- atvirukų nuo mamos.
- du atvirukus nuo draugo, kuriam zyziau apie savo dėžutę kiekvieną kartą, kai susitikdavome.
- vieną atviruką iš blogo skaitytojo Motiejaus.
Štai ir viskas.
Grįžus į Vilnių išsinuomuosiu pašto dėžutę vėl.
Su telefonu šiek tiek įdomiau. Nebuvo nė vieno kvailo skambučio, nors galvojau, kad tik tokie ir tebus.
(Klaipėdoje tokio pobūdžio laivų tiuningas labai populiarus. Su šitu laivu nieko bendro neturiu.)
Planuoju prieš grįžimą į Vilnių pirmiau į jį parvežti žiurkėnę Tikę (paliksiu akylai sutuoktinio globai). Ta proga šiandien veterinarijos vaistinėje nupirkau jai mažuliuką transportinį narvelį, kuris atsidaro iš šono ir iš viršaus:
(Vienoje pusėje šiukšlynas, o kitoje jau kažką blogo nujaučianti Tikė)
Narvelis kainavo 25 LT. Jame taip pat buvo kokių tai visiškai beprasmių priedų:
1 - gertuvė, kurios veikimo principo niekaip nesuprantu. Joje nėra ratuko, kuris užkimštų vamzdelį ir neleistų vandeniui nutekėti, kai žinduoliukas jo neknibina gauti vandens.
2 - mažas bėgimo ratelis (manau tinka pelei).
3 - mandras gėlytės formos indelis maistui. Šitas gal kažkiek ir prasmingas.
(Užtat spalvos suderintos!)
Prie progos dar nupirkau gražiausiai atrodžiusio graužikų pašaro (14LT už kg):
(Čia koks gazilionas maistinių dažiklių)
Ir pakabinamų skanėstų sudarytų praktiškai vien tik iš džiovintų žiedlapių (vnt. kainavo 3,5 Lt), bo Tikei kartais užeina ir ji susikaupusi per naktį tokio tipo skanėstą gražiai nuvalo ir sistemiškai sudėlioja jo sudedamąsias dalis.
(Įkišau ranką į narvą ir nufotografavau skanėstą maždaug iš Tikės pozicijos)
Prie išlaidavimo progos nustvėriau ir kviečių želmenų (4LT), kuriais Tikė džiaugėsi labiausiai - juos graužė, kniso, lankstė, pasikasė po dėžute ir t.t.
(Papuošiau kiaulpienėm. Jos Tikės dantų rūstybę patyrė pirmiausiai)
(Tiesiog džiūgauju savo fotografavimo gabumais)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą