Vakar mane ir Emiliją vienas vaistininkas pakvietė pasisvečiuoti vaistinėje ir pažiūrėti kaip ten viskas vyksta. Nurodyti kokioje konkrečioje vaistinėje buvome, žinoma, negaliu, nes tada išeitų kaip reklama :D
Labai bendrai vaistinės prekiauja:
1) Vaistais*.
Vaistai vaistinėse būna nereceptiniai ir receptiniai.
Nereceptinius vaistus galima įsigyti be gydytojo recepto. Tai vis tiek vaistai, tik jie arba yra vartojami esant medicininėms būklėms, dėl kurių keliauti pas gydytoją mažai racionalu, arba jų šalutiniai, bei nepageidaujami poveikiai santykinai netokie pavojingi, kaip receptinių medikamenų.
Dalis vaistų, nors neatitinka šių dviejų kriterijų, vis tiek yra nereceptiniai dėl kitų priežasčių - pvz.: skubi kontracepcija. Tai tokia kontracepcija, kuri vartojama jau po nesaugių lytinių santykių ir neleidžia įsitvirtinti apvaisintam kiaušinėliui. Kadangi yra labai trumpas laiko tarpas per kurį ją galima panaudoti, o taip pat ji dažnai yra vienintelė galimybė išprievartautai moteriai** apsisaugoti nuo nėštumo, tai skubi kontracepcija yra parduodama be recepto.
Vaistai kartais gali migruoti iš receptinių į nereceptinius ir atvirkščiai. Galbūt kai skaitote šį įrašą mano jau minėta skubi kontracepcija jau, kaip kai kuriose šalyse, yra receptinių vaistų sąraše - arba suveikė religinis komponentas (Lietuvoje labai didelis katalikų Bažnyčios spaudimas, o ši religinė organizacija draudžia kontracepciją apskritai), arba tiesiog per daug žmonių vietoj to, kad naudotųsi planuojama kontracepcija, na... ėmė naudotis skubia planuojamos vietoje, o bet kuris ne pagal paskirtį naudojamas vaistas lengvai tampa nuodu.
Perkant, kad ir nereceptinį vaistą, bent jau su vaistininku pasitarti, yra labai protingas žingsnis.
Receptiniai vaistai būna dviejų rūšių - kompensuojami ir nekompensuojami. Su nekompensuojamais viskas aišku - turit receptą, kuris įrodo, kad čią jums šitą vaistą sugalvojo duoti recepą pasirašęs žmogus ir jūs su juo dėl jo pasitarėt.
Su komepnsuojamais įdomiau - dalį vaistų kainos sumoka jūsų medicininis draudėjas, kuris pats sprendžia ko nekompensuos, ką kompensuos ir kiek kompensuos. Tą jis sprendžia pats, bet yra įtaka tiek iš vaistų gamintojų/platintojų (kompensuoti brangesnius vaistus, kompensuoti kuo daugiau konkretaus gamintojo vaisto rūšių), tiek iš pacientų (kompensuoti jiems labiau reikalingus vaistus ir komepnsuoti didesnius procentus). Jeigu sergate lėtine liga visuomet ieškokite tą ligą vienijančių asmenų organizacijos, o jei tokios nėra, mėginkite tokią kurtis. Medikai čia mažai žaidžia, nes vaistų kompensacija yra grynai piniginis-socialinis klausimas. Visi kompensuojami gali būti paskirti to paties gydytojo kaip nekompensuojami.
Kompensuojami vaistai taip pat migruoja - gali pasikeisti jų kompensacija, arba apskirtai jie dingti/atsirasti kompensuojamų vaistų sąraše. Kartais atsitinka įdomių dalykų, pavyzdžiui vaistas nustoja būti kompensuojamas ir... jo vartojamas labai sumažėja. Galbūt jis per brangus. Galbūt yra geresnių, galbūt jo ir taip jis nebuvo toks jau ir reikalingas. O kartais vaistas išimtas iš kompensuojamų tiek atpinga, kad ima sutaupyti ne tik tie, kurie jį pirkdavo be kompensacijos, bet ir tie, kurie pirkdavo su kompensacija xD Vaistų gamintojai dažnai sako, kad taip yra dėl to, kad arba pasikeitė gamybos technologija, arba patentas, ar dar kas. Bet tiek gydytojai, tiek pacientai kasosis galvas ir paranoja knibina, kad gal tiesiog iki tol vaisto gamintojas būdavo užsidėjęs antkainį, kurį pasiimdavo iš ligonių kasų.
2) Dar vaistinės prekiauja maisto papildais. Jie gali veikti kaip vaistai, kai yra ligos sukeltos vitaminų trūkumo, ar kai žmogus dėl ligų/genetinių priežasčių turi metaboltinių ypatumų, ir jais galima apsinuodyti, jeigu vartojami dideliais kiekiais.
3) Daiktais, kurie apsimeta vaistais - tai visokios maltos kremzlės/odos/nagai/placentos (sąnariams/grožiui etc), homeopatija ir kt. daiktai, kurių geriausiai veikia kaina ir gražios dėžutės.
4) Medicininės paskirties prekėmis - spaudimo matuokliais, sauskelnėmis ir t.t.
5) Saldainiais, kvepalais, kosmetika ir kitokiom šmutkėm, kurios atneša vaistinei pajamų.
Dar vaistinėse būna visokios sveikatos tikrinimo akcijos, arba pvz.: nuolat stovi kraujo spaudimo matavimo aparatas.
Mes su Emilija iš karto pasimatavom spaudimą.
Mano vaistinės aparatu išmatuotas kraujo spaudimas buvo 108/85 mm/Hg. Dabar galite užsiimti numerologija.
Dažnai tenka susidurti su žmonėmis, kuriems pasidaro bloga, jie nueina iki vaistinės kokių nors vaistų, o vaistininkas, labai dažnai labai teisingai, jiems iškviečia greitąją medicininę pagalbą. Bet dar dažniau būna tokių, kurie atėję pas gydytoją atsineša kokį šimtą vaistinėse atspausdintų spaudimo matavimo lapelių ir klausia, o kodėl jų spaudimas "Kūlverstukų" vaistinėje visada didesnis 10 mmHg, nei "Pasagučių".
Nes "Kūlverstukai" pastatė kėdę be atramos, štai kodėl.
Po tokios įžangos pagaliau pradėsiu apie eskursiją - ją pradėjome nuo to, kad kirtome tą magišką tvorą/prekystalį, kuris skiria vaistininką ir pardavėją, o paskui užlindome į nefasadinę vaistinęs pusę.
Ta pusė labai panaši į tą, kurioje lankosi pirkėjai, tik vaistai sudėti ne taip gražiai, ir yra popierių tvarkymo darbo vietos. Dar yra dėžių.
Daug dėžių.
Dėžučių ir dėžaičių, kuriose visai ne vaistai, bet saugomi receptai. Receptas visgi yra dokumentas. Pavyzdžiui kompensuojamų vaistų receptus vaistinės saugo 1 metus, po atėmimo paėmimo iš pirkėjo. Jeigu vaistas priklauso tokiems, iš kurių galima pasigaminti pvz.: narkotikus (ar pats vaistas jau toks yra), tai saugoma penkis.***
Tai vaistinė dar be visa ko yra ir archyvas.
Vaistininkas mums dar papasakojo, kad dažnai tenka susidurti su taisytais receptais su kuriais žmonės bando nusipirkti daug psichiką veikiančių medikamentų, arba padirbtais kompensuojamų vaistų receptais. Kartais žmonės pavogia ligoninėje kompensuojamų vaistų knygeles ir perka kitam žmogui paskirtus vaistus, o kartais nukniaukia gydytojo atsainiai numestus lipdukus skirtus kompensuojiemiems vaistams ir patys sau prisirašo. Dar būna, kad lipdukus perklijuoja. Visko prisigalvoja, bet pakankamai retai prisigalvoja teisingai ir padaro labai grubių vaistų skyrimo ir receptų rašymo klaidų xD
Dar yra dėžučių su lankytojų atneštais utilizavimui skirtais vaistais.
Mūsų vedlys parodė mums vieną neseniai atneštą maišą visą pilną tik pradėtų sirupų nuo kosulio, vitamino C, čiobrelių ekstraktų, nosies purškalų ir panašiai, kuriuos visus atnešė vienas žmogus. Papasakojo, kad anksčiau buvo tokių begėdiškų vaistininkų, kurie tingėdami utilizuoti vaistus, apsimesdavo žmogumi iš gatvės kitoje vaistinėje ir atiduodavo vaistus ten xD Vis gi mes vakar nusprendėm, kad tą maišelį tikriausiai atnešė ne toks apsimetėlis (jei tokių dar iš viso liko), nes labai jau visi vaistai buvo tikslingai parinkti peršalimui, ir visi panašiai "nuvartoti". Panašu, kad kiekvieną kartą peršalęs žmogus pirkdavosi visą "komplektą", o ne naudodavo jau iš seniau turimus ir dar gerus medikamentus. O gal, planuodamas atiduoti vaistus utilizacijai, apėjo gimines ir draugus. Kas ten žino.
Ekskursiją vedęs vaistininkas gerai pastebėjo, kad nors žmogus ateina su popieriniu kompensuojamų vaistų receptu, bet vaistininkas visus duomenis turi suvesti į kompiuterį. Kaip supratau jis manė, kad gydytojai turi panašią sistemą, bet jos neturi. Kai kuriose gydymo įstaigose yra įdiegtos elektroninio recepto sistemos, bet ne tokios, kad apimtų visus pacientus, visose gyd. įstaigose, ar, kas būtų racionalu, sietųsi su vaistininkų naudojamomis.
Bet kokia kompensuojamo vaisto recepte padaryta klaidelė padaro receptą negaliojančiu. Kartais vaistininkai pagaili siųsti žmogų atgal ir tada vis tiek parduoda vaistą, o tada vaisto kaina išskaičiuojama iš vaistininko algos (arba, jei vaistinė labai gera, vaistininkas retai kada taip elgiasi pati vaistinė sumoka). Vaistininkai su laiku ima ne tik atpažinti gydytojus, kurie metai iš metų daro tas pačias receptų rašymo klaidas, bet netgi ir kokius vaistus jie skiria. Kai kurie gydytojai iš tiesų turi nedidelius naudojamų vaistų "arsenalus".
Vaistai, kaip ir viskas kitas, kainuoja. Jie ant medžių neauga. Na, kai kurie auga, bet vis tiek juos reikia kažkam surinkti, sutrinti, supakuoti ir t.t. xD
Lietuva turi labai tankų vaistinių tinklą. Tai, kad Jums nereikia važiuoti vaisto į kitą miesto galą, o galite rinktis iš penkių vaistinių maršrute darbas-namai irgi sudaro didelę kainos dalį. Bet daugiausia tai elementariausias dalykas - už kiek perka, už tiek ir parduoda. Kartais gamintojais kažkokį vaistą parduoda net pigiau, nei savikaina, bet susirenka pinigus ant kito vaisto. Pirmasis naudingas būna kitais aspektais - pvz.: palaiko firmos žinomumą, ir tada žmonės perka kitus tos firmos vaistus.
Vienas konkretus vaistas Lietuvos vaistinėse kainuoja 160Lt, Lenkijos 140 Lt, o ligoninė jį perka už nepilnus keturis litus. Jis tikrai kainuoja daugiau nei keturis litus. Bet ligoninė jį skiria pacientams, jie pabando, jiems tinka ir išėję iš ligoninės jie jau gali sutikti rinktis būtent jį. Juk logiškai mąstant ligoninė skiria geriausius, o ne pigiausius vaistus, ar ne? :)...
Vistiek visos ligoninės nesunaudoja tiek daug to vaisto, kiek sunaudoja namuose besigydantys asmenys. O dar kartą mačiau vieną vaistą, kuris LT kainavo 214 Lt, Lenkijoje tuo metu 214 zlotų, kitur EU 214 eurų, o JAV 214 dolerių. Figure it out.
Vaistinėje dar sužinojome apie vaistinės organizuojamas valandas, kai vaistai kainuoja pigiau.
Patys vaistininkai jas vadina varguolių valandomis. Ne dėl to, kad jų metu ateitų mažesnes pajamas gaunantys asmenys sutaupyti, o dėl to, kad per jas nereceptinių ir maisto papildų pirkti ateina žmonės, kurie apskritai vaistų nepirktų, o bet tačiau, kai kaina tokia patraukli, tai ko nepamėginus. Tos valandos labai smarkiai padidina vaistinės apyvartą, nes pritraukia labai mokius, pirkimo džiaugsmo trokštančius asmenis... :l
Tai tiek va. Vėliau parašysiu įspūdžius iš eskursijos po Vilniaus Basanavičiaus gatvės XX a. pr. architektūrinius objektus \m/
* No shit, Sherlock.
** Tik labai maža dalis išprievartautų asmenų pasisako artimiesiems, ir dar mažesnė kreipiasi pagalbos.
*** Tokie receptai dažnai ir patys kitaip atrodo ir jų skyrimo/išrašymo tvarka daug griežstesnė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą