Puslapiai

2014 m. kovo 18 d., antradienis

Klaipėda - 46 diena - katiniukas

Truputį vėluoju su įrašu, bet geriau vėliau, nei niekada.
O ir šiaip su blogu niekur neskubu.
Užtat skubu su savo baigiamuoju darbu, kuris vakar... nuplaukė. Netiesiogine to žodžio prasme (nors Klaipėdoje įkristi į Danę ir bent jau pašliaužti dugnu visai nesunku), bet tiesiog negavau vieno leidimo raštiškai, kuris man buvo anksčiau duotas žodžiu :D <- čia panikos šypsena.

Buvo ir ašarėlių. Juokinga, nes apsižliumbusi* prasilenkiau su laaaaaaaaaaaaaaabai nuliūdusia  rezidente, o šitoje ligoninėje tai būna, kad net ir chirurgai stovi pastiklėjusiomis akimis, žvelgia į niūrų tolį (dažniausiai žalsvus kaitrinius lauko žibintus nakties rūke) ir apsimeta, kad tikrai tikrai neverkia. Čia tik į akį kažkas įkrito. Gal ir įkrenta, Klaipėda labai dėkingas miestas visokiems gleivinių grybams...

Tai dabar viską darysiu nuo nulio ir tikriausiai dirbsiu visai kita kryptimi. O tai man smagu. Viena kita šiandien sutikta internė tai visai nesupranto kodėl aš taip skubu, gi dar baisiai daug laiko.

Tas laikas turi bjaurią savybę - įsibegėjimą. Artėjant darbo pateikimo terminui jis šmikiškai išsikreipia ir pradeda sakyti "be-be-be nepagausi :P"

Vieno iš praeitų įrašų piešinėlį laimėjo anonimas, kurio emailas "primaverai". Su kitais dalyvavusiais irgi susieksiu ir nusiųsiu paguodos prizelius - atvirlaiškius.


(užšoka nuo žemės ant šaldytuvo viršaus, užsilipa ant mikrobanginės ir spokso per langą. Nes nuo palangės spoksoti ne lygis)

Dar šiandien vežėm Mass der Dinge katinėlį pas veterinarą, bo jis pasidarė kažkoks keistas ir atsirado  traukuliai. Vienas veterinaras pasakė, kad čia mes jaunos medikiukės perdėtai prisigalvoja, bet visgi nukreipė pas kitą, o nuvažiavus pas tą paaiškėjo, kad katinui sunki hipoglikemija (katinas serga diabetu, jam reikia kasdien porą kartų leisti insuliną).
Tai gavo katinas gliukozės tirpalo į veną ir iš karto atkuto, pradėjo dairytis ir piktintis siaubingu jo kataniškos laisvės suvaržymu. Ryt tyrimai tęsis, bet kol kas anas šmirinėja sau laimingas ir uodegą papūtęs.

* Nu gal perdėdu kažkiek, bet tarkime čia kūrybinis pagražinimas. Užjauskite mane. GREITAI JAUSKIT!

4 komentarai:

  1. Užjaučiu. Mano pačios katulia neseniai pasimirė nuo geltos... Net nespėjo nustatyti, kas jam ten buvo negerai :'(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kad ten jausti prašoma (liepiama? :( ), dėl baigiamojo darbo, o ne katino. Na bet dėl katino irgi galima turbūt :p

      Panaikinti
  2. Užjaučiu! Didžiausios sėkmės su nauju baigiamuoju!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gerai, kad jus medicinos studentes, jei man reiktu leisti vaistus tektu katino atsisakyti ..

    AtsakytiPanaikinti