Nesakysiu kam šitą dovanėlių siųsiu, kad kartais netyčia nesužinotų ir tas žmogus, kuriam ji skirta ;D hehe
Dovanėlės turėjo būti iki 15Lt, bet manau, kad nuo manęs būtų įdomiau gauti mano piešinį, nei kokį tai nupirktą daiktą :)
Taigi, pasistengiau sukurpti kažką tokio "enorkiško" - šiek tiek provokuojančio seksualumo, drakonas, mano stiliaus medžio šmotas. IR BLIZGUČIAI!
Blizgučiai, sakau! X0 *mosikuoja rankytėmis*
Patį piešinį nupiešiau ant paprasto popieriaus su flomasteriais ir spalvotais pieštukais.
Tuomet iškirpau ir priklijavau prie kito popieriaus lapo su auksinėmis granulėmis. Iš pradžių klijuoti nesisekė, mat bandžiau klijuoti su popieriaus klijais, bet tada nusipirkau akrilinių klijų. Ir anie yra gėris - klijuoja viską puikiai kaip koks "super momentas", bet nelipina pirštų, nenuteka ir nereikia bijoti, kad nutirpdys ar suės klijuojamus paviršius (nors ant pakuotės yra įspėjimas, kad gali pažeisti tefloninį paviršių, bet artimiausiu metu keptuvių klijuoti nesiruošiu :) ). Žinoma, yra ir vienas trūkumas - jie yra gana tiršti ir baltos spalvos (bent jau tie, kuriuos aš įsigijau), todėl pritepus per daug gali atsirasti gumulėlių... Bet vistiek esu be galo jais patenkinta.
Grandinė nuspalvinta paprastu želiniu tušinuku, o apačioje priklijuoti blizgučiai iš dekupažinių prekių parduotuvės :) 3D! aplinkui dar prišniojau auksinių ir sidabrinių blizgučių-klijų.
Suma summarum, tai šiuo darbu esu patenkinta. Dabar, kai jau nuskanavau, vis dar norėtųsi pataisyti veidą, rankas ir pėdas, bet, juk žinot kaip su tais taisymais būna - kuo daugiau zulini, tuo labiau ir darbas susizulina :)
Tikiuosi ryt išsiųsti.
Ir būtinai parašysiu, kai tik gausiu dovanėlę iš savo mainų "angelėlio" :D
Prieš kelias dienas parduotuvėje mačiau įdomią sceną - vienas mažas berniukas labai prašė (na, labiau rėkė), kad mama nupirktų jam "AHA" kukurūzų, mat ant jų dėžutės yra pavaizduotas bakuganas. O jeigu ant dėžutės (ypač kukurūzų ir sausų pusryčių) yra nupieštas kažkoks mažas žaisliukas, vadinasi, remiantis vaikiška logika, jis ten PRIVALO būti. Žinoma jo ten nėra, bet tai - puikus būdas privilioti vaikus prašyti, kad tėvai pirktų šiuos kukurūzus.
Mama tam berniukui ilgai aiškino, kad viduje bakugano nebus, bet jis negalėjo tuo patikėti argumentuodamas, kad "kelogsuose" tai "ta liniuotė" buvo!
Štai kaip atrodo minėta dėžutė:
Nemokančiam skaityti vaikui tas žaislas apačioje atrodo labai viliojančiai.
Kai buvau maža čipsų dažniausiai norėdavau tik dėl galimų ten rasti "tazų" - pseudo "kepsų" su pokemonais. Ir nors ant pakelio būdavo parašyta, kad tazas yra tik kas trečiame pakelyje, dažniausiai viename rasdavau jų 1-3 :) Tai va. Pasidžiaugiau.
Vienaip ten ar kitaip, bet mane labai sudomino užrašas ant dėžutės "Čia tu gali jaustis liūto valdovu" su nuoroda į puslapį, kuriame reikia registruotis su viduje rastu kodu (vien tik pirkti nepakanka, dar reikia auginti ir treniruotį kokį tai virtualų katiną).
Bet ta frazė.
TA FRAZĖ.
:D nesusilaikiau ir šai ką nupiešiau:
Ar tapsi šio liūtuko valdovu, rawr? >:3
Kelnes jau atėmiau :D
Anyway, pakuotė man dar labai patiko ir dėl kito dalyko. Tiksliau jos kitos pusės:
Latviškai!
Ir suprask, kad čia liūtukė mergaitė.
Mat reklamuojamas mergaitiškas bakuganų klonas, kaip laimėjimo prizas. Ir minėtame puslapyje ji pristatoma kaip mergaitė. O, bet, tačiau, pastebėjau vieną dalyką - nors ši liūtukė nuo liūtuko ir skiriasi ilgesnėm blakstienom, bet ji turi gaurus ant galvos o_O
WHAAAAA???....
(Liūtas su karčiais. Lytiškai nesubrendę liūtai ir liūtų patelės karčių netuti).
Tai...
Ar tai reiškia, kad kitoje pusėje yra tas pats liūtas, tiesiog persirengęs moteriškais drabužais?
Prikniaukiau savo antrą pusę, kad man tų kukurūzų paimtų. Visai nieko buvo.
Pabaigai, 1 minutės filmas su dainele. Apie naminius liūtukus:
Dovanėlė turėtų būti iki 15 Lt, bet aš planuoju nupiešti A5 darbelį akrilu arba A4 spalvotais pieštukais. Manau, kaip nuo manęs, tai bus visai nebloga dovanėlė :D
Na, ir kokių niekučių dar reikės prie siuntinuko pridėti ^3^
O čia yotubėje rastis video, kuris, tikiuosi, įkvėps visus mėgstančius paišyti spirales:
(Paspaudus ant paveikslėlio atsidarys didesnė versija)
Peržiūrinėjau visokių eskizų krūvą ir pastebėjau, jog vis paišau šitą pozą, ir vis (dažniausiai) nebaigiu tų pačių kūno dalių...
Le wha? :D
Beveik kasdien apsiprekinu tame pačiame prekybos centre. Nemažas toks, atrodytų, kad ten turėtų kasdien daugybė žmonių praeiti.
Šiandien už manęs stovėjęs vienas vyriškas kažkaip netyčia prieš mano prekes padėjo savo alaus butelį. Nepastebėjau to, bet kai kasininkė "skanavo" mano prekes, nuskanavo ir tą alaus butelį. Tiek aš, tiek už manęs stovėjęs vyriškis buvome išėję į nuosavas Narnijas ir to nepastebėjome, bet tik kad išgirstu pardavėję staiga klausiant "ČIA JŪSŲ?". Pasižiūriu, sėdi abiem rankom paėmusi tą butelį ir žiūri į mane didelėm akim. Aš ramiai pasakau "ne, čia tikriausiai šio pono", pardavėja su palengvėjimu atsidūsta, padeda butelį prie vis dar užsisvajojusio vyriškio prekių, pabaigia "skanuoti" mano prekes, atsiskaitau ir einu namo.
Beeidama susimąsčiau, kodėl pardavėja taip siaubingai nustebo, kad net metė visą savo darbą ir kone atsistojusi manęs paklausė ar tas butelis alaus tikrai mano. Tada supratau, kad kiek ten perku, tai eilėje visada būna 5-7 žmonės ir praktiškai visi visuomet perka bent po 1 butelį alaus, o jei prekinuosi ryte, tai dažniausiai būnu vienintelė be litrinio degtinės butelio... Keista, bet kai kasininkės kasdien susiduria daugiau mažiau vis su tais pačiais žmonėmis, jos ima juos įsidemėti ir susidaro įspūdį apie juos tikriausiai pirmiausiai iš jų prekių.
o_o
Prieš 2 metus kas kelias dienas priešpiečius pirkdavau vienoje mažesnėje vienam prekybos tinklui priklausančiai parduotuvytėje, tai joje mane aptarnaudavo be eilės, mat, kasininkių nuomone aš visada duodavau tiksliai ir be grąžos ir dėl to buvau nusipelniusi šios "privilegijos".
Šį savaitgalį pabaigiau du šaunius darbelius ant rudo popieriaus su juodu tušu ir baltu akrilu:
Pirmasis keliaus mano grupiokei, į kurios gimtadienį aš turėjau nueiti, bet sugebėjau pražiopsoti.
KAIP ĮMANOMA PRAŽIOPSOTI GIMTADIENĮ?...
ToT *verkia*
Na, bet piešinį ji vistiek gaus >:0 su priderintu rėmeliu.
Va taip va.
O jeigu ir jūs norite piešinio iš manęs nemokamai (koks viliojantis žodis), tai kaip tik siūlau 3 tokio pat stiliaus darbus - o salygos kaip tokį gauti štai čia (anglų kalba).
Nes jau seniai buvo kokia loterija iš mano pusės ;D
Sixthleafclover paskelbė konkursą, kuriame reikia nuspalvinti jos pateiktą drakoniuką, o laimėtojas gaus tokio drakoniuko statulėlę nuspalvintą pagal jo sukurtą dizainą.
Žinoma nelaimėsiu (mano dizainas per daug nykus), bet vistiek dalyvauju, nes baisiai mielas darkoniukas ^3^
Tai štai maniškis:
O štai čia galite pamatyti kaip atrodo 2 iš minėtų statulėlių.
Šiandien susitikau seną pražystamą, kurios ryšį su manimi būtų galima prilyginti devintam vandeniui nuo kisieliaus...
Atsimindama, kad ji labai norėjo tapti dizainere (kai buvau 6-7 klasėje, 80% merginų norėjo būti "dizainerėmis"), paklausiau ar jai pasisekė įgyvendinti savo svajonę, o ši atsakė, kad dar geriau - ji rado būdą kaip suderinti potraukį kūrybai, siuvimui ir dar gražaus pinigėlio pasidaryti - ėmė siūti fursuit'us... po akimirkos visiškos tylos, kad net tarpdimensinių svirplių nesigirdėjo, net perklausiau, kadangi negaliu įsivaizduoti, kad Lietuvoje tokiam dalykui būtų paklausa!
Pasirodo viskas daug paprasčiau - pasiūni kelis fursuit'us po 1000-6000$, parduoti užsienin, kur ši kaina, atsižvelgus į perkamąją galią, nėra tokia ir didelė, pinigėlius už darbą, per tarpininką, gauni čia Lietuvon, susimoki mokesčius, nusiperki medžiagų kitiems užsakymams ir gyveni už likusius.
Nors labai norėčiau narciziškai pasigirti "ėėė, aš ją pažįstu", bet manęs užsiprašė neskelbti kuri iš fursuit'ų make'rių gyvena Lietuvoje (gal tai kaip nors kainą numuš, I dunno...).
Na, bet vistiek, tiems, kurie nelebai įsivaizduoja kas do briedas yra tas fursuit'as:
Raudonas drakonas (su judančiais sparnais). Autorius Beastclub. Pasižvalgius šio kūrėjo puslapyje smarkiai nustebau, nes 2 jo kostiumus yra tekę išvysti iš arčiau. Mažas tas pasaulis... Kita vertus, jo kainų/rezultato santykis atrodo tikrai stulbinančiai patrauklus.
Vilkas iš FurrHappens. Man asmeniškai labiau patinka tikroviškesnėmis akimis, bet "cartoon" stilius dažnai irgi labai labai neblogai žiūrisi.
Žinoma, čia paklausite, a velniui šitos nesąmonės reikia?
Tai aišku, kad nereikia.
Kaip nereikia ir papų didinimo operacijų, "aiphon'ų", interneto ar cukraus arbatoje.
bet, taigismagu...
Įstabiausia tai, kad praktiškai visko, ko reikia šitam hobiui/žaidimui/iškrypimui (čia jau žiūrint iš kurio kampo ar pozos pasižiūrėsi), gali rasti mūsų siuvimo it buitinių prekių parduotuvėse!
Po sesijos turėsiu laisvą savaitę-dvi, tai pamėginsiu pasisiūti letenėles (nuoroda veda į instrukciją anglų kalba).
:0 and then I'll do rawr with them!
O šitas vyrukas mane pralinksmino... Jei mūsų televizijų vaikiškų laidų spec. efektų kūrėjai galėtų pasiekti bent tokių "megėjiškų" rezultatų...
Sakau reikia vėl pradėti kasdien piešti bent po valandą...
Skanerio vis dar neturiu, tai kolei kas naujausio mano piešinio procesas bus "fotografuojamas" :)
Kol kas jau į darbą "sukištos" 4 valandos.
:) Dar liko daug vedžiojimo ir spalvinimo vėliau x3
Tik galvoju ar netrūksta šitam drakoniukui kokių sparnų....
Ką manote?
PS - įkėliau savo facebook'o nuorodą į kairę blogo nuorodų juostą :)
Šiandien sužinojau, kad yra bent vienas žmogus, kuris mano, kad aš jo vis pakartotinai nepriimu į savo draugų ratą vienam socialiam tinkle.
Dažniausiai aš nepriimu draugų pakvietimų iš asmenų, kurie savo draugų sąraše turi tūkstančius draugų, o juos pačius kaip draugus yra ušžymėję vos keliolika (nes dažniausiai tai teisiog būna asmenys ieškantys naujos plotmės savo reklama) arba iš akivaizdžiai mosulmoniško pasaulio pagyvenusių vyriškių...
Greičiausiai yra taip, kad tiesiog mėginama "uždrauginti" mane tokiame socialiniame tinkle, kuriame aš esu išsiregistravusi, arba kur kažkas kitas mano vardu yra susikūręs profilį (enorca gal ir ne toks dažnas slapyvardis kaip koks silvernightlover, bet vistiek yra ir daugiau žmonių taip pasirašinėjančių :) ). Tad tokiu atveju tiesiog prašau man parašyti emailą enorca[eta]gmai.com, arba palikti čia komentarą ir pasiguosti.
Dabar vienas prekybos centras reklamuojasi, kad nupigino pamelus (jabongus), kuriuos kažkodėl pas mus vadina pamelos greipfrutais, nors pamelai yra viena rūšis (Citrus maxima - pavadinimas jam labai tinka, nes pažodžiui išvertus reiškia "didžiausiasis citrusas"), o greipfrutas visiškai kita (Citrus paradisi - kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia "rojaus citrusas", nes kurį laiką buvo manoma, kad būtent greipfrutas ir buvo uždraustasis vaisiuis (kita populiari "hipotezė", kad tai buvo granatas)). Žodis citrus pats ir reiškia citrusą, bet dažnai kildinamas iš cedar, reiškiusio "kedras", mat kažkur, kažkada kažkas sumąstė, kad tas rūgštus geltonas daiktas auga ant į kedrą panašaus medžio...
Jeigu kada valgėte labai saldų apelsiną, kurio žievelė lengvai nusilupo (tarsi "atšoko" nuo pačio apelsino), o jo viršūnėje buvo tarsi koks tai iškilimas (po nulupimo pasirodė, kad ten buvo tarsi mažesnis apelsinukas, ar net apelsinukas apelsinuke), tai greičiausiai valgėte pamelo ir mandarino hibridą. Pas mus juos parduota dažniausiai su kokiu prierašu "Apelsinai, II klasė", nes dydis panašus :)
Bet grįžkime prie pamelų. Susigundžiau ir nusipirkau vieną 1,3kg, bet visiškai pamiršau, kad šitie vaisiai turi žievę storumo sulig
(pjoviau tai per storiausią vietą...)
Savo pirkinio "protingumą" galėjau įvertinti tik vienaip:
PS - jeigu jūs ar jūsų artimasis vartojate statinus (mažinti cholesteriolio konc.), kalcio kanalų blokatorius (gydyti ischeminei širdies ligai (skausmams širdies plote) ar mažinti kraujospūdį), imunosupresantus, raminamuosius (ar migdomuosius), erekciją gerinančius vaistus (Viagrą ar jį ją panašius), turėtumėte vengti gerti ir valgyti greipfrutus ar kt. citrusus (bet pavojingiausi išlieka greipfutai) bei granatus, nes juose yra medžiagų, kurios sutrikdo kai kurių vaistų nukenksminimą kepenyse ir galite "susiėsti" kepenis ar net mirti. Lietuvoje yra užfiksuota tokių mirčių atvejų, ir netgi tokių, kai žmonės taip "nusinuodyjo" užgerdami jonažolės arbatą greipfruktų sultimis (nors galima nusinuodyti ir vien tik jonažolėmis, kasi irgi pasitaiko).
Praeitame mano blogo įraše Vi paliko labai įdomią nuorodą - BBC News puslapyje galite įvesti savo gimimo datą ir sužinoti kiek maždaug Žemėje tuo metu gyveno žmonių (per maniškę 5,233,076,079) ir kokia yra jūsų nuspėjama gyvenimo trukmė (moterų Lietuvoje yra 77,2 metai) (bei daug kitų įdomių dalykų, kuriuos rasite ten apsilankę).
Koks didelis skaičius....
Ir kokia ilga gyvenimo trukmė!
Kartais net sunku patikėti, kad dauguma šiandien vakarų pasaulyje gimusių vaikų gyvens virš 80 metų. Žinoma, vidutinė gyvenimo trukmė visada bus trumpesnė, bet net ir tokiu atveju ji neatsiliks labai žymiai.
Svaiginanti laiko dovana.
(autoriaus nežinau)
Sunku tiksliai pasakyti kiek žmonės gyvendavo anksčiau, kadangi apie tai galima būtų spręsti nebent iš archeologinių ir antropologinių tyrimų, bet štai, atrodytų dar visai neseniai, XVII amžiuje Anglijoje gyveno toks John Graunt, kuris gavo dirbti darbą ne itin susijusi su jo išsilavinimu - sisteminti duomenis apie tuo metu Anglijoje gyvenusius žmones (kiek jų yra, kiek vyrų, o kiek moterų, kokio jie amžiaus ir panš.).
Ir nors tokį darbą iki jo dirbo nė vienas žmogus, bet jis pirmas atkreipė dėmesį į didelį žmonių mirtingumą ir, pirmiausiai vedamas asmeninio smalsumo, pradėjo skaičiuoti iki kokio amžiaus kokia dalis gimusiųjų išgyvena.
Štai tais laikais gimęs vaikas sulaukti 6 metų turėjo 64% galimybę, bet 35 metų sulaukdavo tik 16%, o 60 vos 3%. Todėl visuomenėje turėjo vyrauti vien vaikai ir žmonės ~20 metų amžiaus. Spėjama gyvenimo trukmė Europoje tada siekė vos 30-31 metus, bet sulaukus 21 metų tikimybė labai išaugdavo sulaukti ir 60-ties.
Šiandienos ir niūdienos palyginimui - neolite numatoma gyvenimo trukmė tebuvo 20 metų, nors fiziškai žmonės mums buvo praktiškai identiški (bet gyveno tikroje ekologijos fanatikų fantazijoje...)
Žinoma, visuomet egzistuoja dalis žmonių, kurie bijo pasenti. Kai kurie bijo net užaugti ir galutinai subręsti - jie vargiai beįsivaizduoja savo gyvenimą sulaukę ketvirtos dešimties.
Ech, nenuostabu kad šiuolaikinėje visuomenėje tiek daug keistų problemų iškyla - pvz.: jei tada, kai santuoka buvo "išrasta" galėjai tikėtis joje nugyventi tik kokios 10-15 metų iki mirties (darant prielaidą, kad vedei-ištekėjai jaunas), o šiandien galima kalbėti apie dešimtmečius... Žinoma lengviausia arba nukelti santuokos laiką arba tuoktis daugiau nei vieną kartą - tokiu būdu artimiausiai judama link saugios avies ir sotaus vilko. Ir visgi nauja sociobiologinė niša ilgai nebūna tuščia.
Kartais jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau ateityje.
Su planšetiniais kompiuteriais, naujos kartos antibiotikais ir biologiniais preparatais, magnetinio rezonanso tyrimais, GMO ir kosmoso tyrimais, su gyvenimu, kuris ne tik tęsiasi 3-4 kartus ilgiau, nei mano rūšies pradžioje, bet ir palieka man laiko mąstyti ne vien apie tai ką valgyti ir kaip elgtis, kad nesuvalgytų manęs ir mano vaikų, net su tokiais elementariais dalykais kaip monotipiškos šaligatvlio plytelės ar vakuminėje pakuotėje įpakuotas maistas, visa tai atrodo fantastiškai.
Ir net negaliu įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis dar po 100 metų...
Nauja gyvenamoji vieta taip pat reiškia ir naują IP. Nežinau kam jis tiksliai priklausė prieš tai, bet yra užblokuotas gal 50% blogas.lt blogų. le what?
Dar sienoje yra plyšys, kuris mane gąsdina D':
Šiaip tai jis visai nei grėsmingas, nei baugus, bet aš apskritai turiu šiokį tokį nepasitikėjimą architektūrinėmis konstrukcijomis ir galbūt to plyšio būčiau visai net ir neradusi, jei vieną naktį neapsikentusi spėjamai jo skleidžiamo garso nepradraskiusi tapetų ir pamačiusi, kad jis visgi ten yra.
Slėpėsi, šmikis ಠ_ಠ
Kaip žmogus su sisteminimo koeficientu 68, deja, bet esu pasmerkta atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip kad plyšių skleidžiami garsai *sniff* O jei ir jus domina jūsų sisteminimo koeficientas arba tai, kokiai lyčiai priklauso jūsų smegenys galite atlikti štai šį testą (testas anglų kalba, ir turiu priminti, kad smegenų lytis ne būtinai koreliuoja su jūsų biologine lytimi ar seksualine orientacija).
Jeigu labai jau mėgstate visokius psichologinius testus, galite atlikti ir šį testą (lietuviškos versijos nėra, bet yra galimybė pasirinkti anglų, rusų, lenkų ir kt. kalbas).
Mano rezultatas:
Gerai, užteks to narcizismo, grįžtu prie to, apie ką pirmiausiai norėjau šiandien parašyti.
Kaip jau anksčiau žadėjau, norėjau įkelti nuorodą į man patikusią spalvinimo knygelę.
Vieną iš jų netgi nusisplavinau ir prisikabinau ant sienos (nea, ne ant tos, kurioje yra plyšis *durr*):
(Skanerio tai neturiu :) )
Bespalvindama prisiminiau kelis dalykus - pirmiausiai, tai apie meno terapiją - dažniausiai ji pradedama ne įkišus žmogui į rankas drobę ir teptuką, bet duodant spalvinimo knygučių, tam, kad suformuoti pasitikėjimą savimi. Iš esmės tai būtų galima prilyginti siuvinėjimui kryželiu (kai siuvinėjama remiantis "gatava" schema, arba dekupažui (kai jam naudojami ne dekupažuotojo suskurti piešiniai, bet jau "gatavi" paveikslėliai) - visa tai daroma siekiant sau įrodyti, kad kažką sugebi daryti gerai, o kas nuostabiausia, kad kuo daugiau darai, tuo darai geriau (tuo tikriausiai labiausiai skiriasi nuo meno grynąją prasme, nes jis pirmiausiai remiasi ne atlikimo technika, bet kuriančiojo gyvenimo patirtimi. Kai dailininkas savo geriausią paveikslą nutapo per 2 valandas, bet jam ruošiasi visą gyvenimą, bet apie tai kitą kartą.)
O antra, kažkaip prisiminiau savo vaikystę, kai pirmą kartą teko spalvinti knygutę darželyje - iš manęs grupiokai tada kaip reikiant išsišaipė :D Ir vien dėl to, kad ją spalvindama aš ne tik, kad nenaudojau vaikiškų flomasterių "taupymo" manevrų, kai vietoj vientiso ploto padengimo norima spalva tiesiog užmetama kokia tai raizgalynė, bet dar ir spalvindavau tokius dalykus, kaip mėlyną dangaus foną, ar net nupiešdavau ten debesų, vaivorykštę (ar net visą foną, jei personažas būdavo tuščiame lape).
ech :( tada net auklytės ant manęs supyko ir pasakė, kad aš visai nemyliu savo tėvelių, kad taip netaupydama flomasterių spalvinu (su tų laikų flomasteriais tai reiškė 2 pakuotės flomikų vienai plonai spalvinimo knygelei).
Šikna tame darželyje buvo, kitaip nepasakysi.
Ilgą laiką maniau, kad aš ten daugiau baisumų prisigalvojau, nei buvo iš tikrųjų, bet lendant kai kuriom ylom iš maišo, panašu, kad aš neatsimenu nei pusės to, kas ten tikrai vyko.
Kadangi persikrausčiau gyventi į naują vietą, ir gyvenu be galo studentiškai (suprask be baldų :D ), tai neturiu stalo piešimui. Vis dėl to kuo nors rankas užimti norisi, prisispausdinau spalvotų knygelių lapų ir spalvinu juos vakarais lovoje. :) heh, bet va ir skanerio jiems (ar naujiems piešiniams nuskanuoti neturiu). Ryt pažadu įdėti nuorodą į man labai patikusią spalvinimo knygelę, bet šiandien noriu parodyti savo 2009 metais perpieštą mėgstamiausią vaikystės spalvinimo knygelę - Daliaus Regelskio sukurtus kačiukus paverčiau drakoniukais (paveikslėliai pasididina ant jų paspaudus):
Viršelis
Velykinis lauknešėlis :>
O nom nom nom.
“Aš tave matau” :D
“Mano kėdė >:0″
Koks gražumas prieš akis: tau drakonas pasakys! :D
Ta papūga visai skaniai atrodo…
Mano perpieštas drakonas visai neatrodo susijaudinęs. Kas gi jį varys? ;D
O NOM NOM NOM >:B
Drakonas paprasčiausiai alergiškas.
:} greičiau vasara ateitų :D
Nu, mamaaaa....
Ar šaltakraujui, ar šiltakraujui - radiatorius geras draugas :D
