Grumpy enorca ar art supplies shop

Susidariau gražų sąrašą kokių piešimo priemonių man reikia, kokių norėčiau ir šiandien nuėjau į dailininkų prekių parduotuvę, kurioje jas dažniausiai perku.

O ten nuėjus - NIEKO NĖRA. Guli lentynėlėse kažkokios užsilikusios rūžavos pastelės, pavieniai popieriai ir dažų tūtos. Aš net persigandau, kad bankrotas, o pardavėja sako - dabar gi vasara. Iš pradžių net nepagavau, o pasirodo vasarą dailės studentai atostogauja, tai ir prekių jiems neapsimoka vežtis. Dirba tik dėl vaizdo ir dėliojasi kitiems metams.

Aš net pasimečiau. Ar neturėtų būti taip, kad vasarą kaip tik meno studentai turėtų varyti savo asmeninius projektus visu pajėgumu, negailint jiems nei laiko, nei pinigų, kažkur tarp jų įterpiant greitus romanus ir intrigas, bohemiškas kvailystes, kol tikrieji menininkai neva išvažiavę kurti į savo personalines sodybas (o šiaip guli bambą išvertę ir arba ilsisi nuo žiemos skandalų), o pusmenininkai (nugirstas terminas kažkurioje parodoje) gali gerti pūstis kiek tik nori visokiuose pleneruose ar blogiausiu atveju vaikų vasaros stovyklose, gerdami į save nors kažkokį aplinkinių pripažinimą ir dėmesį, kurio jiems nesuteikia trūkstamas tikro menininko narcizizmas, tuo pačiu irgi nebūdami mieste.

Velniai rautų! Miestas jūsų! Karštos tamsios, trumpos naktys palėpėse tapyti, smaugiančios dienos pasislėpti rūsiuose ir prie halogeno raižyti, pigi patalpų nuoma skulptūrai ar kokio žavaus japoniuko apgavystei išsinuomavus loftą ir tapant jo portretą 10x10 metrų aiškinant, kad tu tuoj būsi naujausia ir skaisčiausia Eurazijos meno žvaigždė, todėl tegul jis geriau tegul perką tą paveikslą už 20k eurų, kol dar taip pigu, ką nori, netrukdant privalomų užduočių ir net užsakymų, kurie padėtų susimokėti už šildymą ir maistą tą niūrią, depresija grąsinančią žiemą...

I don't get it :<

Parduotuvės skirtos būtent meno studentams yra pačios geriausios - ten visada būna ir pigių ir labai brangių priemonių, kurių nebūna "tiesiog" dailės prekių parduotuvėse. Tik ten būna tokių priemonių, kurias pamačius varva seilė ir piniginė tyliai cypia "nio, nio, daugiau nereikia, daugiau negaliu", bet kuriomis išgaunami efektai daugiau nieko nepasako be to, kad naudotos brangios medžiagos. O! Užtat tie efektai taip veža, nes pradedantį menininką apgauna, kad čia ne jos, čia jis taip padarė! 

Tuo tarpu paprastose meno prekių parduotuvėse būna tai, ką labiausiai ir geriausiai perka - jei ten ir būna kažko pikantiškesnio, tai su kosminiu antkainiu. Dauguma priemonių orientuotos į ilgaamžiškumą - tai yra į pirkėjo viliojimą, į aiškinimą, kad menas - tai investicija. O investicija geriau tegul atlaiko drėgmę, saulę ir nevilioja būti sugraužta pelių ar katino.

Ne dailės studentams skirtose parduotuvėse pardavėjos dažnai nebūna pačios maloniausios (skirtingai nuo dailės studentams skirtų parduotuvių) ir nors nieko nenusimano apie savo siūlomas prekes (nėra bandžiusios jų asmeniškai), tai dar ir dažnai pasityčioja :/ Bent jau man taip atrodo, nes joms tikriausiai taip neatrodo. Gal čia aš per daug jautri, bet štai keli mano su jomis apturėti pokalbiai:

Aš: Ar turite lako X?

Pardavėja: Turime. Bet jums į VCUP'ą reikia, ten rankdarbiams prekės yra kažkuriam aukšte.

- ?

- Tai jūs ne dekupažui?

- Ne, aš paveikslui.

- Hm! Vyras tapo? Čia gi brangus lakas, geriau pasitikslinkite ar tikrai šito reikia.

>:0 boba tu, %%^%$$ aš gal žinau kokio lako aš noriu ir kurioj tu akmens amžiaus epochoj gyveni, kad moteris negali tapyti??? 

Aš: Man vieną juodą pieštuką.

Pardavėja: Ką dar?

- Viskas?

- VISKAS??? 

- Nu taip.

- Eikit į kaciliarinę, aš tingiu dėl tiek kasą mušt.

- Kanciliarinėse nebūna firmos Y juodų pieštukų.

- Taigi jis net ne akvarelinis!!!

>:0 boba tu, argi $%%$^^, kad pieštukas yra ne akvarelinis nereiškia, kad jis yra blogesnis už akvarelinį! Nors ir pigesnis, jį galima plauti su spiritu, jis netepa rankų ir yra kietesnis -> galima brėžti plonesne linija. Galų gale, jei jis jau toks blogas, tai kodėl jais iš viso prekiaujate????

Ateityje man tikriausiai reikės pirkti ten taip:

Kartą vienas vyresnis vyras pirkęs popierių kažkaip nuklausė mano pokalbį ir man išėjus mane prisivijo. Prisistatė kad yra tapytojas (nors nepasakė koks) ir papasakojo, kad jos taip elgiasi todėl, jog sovietiniais laikais norint nusipirkti meno reikmenų turėdavai turėti tam spec leidimą. Nežinau kiek tame tiesos, gal jis man tik smegenis pudrino.

Aš tada labai nustebau, kad gi praėjo 20 metų, o pardavėjos mano metų, bet jis tik pasijuokė, kad tai "sienose" ir patarė ateiti su sąrašu ir pirkti iš karto po dau. Aš tada dar labiau nustebau, nes neįsivaizduoju kaip tikras menininkas (ar net pusmenininkis, o ne tiesiog hobistas kaip aš) gali išgyventi be reikiamų dažų ar priemonių - čia gi kaip žvejui, jau kai reikia, tai reikia ir jei negauna tai arba labai labai blogai ir eina gerti, arba keičia pasaulėžiūrą, kad nebūtų blogai (žvejys žvejoja kitas žuvis, tapytojas tapo viską mėlynai etc). Juk tai turėtų taip varžyti vienintelį dalyką, kurio nesuvaržymas turėtų būti vienas kertinių jo akmenų (teko skaityti, kad daVinčis pats maišydavosi sau dažus, nes tuometiniai jo tiesiog netenkino. Kai susimaišyti neišeidavo, nebūdavo ir paveikslo/freskos. Deja jo dažai nepasižymėjo dideliu patvarumu (nors šaltiniai byloja, kad buvo labai gražūs ir tepdavosi kitaip) ir didžioji jo darbų dalis buvo prarasta labai netrukus po jų sukurimo).

Kažkodėl tas mano pasakymas jį labai nuliūdino, tada ir aš nuliūdau, nes žmogus norėjo mane pralinksminti ir paguosti, o va kaip išėjo. Vnž. man emociškai sunku pirkti dailės prekes iš ne kancialiarijos ar studentams skirtų parduotuvių. Arba ten kažkas nuliūdina mane, arba aš nuliūdinu kažką :'/ can you feel my pain? :o

(komiksas iš čia)

... 

nors į nejaukias situacijas galima pakliūti ir dailės studentams skirtose parduotuvės:

- Ar turite akrilo šviečiančio tamsoje?

- Turime.

- Hmmm.....

- O ne, kas negerai? D: Ar akrilas blogas?

- O gal turite tik lako, kuris šviestų tamsoje?

- :0 ne.... o tokio būna?

- nežinau, o būna?

- :0 davai pagūglinam? 

- Tai kad man eiti reikia.

- Nio nio nio, pasėdėkit čia, aš tuoj pagūglinsiu ir jei ką užsakysiu iš karto.

- eeee....

- arbatos? Ką kuriate? Papasakokite?

- Ne, nu man tikrai reikia eiti.

*pardavėjas žiūri kačiuko akytėmis*

>_> nors kažką nusipirkau iš šiandienos sąrašo (ir begėdiškai pareklamuosiu savo Instagram'os puslapį >:3) :