Sifoninė kava iš Kauno

Aplankiau Mass der Dinge Kaune. Dabar Mass der Dinge psichiatrijos rezidentė ir Kaune praleis bent jau kelerius metus. Susitikimo metu pasivaikščiojom po Kauną ir pakalbėjome apie moralinius vaistų skyrimo aspektus.

Taip jau kartais nutinka, kad pacientams būna paskiriami netinkami vaistai, o pakankamai dažnai ir visiškai nereikalingi (arba pacientas apgaunamas (kad ir nutylėjimo būdu), jam paskiriant net ne vaistus, o kokius nors maisto papildus*). Mūsų diskusija buvo apie tai, ar galėtų egzistuoti specialistas taip neabejojantis savimi ir savo darbu (netgi identifikuodamasis per darbą) kad skirdamas vaistus niekada nesuabejotų, kad jie gali būti nereikalingi šiam konkrečiam pacientui, arba analogiškai elgtųsi diagnozės atžvilgiu (kraštutiniu atveju jis iš pradžių sugalvotų diagnozę, o paskui bandytų rasti jai pagrindimą). Tokiu atveju tarp jo ir paciento atsirastų tokia praraja, kad jis net niekada nepamatytų savo klaidų, o nuojauta apie klaidas verstų tik dar labiau didinti prarają, kurią toks specialistas neigtų, kadangi prarajos pripažinimas būtų ir jo neprofesionalumo pripažinimas. Trumpai - kalbėjome apie hipotetinį gydytoją, kuris teigia, kad žino geriau, nes yra daktaras ir galvoja, kad žmonėms patinka, nes yra daktaras. Jis daro klaidas, kurių nesuvokia ir vengia suvokimo, kaip galėtų suvokti. Taip va gąsdinomės.

(IBM Watsonas - daigelis medicinoje specialistų pakeitime kompiuteriais. Labai tikėtina, kad medicina bus viena pirmųjų sričių, kur smegenų darbą pakeis kompai (nors kompas darys klaidas, bet jeigu jis bus mažiau šališkas, nei žmogus, tai jau padės išvengti nepalyginamai daugiau klaidų). Kaip tada atrodys žmonės gydytojai ir kokie bus jų reikalavimai dabar galima tik įsivaizduoti. Jeigu remtis pramonės revoliucija, kai motorai pakeitė raumenis, tai analogiškai sunkiausi protiniai ateities darbai bus lengvesni, nei dabar vidutiniškai sunkūs, o kūrybingumo reikalavimai smarkiai šoktels ir dar mažesnė dalis žmonių galės būti specialistais tokiuose dalykuose, kaip pvz.: filosofija, bet daug daugiau žmonių, nei šiandien, galės juose būti vidutinybės. Įdomūs laikai ateina. Žinių (o kartais ir įgūdžių) prasme šiuolaikinis medicinos studijas įpusėjęs asmuo jau lenkia prieš kelis šimtus metų gyvenusius patyrusius medikus, bet jis nebemoka to, kuom tais laikais medikas turėjo išsiskirti iš kitų ir kas šiais laikais užtikrinama daugumai savaime suprantamų dalykų (kuriuos moka/daro/gauna visi, ne tik medikai)). To pripažinimas sunkiai sukasi galvoje, nes verčia mąstyti apie tai, kad apskritai gyvenimas, toks geras, koks yra šiandien, galėjo toks ir nebūti ir gali kelti ne visai romantišką slogutį apie tai, koks jis būtų galėjęs būti, jei neatsirastų žmonių netikinčių pasakymas "taip buvo ir taip visada bus", "o ką tu gali pakeisti" etc)

Bet grįžkime prie Kauno, kuriame dabar turėsiu priežastį dažniau lankytis ir jeigu tik turite pasiūlymų kur apsilankyti - rašykite :D

Mass Der Dinge pasiguodė, kokioje aplinkoje turinti gyventi. Tą aplinką būtų galima apibūdinti nebent kaip proletarius civis, bet tai greičiausiai susiję ne tiek su pačiu Kaunu, kiek su tuo faktu, jog ji nuomojasi būstą įkandamą medicinos rezidentui. Vilniuje irgi tektų per langą žiūrėti į juodatreninginius jaunuolius susėdusius ant savo mašinų kapotų, kol iš automobilių šniokščia rusiška muzika, o kai jie išvažiuoja lieka saulėgrąžų lukštų sluoksnis, ir tiek tuščių butelių, kad juos surinkus ir nunešus į antrinių žaliavų supirktuvę, galima nueiti į to atlikėjo koncertą, kurio muzikos jie ką tik klausėsi.

(Kartu mylėti Kauną. Saldu mylėti Vilnių. Pikantiška mylėti Kėdainius.**)

Kaune papietavome valgykloje primenančioje kito proletariato laikus.

(Va tik tokia lentelė kviečia užeiti iš Laisvės alėjos)

(Nesuprantu kaip tokios vietos netampa must see turistams. Juk greitai jų nebeliks, o tos, kurios bus atkurtos kainuos hipsteriškai brangiai.

Dar nuėjome į Kavos banko kavinukę (irgi Laisvės alėjoje). Dabar jeigu tik ką užsimenu apie kavą ar kavos virimo būdus, tai iš karto visi puola sakyti, kad tiesiog privalau užeiti į tą kavinę Kaune. 

Ir nenuvylė. Galima arba nusipirkti kavos paruoštos su espresso aparatu (kaip bet kurioje kitoje normalioje kavinėje), arba vienu iš 7 būdų, apie kuriuos dar ir papasakoja! Išsirinkome sifoną kavos ruošimui, o kavinės darbuotoja pasiūlė išmėginti Jemen Mocca Matari kavą, nes ji iš skonio panašausia į tą kavą, iš kurios vėliau kilo visos kitos kavos. Tokia kavų promočia, kaip ir.

Tas sifonas, tai taip tik vadinasi, nes jis neveikia pagal tikro sifono veikimo principą.

(paveikslėlis iš čia)

Kavos sifonas sudarytas iš dviejų dalių. Apatinėje būna vanduo, viršutinėje tik oras su kava. Per vidury yra filtras. Apatinė dalis kaitinama, vanduo ima garuoti ir kilti aukštyn, kur susikondensuoja. Kai visas vanuo nukeliauja į viršutinė aparato dalį ir tampa kava, šilumos šaltinis išjungiamas (ar užgesinamas). Apatinėje dalyje likęs oras ima vėsti, traukti ir tuo pačiu per filtrą sutraukia kavą žemyn. Viršutinėje dalyje lieka simpatiškas kavos tirčių suformuotas tučiaviduris kauburėlis (nes apatinėje dalyje sutekėjusi kava išstumia dalį jau atvėsusio oro aukštyn, ir jis nebepraeina taip lengvai dabar jau su patrombuotus kavos tirščius).

(Šyla vanduo. Kavinėje galima tokį aparatą ir nusipirkti, tik apatinė dalis kitokia - koks tai pseudo Bunzeno degiklis... Spėju kavos mėgimas koreliuoja su piromanija)

(Jau beveik visas vanduo viršuje)

(Kauburėlis, apie kurį rašiau :))

(Dar davė knygelę žymėtis kokias kavas ir kokiais būdais jau ragavom)

(O čia kavos ruošimo šaltu būdu aparatas. Atrodo kaip nukniauktas iš kokio alchemiko. Tokį irgi galima įsigyti, tik kainuoja x1.75 nei sifonas. )

Tokios pat kavos nupirkau ir parvežiau tėvams paragauti, bet jie sakė, kad iš skonio tiesiog paprasta ir dar pagulėjusi arabica. Bandžiau išklausti koks yra pagulėjusios kavos skonis. Dabar aš tokia kavos gėrikė, kad jeigu man pasako, kad kava gera, tai linksiu galvą ir sakau "jo, jo, labai gera", jei pasako, kad bloga, tai irgi linksiu galvą ir sakau "jo, jo, labai bloga"...

(Ne į temą kuoduotosios palamedėjos (Chauna torquata) sparnai. Ten pentinai. Daug paukščių turi pentinus ant sparnų - jie susiformuoja iš kaulinių išaugų ir dažniausiai vieną kartą per metus iškrenta, kad vėliau vėl ataugtų.)

Dar Kaune užsukome į libanietišką restoraną esantį netoli traukinių stoties. Jis buvo prisikišęs žmonių ir visi rūkė kaljanus. Maždaug per vieną valandą rūkant kaljaną galima surūkyti tokį patį tūrį dumų, kiek šiaip gauti reiktų surūkyti ~150-200 cigarečių. Tik skiriasi dūmų sudėtis, ir kaljano dūmai yra žemesnės temperatūros, nei cigarečių. Kai kurie medika vieną tokį pasirūkymą prilygina 50-70 vienu metu surūkytų cigarečių (čia jei rūkoma esant ventiliuojamai patalpai ir be visokių priedų ar keitimų rūkomos medžiagos arbata ar kokiais kitokiais neva mažiau kenksmingais užpildais).

Bet kaljanai kraupiausi tuom, kad žmonės jais dalinasi, o tuo pačiu ir seilėmis. Šiltomis seilėmis. Šitos seilės - not good. Galima pasigauti nuo pūslelinės iki hepatito. Tai, jeigu jau rūkysite kaljaną su kuom nors, bent jau rūkykite su tais, su kuriais sutiktumėte bučiuotis.

:D tai toks linksmas restoranas - ateini, dūmų koncentracija tokia, kad net pačiam rūkyti nereikia, prie vieno staliuko sėdi vyrų grupė ir nešvankiai agresyviai rėkauja, prie kito šeimyna su mažamečiais valgo.

Tai tiek va. Šiandien pradėjau tapyti nedidelį darbelį. Bus meškėnai ryškiai oranžiniame fone. Kai pabaigsiu pamatysit ;D Jei kas norit užsirezervuoti nusipirkti tokią katę maiše, parašykit, leisiu dirstelti pro plyšelį. O jeigu nenorit pirkti ir domėtis mano puikiausia ir nagingiausia meškėnkate, tai siūlau pasigrožėti Boris Pelcerio darbais.

*pačiuose maisto papilduose nieko blogo nėra ir kartais jie gali būti skiriami kaip vaistai.  Tačiau pacientas negali būti manipuliuojamas suteikiant jam bereikalingus lūkesčius, kas neretai nutinka būtent gydytojui skiriant maisto papildus.
** tikriausiai ten tą užrašą reikia suprasti kaip "kartu mylime Kauną". Pavieniui Kauno niekas nemyli :<