei ką užsakysiu iš karto.

- eeee....

- arbatos? Ką kuriate? Papasakokite?

- Ne, nu man tikrai reikia eiti.

*pardavėjas žiūri kačiuko akytėmis*

>_> nors kažką nusipirkau iš šiandienos sąrašo (ir begėdiškai pareklamuosiu savo Instagram'os puslapį >:3) :

Fantominės rankos

(Paspaudus ant paveikslėlio atsidarys didesnė versija)

Peržiūrinėjau visokių eskizų krūvą ir pastebėjau, jog vis paišau šitą pozą, ir vis (dažniausiai) nebaigiu tų pačių kūno dalių...

Le wha? :D

Beveik kasdien apsiprekinu tame pačiame prekybos centre. Nemažas toks, atrodytų, kad ten turėtų kasdien daugybė žmonių praeiti.

Šiandien už manęs stovėjęs vienas vyriškas kažkaip netyčia prieš mano prekes padėjo savo alaus butelį. Nepastebėjau to, bet kai kasininkė "skanavo" mano prekes, nuskanavo ir tą alaus butelį. Tiek aš, tiek už manęs stovėjęs vyriškis buvome išėję į nuosavas Narnijas ir to nepastebėjome, bet tik kad išgirstu pardavėję staiga klausiant "ČIA JŪSŲ?". Pasižiūriu, sėdi abiem rankom paėmusi tą butelį ir žiūri į mane didelėm akim. Aš ramiai pasakau "ne, čia tikriausiai šio pono", pardavėja su palengvėjimu atsidūsta, padeda butelį prie vis dar užsisvajojusio vyriškio prekių, pabaigia "skanuoti" mano prekes, atsiskaitau ir einu namo.

Beeidama susimąsčiau, kodėl pardavėja taip siaubingai nustebo, kad net metė visą savo darbą ir kone atsistojusi manęs paklausė ar tas butelis alaus tikrai mano. Tada supratau, kad kiek ten perku, tai eilėje visada būna 5-7 žmonės ir praktiškai visi visuomet perka bent po 1 butelį alaus, o jei prekinuosi ryte, tai dažniausiai būnu vienintelė be litrinio degtinės butelio... Keista, bet kai kasininkės kasdien susiduria daugiau mažiau vis su tais pačiais žmonėmis, jos ima juos įsidemėti ir susidaro įspūdį apie juos tikriausiai pirmiausiai iš jų prekių.

o_o

Prieš 2 metus kas kelias dienas priešpiečius pirkdavau vienoje mažesnėje vienam prekybos tinklui priklausančiai parduotuvytėje, tai joje mane aptarnaudavo be eilės, mat, kasininkių nuomone aš visada duodavau tiksliai ir be grąžos ir dėl to buvau nusipelniusi šios "privilegijos".

keep drawing from studio shelter on Vimeo.

Universitete pradėjome neurologijos ciklą.
Sunku, bet žiauriai įdomu.

Mano drakonas RIMI parduotuvėje

Jeigu taip nutiks, kad būsite Vilniuje Savanorių prospekte, būtinai užsukuti į ten įsikūrusią RIMI parduotuvę, kuri, artėjančio krepšinio čempionato proga pasipuošė vienu iš mano drakoniukų:

(Drakonas slepiasi tarp kabančių krepšinio kamuolių)

 (pirštai ne mano :) )

2008 metais šį drakoną piešiau specialiai BasketSlave paprašyta. Nuoroda veda ne tiesiai į jo blogo įrašą, bet į 2008 metų rugpjūčio mėnesio archyvą (nes pats įrašas turi kone 2000 spaminių komentarų ir gali "užlaužti" silpnesnius kompiuterius). 

:) Jeigu norite iš manęs piešinio, parašykite man laišką (email'as tupi kairėje blogo pusėje), bet nepamirškite, kad "už ačiū" piešinį gausite tik tada, jeigu jūsų piešinio idėja bus labai šauni (kaip kad BasketSlave buvo).

Rimi parduotuvė už piešinio naudojimą man atsilygino :)