Iš pradžių galvojau pasidaryti naminių makaronų su kokia gudriai patroškinta vištiena, bet Mass der Dinge pasiūlė nuvažiuoti į Kretingą.
Tai ir nuvažiavom.
Kas Kretingoje gero ką pamatėm/patyrėm per vieną dieną?
Kavinė "Špitolė".
Špitolės anksčiau buvo specifinės gydymo įstaigos. Jeigu tai galima pavadinti gydymu - dažniausiai Špitolėje žmogus tiesiog gulėdavo (kartais ir ant šieno/žemės), o kokio nors vienuolyno nariai juo rūpindavosi, kol jis sveikdavo savaime/numirdavo. Rūpinimasis būdavo ganėtinai minimalus ir neretai žmonės špitolėse mirdavo nuo apleistumo ar išsekimo. Aišku, būdavo ir fancy špitolių, bet šiaip, vienas pirmųjų šiuolaikinių medikų pirmtakų sunkių darbų buvo žmonių įtikinėjimas, kad ligonio gydymas nėra nusižengimas Dievo valiai, ir kad, jo, lovos tai visai reikalingos.
Šiandien medikai šitą žodį kartais pavartojau tik kaip įžeidimą, norėdami pabrėžti siaubingiausio, apleisčiausio, bei atmestiniausio gydymo įstaigą. Kai Mass der Dinge pasiūlė nueiti į "Špitolę" negalėjau nesutikti. Nežinau ar kavinė įkurta buvusios špitolės vietoje, ar kažkam, kas ją pavadino, žodis asocijuojasi su gerais dalykais.
Ir nepasigailėjau.
Bo tai yra krikščioniškas coffee-shop'as.
Nusiperki mandros kavos (čia labiau arbatos, kurios pasirinkimas beprotiškai didelis) ir sėdi, kad ir kelias valandas. Gali facebook'e, o gali skaityti čia pat parduodamą literatūrą, ar gundytis puodeliais su maldomis, rožančiais, knygomis (netgi tokiomis, kaip sulieknėti maldos pagalba, ar kaip melstis pagal kraujo grupę, kaip melstis taupant laiką ir panašiai), įsiuvais (su instrukcija kaip paslėpti netikinčiojo drabužiuose ir melstis už jį, kad įsiuvas veiktų!) ir ko tik nori. Su tuo įsiuvu vos nesusigundžiau - bet kainavo arti penkių litų, tai susilaikiau.
(Viduje lankytojai buvo identiški bet kuriam coffee inn'ui. Tik be šuniukų ir labiau sulindę į telefonus (taip tai įmanoma))
(Kol arbata "traukiasi" galima paskaityti lankstinukus)
(Net palangės, ir tos papuoštos religinėm skulptūrom)
Baisiai krūta vieta. Kitą kartą reikės vėl ateiti.
Astronominis švenčių kalendorius, oranžerija ir parkas
Kretingoje yra parkas, kuriame yra muziejus su dideliu žiemos sodu, bei skulptūra-saulės kalendoriumi. Deja į muziejų patekti negalėjome, nes jis nedirbo, o kalendorius veikia tik vidurdienį :<
Per miestą teka Akmena, o pačiame mieste pilna visokių vandens telkinių ar tiesiog drėgnų žemės ruožų, kurie kėsinasi įsiurbti batus ir nebeatiduoti. Vietomis miestas plokščias ir nykus, o vietomis O DIEVE MANO NEĮKRISK Į TĄ JUODĄ SKYLĘ, KURIOS DUGNE KAŽKAS ČEPSI.
(Perlipau iš vieno krantelio į kitą tais slidžiais akmenukais. Fone tiesiog praeivė, nors labai gražiai atrodo)
(Atstatomas senas vandens malūnas. Reikės ateiti pažiūrėti dar kartą, kai jau bus atstatytas)
(Tiesiog graži salelė)
Vienkiemis
Miesto pakraštyje yra įsikūrės "Vienkiemis" - tai kaimo turizmo smagybė, kurią irgi galima aplankyti. Ėjom, nes galvojom, kad gal ten bus lauke povų, bet jų nebuvo.
("Vienkiemio" kieme yra butafornis pasakų miestelis (visus namelius galima aplankyti), supynių, kojūkų, ir kitokių smagybių)
(Vienam iš namukų)
(Avinėli, nu nereikėjo gerti, tai pastovėtum dabar)
(Vaizdas per tą apvalų viršutinį malūno langelį, kuris matėsi vienoje iš ankstesnių nuotraukų)
(Pelėdžiukas iš šluotos)
(Tiltelis, kuriuo eiti buvo baisiau, nei į jį žiūrėti)
Po pasivaikščiojimo užėjom ir pavalgyti - "Vienkiemis" per du aukštus, visas pilnas žmonių, net ir vietų palaukti kai kuriems teko. Mudvi buvom be mažamečių vaikų, tai smarkiai išsiskyrėm iš publikos.
(nutaikiau progą, kai šalimais staliukas buvo tuščias, nes kitaip neįmanoma nufotografuoti - pilna žmonių)
Už 30 Lt (27 maistas ir 3 arbatpinigių) išėjo:
(Pusę litro giros. 10/10. Mass der Dinge įvertino 9/10)
(Porcija kastinio. Kaip man galėjo būti vienas burbulius kastinio ir tris kart tiek bulvių. Pats kastinys buvo visai kitoks nei Vilniuje - ten juo dažniausiai vadinama tiesiog pertrinta varškė su česnaku ir žolelėmis (kavinės tą dažnai bando paslėpti kokiom kanapių sėklom ant viršaus).
5/10. Skonis kaip tiesiog balto sūdyto sviesto. Nufotografavau tik po to, kai paragavau.)
(Mandriausias desertas iš meniu. 10/10)
... ir blogybės.
Prie kapinių esančioje gėlių parduotuvėje pamatėme lauke pakabintus vėjo varpelius su drakonu. Norėjau juos nufotografuoti, tai išlindo pardavėja ir aprėkė, kad fotografuoju. Paskiau, kad taigi nufotkinsiu, įdėsiu į interntus, bus jiems reklama, atrėžė, kad nereikia jiems reklamos, jie patys reklamuojasi. Aš tada pamėginau juokauti, kad jie ką, čia gal verslą nelegaliai vykdo, kad bijo fotografavimų, tai ojoj. Pasakiau "ok, nedėsiu", tai dar pamokino, kad "Okey lietuvoje niekas nesako", užtrenkė duris ir žiūrėjo deginančiu žvilgsniu.
"Vienkiemyje" nugirdau, kaip vienas berniukas priėjo prie mažesnių mergaičių, nugirdęs, kaip viena jų pasakė angliškai sakinį iš Disney filmuko, ir pastūmęs pareiškė "tu ne lietuvė!". Aplinkui visi vaikai atsisuko ir sustingo. Priėjo berniuko tėvas, galvojau pasakys ką tam vaikui, bet jo reakcija buvo labai panaši, kokią matydavau vaikystėje kieme, kai ateidavo kokio vaiko tėvas ir demonstratyviai kitiems vaikams parodydavo, kad jo atžalėlė su čigonais/utėlėtais/girtuoklių vaikais/etc nežais.
Laimė mergaičių mama mergaites paguodė, kad jos toliau žaistų ir nekreiptų dėmesio.
(Nesuvokiami vietiniai grafičiai)
\
(D: drakoniuko žudynė)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą