Pasprendi psichologinių testų, paspalvini spalvinimo knygučių, užvaldai Jupiterį... ir lauki kitos savaitės.

Nauja gyvenamoji vieta taip pat reiškia ir naują IP. Nežinau kam jis tiksliai priklausė prieš tai, bet yra užblokuotas gal 50% blogas.lt blogų. le what?

Dar sienoje yra plyšys, kuris mane gąsdina D':

Šiaip tai jis visai nei grėsmingas, nei baugus, bet aš apskritai turiu šiokį tokį nepasitikėjimą architektūrinėmis konstrukcijomis ir galbūt to plyšio būčiau visai net ir neradusi, jei vieną naktį neapsikentusi spėjamai jo skleidžiamo garso nepradraskiusi tapetų ir pamačiusi, kad jis visgi ten yra.

Slėpėsi, šmikis ಠ_ಠ

Kaip žmogus su sisteminimo koeficientu 68, deja, bet esu pasmerkta atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip kad plyšių skleidžiami garsai *sniff* O jei ir jus domina jūsų sisteminimo koeficientas arba tai, kokiai lyčiai priklauso jūsų smegenys galite atlikti štai šį testą (testas anglų kalba, ir turiu priminti, kad smegenų lytis ne būtinai koreliuoja su jūsų biologine lytimi ar seksualine orientacija).

Jeigu labai jau mėgstate visokius psichologinius testus, galite atlikti ir šį testą (lietuviškos versijos nėra, bet yra galimybė pasirinkti anglų, rusų, lenkų ir kt. kalbas). 

Mano rezultatas:

 

Gerai, užteks to narcizismo, grįžtu prie to, apie ką pirmiausiai norėjau šiandien parašyti. 

Kaip jau anksčiau žadėjau, norėjau įkelti nuorodą į man patikusią spalvinimo knygelę.

Taigi, štai ta nuoroda 

Vieną iš jų netgi nusisplavinau ir prisikabinau ant sienos (nea, ne ant tos, kurioje yra plyšis *durr*):

(Skanerio tai neturiu :) )

Bespalvindama prisiminiau kelis dalykus - pirmiausiai, tai apie meno terapiją - dažniausiai ji pradedama ne įkišus žmogui į rankas drobę ir teptuką, bet duodant spalvinimo knygučių, tam, kad suformuoti pasitikėjimą savimi. Iš esmės tai būtų galima prilyginti siuvinėjimui kryželiu (kai siuvinėjama remiantis "gatava" schema, arba dekupažui (kai jam naudojami ne dekupažuotojo suskurti piešiniai, bet jau "gatavi" paveikslėliai) - visa tai daroma siekiant sau įrodyti, kad kažką sugebi daryti gerai, o kas nuostabiausia, kad kuo daugiau darai, tuo darai geriau (tuo tikriausiai labiausiai skiriasi nuo meno grynąją prasme, nes jis pirmiausiai remiasi ne atlikimo technika, bet kuriančiojo gyvenimo patirtimi. Kai dailininkas savo geriausią paveikslą nutapo per 2 valandas, bet jam ruošiasi visą gyvenimą, bet apie tai kitą kartą.)

O antra, kažkaip prisiminiau savo vaikystę, kai pirmą kartą teko spalvinti knygutę darželyje - iš manęs grupiokai tada kaip reikiant išsišaipė :D Ir vien dėl to, kad ją spalvindama aš ne tik, kad nenaudojau vaikiškų flomasterių "taupymo" manevrų, kai vietoj vientiso ploto padengimo norima spalva tiesiog užmetama kokia tai raizgalynė, bet dar ir spalvindavau tokius dalykus, kaip mėlyną dangaus foną, ar net nupiešdavau ten debesų, vaivorykštę (ar net visą foną, jei personažas būdavo tuščiame lape).

ech :( tada net auklytės ant manęs supyko ir pasakė, kad aš visai nemyliu savo tėvelių, kad taip netaupydama flomasterių spalvinu (su tų laikų flomasteriais tai reiškė 2 pakuotės flomikų vienai plonai spalvinimo knygelei).

Šikna tame darželyje buvo, kitaip nepasakysi.

Ilgą laiką maniau, kad aš ten daugiau baisumų prisigalvojau, nei buvo iš tikrųjų, bet lendant kai kuriom ylom iš maišo, panašu, kad aš neatsimenu nei pusės to, kas ten tikrai vyko.

Bet, neatsimeni ir galvos neskauda.

Na, bent jau galvos.

O pabaigai - visiems nagingiems ir medingiems, mindfuck'inės Kalėdų dovanos idėja: