2014 m. gegužės 21 d., trečiadienis

Trumpai apie C reaktyvųjį baltymą

Kartais susilaukiu klausimų apie C reaktyvųjį baltymą - jo koncentracija kraujo plazmoje dažnai tiriama šeimos gydytojo kabinete.
Tai dabar apie jį parašysiu įrašą, tik vėlgi, kaip visada, priminsiu, kad šis įrašas nėra ir negali būti patikimos informacijos šaltiniu, o yra skirtas grynai smalsumui sukelti :) Į jį reikia žiūrėti kritiškai ir iš serijos "o aš kažkur internete skaičiau, kad...".

Taip, dabar, kai neva nusiploviau nuo atsakomybės, apie šitą baltymą.

Jis tiriamas kraujo plazmoje.

Kraujo plazma yra skystoji kraujo dalis. Kietoji yra ląstelės. Kraujas iš esmės yra skystas audinys -  jo ląstelės nėra tarpusavyje susikabinusios, kaip kad kituose audiniuose. 
Kabinėtis viena prie kitų jame moka tik imuninės ląstelės (liaudiškai vadinamosios baltosiomis kraujo ląstelėmis), o deguonį pernešantys eritrocitai (raudonosios) nemoka. Jeigu eritrocitai ir susikabina, tai jiems atsitinka visiškai netyčia  (ir dažniausiai visiškai nepavojinga) arba ligos pasekoje ir vyksta kitokių mechanizmų dėka, nei kad sveiko audinio vientisumo palaikymas. Dar kraujyje yra krešėjimo sistemos ląstelių - trombocitų, bet krešulio techniškai laikyti audiniu nelabai galima, nors į jį įaugti ir jį pakeisti audinys - gali.

Be ląstelių reikalingų imunitetui, deguonies pernašai ir krešėjimui kraujyje taip pat gali būti ląstelių zuikių. Pavyzdžiui šiuo metu, kai skaitote šitą įrašą, jūsų kraujyje greičiausiai kokios dvi iš žarnyno prasmukusios bakterijos niekaip nesupranta kodėl atsidūrė plaučiuose. Bet ten jos taps imuninės ląstelės priešpiečiais. Arba naktipiečiais. Žiūrint kada skaitote.

(Paveikslėlis iš čia)

Kraujo plazmoje yra daug įvairių baltymų, kurių daugumos funkcija yra daugiau ar mažiau išnagrinėta. Pavyzdžiui ~3% nuo visų kraujo plazmos baltymų sudaro transferinas - jis reikalingas, kad per kraują būtų saugiai pernešta geležis, kuri būtina tam, kad eritrocitai galėtų pernešti deguonį.

Nėra transferino - geležies trūksta, nes ji arba kaupiasi kur nereikia, arba pabėga iš organizmo su šlapimu.
O būna ir taip, kad, pvz.: dėl prastos mitybos, nėra pakankamai geležies, tai iš pradžių feritino įsotinimas geležimi sumažėja, o vėliau organizmas ir transferino pačio mažiau ima gaminti, nes yra baisiai skūpas/tingus ir stengiasi nieko nedaryti be reikalo. Vienaip ar kitaip - jei žmogui mažakraujystė, transferino tyrimas būtinas tinkamo gydymo parinkimui. Juk galbūt žmogaus organizme eritrocitai nesigamina dėl kitų priežasčių, o organizmas jau vos susitvarko su nuosava geležimi ir tranferino gamybą varo visu pajėgumu?*


(Hipochrominės anemijos kraujo vaizdas žiūrint pro mikroskopą. Tie violetiniai kleckai - tai imuninės ląstelės. Tie maži violetiniai taškučiai - tai trombocitai, o tie vidutiniai rausvi - eritrocitai. Tačiau šitie yra  ne tokie, kokie turėtų būti. Sveikas aritrocitas turėtų centre prasišviesti šiek tiek, o tuo tarpu šiuose centriniai prašviesėjimai daro juos panašius į žiedelius. Kadangi tiriamajam mažakraujystė, o eritrocitai permatomi - tai iš čia ir pavadinimas hipochrominė anemija. Dažniausia šios mažakraujystės priežastis - hemoglobino stoka eritrocituose. O kas sukelia jo stoką, jau aiškintis reikia kitais būdais. Iliustracija iš čia.)


Tačiau ne tik feritino, o ir daugumos kitų baltymų funkcija organizme labai priklauso nuo to, ką organizmas patiria ar kam ruošiasi, ir ką išgali.
Kraujo plazmoje vieni drąstiškiausių pakitimų vyksta su vadinamaisiais ūmios uždegimo fazės baltymais. Jie dar gali būti vadinami reaktyviasiais.

C reaktyvųjį baltymą** sintetina kepenys. Visų mūsų. Nėra rasta žmonių, kurių organizme jo nebūtų bent kažkiek, taigi galima daryti prielaidas, kad jeigu dėl genetinių priežasčių žmogaus organizmas šio baltymo negamina iš viso, tai ir negyvena. Bent jau ne taip, kad nors vienas būtų pakliuvęs mokslininkams į nagus.


Pagrindinė C reaktyviojo baltymo funkcija yra būti mirties prielipa. Aš labai ilgai galvojau, kaip kuo trumpiau apibūdinti ką jis daro, tai prašau įsiminti.

Jis it koks šakalas ar grifas randa mirštančias ląsteles ir prie jų prilimpa - taip palengvina imuninėms ląstelėms apsisprendimą kiek ta nelaimėle dar gyvens ir ką su ja daryti, ir it snaiperio lazeriukas prišaukia komplimentu vadinamą sistemą, kuri pagreitina paskutiniosios dieną ląstelei.

Makrofagai (specifinės imuninės ląstelės, kurios daro su visokiom šiukšlėm O NOM NOM NOM) ir adipocitai (riebalus kaupiančios ląstelės) geba organizme paskatinti C reaktyviojo baltymo sintezę - tada jo koncentracija gali išaugti net keliasdešimt tūkstančių kartų. Sveikoms ląstelėms C reaktyvusis baltymas nepavojingas - jis gali tapti pavojingas tik nebent jei jo yra tiek daug, kad daugiau be jo nieko ir nėra, nes nei kepenų baltymų sintezės galimybės, nei kraujo plazmos tūris, ar kraujo gebėjimas palaikyti tam tikrą elektrocheminę pusiausvyrą nėra begaliniai.

(reaktyvusis C baltymas visame meniniame gražume. Paveikslėlis iš čia)

C reaktyvusis baltymas yra vienas universaliausių uždegiminių žymenų - jo koncentracija didėja esant bakteriniams ir virusiniams uždegimams. Onkologiniams procesams su uždegimu. Traumoms. Grybelinėms ir parazitinėms infekcijoms. Netgi autoimuniams procesams. Tinkas viskas, kas gali paknibinti makrofagus ar adipocitus. 

Taigi, jeigu įtari uždegimą - patikrini ar yra C reaktyviojo baltymo koncentracija padidėjusi. Jei yra - tavo įtarimas slenkasi į pusę "čia visgi uždegimas" ir toliau nuo "nu gal ir ne uždegimas". Jeigu kitų tyrimų pagalba jau žinai, kad čia uždegimas, o C reaktyvusis baltymas nepadidėjęs, tai galvoji "uoj... o gal aš suklydau", arba "uoj... UOJ!". Nes pvz.: išsekusios kepenys nebegali gaminti tokių baltymų.

O jeigu randi sveikam žmogui - vėlgi žiūri, ar kur uždegimas nebus pasislėpęs. 

(Uždegimas? pas tave? kur?)


Bet kas geriausia - kad jis svarbus ne tiek vienkartinio pamatavimo tikslu, kiek gydymo efektyvumo sekimui. Jeigu gydai infekciją/uždegimą, tai jis turi mažėti. Jeigu žmogus serga lėtinį uždegimą sukeliančia liga (pvz.: ateroskleroze), tai jo koncentracijos padidėjimas gali būti it įspėjamasis signalas apie artėjantį paūmėjimą. 



Dažniausias klausimas, kurio susilaukiu, susijęs su šiuo baltymu skamba maždaug taip: "Kodėl gydytojas paskyrė/nepaskyrė man antibiotikus pagal šitą tyrimą?".

Sveiko žmogaus šio baltymo koncentracija yra <5 mg/L. Tai reiškia, kad tyrimų lapelyje galite pamatyti netgi nuliuką. Tiesiog aparatas labai mažų koncentracijų nerodo.
Kai kurių autorių nuomone, sveika koncentracija yra netgi <10 mg/L.
Grubiai imant didesnis skaičiukas (40-70) labiau būdingas viruso, o dar didesnis, (iki 200) - bakterijos sukeltam uždegimui. Taip yra dėl to, jog kai kurios bakterijos savo paviršiuje įprastai turi baltymų, kuriuos žmogaus organizmo ląstelės gamina tik merdėdamos, ir organizmas tuo pasinaudoja, kaip jų silpna vieta. Jeigu bakterija tokios savybės neturi, CRB gali būti žemas, o jeigu virusas labai naglas ir itin žudo ląsteles - CRB gali būti aukštas.

>200-300 skaičius jau rodo, kad arba bakterijos/virusas itin smarkiai pažeidė audinius, yra masyvi trauma, nudegimas ir panašiai.

Gydytojas paskiria ar nepaskiria antibiotikų ne pagal šitą tyrimą, o tyrimas padeda nuspręsti ar antibiotikai yra racionalūs ar neracionalūs konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į kitus tyrimus, kliniką, bei anamnezę (jūsų nusiskundimus, susirgimo aplinkybes, ligos eigą, kitas ligas, būkles ir panašiai).

Esant aukštam CRB antibiotikai gali būti racionalūs net ir neesant bakterinės infekcijos, bet esant didelei jos rizikai (pvz.: masyvaus nudegimo atveju).

Taigi, trumpai 5 išvados::
1) C reaktyvusis baltymas yra pas visus žmones.
2) C reaktyviojo baltymo koncentracija smarkiai didėja dažniausiai esant ūminiam uždegimui.
3) C reaktyvusis baltymas gali padėti diferencijuoti bakterinės ir virusinės kilmės uždegimus tam tikrose situacijose.
4) C reaktyvusis baltymas gali padėti sekti uždegimo gydymo efektyvumą.
5) Uždegimą gali sukelti infekcijos, traumos, onkologiniai ir autoimuniai procesai.


* Maži vaikai gali mirtinai apsinuodyti multivitaminais, kuriuose yra daug geležies (čia eina kalba, kai randa spintelėje ir suvalgo visus skaniuosius spalvotus žirniukus). Žmogaus organizmas turi menkas galimybes atsikratyti geležies pertekliumi. 
** pavadinimą "C"baltymas atsineša dar iš tų laikų, kai buvo tyrinėjamas tik laboratorijose, bet ne kliniškai. Jį tyrė su C grupės pneumokokais.

PS - iš tiesų tai feritino, trūkstant geležei iš pradžių kompensatoriškai daugėja, tačiau įraše norėjau kuo labiau viską supaprastinti :)


3 komentarai:

  1. Klaidelė, išsitaisykit: "Gydytojas paskyria ar nepaskyria antibiotikų ne pagal šitą tyrimą" - turėtų būti "paskiria/ nepaskiria".

    AtsakytiPanaikinti
  2. Įdomus straipsnis apie kraują ir kraujo tyrimus. Dabar kai atliks šį kraujo tyrimą jau žinosiu kas ką reiškia. :)O trombocitai turi kokią nors reikšmę atlikus kraujo tyrimą ir nusprendžiant ar reikia antibiotikų ar ne?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Įdomus straipsnis apie kraują ir kraujo tyrimus. Dabar kai atliks šį kraujo tyrimą jau žinosiu kas ką reiškia. :)O trombocitai turi kokią nors reikšmę atlikus kraujo tyrimą ir nusprendžiant ar reikia antibiotikų ar ne?

    AtsakytiPanaikinti