Trumpai apie C reaktyvųjį baltymą

Kartais susilaukiu klausimų apie C reaktyvųjį baltymą - jo koncentracija kraujo plazmoje dažnai tiriama šeimos gydytojo kabinete.

Tai dabar apie jį parašysiu įrašą, tik vėlgi, kaip visada, priminsiu, kad šis įrašas nėra ir negali būti patikimos informacijos šaltiniu, o yra skirtas grynai smalsumui sukelti :) Į jį reikia žiūrėti kritiškai ir iš serijos "o aš kažkur internete skaičiau, kad...".

Taip, dabar, kai neva nusiploviau nuo atsakomybės, apie šitą baltymą.

Jis tiriamas kraujo plazmoje.

Kraujo plazma yra skystoji kraujo dalis. Kietoji yra ląstelės. Kraujas iš esmės yra skystas audinys -  jo ląstelės nėra tarpusavyje susikabinusios, kaip kad kituose audiniuose. 

Kabinėtis viena prie kitų jame moka tik imuninės ląstelės (liaudiškai vadinamosios baltosiomis kraujo ląstelėmis), o deguonį pernešantys eritrocitai (raudonosios) nemoka. Jeigu eritrocitai ir susikabina, tai jiems atsitinka visiškai netyčia  (ir dažniausiai visiškai nepavojinga) arba ligos pasekoje ir vyksta kitokių mechanizmų dėka, nei kad sveiko audinio vientisumo palaikymas. Dar kraujyje yra krešėjimo sistemos ląstelių - trombocitų, bet krešulio techniškai laikyti audiniu nelabai galima, nors į jį įaugti ir jį pakeisti audinys - gali.

Be ląstelių reikalingų imunitetui, deguonies pernašai ir krešėjimui kraujyje taip pat gali būti ląstelių zuikių. Pavyzdžiui šiuo metu, kai skaitote šitą įrašą, jūsų kraujyje greičiausiai kokios dvi iš žarnyno prasmukusios bakterijos niekaip nesupranta kodėl atsidūrė plaučiuose. Bet ten jos taps imuninės ląstelės priešpiečiais. Arba naktipiečiais. Žiūrint kada skaitote.

(Paveikslėlis iš čia)

Kraujo plazmoje yra daug įvairių baltymų, kurių daugumos funkcija yra daugiau ar mažiau išnagrinėta. Pavyzdžiui ~3% nuo visų kraujo plazmos baltymų sudaro transferinas - jis reikalingas, kad per kraują būtų saugiai pernešta geležis, kuri būtina tam, kad eritrocitai galėtų pernešti deguonį.

Nėra transferino - geležies trūksta, nes ji arba kaupiasi kur nereikia, arba pabėga iš organizmo su šlapimu.
O būna ir taip, kad, pvz.: dėl prastos mitybos, nėra pakankamai geležies, tai iš pradžių feritino įsotinimas geležimi sumažėja, o vėliau organizmas ir transferino pačio mažiau ima gaminti, nes yra baisiai skūpas/tingus ir stengiasi nieko nedaryti be reikalo. Vienaip ar kitaip - jei žmogui mažakraujystė, transferino tyrimas būtinas tinkamo gydymo parinkimui. Juk galbūt žmogaus organizme eritrocitai nesigamina dėl kitų priežasčių, o organizmas jau vos susitvarko su nuosava geležimi ir tranferino gamybą varo visu pajėgumu?*

(Hipochrominės anemijos kraujo vaizdas žiūrint pro mikroskopą. Tie violetiniai kleckai - tai imuninės ląstelės. Tie maži violetiniai taškučiai - tai trombocitai, o tie vidutiniai rausvi - eritrocitai. Tačiau šitie yra  ne tokie, kokie turėtų būti. Sveikas aritrocitas turėtų centre prasišviesti šiek tiek, o tuo tarpu šiuose centriniai prašviesėjimai daro juos panašius į žiedelius. Kadangi tiriamajam mažakraujystė, o eritrocitai permatomi - tai iš čia ir pavadinimas hipochrominė anemija. Dažniausia šios mažakraujystės priežastis - hemoglobino stoka eritrocituose. O kas sukelia jo stoką, jau aiškintis reikia kitais būdais. Iliustracija iš čia.)

Tačiau ne tik feritino, o ir daugumos kitų baltymų funkcija organizme labai priklauso nuo to, ką organizmas patiria ar kam ruošiasi, ir ką išgali.

Kraujo plazmoje vieni drąstiškiausių pakitimų vyksta su vadinamaisiais ūmios uždegimo fazės baltymais. Jie dar gali būti vadinami reaktyviasiais.

C reaktyvųjį baltymą** sintetina kepenys. Visų mūsų. Nėra rasta žmonių, kurių organizme jo nebūtų bent kažkiek, taigi galima daryti prielaidas, kad jeigu dėl genetinių priežasčių žmogaus organizmas šio baltymo negamina iš viso, tai ir negyvena. Bent jau ne taip, kad nors vienas būtų pakliuvęs mokslininkams į nagus.


Pagrindinė C reaktyviojo baltymo funkcija yra būti mirties prielipa. Aš labai ilgai galvojau, kaip kuo trumpiau apibūdinti ką jis daro, tai prašau įsiminti.

Jis it koks šakalas ar grifas randa mirštančias ląsteles ir prie jų prilimpa - taip palengvina imuninėms ląstelėms apsisprendimą kiek ta nelaimėle dar gyvens ir ką su ja daryti, ir it snaiperio lazeriukas prišaukia komplimentu vadinamą sistemą, kuri pagreitina paskutiniosios dieną ląstelei.

Makrofagai (specifinės imuninės ląstelės, kurios daro su visokiom šiukšlėm O NOM NOM NOM) ir adipocitai (riebalus kaupiančios ląstelės) geba organizme paskatinti C reaktyviojo baltymo sintezę - tada jo koncentracija gali išaugti net keliasdešimt tūkstančių kartų. Sveikoms ląstelėms C reaktyvusis baltymas nepavojingas - jis gali tapti pavojingas tik nebent jei jo yra tiek daug, kad daugiau be jo nieko ir nėra, nes nei kepenų baltymų sintezės galimybės, nei kraujo plazmos tūris, ar kraujo gebėjimas palaikyti tam tikrą elektrocheminę pusiausvyrą nėra begaliniai.

(reaktyvusis C baltymas visame meniniame gražume. Paveikslėlis iš čia)

C reaktyvusis baltymas yra vienas universaliausių uždegiminių žymenų - jo koncentracija didėja esant bakteriniams ir virusiniams uždegimams. Onkologiniams procesams su uždegimu. Traumoms. Grybelinėms ir parazitinėms infekcijoms. Netgi autoimuniams procesams. Tinkas viskas, kas gali paknibinti makrofagus ar adipocitus. 

Taigi, jeigu įtari uždegimą - patikrini ar yra C reaktyviojo baltymo koncentracija padidėjusi. Jei yra - tavo įtarimas slenkasi į pusę "čia visgi uždegimas" ir toliau nuo "nu gal ir ne uždegimas". Jeigu kitų tyrimų pagalba jau žinai, kad čia uždegimas, o C reaktyvusis baltymas nepadidėjęs, tai galvoji "uoj... o gal aš suklydau", arba "uoj... UOJ!". Nes pvz.: išsekusios kepenys nebegali gaminti tokių baltymų.

O jeigu randi sveikam žmogui - vėlgi žiūri, ar kur uždegimas nebus pasislėpęs. 

(Uždegimas? pas tave? kur?)

Bet kas geriausia - kad jis svarbus ne tiek vienkartinio pamatavimo tikslu, kiek gydymo efektyvumo sekimui. Jeigu gydai infekciją/uždegimą, tai jis turi mažėti. Jeigu žmogus serga lėtinį uždegimą sukeliančia liga (pvz.: ateroskleroze), tai jo koncentracijos padidėjimas gali būti it įspėjamasis signalas apie artėjantį paūmėjimą. 

Dažniausias klausimas, kurio susilaukiu, susijęs su šiuo baltymu skamba maždaug taip: "Kodėl gydytojas paskyrė/nepaskyrė man antibiotikus pagal šitą tyrimą?".

Sveiko žmogaus šio baltymo koncentracija yra <5 mg/L. Tai reiškia, kad tyrimų lapelyje galite pamatyti netgi nuliuką. Tiesiog aparatas labai mažų koncentracijų nerodo.
Kai kurių autorių nuomone, sveika koncentracija yra netgi <10 mg/L.
Grubiai imant didesnis skaičiukas (40-70) labiau būdingas viruso, o dar didesnis, (iki 200) - bakterijos sukeltam uždegimui. Taip yra dėl to, jog kai kurios bakterijos savo paviršiuje įprastai turi baltymų, kuriuos žmogaus organizmo ląstelės gamina tik merdėdamos, ir organizmas tuo pasinaudoja, kaip jų silpna vieta. Jeigu bakterija tokios savybės neturi, CRB gali būti žemas, o jeigu virusas labai naglas ir itin žudo ląsteles - CRB gali būti aukštas.

>200-300 skaičius jau rodo, kad arba bakterijos/virusas itin smarkiai pažeidė audinius, yra masyvi trauma, nudegimas ir panašiai.

Gydytojas paskiria ar nepaskiria antibiotikų ne pagal šitą tyrimą, o tyrimas padeda nuspręsti ar antibiotikai yra racionalūs ar neracionalūs konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į kitus tyrimus, kliniką, bei anamnezę (jūsų nusiskundimus, susirgimo aplinkybes, ligos eigą, kitas ligas, būkles ir panašiai).

Esant aukštam CRB antibiotikai gali būti racionalūs net ir neesant bakterinės infekcijos, bet esant didelei jos rizikai (pvz.: masyvaus nudegimo atveju).

Taigi, trumpai 5 išvados::
1) C reaktyvusis baltymas yra pas visus žmones.
2) C reaktyviojo baltymo koncentracija smarkiai didėja dažniausiai esant ūminiam uždegimui.
3) C reaktyvusis baltymas gali padėti diferencijuoti bakterinės ir virusinės kilmės uždegimus tam tikrose situacijose.

4) C reaktyvusis baltymas gali padėti sekti uždegimo gydymo efektyvumą.
5) Uždegimą gali sukelti infekcijos, traumos, onkologiniai ir autoimuniai procesai.

* Maži vaikai gali mirtinai apsinuodyti multivitaminais, kuriuose yra daug geležies (čia eina kalba, kai randa spintelėje ir suvalgo visus skaniuosius spalvotus žirniukus). Žmogaus organizmas turi menkas galimybes atsikratyti geležies pertekliumi. 

** pavadinimą "C"baltymas atsineša dar iš tų laikų, kai buvo tyrinėjamas tik laboratorijose, bet ne kliniškai. Jį tyrė su C grupės pneumokokais.

PS - iš tiesų tai feritino, trūkstant geležei iš pradžių kompensatoriškai daugėja, tačiau įraše norėjau kuo labiau viską supaprastinti :)

Cistitas

ŠITAS ĮRAŠAS NĖRA PROFESIONALAUS MEDIKO NUOMONĖ. JIS NĖRA KONSULTACIJA, NEGALI BŪTI NAUDOJAMAS KAIP TOKIA AR PAKEISTI TOKIĄ. ESANT BET KOKIEMS SUTRIKIMAMS, NUSISKUNDIMAMS, VARTOJANT VAISTUS, PIRMIAUSIAI KREIPKITĘS Į SAVO GYDYTOJĄ. ŠIS ĮRAŠAS YRA TIK ŠVIEČIAMOJO POBŪDŽIO, SIEKIANT SUDARYTI BENDRĄ ĮSPŪDĮ IR SIEKIANT PADĖTI GERIAU SUPRASTI LIGŲ PRIEŽASTIS, EIGAS, SIMPTOMUS, GYDYMĄ IR JO BŪTINYBĘ. JIS YRA IŠ TOS SERIJOS "O AŠ INTERNETE SKAIČIAU". LABAI PRAŠAU Į VISKĄ KĄ PERSKAITOTE INTERNETE AR BET KUR KITUR VISADA ŽIŪRĖTI SU SVEIKU PROTU IR PIRMIAUSIAI KLAUSYTI JUS GYDANČIO PROFESIONALAUS GYDYTOJO, O NE KAŽKOKIŲ FORUMŲ, LIGŲ PUSLAPIŲ AR VA TOKIŲ VA BLOGŲ :) DOMĖKITĘS VISKUO, BET VISKUO IR NETIKĖKITE.

(nuotrauka iš čia)

Labai didelė dalis į šeimos gydytoją besikreipiančių žmonių serga cistitu.

Todėl nusprendžiau šiek tiek daugiau parašyti kas tai per liga, kodėl ji kyla, ir kaip ją gydyti, o svarbiausia - kaip jos išvengti ir padėti išvengti artimiesiems.

Kas yra cistitas?

Cistitias yra šlapimo pūslės uždegimas. Terminas "cistitas" nepasako dėl ko tas uždegimas yra kilęs ir kokio stiprumo jis yra, tik konstantuoja uždegimo buvimą šlapimo pūslėje.

Tai koks jis gali būti?

Dažniausiai cistitas būna dėl bakterinės infekcijos.
Žmogaus šlapimo pūslė teoriškai turėtų būti sterili - realiai ten šiek tiek bakterijų gyvena, bet toks mažas skaičius, kad nei jos ką nors blogo padaro, nei jas galima nustatyti rutininiais medicininiais tyrimais.
Tačiau jei į šlapimo pūslę patenka patogeninių bakterijų, jos ten randa visai neblogus namus - ir maisto yra, ir nėra kitų bakterijų, kurios joms pasakytų "eik iš čia".

Dažniausiai cistitą sukelia šios bakterijos:

-) Escherichia coli (>80% visų cistitų)

-) Proteus genties;-) Klebsiella g.-) Enterobacter g.

Neįprastų bakterijų radimas leidžia įtarti, kad galbūt bakterijos pateko ne per šlaplę, o kitais būdais į šlapimo pūslę - pavyzdžiui, galbūt yra susiformavęs susisiekimas tarp šlapimo pūslės ir žarnos.

Imunosupresuotiems asmenims (sergantiems AIDS, po organų transplantacijos, persisrugusiems labai sunkiomis ligomis), be dažniausių cistito sukėlėjų (bakterijų), uždegimą gali sukelti virusai (pavyzdžiui adeno- ar citomegalo) ar net grybeliai (candida). 

Iš lytiniu keliu plintančių mikroorganizmų cistitą gali sukelti Chlamydia trachomatis.

Yra dar daug kitokių cistitų (eozinofilinis, granuliomatozinis, hemoraginis, Hunnerio sindromas ir kt.), bet jie visi yra žymiai retesnis ir dažniausiai kylantys jau kažkuom sergantiems žmonėms dėl turimos ligos ar kaip jos gydymo šalutinis poveikis. Šiandien apie juos nekalbėsiu, nes manau tai nėra itin tikslinga, o pasistengsiu apsiriboti tik bakteriniu cistitu.

(E. coli - ji turi žiuželius, dėl kurių gali judėti. Po truputį taip ir nukeliauja kur jai atrodo geriau. Paveikslėlis iš čia)

Vis tiek nesuprantu kaip tos bakterijos ten patenka ir ką jos ten daro?

Iš tiesų nėra įmanoma gyventi taip higieniškai, kad tarpvietėje bakterijų visiškai nebūtų. Bet mikroorganizmo pavadnimas bakterija, nereiškia, kas jis yra blogas. Be gerųjų bakterijų žūtumėm.

Blogosios bakterijos yra skirstomos į patogenines (tos, kurios sukelia ligas) ir sąlyginai patogenines (tos, kurias sukelia ligas, kai jų yra labai daug, arba kaip jos patenka ten, kur nereikia). 

Patogeninėmis bakterijomis galima užsikrėsti lytinių santykių metu. Per drabužius, unitazų sėdynes ir panašiai užsikrėsti patogeninėmis bakterijomis yra labai menki šansai. Praktiškai nuliniai (bet galima užsikrėsti kitais mikroorganizmais).

Sąlyginai patogeninėmis šlapimo pūslė užkrečiama, kai:
-) dėl šlaplės traumavimo joms atsiveria "kelias" ten pakliūti. Šis traumavimas dažniausiai būna seksualinės kilmės. Anksčiau cistitas buvo vadinamas "medaus mėnesio liga". Traumuoti šlaplę gali ir šlapimo pūslės kateteris, tarpvietės susimušimas ir panš. Žinoma, kuo trauma didesnė, tuo pavojingesnė, bet gali užtekti ir labai nedidelės traumelės, net nejaučiamos.
-) dėl  didelio bakterijų skaičiaus - dažniausiai moterims, kurios valosi tarpvietę ne nuo makšties link išangės, bet nuo išangės makšties link, arba moterims, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi išmatų nelaikymą ir yra priverstos nešioti sauskelnes.

Esant traumai net mažas bakterijų skaičius gali sukelti cistitą.

Neesant trumos - cistitą gali sukelti didelis bakterijų skaičius.

Bakterijos dar gali patekti jau minėtus patologinius šlapimo pūslės ir aplinkinių organų ryšius (gali būti įgimti ar įgyti), arba net per kraują.

Patekusios į šlapimo pūslę bakterijos vidutiniškai dar 2-3 dienas dauginasi, kol pasiekia simptomus sukeliantį kiekį. Bet tas 2-3 dienas asmuo gali jausti ligos prodromą - pavyzdžiui gali perštėti šlaplės angą, būti kažkokia tai šiaip bjauri savijauta, žmogui, kuriam "tik tas galvoj", gali nebesinorėti ir panašiai. Vis dėl to šie simptomai nėra specifiški ir neleidžia įtarti būtent cistito. Žmonės, kuriems cistitas kartojasi dažnai, kartais jau gali pasakyti kad cistitas bus po kelių dienų, bet net ir jie gali suklysti.

Bakterijosms daugintis labai padeda žemas šlapimo pH - maždaug 5,5 (šiaip jis varijuoja nuo 4,8 iki 8, dažniausiai būna 7). Jei asmuo valgo daug vaisių ir baltymų, tai šlapime yra daugiau medžiagų, reikalingų bakterijoms daugintis. Kita vertus, sveika mityba padeda palaikyti sitprų imunitetą ir tos bakterijos greitai įveikiamos.

Puikius namus bakterijoms sudaro likutinio šlapimo buvimas šlapimo pūslėje. Normaliomis sąlygomis besišlapinantis žmogus turi ištuštinti visą šlapimo pūslę. Jei to padaryti nepavyksta dalis šlapimo lieka, o drauge su juo ir bakterijos.

Nekalbant apie asmenis, kurie serga tam tikromis ligomis ar yra turėję traumų dėl kurio šlapimo pūslė negali pilnutinai išsituštinti, likutinis šlapimas dažniausiai lieka tiem, kurie negali pasišlapinti tada, kada nori - šlapimas toliau kaupiasi, šlapimo pūslė tempiasi. Ji negali temptis iki begalybės, todėl jos raumeninės ląstelės nuvargsta, susidarę mikro įtrūkimai perauga jungiamuoju audiniu - tokios šlapimo pūslės raumuo silpnėja ir vėliau šlapinantis negali pilnutinai "išspausti" viso pūslėje esančio šlapimo (sunkiais atvejais, tokiam gyvenimo būdui besitęsiant, galų gale išsivysto ir šlapimo nelaikymas).
Jei įtariate, kad jums taip gali būti - pasišlapinę, kai jau atrodo, kad viskas išbėgo, šiek tiek paspauskite pilvo apačią - jei dar šlapimo išbėga, tai ir yra tas likutinis šlapimas. Tokiu atveju turite pirmiausiai pradėti šlapintis tada, kai norite, o ne tada, kai galite - tik tokiu atveju išvengsite tolimesnio šlapimo pūslės traumavimo. Antra, turite gerti daugiau skysčių, kad vyktų didesnė to likutinio šlapimo cirkuliacija, taip pat tai dar labiau sudažnins šlapinimąsį - jei raumuo tik pavargęs ir nusilpęs jis vėl "usiikačialins"  :)

Be jokios abejonės, visokie "pašalimai", kitos infekcijos, stresai ir panašiai, palengvina infekcijos patekimą ir vystymąsį - kaip ir su bet kuria kita liga.

(Paveikslėlis iš čia Čia ne į temą, bet, visokie unitazo gaivikliai ir plovikliai turi vieną minusą - jie putoja. Šlapimas neputoja, o jei putoja, vadinasi jame yra daug baltymų. Jei jame yra daug baltymų, tai gali reikšti inkstų kanalėlių pažeidimą. O kaip suprasi ar jis putoja ar ne, kai visada nuleidus vandenį dėl tualeto gaiviklio vanduo suputoja ar, net dar, blogiau, yra nudažomas žalia ar mėlyna spalva...)

Kokie yra cistito simptomai?

Dažniausiai cistitas prasideda neaiškiu diskomforto jausmu pilvo apačioje, gali būti toks jausmas, kad pasišlapinus atrodo, jog norisi dar, bet nieko neišeina - taip yra dėl to, jog dėl uždegimo tinsta šlapimo pūslės sienelė, ir nervinei sistemai atrodo, kad "ten kažkas yra, reikia išmesti".

Vėliau atsiranda skausmas arba perštėjimas šlapinantis, gali skaudėti nugaros apačią.

~10% pacientų šlapime būna vizualiai matomo kraujo. Realiai užtenka vos kelių lašų kraujo nuspalvoti litrą šlapimo. Taidažniausiai kyla dėl to, jog bakterijos pridaro mažyčių žaizdelių gleivinėje ir pro jas tarsi rasos lašelis prasisunkia tas nedidelis kraujo kiekis. Vis dėl to, tai jau rodo, kad cistitas jau linksta į sunkesnę pusę.

Šlapimas gali būti drumstas, kitokios spalvos, turėti keistą ar nemalonų kvapą, ypač ryte, nes jam ilgiau užsibuvus šlapimo pūslėje jame ir bakterijų prisidaugina daugiau.

Labai būdinga, kad sergant cistitu norisi daug ir po mažai šlapintis - maždaug kas 15-20 minučių. Skaudėti gali tiek šlapinantis, tiek tarp pasišlapinimų, ar tik paspaudus pilvo apačią.

Gali būti ir bendras silpnumas, jegų neturėjimas - juk vis dėl to uždegimas.

(nuotrauka iš čia)

Kaip cistitas diagnozuojamas?

Cistitą gali diagnozuoti ir šeimos gydytojas - dažniausiai užtenka vien sipmtomų, bet praktiškai visuomet (kalbu apie Lietuvą, nes kai kurios EU šalyse tokių tyrimų lengvos eigos cistitui nedarys) padaromas bendras šlapimo tyrimas (jis parodo ar šlapime yra bakterijų ir baltymų) ir bendras kraujo tyrimas (parodo ar  organizme yra uždegimas ir šiaip leidžia įvertinti bendrą būklę). Esant bent menkiausiam įtarimui pacientas nukreipiamas pas urologą - šis atlieka kitus specifinius tyrimus, siekdamas atmesti kitas, pavojingesnes ligas. 

Jei cistitas kartojasi dažnai, ar jo nepavyksta išgydyti, tuomet, be jokios abejonės, atliekami tolimesni tyrimai.

Kaip cistitas gydomas?

Pirmiausiai cistitą gydyti pradeda pats organizmas - prasideda uždegimas ir imuninės sistemos ląstelės pačios gaudo ir naikina bakterijas, o taip pat atsiranda dažnas šlapinimasis - organizmas stengiasi neleisti šlapimo pūslėje kauptis šlapimui, kuriame tos bakterijos daugintųsi (daug bakterijų yra prisikabinusios šlapimo pūslės gleivinės gleivėse, todėl toks plovimas neužtikrina visiško bakterijų pašalinimo, bet tam uždegiminis procesas ir yra ;) ). 

Todėl yra labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, kad organizmas turėtų vandens toms bakterijoms nuplauti. Ir šlapintisreikia  tada, kai norisi. Kai kurie žmonės dėl to neeina į darbą, nes bėgant į tualetą kas 15 minučių ir dar šlapinantis su skausmu ne itin darbingas būsi. Yra visokių žolių/uogų ir panš. preparatų, kurie arba "varo šlapimą" arba keičia šlapimo pH, arba jose esančios medžiagos yra "neskanios" bakterijoms. Galima gerti tokius, bet, jei tik turite galimybę, geriau vartoti ne juos, o augalus iš kurių jie pagaminti - pavyzdžiui geriau valgyti spanguoles (jose yra A-proantocianidinų, kurie sutrikto bakterijoms esančiomis šlapimo skystyje prisikabinti prie šlapimo pūslės sienelės gleivinės, terapinė dozė yra maždaug 2-3 stiklinės sunokusių spanguolių uogų per dieną), nei gerti spanguolių tabletes. Ne visiems žmonėms šitie preparatai tinka, ypač turintiems gretutinių ligų, todėl reiktų vartoti su protu. Kad natūralu, nereiškia, kad ir sveika. Musmirės irgi natūralios.

Daug žmonių, ypač pirmo cistito epizdodo atveju, iš karto kreipiasi į gydytoją ir gauna antibakterinę terapiją - antibiotikų. Jei skaitote šį įrašą ir nusprendėte iš pradžių pamėginti gydytis be antibiotikų namuose, tai kreipkitęs į gydytoją esant bent kokiam ūmiam būklės pablogėjimui arba būklei negerėjant daugiau nei 2 dienas. Be antibiotikų gydomas cistitas trunka 2-3 kartus ilgiau nei su jais, bet jis vis tiek turi po kasdien gėrėti. Tai nėra banguojančios eigos liga.

Deja, bet sergant sunkiu cistitu be antibiotikų vargu ar išsiversite. Tos pačios visų giriamos spanguolės  bakterijų nenaikina - tik trukdo joms iš šlapimo prikibti prie gleivinės. O kaip su tomis, kurios jau yra gleivinėje?...

Sergant cistitu galima vartoti vaistus nuo skausmo (ne visus, bet ibuprofenas ir į jį panašūs neblogina nei antibiotikų veikimo, nei šlapimo išsiskyrimo. Jei kyla abejonių pasiklauskite gydytojo ar vaistininko).

Be gydymo ~40% atvejų cistitas praeina pats savaime. Likusiems gydymo visgi reikia.

Su gydymu ~2% cistitų progresuoja į rimtesnius susirgimus, be gydymo skaičius didesnis. Komplikacijos dažnesnės asmenims su šlapimo takų anomalijos, sergantiems gretutinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu.

Būtina kreiptis į gydytoją atsiradus bet kurio simptomo ūmiam pablogėjimui, esant stipriam skausmui (kad būtų lengviau, įsivaizduokite mažiausią skausmą, kokį galite suvokti kaip 1, o didžiausią kaip 10. Jei skauda 8 ir daugiau balų, kreipkitės į gydytoją skubos tvarka), atsiradus skausmui kitoje vietoje (ypač šone), pakilus temperatūrai (sergan cistuti temp. nebūna arba būna nežymi (~37,5 ir panš.), daugiau kaip 2-3 dienas negerėjant, jei esate nėščia, sergate kitomis ligomis. 
Cistitas yra pakankamai priežastis kreiptis pagalbos į medikus. Jau jis pats yra viso organo uždegimas, ir, nors be šlapimo pūslės gyvnenti galima, bet jei cisitą sukėlusios bakterijos nuspręs šliaužti aukštyn į inkstus, tai jau be inkstų gyventi anei linksma, anei lengva. Ir dažniausiai neilgai trunka. Taip pat cistitą namuose yra labai sunku atskirti nuo kitų mažojo dubens organų uždegimų - į jį panašius simptomus gali sukelti ir besiformuojantis pūlinys, auglys ir kiti baisūs dalykai.
Kai rašau šiuos įrašiukus, žmonės dažnai manęs klausia apie savo susirgimus ir ar jie yra "pakankamai rimti" ieškoti medikų pagalbos. Tik profesionalus medikas, jūs apžiūrėjęs, atlikęs tyrimus, gali jums pasakyti ar jūsų nusiskundimai kyla dėl rimtos priežasties ar ne. Neturint patirties ir išsilavinimo, net ir menki sutrikimai gali atrodyti labai baisiai, bet ir labai baisūs atrodyti kaip nereikšmingi. 

(Spanguolės. Nuotrauka iš čia. Beje, cititu gali sirgti ir naminiai augintiniai. Jiems irgi skauda ir silpna, dažnai norisi šlapintis.)

Tai ko tikėtis iš to cistito?

Net su gydymu, cistitas retai kada trunka trumpiau 3 dienų. Su antibiotikais tęsiasi apie 5 dienas, su "uogom" gali ir iki 2 savaičių. Žinoma simptomai pamažu silpnėja - blogiausios pirmos dienos.

Maždaug ketvirtadaliui persirgusių cistitu asmenų jis vėliau pasikartoja dar bent kartą.

Ir jei kas darbe, mokykloje ar universite iš jūsų juoksis, kad bėgiojate ištisai į tualetą, nekreipkite dėmesio. Cistitu gali susirgti bet kas, kas tik turi šlapimo pūslę. Vyras ar moteris, senas ar jaunas, sveikas ar ligotas. Prisiminkite liaudies patarlę, kad "sotus alkano niekada neužjaučia", tik šiuo atveju "cistitu nesirgęs, sirgusio nesupranta" :)

(Kai žmogus serga cistitu jam dažnai jau būna vienodai į kokį tualetą jis eina. Svarbu, kad į tualetą... Nuotrauka iš čia).

Kaip išvengti cistito?

Pirmiausia reikia gerti pakankamą kiekį skysčių ir nekentėti, kai norisi šlapintis. Maži kiekiai bakterijų visada nori patekti į šlapimo pūslę, o taip jas išplausite nespėjus joms pasidauginti.

Antra, reikia gyventi sveikai - pankankamas miegas, gera mityba, stresų vengimas padės užtikrinti gerą imunitetą - o jei imunitetas bus geras, tai ir visomis ligomis sirgsite mažiau.

Trečia - reikia prisilaikyti higienos. Nėr čia ko tom bakterijom padėti jų kelionėse.

Ketvirta - jei sergate lėtinėmis ligomis, tinkama jų kontrolė visuomet padės išvengti ir gretutinių ligų atsiradimo.

Apie ligą - makšties kandidozė a.k.a. pienligė

Kadangi studijuoju mediciną, tai tikriausiai dėl to karts nuo karto per skype susilaukiu įvairių medicininių klausimų iš savo blogo skaitytojų. Didelė laimė, kad dauguma šių klausimų atsakyti galiu, o dar didesnė laimė tame, kad man užduodami klausimai būna tikrai protingi (nors liaudies išmintis byloja, kad kvailų klausimų nėra...). Todėl nusprendžiau apie dažniausiai klausimus dalykus parašyti blogo įrašiukų, kad galėčiau duoti nuorodą tokiems "klausėjams" ir nerašyti tų pačių triadų vėl ir vėl ;D

Iš karto noriu pasakyti, kad šis įrašas yra tik patariamojo pobūdžio.
Jis negali būti laikomas konsultacija, jis negali būti laikomas pakaitalo konsultacijai ir negali būti laikomas šaltiniu. Jis yra to lygio, apie kurį žmonės vėliau sako "o aš internete skaičiau".
Antra, kadangi yra galimybė komentuoti šį įrašą, prašau nerašinėti su klausimais apie kitas ligas ar uždavinėti tokių, į kuriuos galėtų, o ir turėtų atrašyti jūsų ginekologė (nes šis įrašas, kaip jau sako pats pavadinimas bus apie makšties pienligę). Panaršius internete galima išvysti, kad kai kurios moterys ir merginos stengiasi gauti atsakymus į ligas dėl kurių tikrai turėtų kreiptis į specialistą ir pyksta, kai to negauna. Tad, visus komentarus tiesiogiai nesusijusius su makšties grybeliais ar šiuo mano įrašu aš paprasčiausiai trinsiu lauk. Labai tikiuosi, kad suprasite kodėl. Aš neturiu nei žinių, nei kompetencijos į juos atsakinėti, ir tikriausiai niekas negalės pasakyti kas jums tiksliai galėtų būti nepamatęs jūsų gyvai ir neatlikęs reikiamų tyrimų.

1. Kas yra pienligė?

Apie pienligę pirmą kartą sužinojau, niekada neatspėsite kur... sekso reikmenų parduotuvėje! :)
Su draugėmis buvome užėjusios ir ieškojome dovanos-pokšto, kai pamatėme valgomų saldaininių moteriškų apatinių rinkinį. Norėjome jį paimti, kai pardavėja perspėjo, kad tokie dalykai - tiesus kelias susirgti pienlige, ir pasiūlė verčiau draugei nupirkti "nusirenginėjantį" rašiklį. Ir nors tuo metu pienligė nuskambėjo kaip kažkoks mistinis dalykas, puolantis tik "valgomų apatinių mėgėjas", bet vėliau, jau bestudijuodama supratau, kad tai - labai dažna problema, neretesnė už slogą ar kokias nors galvos pleiskanas. Įvairių šaltinių duomenimis makšties pienlige bent kartą gyvenime perserga 50-90% visų moterų.

Liaudiškai vadinamąją pienligę, arba kandidozę, sukelia Candida grybeliai (dažniausiai Candida albicans). Ir nors jums tikriausiai skamba labai baisiai, kad ligą gali sukelti kažkoks grybas, tačiau šis yra panašus į mielę ir gyvena ant viso mūsų kūno - burnoje, ant odos ir odos raukšlėse, išangėje, ant moterų ir vyrų lytinių organų. Ir taip toliau ir panašiai. Ką jis ten daro? Su kelių kitų rūšių grybeliais ir gausybe bakterijų jie atlieka labai svarbų darbą - maitindamiesi mūsų negyvomis nusilupančiomis ląstelėmis ir kūno išskyromis jie "mainais" mus saugo nuo kitų, piktesnių mikroorganizmų. Kaip kokie samdyti kareivėliai, kuriems mūsų kūnas yra visas pasaulis, kaip mums patiems - mūsų planeta. Ne tokie efektyvūs, kaip kad mūsų pačių, specializuotos ląstelės, tačiau vistiek labai svarbūs. Mūsų pačių imuninės sistemos ląstelės "praktikuojasi žudyti" tokio tipo sutvėrimus pirmiausiai ant šių sutvėrimų. Pvz.: burnoje gyvenantiems organizmas specialiai su seilėmis išskiria vitaminų, kad jie geriau tarptų. Mokslas nuolatos ginčijasi ar pernelyg agresyvus šių mikroorganizmų išnaikinimas antibakteriniais muilais ir panašiais dalykais nėra vėliau besivystančių kai kurių imuninių ligų ir alergijų priežastis.

Tačiau šie grybeliai yra nepavojingi tik sąlyginai. Minutėlę pagalvokite, kad net mūsų pačių kūno ląstelės kartais atsigręžia prieš mus ir susargdina likusį kūną vėžiu ar kita liga, todėl nenuostabu, kad kitų rūšių sutvėrimai gyvenantys ant mūsų kūno ar kūno viduje, tą padaro dar dažniau - kai jos supiktybėja tada ir atsiranda šita vadinamoji pienligė. Kadangi Candida gyvena praktiškai ant viso kūno, tai ir pienligė gali kilti bet kur - nuo odos galvos (viena iš šimtų pleiskanų priežasčių (o jūs stebitės, kodėl jūsų šampūnas nuo pleiskanų, kuris greičiausiai veikia vos porą priežasčių, neveikia :) )), iki pėdų (viena iš pėdų grybelio priežasčių - nagai stori ir geltoni į senatvę patampa ne nuo senatvės, o nuo štai tokių "gyventojų"). Kartais, kai kūnas yra itin nusilpęs, Candida netgi įsitaiso plaučiuose ir sukelia grybelinės kilmės plaučių uždegimą, o ypač pavojingais atvejais - pradeda tarpti žarnų spindyje ar tarp organų - sukeldama sisteminę kandidozę. Tačiau šiandien aš apsiribosiu tik vienu dalyku - makšties kandidoze. O dar tiksliau - lengva jos forma. Sunki, bet kurios kūno vietos kandidozė turi būti gydoma profesionaliai, dažnai sistemiškai veikiančiais vaistais (tenka gerti tabletes, ar į kraują turi būti leidžiami spec. vaistai).

(Candida Albicans. Iš wikipedia puslapio)

2. Tai kodėl ta pienligė būtent atsiranda?

Candida pasidaro "pikta" šiais atvejais:

1. Jūsų imunitetas nusilpsta arba nebelieka bakterijų - natūralių Candida konkurentų jūsų kūno "ekosistemoje". Tai tikriausiai pati dažniausia ligos išsivystymo priežastis. Kažkodėl per TV reklamas vis rodo, kad vartojant antibiotikus jie išžudys ir žarnyno bakterijas (taip iš tikrųjų būna, kai kurie žmonės, kuriems leidžiama n antibiotikų rūšių, kartais ilgas savaites ar mėnesius), bet kol išžudys tuos milijardus jūsų žarnyčių E. coli ir dar žudys jas taip greitai, kad jos nespės nei ataugti, nei jų prisilaižysite nuo po troleibuso ar centų čiupinėjimo neplautų rankų, tai makšties kandidoze spėsite persirgti kokius penkis kartus. Mane asmeniškai šiek tiek pikdo tos reklamos ar kai vaistininkas bando įkišti probiotiko prie antibiotikų kurso skirtų profilaktiškai po danties plombavimo rėkdamas, kad aš idiotė, bet ne šiandien ta tema man purkštauti).
2. Jūsų Candida pasikeičia. Taip gali nutikti šiais atvejais:
   
   • Ji mutuoja. Ar jūs patys tikite evoliucija ar ne, bet panašu, kad candida ja tiki ir vieną dieną viena iš tų milijonų candidų gali "sugalvoti", kad užteks būti romia mikrofloros avele.
   • Jūs užsikrečiate kita Candida. Tai - irgi labai dažna priežastis. Dažnai būna, kad po pirmų kartų su nauju lytiniu partneriu moteris suserga makšties kandidoze ir išsigąsta, kad pasigavo lytiniu keliu plintančią ligą. Kartais partneris gali žinoti, kad serga kandidoze, o kartais net neįtarti kad išvis tokių kandida, kad ir ne piktybinių turi (Lietuvoje Candida turi tik maždaug 70% žmonių). Dažnai moteris, nenorėdama liūdinti savo partnerio ar partnerės nieko jiem apie tai nesako, išsigydo infekciją, o vėliau ir vėl ją suserga, nes vėl užsikrečia to pačo porūšio kandidomis. Todėl gydytojai rekomenduoja susirgus vienam partneriu gydytis ir kitam, net jei jis simptomų ir nejaučia. Candida gali susirgti ir vyrai - dažniausiai lengva forma apsiriboja niežėjimu aplink apyvarpę ar penio galvutės išsausėjimu, bet liga gali ir plisti.
   • Labai svarbu suvokti, kad Candida grybeliai nėra lytiniu keliu plintanti liga. Dažniausiai jais užsikrečiama per maistą, neplautas rankas, matuojantis drabužius ar net "besitrinant" ankštuose troleibusuose, koncertuose ir taip toliau ir panašiai. Jeigu neturite šių grybelių iš viso, tai taip yra greičiausiai dėl to, kad jūsų imunitetas nesiruošia jų toleruoti ir vos jums jomis apsikrėtus - kaip mat sunaikina.
     
     

3. Kada ji dažniausiai atsiranda ir kaip jos išvengti?

Kaip jau minėjau, dažniausiai kaltas būna nusilpęs imunitetas. Jis gali nusilpti nuo bet ko - pradedant pavasariniu vitaminų trūkumu, baigiant tuo, kad susinervinote, kad jūs kažkas pastūmė eilėje prie kinkanų. Taip pat daugumai žmonių yra būdingas natūralus imuniteto stiprumo svyravimas kas tris savaites, o kai kurios moterys pastebi, kad lengva kandidozė jas ištinka likus savaitei prieš mėnesines. Stiprus imunitetas = grybai nebaisūs. Stiprus kandidų "priešas" organizme yra Lactobacillus - tai bakterijos, kurių galime rasti praktiškai KIEKVIENAME gyvame jogurte. Per TV reklamuoja, kad vieni jogurtai padeda "vėl pasijusti moterimi" ir panašiai, tačiau realiai šių bakterijų yra kiekviename jogurte ant kurio yra parašyta "bakterijų kultūra" ar "gyvas", ir kurio dangtelis pučiasi, vos tik jį palikus porai dienų ne šaldytuve (tokio aišku geriau jau nevalgyti :) ). (Prie progos noriu paminėti, kad kai vienus jogurtus reklamuoja, kad jie gerina imunitetą ar virškinimą ir mažina vidurių pūtimą, tai yra visiška nesąmonė, nes taip daro ir visi kiti gyvi jogurtai - imunitetą gerina ir kitų jogurtų bakterijos, o tas "valomasis" poveikis dažniausiai būna nulemtas, jei ne tų pačių bakterijų, tai inulino - natūralaus polisacharido, kurio pilna augaluose (apstu svogūnuose), kuris pagerina jau žarnyne gyvenančių bakterijų gyvenimą (mes jo nevirškiname, jos - taip), o šiaip yra naudojamas kaip vidurius laisvinamasis preparatas). Dar kartą akcentuosiu - jogurtą reikia valgyti :)

Taip pat dažnai būna kalti sintetiniai ar ankšti drabužiai, kurie sudaro geras drėgnas sąlygas daugintis visiems mikrobams ar grybeliams. Kartais išvengti pasikartojančių kandidozių užtenka vien tik pakeisti savo rengimosi įpročius. Profilaktiškai labai padeda ir miegojimas nuogai.
Taip pat geriau dažniau per dieną pasikeiskite kelnaites (jei iš makšties ir šiaip normaliom sąlygom teka daugiau išskyrų arba darbe ar prie mokslų nuolatos jūsų simpatija sukiojasi ;D ), negu naudokite dieninius higieninius įklotėlius. Tinginystė - vienas iš lengviausių kelių bet kokiai ligai.

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad kandidozes sukeltų dažni lytiniai santykiai ar jie patys - jeigu santykiai šiurkštūs žaizdelės ant lytinių organų gali palengvinti kandidozės atsiradimą. Taip pat gali ir dažnas lytinių organų plovimas su muilu - juos užtenka plautis su paprastu vandeniu (jokiu būdu negalima plautis makšties, nes galite tik dar labiau sujaukti savo mikroflorą). Parduotuvės pilna visokių spec. lytinių organų ploviklių, jei iš tiesų gali praversti, kai labai jau "striuka" arba silpnas imunitetas, tačiau daugiausia tai - pinigų traukimas.

4. Kokie yra pienligės simptomai ir kaip man žinoti, kad ją sergu?

Kandidozė sukelia vietinį išorinių lytinių organų ir makšties uždegimą - vulvovaginitą. Dėl to patinsta ir pasidaro raudonos vidinės, kartais ir išorinės lytinės lūpos, jas labai niežti, gali būti deginančio pavidalo skausmas (niežulys yra labai lengvos formos skausmas). Gali atsirasti žaizdelių - ir dėl nusikasymo ir dėl to, kad oda pasidaro labai jautri ir lengvai "nusitrina". Paraudusi ir skaudanti oda gali būti ne ne tik ant pačių lytinių organų, bet ir aplink juos odoje - viskas priklauso nuo to, kiek Candida yra išplitusi.

Taip pat iš makšties pradeda bėgti baltos ar balsvos išskyros. Kai kurios moterys sako, kad jos panašios į varškę. Išskyroms kartais būdinga, kad jos būna prilipusios prie makšties vidinių sienelių. Tačiau jos niekada neturi blogo kvapo. Jeigu yra blogas kvapas - nedelsiant kreipkitęs į ginekologą, kadangi tai reiškia, kad yra pūlinis bakterijų sukeltas procesas ir jis yra tiesiogiai pavojingas jūsų gyvybei. Tiesą sakant, įdomu tai, kad Candida išskyros ne tik neturi blogo kvapo - dažnai jos išviso neturi jokio kvapo (pats grybelis niekaip nekvepia), o jeigu kandidozė išsivysto sutrikus makšties mikroflorai, tai moteris toje vietoje iš viso praranda jai prieš tai buvusį būdingą kvapą, kurį suteikdavo bakterijos skaidydamos natūralias makšties išskyras ir nusilupusias ląsteles (panašiai, kaip prakaito kvapą suteikia ne jis pats, bet ant odos gyvenančios bakterijos), o jeigu gebate užuosti feromonus, tai tos išskyros kvepės netgi maloniai, kadangi moters kvapo nebegoš bakterijų skaidymo produktų kvapas, o ir pačių feromonų, dėl juos gaminančių ląstelių geresnio aprūpinimo krauju galės išsiskirti daugiau. (Lengviausias būdas sužinoti ar gebate užuosti feromonus yra pasitikrinti ar gebate atskirti natūralius raudonplaukius pagal jų kūno kvapą iš kitų plaukų spalvos žmonių (tikriausiai esate skaitę ar matę filmų, kuriuose raudonplaukių kvapas akcentuojamas (pvz: Patriko Suskido "Kvepalai: vieno žudiko istorija")). Taip pat jūsų pačių feromonų kvapas ar jūsų partnerio, kuris jums gali atrodyti kaip pats kiečiausiai pasaulyje kvepiantis dalykas, gali būti atgrasus kitiems žmonėms. Taip jau gamta sutvarkė).

100% diagnozuoti kandidozę gali tik ginekologas paėmęs iš makšties tepinėlį. Jeigu kandida kartojasi dažniau kaip 3 kartus per metus, arba jeigu yra daugia nei vienas simptomas be lytinių lūpų patinimo ar niežulio, jeigu iškyros yra bet kokios kitos spalvos kaip baltos ar turi kokį nors kvapą, jeigu ligą lydi silpnumas ar nemiga - tuojau pat kreipkitęs į savo ginekologą.

4. Neeinant pas ginekologą, kaip ją išsigydyti?

Lengviausias būdas nueiti į vaistinę ir paprašyti tepalo arba žvakučių nuo makšties kandidozės. Jeigu prašysite tiesiog nuo kandidozės žioplesnė vaistininkė gali suprasti, kad norite ar mažam vaikui ("pampersų" liga), ar nuo pėdų grybelio ir nors vaisto veiklioji medžiaga greičiausiai bus ta pati, bet skirsis jos kiekis vaistiniame preparate ir forma.

Jeigu pirksite tepalo greičiausiai gausite jo tikrai daugiau, nei jums reikės - visą "tūtą", išsigydyti greičiausiai užteks 1-3 patepimų (tepalas paprastai naudojamas gydyti pažeistai odai), tačiau jį teptis lengviau nei naudoti žvakutes (taip pat gali būti maloniau psichologiškai) galėsite palikti ateičiai namų vaistinėlėje :)

Taip pat kandidozė dažniausiai praeina savaime per 4-14 dienų, dažnai moterys pastebi, kad praeina su mėnesinėmis, bet tikrai neverta nei kankintis nei rizikuoti, kad ji išplistų plačiau.

Žinoma ir liaudies medicina turi savų "patarimų" - nuluptos česnako skiltelės kišimas į makštį ir tepimas arbatmedžio aliejumi yra tikriausiai patys populiariausi. Nerekomenduoju nė vieno. Jie gal ir nepakenks, jeigu kandidozė yra lengvos formos - apsiribojanti tik niežėjimu ir viskas, bet ar padės, tai tikrai nežinau :D Jeigu labai jau norite "natūralių" medžiagų, tai galiu jus nuraminti, kad į daugumą nehomeopatinių kremų vis tiek yra dedama tokių medžiagų, kaip migdolų aliejus (minkština odą ir lengvina niežulį) :)

5. Man baisu eiti pas ginekologą.

Nereikia ginekologo bijoti.

Jeigu jums daktaras nepatinka ar yra nemalonus - visada galite pasirinkti kitą (patikėkite, kartais pacientai nori pakeisti gydytoją vien tik dėl to, kad nepatinka plaukų spalva :) ).

Pirmą kartą geriausia yra nueiti po pirmų mėnesinių (jeigu esate jaunesnė nei 16 metų, turėsite eiti su mama ar tėvu, ar vienu iš globėju). Tikrai nebijokite, kad būsite raudona, prakaituotais delnais, mikčiojanti ar jūsų kūnas pasirodys kažkoks kitoks, nei visų kitų.
Jeigu žinote, kad turėjote nueiti po pirmų mėnesinių, o dabar jau esate gerokai vyresnė ir nenorite gydytojui pasirodyti "neatsakinga" taip vėlai eidama pirmo profilaktinio pasitikrinimo, tai pasakykite, kad susiradote lytinį partnerį ir norite pasitikrinti ar jums viskas gerai (juk tikrai nenorėtumėte pradėti kraujuoti po pirmos sueities, ar kad ji būtų skausminga ir vėliau jūsų partneris graužtųsi, kad su juo jums nemalonu, ar kad jus kažkaip sužalojo). O jeigu yra kažkokia problema - tai tuo labiau nueikite ir pasakykite, kad atėjote būtent dėl šitos problemos.

Kiekvieno gero gydytojo pirmas tikslas yra jums padėti. Kiekvieno gero paciento pirmas tikslas yra pasveikti.

Dažniausiai moterys bijo būtent makšties apžiūros su skėtikliu, ginekologas jūsų paklaus ar esate nekalta - jei tokia esate, tuomet per pilvą ultragarsu apžiūrės vidinius lytinius organus, nenaudodamas makšties skėtiklio (kad nepažeistų mergystės plėvės), bet, esant reikalui galį panaudoti mažo dydžio makšties skėtiklį (ginekologinė apžiūra gali būti atliekama net ir labai mažoms mergaitėms), nereikia nieko baimintis. Kaip ir pas bet kurį kitą gydytoją jūs visuomet galite išeiti.

Asmeniškai galiu pasakyti, kad esu buvusi ir pas poliklinikos ginekologus ir pas "privačius". Poliklinikos man patiko labiau, nes visada būdavo labiau įgudę, švelnesni ir "nevyniodavo nieko į vatą". Bet čia - skonio ir piniginės reikalas :) Tikiuosi mano įrašas jums nors kiek padėjo ar padės ateityje, tikriausiai parašiau ne viską, ką norėjau ir ką būčiau galėjusi (nes viskas parašyta "vienu prisėdimu iš galvos" bet, visada yra "gūglius" paieškoti kitų nuomonių ir rimtų straipsnių ;D