Klaipėda - 46 diena - katiniukas

Truputį vėluoju su įrašu, bet geriau vėliau, nei niekada.
O ir šiaip su blogu niekur neskubu.

Užtat skubu su savo baigiamuoju darbu, kuris vakar... nuplaukė. Netiesiogine to žodžio prasme (nors Klaipėdoje įkristi į Danę ir bent jau pašliaužti dugnu visai nesunku), bet tiesiog negavau vieno leidimo raštiškai, kuris man buvo anksčiau duotas žodžiu :D <- čia panikos šypsena.

Buvo ir ašarėlių. Juokinga, nes apsižliumbusi* prasilenkiau su laaaaaaaaaaaaaaabai nuliūdusia  rezidente, o šitoje ligoninėje tai būna, kad net ir chirurgai stovi pastiklėjusiomis akimis, žvelgia į niūrų tolį (dažniausiai žalsvus kaitrinius lauko žibintus nakties rūke) ir apsimeta, kad tikrai tikrai neverkia. Čia tik į akį kažkas įkrito. Gal ir įkrenta, Klaipėda labai dėkingas miestas visokiems gleivinių grybams...

Tai dabar viską darysiu nuo nulio ir tikriausiai dirbsiu visai kita kryptimi. O tai man smagu. Viena kita šiandien sutikta internė tai visai nesupranto kodėl aš taip skubu, gi dar baisiai daug laiko.

Tas laikas turi bjaurią savybę - įsibegėjimą. Artėjant darbo pateikimo terminui jis šmikiškai išsikreipia ir pradeda sakyti "be-be-be nepagausi :P"

Vieno iš praeitų įrašų piešinėlį laimėjo anonimas, kurio emailas "primaverai". Su kitais dalyvavusiais irgi susieksiu ir nusiųsiu paguodos prizelius - atvirlaiškius.

(užšoka nuo žemės ant šaldytuvo viršaus, užsilipa ant mikrobanginės ir spokso per langą. Nes nuo palangės spoksoti ne lygis)

Dar šiandien vežėm Mass der Dinge katinėlį pas veterinarą, bo jis pasidarė kažkoks keistas ir atsirado  traukuliai. Vienas veterinaras pasakė, kad čia mes jaunos medikiukės perdėtai prisigalvoja, bet visgi nukreipė pas kitą, o nuvažiavus pas tą paaiškėjo, kad katinui sunki hipoglikemija (katinas serga diabetu, jam reikia kasdien porą kartų leisti insuliną).

Tai gavo katinas gliukozės tirpalo į veną ir iš karto atkuto, pradėjo dairytis ir piktintis siaubingu jo kataniškos laisvės suvaržymu. Ryt tyrimai tęsis, bet kol kas anas šmirinėja sau laimingas ir uodegą papūtęs.

* Nu gal perdėdu kažkiek, bet tarkime čia kūrybinis pagražinimas. Užjauskite mane. GREITAI JAUSKIT!

Klaipėda - 40 diena - du piešiniu

Mass der Dinge man sako "nu negerk tu to brūdo", mat jau antra diena, kaip geriu Bulgarijoje pagamintą, Rusijos rinkai skirtą, o iš ten į Lietuvą atvežtą 3 mg melatoniną, kurio veikimas pagrįstas tik teoriniu lygmeniu, o randomizuoti, placebu kontroliuojami tyrimai rodo, kad jis tiesiog placebo.

Visiškai hipotetinė situacija, kurios sutapimas su realiais įvykiais visiškai atsitiktinis:

Perka žmogus melatonino papildus internete/visai rimtai atrodančioje pardaškėje. O tablečių viduje iš tiesų tai haloperidolis. Nu bet tai kaip gerai žmogui veikia, kai išgeria - iš karto miegasi geriau.

Visiems užrekomenduoja melatoniną xD

Ironiška, žinant koks skirtingas haloperidolio veikimas gali būti priklausomai nuo to, kokios būklės žmogus jį vartoja... >>`

Bet nesigilinkime dabar į psichiatrinius vaistus, bo jie čia niekam neįdomūs.

(Mėlius pozuoja netoli mūsų namų esančio muziejaus lentoje. Stilizuotas smėlio laikrodis panašus į chromosomą xD)

Prieš miegą po truputį perskaičiau iš Mass der Dinge pasiskolintą knygą. Jau ją sykę skaičiau angliškai, kai tik buvo išėjusi, bet S. Kingą mėgstu, tai su malonumu perskaičiau dar kartą. Lietuviškas vertimas tikrai neblogas.
Čia ne romanas, o keturi atskiri apsakymai - vieni trumpesni, kiti ilgesni. 

Toliau skaitysiu iš Vilniaus atsivežtas StarTreko e-knygas - turiu dešimt. Tik pati pirma nutrūko pačiame viduryje :/ Dabar net nežinau ar ieškotis nesugadinto failo, ar atsisiųsti popierinę iš kokio aukcionų puslapio. Na, dar yra tiesiog variantas užmesti xD

Dar buvome vietinėje cukrainėje, kur papaišiau. 

Nupiešiau šitą turbo spygliuotą ir spalvotą drakonių:

O tada pagalvojau, kad reikia nupiešti ką nors mažiau spalvoto ir ne drakoną: 

Reikės nupiešti dar panašių su mėlyna, žalia, oranžine ir gal violetine spalvomis.

Pasiūliau cukrainės pardavėjai vieną kurį piešinį dovanų, jei nori, tai išsirinko ne drakoną :'(.

Klaipėda - 39 diena - Kretinga

Šiandien apturėjom laisvadienį (nors ne visiems internams taip nepasisekė).

Iš pradžių galvojau pasidaryti naminių makaronų su kokia gudriai patroškinta vištiena, bet Mass der Dinge pasiūlė nuvažiuoti į Kretingą.
Tai ir nuvažiavom.

Kas Kretingoje gero ką pamatėm/patyrėm per vieną dieną?

Kavinė "Špitolė".

Špitolės anksčiau buvo specifinės gydymo įstaigos. Jeigu tai galima pavadinti gydymu - dažniausiai Špitolėje žmogus tiesiog gulėdavo (kartais ir ant šieno/žemės), o kokio nors vienuolyno nariai juo rūpindavosi, kol jis sveikdavo savaime/numirdavo. Rūpinimasis būdavo ganėtinai minimalus ir neretai žmonės špitolėse mirdavo nuo apleistumo ar išsekimo. Aišku, būdavo ir fancy špitolių, bet šiaip, vienas pirmųjų šiuolaikinių medikų pirmtakų sunkių darbų buvo žmonių įtikinėjimas, kad ligonio gydymas nėra nusižengimas Dievo valiai, ir kad, jo, lovos tai visai reikalingos.

Šiandien medikai šitą žodį kartais pavartojau tik kaip įžeidimą, norėdami pabrėžti siaubingiausio, apleisčiausio, bei atmestiniausio gydymo įstaigą. Kai Mass der Dinge pasiūlė nueiti į "Špitolę" negalėjau nesutikti. Nežinau ar kavinė įkurta buvusios špitolės vietoje, ar kažkam, kas ją pavadino, žodis asocijuojasi su gerais dalykais. 

Ir nepasigailėjau.

Bo tai yra krikščioniškas coffee-shop'as.

Nusiperki mandros kavos (čia labiau arbatos, kurios pasirinkimas beprotiškai didelis) ir sėdi, kad ir kelias valandas. Gali facebook'e, o gali skaityti čia pat parduodamą literatūrą, ar gundytis puodeliais su maldomis, rožančiais, knygomis (netgi tokiomis, kaip sulieknėti maldos pagalba, ar kaip melstis pagal kraujo grupę, kaip melstis taupant laiką ir panašiai), įsiuvais (su instrukcija kaip paslėpti netikinčiojo drabužiuose ir melstis už jį, kad įsiuvas veiktų!) ir ko tik nori. Su tuo įsiuvu vos nesusigundžiau - bet kainavo arti penkių litų, tai susilaikiau.

(Viduje lankytojai buvo identiški bet kuriam coffee inn'ui. Tik be šuniukų ir labiau sulindę į telefonus (taip tai įmanoma))

(Kol arbata "traukiasi" galima paskaityti lankstinukus)

(Net palangės, ir tos papuoštos religinėm skulptūrom)

Baisiai krūta vieta. Kitą kartą reikės vėl ateiti.

Astronominis švenčių kalendorius, oranžerija ir parkas

Kretingoje yra parkas, kuriame yra muziejus su dideliu žiemos sodu, bei skulptūra-saulės kalendoriumi. Deja į muziejų patekti negalėjome, nes jis nedirbo, o kalendorius veikia tik vidurdienį :<

Akmena

Per miestą teka Akmena, o pačiame mieste pilna visokių vandens telkinių ar tiesiog drėgnų žemės ruožų, kurie kėsinasi įsiurbti batus ir nebeatiduoti. Vietomis miestas plokščias ir nykus, o vietomis O DIEVE MANO NEĮKRISK Į TĄ JUODĄ SKYLĘ, KURIOS DUGNE KAŽKAS ČEPSI.

(Perlipau iš vieno krantelio į kitą tais slidžiais akmenukais. Fone tiesiog praeivė, nors labai gražiai atrodo)

(Atstatomas senas vandens malūnas. Reikės ateiti pažiūrėti dar kartą, kai jau bus atstatytas)

(Tiesiog graži salelė)

Vienkiemis

Miesto pakraštyje yra įsikūrės "Vienkiemis" - tai kaimo turizmo smagybė, kurią irgi galima aplankyti. Ėjom, nes galvojom, kad gal ten bus lauke povų, bet jų nebuvo. 

("Vienkiemio" kieme yra butafornis pasakų miestelis (visus namelius galima aplankyti), supynių, kojūkų, ir kitokių smagybių)

  

(Vienam iš namukų)

(Avinėli, nu nereikėjo gerti, tai pastovėtum dabar)

(Vaizdas per tą apvalų viršutinį malūno langelį, kuris matėsi vienoje iš ankstesnių nuotraukų)

(Pelėdžiukas iš šluotos)

(Tiltelis, kuriuo eiti buvo baisiau, nei į jį žiūrėti)

Po pasivaikščiojimo užėjom ir pavalgyti - "Vienkiemis" per du aukštus, visas pilnas žmonių, net ir vietų palaukti kai kuriems teko. Mudvi buvom be mažamečių vaikų, tai smarkiai išsiskyrėm iš publikos.

(nutaikiau progą, kai šalimais staliukas buvo tuščias, nes kitaip neįmanoma nufotografuoti - pilna žmonių)

Už 30 Lt (27 maistas ir 3 arbatpinigių) išėjo:

(Pusę litro giros. 10/10. Mass der Dinge įvertino 9/10)

(Porcija kastinio. Kaip man galėjo būti vienas burbulius kastinio ir tris kart tiek bulvių. Pats kastinys buvo visai kitoks nei Vilniuje - ten juo dažniausiai vadinama tiesiog pertrinta varškė su česnaku ir žolelėmis (kavinės tą dažnai bando paslėpti kokiom kanapių sėklom ant viršaus).

5/10. Skonis kaip tiesiog balto sūdyto sviesto. Nufotografavau tik po to, kai paragavau.)

(Mandriausias desertas iš meniu. 10/10)

... ir blogybės.

Prie kapinių esančioje gėlių parduotuvėje pamatėme lauke pakabintus vėjo varpelius su drakonu. Norėjau juos nufotografuoti, tai išlindo pardavėja ir aprėkė, kad fotografuoju. Paskiau, kad taigi nufotkinsiu, įdėsiu į interntus, bus jiems reklama, atrėžė, kad nereikia jiems reklamos, jie patys reklamuojasi. Aš tada pamėginau juokauti, kad jie ką, čia gal verslą nelegaliai vykdo, kad bijo fotografavimų, tai ojoj. Pasakiau "ok, nedėsiu", tai dar pamokino, kad "Okey lietuvoje niekas nesako", užtrenkė duris ir žiūrėjo deginančiu žvilgsniu.

"Vienkiemyje" nugirdau, kaip vienas berniukas priėjo prie mažesnių mergaičių, nugirdęs, kaip viena jų pasakė angliškai sakinį iš Disney filmuko, ir pastūmęs pareiškė "tu ne lietuvė!". Aplinkui visi vaikai atsisuko ir sustingo. Priėjo berniuko tėvas, galvojau pasakys ką tam vaikui, bet jo reakcija buvo labai panaši, kokią matydavau vaikystėje kieme, kai ateidavo kokio vaiko tėvas ir demonstratyviai kitiems vaikams parodydavo, kad jo atžalėlė su čigonais/utėlėtais/girtuoklių vaikais/etc nežais. 

Laimė mergaičių mama mergaites paguodė, kad jos toliau žaistų ir nekreiptų dėmesio.

(Nesuvokiami vietiniai grafičiai)

\

(D: drakoniuko žudynė)

Klaipėda - 38 diena - kvapai ir laivai

Vakar vakare Klaipėdoje vyravo labai keistas kvapas. Keistas tuom, jog Vilniui visiškai nebūdingas ir užuodžiamas tik kartais, labai retai, kokį šiltą rugpjūčio vakarą, esant kisieliniam dangui ir nuojautai, jog kažkur tolumoje tyliai ir romantiškai smilksta durpynas.

O vakar kvapas buvo toks stiprus, kad galėjai ne tik juo pilnai plaučius pritraukti, bet ir pats jame išsimaudyti, išmirkyti visus daiktus ir prisigerti taip, kad jam dingus, net nebesuprastum ar jis tavimi kvepia, ar tu juo.

(Mėlius. Čia jo toks vardas. Buvo prie vaikiško pudingo, kaip vilionė, kad jį nupirktų. Dabar nešiojuosi kišenėje ir fotografuoju ant kiekvieno kampo. Kol nusibos)

Šiandien ryte klausiau skyriuje gydytojų ar jie užuodė tą kvapą. Sakė, kad čia nuo kažkokio tai trąšų objekto jį atneša ir tada visas miestas taip kvepia, o Melnragėje jaučiasi stipriausiai ir žmones net pykina. Ar juos gydyt po to tenka nesakė.

Bet man į trąšas visai nebuvo panašu. 

Per daug ozono tame kvape buvo.

(Visa krūva įdėtinių lapų į ligos istorijas)

Vakar vakare sužinojau, kad Vilniuje užpuolė ir sumušė vieną pažįstamą. Ji gynė nuo peilio veidą alkūnės linkiu, ir panašu, kad peilis sužalojo ne tik svarbią rankos arteriją, bet gal ir nervą gerai kliudė. Dar prieš porą savaičių su kita interne juokėmės, kad Vilniaus nusikalstamumas toks pats, kaip visos likusios Lietuvos kartu sudėjus ir kad niekaip nepriprantam prie to, kokie čia žmonės atsipūtę.

Pažįstamai taip pat teko patirtis nemalonų ir žeminantį ligoninės darbuotojų elgesį su ja, dėl kurio man, kaip medicinos studentei, siaubingai gėda. Nors asmeniškai nesusidūriau su būtent tokio bjaurumo atvejais, koks jai nutiko, bet prisimenu tuos, kai tiesiog stovėdavau šalia, ir galvodavau "Ai, ne mano čia reikalas. Aš tik studentė. Po to gal man tik blogiau bus. Plius, čia gi pagalbinis/laikinas/nemėgstamas personalo darbuotojas, ko iš jo norėti, kaip jis gali kitaip ir elgtis. Geriau išlaikysiu profesinį solidumą".

Vargu ar mano smegenys supranta, ką reiškia sąvoka "solidumas".

Kai buvo užpulta pažįstama aplinkiniai irgi tik žiūrėjo - nei padėjo, nei policijos kvietė. 

Tikriausiai galvojo ne jų čia gi reikalas. Ar jie muša? Ar juos muša? 

Tkriausiai sakė sau, kad jie tik praeiviai.

Tikriausiai bijojo, kad jei padės, tai po to gal ir jiems klius. 

Plius, čia gi fašiai/marozai/girti/etc, ko iš jų norėti, kaip gi gali būti kitaip? Juk jinai pati čia atėjo, tai ką nežino, kad čia tokie ateina?

Nepasakosiu kaip ten buvo su tom muštynėm, bo pati nieko nežinau ir kas kaltas, kas nekaltas turėtų spręsti policiją (aš puikiai suprantu, kad bet kokie mano vertinimai yra subjektyvūs ir objektyviam vertinimui tiesiog būčiau per daug emociškai kompromituota) bet supykau ant tų, kurie pakomentavo, kad čia taip "tik tokiems" nutinka - auskaruotiems, mėlynais plaukais ir panašiai, o "normalūs", kurie nelenda, tai ir negauna.

Suprask - pats kaltas, kad kažkas atėjo ir į galvą davė, nes prašeisi. Per gyvenimą tokių "prašymųsi" tiek prisiklausiau, vienas kitą lenkia ir vienas kitam prieštarauja. Net iš to paties žmogaus lūpų.

Kai klausausi tokių žmonių man atrodo, kad visas tas jų racionalizavimas skirtas tik vienam - kad jie patys jaustųsi saugiau. Jiems taip neneutiks, nes... ir tada jie gali paaiškinti kodėl. 

Man atrodo, kad nusikaltėlis dažniausiai jaučiasi vykdąs teisingumą.
Nebūtinai tą taip įvardiją, bet jis jaučiasi piktas ir apgautas ir smurto aktas yra skirtas tam atitaisyti. Smurtas gimdo smurtą.

Pasaulėžiūra, pagal kurią žmogus nenusikalstantis identiškoje situacijoje, skiriasi nuo tos, kurią naudoja nusikalstantis ir dėl to, tam, kad tikrai suprastum "už ką", reikia ir pačiam būti iš tų, kurie duoda ar duotų, jei tik būtų proga (pvz.: žinotų, kad niekas nesučiups). Tai specifinė žmonių grupė, kuri kalba "kaip taip galima? kur ritasi pasaulis? kodėl taip žmonės daro? Jei būtų mano valia, visus iškastruočiau, susmaigstyčiau ant kuolų ir užsiundyčiau krankliais, o jų motinas priversčiau žiūrėti ir sušaldyčiau ant ledo apipylęs druska. Ir to jiems būtų per mažai."

Tai sėdi ir net nežinai ką daryti, viduriai tik susisuka, atrodo, kad vienas monstras baisisi kitu monstru. Tik vienas gavo progą medžioklei, o kitas dar ne, nes arba dar nežino kaip, arba bijo "stipresnių".

Tai nusprendžiau nusidažyti plaukus mėlynai.

Va, koks šuolis! Meluočiau, jei sakyčiau, kad vien iš solidarizavimo. Kai nusikirpau plaukus, vis manęs pažįstami klausinėja, kodėl aš taip šlykščiai ir viena tamsia spalva nusidažiau plaukus. O aš niurzgu, kad čia mano natūrali tokia. O jie tik, "eik, eik, tu gi [įterpti bet kurią kitą ne rudą plaukų spalvą], ane?".

O bet tačiau. Nėr, kur eit.

Norėjau nusidažyti per šiandien-ryt, bet kosmetikos ir buitinės chemijos parduotuvėje pardavėja plaukams šviesinti davė peroksido, kur tik namie išsiaiškinau, kad jis per stiprus tiesioginiam konktaktui su skalpo oda - tai reiškia, kad reikia šviesinti mandriai naudojant folijos gabaliukus į kuriuos susukti plaukus. Daug knisliavos. Kambariokė Mass der Dinge sakė man padės nusidažyti (jos pačios plaukai ryškiai raudonai dažyti), bet nenoriu jos anei užkrauti tokiu nuobodžiu darbu, anei cheminio nudegimo kaltės rizika xD

Antras, o bet tačiau, yra tas, kas nors dabartiniam mano skyriuje, kur atlieku internatūrą, mėlyni plaukai visai netrukdytų (priešingai - daliai jaunųjų pacientų net būtų lengviau identifikuoti su kuo kalbėjosi xD), bet kaip sekančiame - velnias žino. Čia panašiai kaip su ilgais nagais - neįmanoma tokiais atlikti apčiuopos, net ir labai norint. 

Su tam tikra pacientų grupe neįmanoma kalbėtis, jei neatrodai taip, kaip atrodo daktaras lankstinuke. Ir daryk ką nori. O visokie "jie vertina mane, o ne mano išvaizdą", tampa panašūs į bandymus parodyti, kaip tu su savo įspūdinguoju manikiūru apčiuopi kepenų kraštą. Tau gal atrodo, kad apčiuopi.

Tai dabar, rašydama šitą įrašą vakare, ilgesingai žiūriu į dažus ir bijau, ar nebūsiu entuziastingai išmetusi 30 Lt. >:[

Blogiausiu atveju vasaros atostogoms nusidažysiu.

Dar šiandien dieną mačiau porą visiškai visiškai juodų laivų, į kuriuos vienas vaikas rodė pirštu ir tampė mamą sakydamas "Žiūrėk, mama, laivas su pystikais". Net nežinojau, kad laivas gali būti juodas. 

Praplaukė tyliai ir tiek. Šokolado saldainių parduotuvėje perverčiau šeštadienio laikraščius, keliuose buvo kokios tai žinios apie laivyno "stiprinimą" Klaipėdoje, bet kieno ir kokį, nieko nesupratau, o internetai šiuo klausimu itin kuklūs. 

Mitingas prieš abortų draudimą ir Kaziuko mugės radiniai

Šiandien su antra puse nuėjome į mitingą prieš abortų draudimą. Apie jį dar prieš tai kalbėjomės su kambariokėm, viena lyg irgi planavo ateiti, bet žinau, kad apsirgo, o kita sakė, kad čia visiška nesąmonė, nes a) vis tiek tokio kvailo įstatymo nepriims, b) jeigu priims, tai jis bus niekinis, nes tiesiog kas nori darysis abortus užsienyje ar nelegaliai.

Aš taip optimistiškai negalvoju. Abortų draudimo šalininkai apie abortą dažnai kalba naudodami emocinius kompromitavimus ir poliarizaciją (tik dviejų pusių pateikimas), dėl ko labai didelė dalis žmonių draudimą ima palaikyti vien tik iš baimės arba iš nuoširdaus galvojimo, kad taip gi bus tikrai gerai.

Gerai bus tada, kai apie abortą žmonės negalvos, o ne tada, kai jo pasidaryti negalės.

Optimistiškai negalvoju ir apie nelegalius abortus - nors jie dalykas senas (gal pusėje lietuviškų dainų mergelė prižiūri rūtelių darželį*, pagal kurį bernelis žiūri ar "gera" mergelė) ir daromi vis rečiau ir rečiau, bet tikrai nemanau, kad juos darantys žmonės būtų labai suinteresuoti pacienčių išgyvenimo didinimo ir komplikacijų mažinimo skaičiumi. Taip pat nemanau, kad šaliai daug naudos duotų gyventojų medicininis turizmas nėštumo nutraukimui. Taip pat ne visi ir išgalėtų važiuoti tam į užsienį, ypač turint omenyje, kad skurdas neretai būna šio pasirinkimo priežastis.

Mitingo metu buvo akcentuotas labai geras dalykas - lytinio švietimo ir prieinamos kontracepcijos būtinybė. Ne taip, bet buvo paminėta ir tai, kad didelį nėštumo nutraukimų procentą sudaro namuose sutuoktinio smurtą kenčiančios moterys. Tai, kad vyrą ir moterį sieja santuoka nepanaikina išprievartavimo tarp judviejų galimybės. 

(Mitingo metu ant metalinės pakabos buvo galima parašyti trumpą laiškelį seimo nariams. Metalinė pakaba simbolizuoja nelegalius abortus - ji yra nesunkiai išlankstoma į improvizuotą chirurginį įrankį. Man tai tos pakabos nelabai kaip žiūrėjosi ir su saviške vis stengiausi kam nors neiškabinti akies.

 Kita vertus abortų šalininkai labai dažnai savo vaizdinėje medžiagoje vaizduoja tik tuos embrionus, kurie išoriškai jau yra panašūs į naujagimį (tik dažnai vaizduoja be placentos ar, mažesnių, be kitų priklausinių, kurie irgi yra jo dalys), o ne neišvaizdžius ląstelių gumuliukus.) 

Po to pasivaikščiojom po Kaziuko mugę. Buvom jau vakar, bet visai nieko jinai, tai nuėjom dar kartą. 

Ką įdomesnio užmatėm:

Dailininką Paulių Arlauską, kuris turi labai įdomų internetinį puslapį. Ten pamaigykite ir rasite nuėjimą į jo darbų galeriją. O darbai labai įdomūs, klausiau ar būtų galimą ką gauti už <500Lt**, sakė tikrai galima.

Mano akį taip pat patraukė Joanos Kairienės ksilografijos - ji prekiavo nedidelėmis (maždug iki 100Lt).

(Taip arti prie dangaus. 2012, ksilografija, aliejus, drobė, 95x115cm . Nenufotografavau darbelių, kurie buvo mugėje, o autorės puslapyje tik senesni yra. Bet šitas man panašiausias).

Ir štai šitie pakabukai. Bet tik paėmiau kontaktą ir pasakiau, kad pažiūrėsiu, nes jų autorė pasakė, kad gali pagaminti ką nors ir pagal užsakymą. Tai dabar galvoju ką čia užsisakius.... >:3 Manau per porą dienų ką ir sugalvosiu.

(Ir tik 25Lt)

Nusipirkau mažą Grožio alchemijos kremo sausai odai indelį išmėginimui. Jis vadinasi "Sacharos lietus". Skirtas veidui, bet ketinu juo teptis rankas, kad galėčiau uostyti, nes man labai patinka kaip jis kvepia. Net nežinau kaip apsakyti jo kvapą.... Kažkas, ką gautumėte, jei sumaišytumėte B grupės ir chloro kvapus. Antra pusė sako, kad čia levandų kvapas, bet ką aš žinau kaip tos levandos kvepia.  

(Parduodamų kremų stalas mugėje. Nuotrauka iš kremų FB puslapio, bo aš nufotografuoti nesusiprotėjau. Kremus galima vietome pamėginti.)

Tik kremą reikia laikyti šaldytuve ir jis galioja ~2 mėn, nuo pirkimo datos, bo yra be konservantų. Dar prie pirkinio dovanų gavau lūpų balzamą pasirinkti. Pasirinkau kokį tai mėtinį, tai juo pasitepus labai keistas jausmas. 

Dar pirkau tradiciškai šakotinės tešlos gardumynų cukraus glaiste, bet tie visur vienodi.

O dabar, pats nuostabiausias ir krūčiausias mano Kaziuko mugės pirkinys. Kai pamačiau jais prekiaujančius žmones atrodžiau maždaug taip:

Tai purkštas paveikslėlis apie kuriuos visi sako "ai, kažkokia nesąmonė", bet šiaip tai baisiai nori:

(A4 formatas, iš karto su stiklu ir rėmu. 30Lt. Gyvai atrodo spalvočiau ir įspūdingiau.)

Buvo galima netgi vietoje pažiūrėti kaip jie daromi. Kad vieną iš jų gaučiau su antra puse netgi nuėjome per pusę Kaziuko iki bankomato ir grįžome atgal. Juos daręs žmogus sakė, kad jam čia tik hobis ir kad čia pirmi metai, kaip jis jais prekiauja. Tai paėmiau jo numerį - 867161131. AURELIJUS. Buvo paveikslų ir su Žemės vaizdeliais, bei žuvytėm. Ir jie dar šviečia tamsoje ;D 

Prie pirkinio gavau dar vieną, mažesnį ir neįrėmintą, dovanų:

(tik šitas nešviečia)

Jį dovanoju atsitiktiniam komentatoriui - palikite komentarą su savo e-mailu į kurį galėčiau parašyti dėl siuntimo, ir kitą šeštadienį atsitiktiniu būdu išrinksiu laimėtoją, bei išsiųsiu.

Kalbant apie dovanas, tai jau gavau vieną puikų atviruką į Klaipėdą, kurį įsirėminau ir pakabinau vietoje vieno nublukusio paveikslėlio (išvažiuodama jį pakabinsiu atgal, o atviruką pasiimsiu kartu su savimi):

(prieš)

(po. Daug geriau)

(Detalė)

Jūs man irgi galite atsiųsti atviruką ar laišką adresu, kurį rasite blogo kairiajame viršutiniame kampe. Jei bus atgalinis, pasistengsiu atrašyti ar ką nors nusiųsti atgal :>

* rūtos liaudies medicinoje naudojamos ankstyvajam nėštumo nutraukimui. 

** Šiuo metu mano tokios originalų pirkimo lubos. 

Klaipėda - 30 diena - perturbacijos

Pasibaigė chirurgijos ciklas ir prasidėjo mėnuo vaikų infekciniame skyriuje. Bus smagu. Tikiuosi.

Namie irgi įvyko rokiruotė - Pievagrybių Pirkėja išvažiavo mėnesiui į Vilnių o pas mus atsikėlė Mass der Dinge katinėlis. Katukas labai gražus ir ramus, tik jam naujoje vietoje kol kas labai baugu. Taip jau išėjo, kad kambarys, kuriame anksčiau gyveno Pievagrybių Pirkėja atiteko man su visais mano įnamiais - mat šitame kambaryje yra balkonas, o katinas gali netyčia iš jo iškristi. Mano darbas bus ne tik saugoti Tikę ir triopsus (kurie vis dar neišsirito. Aš beviltiška šitame reikale) nuo katino, bet ir katiną nuo balkono siaubų.

Tai ir sėdžiu užsidariusi, klausausi kažkokios tai vietinės radijo stoties "Laluna" ir tuščiai spoksau į dar tuštesnį plastikinį butelį - planuoju iš jo pagaminti lėsyklėlę minėtajam balkonui pagerinti. Nusižiūrėjau lesyklėlės įdėją nuo vienos matytos mieste.

Va net pabandžiau kažką su mob telefonu nupiešti:

Čia įsivaizduokite, kad yra ant šono gulintis butelis, į kurį pripilta lesalo ir jo šonuose išpjautos skylės, kad tiptų tik maži paukšteliai. 

Nors po to internetuose radau gudrenį dizainą:

Savaitgalį su antra puse aplankėm pajūry, radome porą medžio šmotų iš kurių vėliau tikiuosi padaryti ką gražaus. Kol kas jie džiūna. Gintarėliai dar nesibaigė irgi.

Vėliau aplankėm delfinariumą, bet į delfinų pasirodymą mano antra pusė griežtai atsisakė eiti boikotuodama šių protingų gyvūnų išnaudojimą žmogaus pramogai. Sėdėjom delfinariumo apatiniame aukšte esančioje kavinėje, graužėm spurgas su arbata ir vėpsojom į delfinų gyvenamojo gigantiško akvariumo kraštus - viršų ir patį pasirodymą matė tik susimokėję, o mes galėjom žiūrėti kas dedasi po vandeniu. Vienas jaunas delfiniukas mėgino mėgdžioti suaugusiuosius ir pasirodymo metu gauti jų dėmesio baksnodamas jų šonus ir užplaukdamas į priekį (prieš pat pasirodymą jam tas puikiai pavykdavo, bet pasirodymo metu jis tapo ignoruojamas). Galų gale nuplaukė į akvariumo dugną ir darė tai, ką galima atpažinti ar žmoguje, ar delfine, ar katine - "nu nenorit su manim draugauti, ir nereikia. Eikit šikt".