2014 m. balandžio 21 d., pirmadienis

Velykos baigės, grįžtu į Klaipėdą

Būhūhū :'(

Nuo šiandienos popietės vėl ilgesniam laikui nebeturėsiu neriboto interneto :( Dabar dar sėdžiu Vilniuje, bet tuojau grįšiu į Klaipėdą.

Kai turi ribotą GB skaičių, tai su laiku taip pripranti, kad kai patenki į situaciją, kur gali siųstis kiek tik nori, vis tiek pagauni save galvojant "mmm... turbūt jau pažiūrėjau paveiksliukų už kokius 350 MB" xD

Neribotas internetas yra gėris.

Nors interneto apkarpymas ir nesukelia siaubingai blogų emocijų, bet šiandien ryte skaitinėjau apie būdus, kaip susigyventi su tikrai blogomis emocijomis. Vienas iš įdomesnių pasiūlymų, kuriuos radau, buvo apie tai, kad kai atmintyje iškyla prisiminimas susijęs su patirtomis blogomis emocijomis, tai vietoj bandymo jį visiškai nuslopinti (tai atsiliepia gerai tik trumpalaikėje perspektyvoje, o ilgalaikėje viskas tik pablogėja) ir galvojimo apie tai, kaip tu pats siaubingai jauteisi, geriau mąstyti apie tai koks buvo oras, kas dar ten dalyvavo, už ką tais metais balsavai Eurovizijoje, jei iš viso balsavai, ir panašiai.

Ir tada kažkokiu tai mistiniu būdu turėtų nusitraukti blogio grandinės smegenyse. Žavinga.

Čia paveikslas, kurį aptikau intenetuose, kurio autoriaus nežinau, ir kurį norėčiau pavogti:


Klaipėdoje dar neseniai mano įsigytas dantų siūlas. Galvojau, o nusipirksiu šitą, nematytos firmos. Galvojau, o, 50 m tik 7 Lt, kaip pigu. Galvojau, ai, tie siūlai tikriausiai visi vienodi.
Dabar galvoju, hmmm tikriausiai jį išmesiu.
Bo storas, kaip viela >:l


(Čia ne tas siūlas. Bet norėčiau, kad pas mus būtų tokio skonio, o ne vien mėtinių siūlų xD)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą