2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Savaitė prie jūros

Praeitą savaitę praleidau Pervalkoje. Pasitaikė va proga nuvažiuoti ir pagyventi su pussesere, tai greitai susidėjau šmutkes ir išdūmiau. Parašiusi šitą įrašą imsiuosi sudėti portretus, kuriuos jau anksčiau nupiešiau ir atnaujinti laukiančiųjų sąrašą :)

(taip va Pervalka atrodo. Nuotrauka iš čia. )

Pervalka yra pati mažiausia Neringos gyvenvietė. Internetuose radau, kad joje yra 20 nuolatinių gyventojų. Pakalbinta viena vietinė gyventoja pati suskaičiavo, kad jų yra 28. Vasara žmonių, žinoma, yra daugiau. Dar vietinė pasibaisėjo vieta, kurioje mes gyvenome - ne pačioje Pervalkoje, bet 1km nuo jos esančiuose vienos aukštosios mokyklos poilsio nameliuose. Ją itin piktino tai, kad tie nameliai neprižiūrėti, apsilupinėję ir iš viso, jai smagu, kad bent jau ne pačioje Pervalkoje anie yra, tai turistų nebaido. 
VU namelį, esnatį Pervalkoje, išgyrė. Mes jį apžiūrėjome.
Iš tiesų, nors jis ne super duper, palyginus su kitais, bet bent jau tvarkingas ir neatrodo kaip išlindęs iš dokumentinio filmo apie rytų Europos turistavimo siaubus. 

Tai juokėmės, kad, kadangi aukštoji, kurios namelyje gyvenome, ruošia namų statytojus, veikia principas "batsiuvys be batų". Jame poilsiaujantys pačios aukštosios studentai nameliu kraupinosi dar labiau, nei mes, baimindamiesi, kad įgrius jo stogas. Mes su pussesere piešti užlipdavome ant namelio stogo, nes nuo jo atsiveria gražus vaizdas ir nėra skruzdžių, apie kurias tuoj pat papasakosiu. Apsimetėm, kad nieko mes apie namų konstrukcijas neraukiam. Jei stogas atlaiko sniegą žiemą, tai gal atlaikys ir mus, galvojom :D

Jau grįžusi sužinojau, kad tų namelių greitai nebeliks tikriausiai. Iš tiesų, kol gyvenome, pusę kambarių buvo tušti. Kai pati studijavau, tai dalis studentų niekada nieko nežinodavo, nei apie universiteto poilsio namelius, nei apie pagalbą įsidarbinti kur, nei kitus fainus pribumbasus. Tai daliai būdavo įdomi soc stipendijos gavimo tvarka ir toliau prašome jų nekvaršinti iki sesijos :D

Pervalkoje yra vienas molas, vienas švyturys, viena parduotuvė, viena kavinė (vadinasi "Rajūnė" ir tas pavadinimas mane labai linksmino) ir viena aludė (pasivadinusi bravoru, nes nu kaip čia dabar tokioj krūtoj vietoj nekrūtu pavadinimu). 

Dar ten yra begalės smėlio ir skruzdžių.
Ko jau ko, o skruzdžių ten netrūksta.

Galėtų vadintis Skruzdyne, bet Skruzdyne jau vadinasi kita Neringos dalis.  Ir jeigu ten skruzdžių dar daugiau, nei Pervalkoje, tai gyvenimas ten turėtų būti laikomas ekstremaliu sportu.


Pirmadienis taip ir buvo praleistas - beviltiškai ieškant kampelio be tų siaubingų vabzdžių, galų gale apsistojant pajūryje, išsimaudant 19C laipsnių vandenyje (nesuprasi šiltas ar šaltas pagal jūros standartus) ir koja pavartant kur ne kur išplautą leisgyvę medūzą.

Antradienį aplankėm delfinariumą ir jūrų muziejų.


Aš dar iš vaikystės turiu traumą, kad niekas nenori jūrų muziejuje būti visą dieną. Mane tie akvariumai hipnotizuoja ir aš galiu spoksoti ir spoksoti ir dar kartą spoksoti į juos. Dabar jūrų muziejuje yra akvariumas su medūzomis ir vienas labai mielas demonstracinis kampas apie tai, kaip dauginami koralai. Iš nuogirdų susidariau įspūdį, kad dauguma lankytojų nusivilia siaubingu jūros arkliukų trūkumu. Tiksliau įkalba vaikus būtent dėl to ateiti į muziejų, po to vaikai negauna jūros arkliukų ir šeimos drama nebeišvengiama.

Iš pradžių tą dieną pasibastėm dar po Klaipėdą (norėjau įsigyti akrilo, pasisukti apžvalgos rate etc), todėl į delfinų pasirodymą kėlėmės vietiniu keltu iš pirmosios (senosios) perkėlos. Tai labai savotiška pramoga. Kai keltas atplaukia visi turi lėkti, kad spėtų įsigyti bilietus į pasirodymą. Tie, kurie eina įprastu greičiu ar, gink dieve, pasigroži pakeliui gamta, tai arba į pasirodymą vėluoja (o šou netrunka nė valandos), arba pasibaigus bilietams lieka kukuoti lauke. Net ir iš spėjusių juos įsigyti dalis turi stovėti, nes bilietas garantuoja įleidimą į pasirodymų salę, bet ne sėdimą vietą.

Delfinai buvo visai nieko, publika orgazmavo ir leipo nuo triukų su įkomponuotais krepšinio elementais (tikriausiai veikia antros religijos elementas). Viena delfinė kaip tik prieš porą savaičių buvo atsivedusi delfiniuką, tai į jį buvo galima žiūrėti ir leipti nuo jo meilumo.
Jeigu šioje blogo įrašo vietoje norite mus pasmerkti už gyvūnų išnaudojimo skatinimą, tai mes vėliau dar lošėme šunų lenktynėse, kuriuose, kaip būna tik per atostogas, išėjome į kelių šimtų procentų pliusą. MWHAHAHAHA!!!!!

Kalbant apie uždarbiavimus, tai mūsų namelio Pervalkoje kaimynai pamatė, kad mes laisvalaikiu paišome ir užsisakė nupiešti jų šunis. Mes išmetėm namioką, kad neturim drobių, o kaimynai nepasimetė ir greitai suveikė mums po didžiausią drobę, kokią tik rado.

Štai kokį šunę nutapiau aš:

(kažkas nutiko jo kaklui x_x. Už paveikslus gavom simboliškai litų ir vyno, bet kad nė viena negeriam)

O pusseserės darbo nusifotografavusi neturiu. Jai tapyti sekasi geriau, nei man, bet panašu, kad neteikia tokio didelio džiaugsmo. Arba po kurio laiko nusibosta ir eina miegoti, arba sako, kad išgyvena kūrybines kančias ir tempia laiką. Tuo tarpu man tapyti labai patinka.

Dar nutapiau laivą "Meridianą" iš atminties:

(visai nepanašus išėjo)

Trečiadienį važiavome dviračiais iš Pervalkos į Nidą. Pakeliui Preiloje iš pradėjau mirtį ir grasinau pusseserei, kad viskas, tegul arba keliauja tolyn be manęs, arba sukam atgal. Pusseserė žiūrėjo skeptiškai į mano negalėjimą nuvažiuoti tų kelių km (po 12 pirmyn ir atgal). Taigi, pakaučinta važiavau toliau ir pati stebėjausi, kaip čia nuvažiavau (nors dviračio sėdynės įspaudą jaučiau dar kelias dienas ir vis mąsčiau ar čia mano sėdynė buvo kažkokia demoniškai nepatogi, ar tiesiog daugumos žmonių užpakaliai palaimingai nujautrinti).

Nida visiškai atsipūtusi.
Kavinėje, kurioje valgėme pietavo ir kavinės savininkė (apie ją sužinojome, kai viena užėjusi moteris mėgino parduoti kosmetikos savininkei/vadybininkei/betkamkasturipinigų). Savininkei padavėja atnešė ne to, ko savininkė užsisakė, bet savininkė tokia whateva'.
Ketvirtadienį nuvažiavome į Juodkrantę ir pasilaipiojom po Raganų kalną. Juodakrantė irgi savotiškai smagi vieta - nuėjęs į kavinę lauki valandos, kol ateis padavėjas, po to valandos, kol atneš tavo kavą, ir tada valandos, kol atneš sąskaitą. Kol lauki gali stebėti, kaip į kavinę ateina žmonės nusipirkti kelių riekių batono pamėtyti žuvėdroms. Ir tada valandą laukia, kol žuvėdros tą batoną pradės lesti.

(papūgiukai ne į temą. nuotrauka iš internetų)

Penktadienį nieko neveikėm. Kas buvo siaubinga. Mane taip užkniso, kad pasiėmiau skėtį ir išėjau pasivaikščioti po lietų. Nelabai padėjo. Tai perskaičiau Jane Austen "Puikybę ir prietarus", bei pusseserės atsivežtą Granausko "Gyvenimą po klevu", kuri jai priklauso perskaityti mokyklos literatūros programoje.

Savaitgalį apsilankėme Palangoje, kurioje kone vienintelėje vietoje dar liko vaflių ant pagaliuko. Visur kitur dabar kukurūzų burbuolės. Sūrios. Pikantiškos. Aštrios. Be nieko. Su vanile. Bet visur brangesnės už brangiausią vaflį bent 30%. Apsilankant Palangoje yra keturi privalomi dalykai:
1) užlipti ant tilto (nelipome, bandėm leisti aitvarą, bet neišėjo)
2) pasidaryti užpurškiamą laikiną tatuiruotę (šį kartą maniškė buvo gyvatė)
3) suvalgyti vaflį (bonusas, jei išeina gauti tokį su mažais spalvotais cukriukais)
4) pasivažinėti velamobiliu ar kita neįprasta transporto priemone (šiais metais tarp rusakalbių poilsiautojų triračiai elektrotriračiai kokiai tai bomba).

Iš žemyninės Lietuvos dalies į Nidą grįžome katamaranu "Smiltynė". Juo skuosti ir aplenkti visokius didesnius ir mažesnius laivus buvo labai smagu.

(Nuotrauka iš čia Mūsų plauktame reise tiek žmonių kiek čia prisikišę nebuvo. Tiesą sakant buvo galima vaikščioti ir sėdėti kur nori. Tikriausiai žmones labiausiai atbaido tai, kad dauguma tikisi viduje kokios kavinės ir komforto (kažkiek yra, pvz.: alaus skarbonkių po 9Lt), bet šiaip čia tiesiog pėsčiųjų keltas.)

Ir... viskas tikriausiai. Nuvažiuokit patys, kol dar šilta ir jūra nepasidarė medūziene :D


(Čia dar vienas mano darbas, jau iškeliavęs į naujus namus ir juose besikuriantis.)

PS - per savaitę su pussesere išsiaiškinome, kad "jachta" vadinami rekreacinės paskirties laivai. Taigi, net ir plaustas iš butelių, jei naudojamas tik poilsiui ir linksmybėms gali būti pavadintas jachta! XD

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą