2016 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis

Apie netikruosius sąrėmius

Kasdien apturiu santykinai smagų potyrį - netikruosius, arba paruošiamuosius sąrėmius. Čia tokie specifiniai gimdos susitraukimai, kuriais jinai kačialinasi būsimam gimdymo veiksmui. Kartais šnekamojoj kalboje paruošiamaisiais sąrėmiais dar vadinami tie tikri sąrėmiai gimdymo pradžioje, kurių metu trumpėja gimdos kaklelis ir plečiasi jo žiotys. Bet šitų sąrėmių metu nieko tokio nevyksta. Taip pat, skirtingai nuo tikrųjų sąrėmių, jie nedažnėja ir nestiprėja. Dažniausiai toks jausmas tarsi "sukietėtų" kuri nors gimdos pusė ir trunka kokias 30-60 sekundžių (internetuose radau, kad juos netgi taip ir vadina - "pakietėjimais"). Naktį būna tarsi dažniau ir dar pažadina, bo kartais šiek tiek skauda. 

(beveik mokslinė iliustracija)

Literatūroje radau, kad šitie sąrėmiai prasideda praktiškai nuo apvaisinimo, tačiau medicininiais instrumentais yra užfiksuojami tik ~6-9 savaitę. Dauguma moterų juos pradeda jausti tik paskutinėmis nėštumo savaitėmis, o ~30% nejaučia iš viso. Aš pradėjau jausti ~16 savaitę. Tai tuo metu neva jaučia vos keli procentai. Pasirodo, kad mano fizinis aktyvumas jau priklauso prie tokio, nuo kurio jaučiasi praktiškai visoms. Aš pati sau tai atrodau kaip tinginiukė, kuri visą dieną sėdi prie kompo. Be didesnio aktyvumo dar šie sąrėmiai būdingesni moterims geriančioms mažiau skysčių. Hehe, tai gal čia daugiau ta dehidratacija kalta, o pasakymai apie aktyvumą yra tiesiog skirti kelti man nuotaiką? :)

Ir iš tiesų - mano patirtimi tik blogiau pagerk kurią dieną, naktį daug smarkiau jausis. Kadangi aš dabar perku visokius nėščiųjų pribumbasus vien dėl to, kad nėščia, tai nusipirkau ir magnio miltukų :D Nes, paskaičius internetuose, tai dažnai esant šitiems sąrėmiams gydytojai juos skiria. Galvoju tai labai gudrus ėjimas - juk miltukus turėsi ištirpinti vandenyje, o tada tą vandenį išgerti. Prigersi pakankamai skysčių, sumažės susitraukimų dažnis ir stiprumas. Džiaugsiesi, kad magnis padėjo. (Čia iš karto užbėgsiu už akių, kad magnio trūkumas skausmingus gimdos susitraukimus gali duoti ir net be nėštumo).

Aš netgi išsirinkau gamintoją, kurio reklamines skrajutes radau vienos ligoninės nėščiųjų dienos stacionare. Skrajutė reklamavo, kad magnis tiek ir tiek procentų sumažina persileidimo riziką. Aha, tik skrajutė nenurodė, kad sumažina moterims, kurioms yra magnio trūkumas (tą galima išskaityti tik susiradus tyrimus, kuriais jie remiasi). Tai labai rimtas dalykas ir dažniausiai nėščios su hipomagnezemija atsiduria stacionare. Nes ne tik gimda tada skausmingai susitraukia.

Laimė magnio maisto papildai yra palyginti labai saugūs, nes organizmas, jei gauna labai daug magnio, tada tiesiog mažina magnio pasisavinimą. Pvz.: esant dideliam magnio trūkumui per parą gydymui užtenka gerti 3-5 kartus mažiau magnio, nei išgeria dauguma nėščiųjų pagal tai, kas parašyta ant papildų dėžutės. Net, jeigu tai nepadeda ir jų gydytojas pasako "padidinsim magnio dozę", tai dažniausiai nuo to magnio daugiau negauna. Vandens gauna.
Išimtis, jei yra ne magnio trūkumas, o netekimas - pvz.: lėtinė insktų liga arba tam tikri genetiniai variantai. Bet tada vargu ar tai nebus išlindę daug anksčiau, nei pastojimas ir vargu ar gydytojas paleis taip "pagerk ir žiūrėsim kas bus :D".

(Dažnai maiste magnio būna daug daugiau ir geriau pasisavinamo, negu geriausiuose papilduose. Dar, jei sugalvotumėte papildyti dietą magniu, užmesti vandenį ir į mineralinių vandenų sudėtis.)

Angliškoje literatūroje šie sąrėmiai vadinami Braxton Hicks susitraukimais, juos aprašiusio gydytojo garbei. O aprašyti jie buvo tik XIX amžiuje ir tuomet daug jo kolegų svarstė ką jis čia tauzyja. B. Hicks ne tik išskyrė, kad gimdymo metu tarp sąrėmių tiek gimda, tiek gimdyvė ilsisi, tačiau ir tai, kad daliai moterų gimda susitraukinėja dar iki gimdymo, kai kurioms gana skausmingai ir jų skundai nėra moteriškos histerijos požymis (tuo metu gydytojai turėjo tokių diagnozių, kurios reiškė "tau nieko nėra, tu tiesiog neturi ką veikti ir nori dėmesio").

Jis toks įdomus veikėjas buvo - jo amžininkai rašė, kad vaikščiodavo išsišiepęs, domėjimosi visokiom dėlėm ir dumbliais (nu nes gi įdomūs), ir baisiai keistai žiūrėjo į nėštumo ir gimdymo procesą. Iš pradžių jam nelabai sekėsi įtikinti kolegas, kad jo pastebėjimai ir idėjos glai būti svarbūs, bet, sekdamas savo pastebėtų sąrėmių dėsningumus ir taikydamasis pats prie jų, o ne liepdamas taikytis gimdyvei prie jo, jis sugebėjo sumažinti mirtingumą placentos pirmeigos atvejais nuo 30 iki 5%. Tada čia buvo iš viso kosmosas. Kitas jo kosminis sugalvojimas buvo skersinėje padėtyje esančio vaiko pasukimas į išilginę. Kadangi tuo metu cezario pjūvis buvo naudojamas tik kaip paskutinis variantas, tai, esant vaikui skersinėje padėtyje, dažniausiai būdavo laukiama pilno gimdos kaklelio atsidarymo, o tada gydytojas į gimdą įkišdavo visą plaštaką (dažnai su dalimi dilbio) ir mechaniškai vaiką apsukdavo. Jei nelabai įsivaizduojate, tai čia procedūra, kurios metu galima mirti nuo skausminio šoko.

O vat Hicks'as sugalvojo, kad nereikia laukti to pilno atsidarymo. Užtenka palaukti kol gali pralįsti 2 pirštai. Ir tuomet tais dviem pirštais naudodamasis kaip atrama, vaiką tarp sąrėmių kita ranka sukdavo išoriniu būdu (tai yra per pilvo sieną). Kolegų nuomone čia buvo visiškas bullshit'as, nes procedūra trukdavo valandomis ir kartais visą tą laiką tie du pirštai būdavo gimdoje. Bet vėlgi - rezultatai būdavo. Internetuose forumuose radau porą atvejų, kai tokį dalyką darė gimdymo namų sąlygomis atveju, kai moteris griežtai atsisakė vykti į ligoninę. O ligoninės tokiais atvejais dabar tiesiog daro cezario pjūvį ir niekam čia baisios tragedijos dėl to nebėra. Laimė! :D


(Čia va radau neblogą straipsnelį apie Hicksą. Bet jame yra baisesnių dalykų, nei aprašiau aukščiu, tai iš karto įspėju :o)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą