Knyga apie San Mikelę

Kadangi jau čia pat mėnesio pabaiga, atėjo metas aparašyti pirmą iš 100 knygų iššūkio knygą. Kai registravausi supratau, kad ten yra 12 knygų 12 mėnesių, bet panašu, kad klydau - jau yra skaitytojų, kurie aprašė visas 14 knygų...

Bet pradėkite nuo mano sausio mėnesio knygos - Axel Munthe "Knyga apie San Mikelę".

(Niekam nesakykite, bet mano knygos leidimas senesnis. Bet jam nuskanuoti turėčiau įjungti skanerį, o tam turėčiau pasilenkti po stalu, o tą daryti tingiu. Tad ša :D)

Įtraukti šią knygą į iššūkio sąrašą nusprendžiau dėl to, jog dalis mano kursiokų ją tiesiog įsimylėjo ir skaitė po  2, 4 ir daugiau kartų.

Kiti kaip tik liko labai nusivylę ir apgauti.

Knygoje švedų psichiatras daugiau ar mažiau nuosekliai aprašo savo gyvenimą, bei jį lydėjusias svajones. Kai kurių kritikų nuomone dėl to šią knygą galima laikyti autobiografine. Todėl suprantu kodėl dalis ją perskaičių žmonių jaučiasi apgauti - knygoje nėra tokių atvejų aprašymų, kokie dažnai būna gydytojų autobiografijose ir iš kurių būtų galima pasimokyti tiek patiems gydytojams ar pacientams (arba, tiksliau sakant, jaustis vėliau gudresniu).

Tačiau knyga neabejotinai yra parašyta gydytojo iš tokio pasaulėžiūros taško, kokią turi tik gydytojai (ar žmonės, kurie yra gydytojai, bet to net nežino, hehe).

Joje nėra originalumo, nėra kažko kas vėliau draskytų smegenis ir neduotų ramybės, daug vietų, kur autoriaus savimeilė ir narcicizmas verčia šyptelti, daug kas pagražinta ir pakreipta linkme "aš vis tiek buvau teisus ir nuostabus", o su kai kuriomis konkrečiomis mintimis nesutikčiau kardinaliai.

Ir vis dėl to nėra to pykčio, nuoskaudos, keršto ir kitų dalykų, kuriuos dažnai žmonės klaidingai maskuoja manydami, kad jų geros savybės juos užgožia ar, dar blogiau, naudoja šiuos kaip menamo gerumo pagrindą.

Jeigu reikėtų knygą apibūdinti vienu žodžiu - ji yra nuoširdi, jei jums atrodo, kad nuoširdumo šiam pasaulyje  trūksta, knyga jums labai patiks.

Bet jei patys nuoširdumo nemėgstate ir neieškote, greičiausiai liksitę nesupratę apie ką jinai ir kodėl joje tiek daug monologų su šunimis ;) ...

Juokinga, nes knygą pirkau blusų turguje iš vienos gyvūnų prieglaudos ir už ją sumokėti litai būtent tai prieglaudai ir nukeliavo. O pats autorius už kūrinius gautus honorarus irgi skirdavo gyvūnų (konkrečiai paukščių) prieglaudoms.

Prie progos, štai kokį daiktą kieme aptikau ir nufotografavau - koks tai rūpestėlis sukonstravo ale namukus kiemo katėms (paspaudus pasididina ir matosi kaip vienas kicius tupi ir prausiasi):

Man tai atrodo, kaip tikra meškos paslauga toms katytėms, bet ardyti kažkaip nesiryžau :/ ...

jrs0oul nupiešė komiksą prie progos:

Fosilijos, jau kelintos tai, ką aš žinau, tiesiog skaitykite

*GASP* Vakarykščio super komentaro autorius man parašė asmeniškai laišką į gmail'ą ir paaiškino, kad rašė ant bajerio ir manęs kvaila visiškai nelaiko :/

Taigi apsidžiaugta buvo veltui. 

Beeeeeet..... vienas mažai matytas ir girdėtas kursiokas išvadino psichiškai nesveika (nors dar neargumentavo kodėl, bet kai tik gausiu argumentaciją būtinai pasidalinsiu ir čia. Nebent ją atsiųs man asmenine žinute, tada nesidalinsiu neatsiklaususi)! Nors vėlgi, gavau net 4 asmenines žinutes, kad neimčiau į galvą, nes tų žmonių nuomone tai jis psichiškai nesveikas. Kažkodėl jie įsižeidė net labiau, nei aš. Matyt jis būsiąs jiems kažką prichimičinęs xD (ok, dar vienas parašė, kad mes abu nesveiki... Padovanosiu tam žmogui hematogeną kokį.) 

Jaučiuosi tikroje diagnozių audroje! :D

Ir, kas įdomiausia, kad pilna tokių stalkerių, kurie visada skaito ir niekada nieko nekomentuoja, nebent asmeniškai parašo O_O man truputį kraupu, nes baisu, kad patys tyliausi knisa giliausią šaknį o_o... o gal man paranoja.

Ta proga laaaabai senas blogo įrašas (2009 rugsėjis. Seni geri laikai), kurį sename bloge ištryniau ir perpostinu čia (vieną nuotrauką hostingas pašalino, kaip nešvankią. Oh well. Nieko nėra amžino).

Nusprendžiau pradėti daryti filmų apžvalgas enorkiškai.
A šiaip sau :> nes smagu :D Apžvalgas iliustruosiu kadrais iš filmų, kuriuos šiek tiek patobulinsiu GIMP'u ;D hehe :>

Pirmas mano apžvelgiamas filmas - šiais metais išleistas "Wyvern". Tai - televizinis filmas, neskirtas rodyti kino teatruose. Gal ir gerai, nes pagrindinė jo tema - Aliaską užpuolė vyvernas - milžiniškas drakonas, neturintis priekinių galūnių - tik sparnus.

DVD viršelis:

Filmas prasideda gražiais amžinojo įšalo vaizdais, o tiksliau - šiaurinės Aliaskos (hmm... maniau visur Aliaskoje daugiau ar mažiau sniego pilna). Keli kadrai skeldėjančių ir tirpstančių ledynų, bei dramatiškas atsimerkiančios vyverno akies vaizdas. Asmeniškai man visuomet būdavo labai keista, kodėl filmuose ir animaciniuose filmuose rodoma, jog sušalusiame lede padarėliai juda - pvz.: mirksi, bet tarkime, kad šitas vyvernas yra šiltakraujis ir kažkaip magiškai aptirpdė aplink save ledą taip gaudamas erdvės judėti-mirksėti.

Iš tiesų kol kas galiu pagirti filmą. Nėra "eragono efekto" - nusiperki kažką su drakonu ant viršelio ir pusę knygos jautiesi apgautas, nes tokiu simpatišku padarėliu būta paprasčiausiai pasinaudota. Žiūrėdama šį filmą spėliojau ar irgi bus tas pats, tačiau vos po kelių minučių mūsų neseniai matytas vyvernas visu savo grožiu susimedžioja pirmus pusryčius - žveją. Koks auklėjamasis filmas! Iš pradžių žiūrovas pagąsdinamas, jog dėl globalinio atšilimo prisiveis vyvernų, o vėliau ir moralinis pamokymas "kardą pakėlęs nuo kardo ir mirs", nes labai jau detaliai rodoma, kaip žvejas darinėja sugaudytas žuvis ir geria alų (o mes visi žinome, kad amerikietiškuose filmuose geriečiai negeria D:). Galbūt dar ir nebūtų taip baisu, bet žvejys ne tik sugeba įsipjauti į pirštą iš 7 cm atstumo - koks peilio aštrumas - bet dar ir sumąsto nueiti palašinti savo kraujo į ežerą. Moralas - visada nešiokis su savim pleistriuką.

Tuomet veiksmas persikelia į miestelį, kuris vien tik savo pavadinimu prašosi drakono užpuolimo - Beaver Mills - Bebrų malūnas? o_o Populiacija 307. Matome mažo kalnų miestelio idilę - ūkinių prekių parduotuves, kavinukes skirtas moterims, aludes tikriems vyrams ir netgi vietinį radiją. WTF? 307 gyventojų. Nors ir Aliaska, bet musėt vistiek Amerika... Kadangi radijo vedėją vaidina simpatiška persiškų bruožų aktorė Tinsel Korey, jau dabar galima atspėti, jog dėl "politically correct" 'iškumo ji anei mirs, anei bus koks romanas ;D O kaip gi filmas be meilės-seilės, kuri, šiuo atveju vyks tarp pagrindinio būsimo drakono medžiotojo Nick Chinlund vaidinančio Jake Suttner - Džeiką, dirglų atsiskyrėlį kietuolį, kuris nežinia dėl ko atsibeldė į Bebrų malūno (lol) užkampį ir sirgdamas artritu taiso kavinukės laiptelius. Kavinukėje dirba Erin Karpluk vaidinama Claire - Kler, kuri būdama stereotipine moterimi tikrai išgyvens ir susidės su stereotipiniu "kietaku", kuris man asmeniškai labai priminė kitų dviejų, kiek geriau žinomų aktorių, keisto genetinio eksperimento vaisių:

Beje, dar vienas įdomus personažas tai Dos S. Davis vaidinamas pulkininkas-majoras-buvęs kareivis, velnias žino kas. Ar šis žmogus kada nors vaidindavo ne komišką karininką? o_o Beje, jis dar turi šunį LT. AWESOME.

Aišku šis šunelis taip ir nepasirodo - vietoj to į pulkininko vaikišką pripučiamą vandens baseinėlį nukrenta briedžio galvos iškamša aptaškyta dirbtiniu krauju ir su kažkokiomis ale žarnomis... Taip pasielgusio nedorėlio nematyti nei ant žemės, nei danguje. DUN DUN DUN. Filmą žiūrint toliau pradedame spėlioti kas gi bus pirmoji vyverno auka - ir iš elgesio spėjame, jog tai bus David Lewis (IV) vaidinamas daktarėlis, nes apžiūrėdamas kietuolio vyvernų žudiko skaudamą ranką jis liepia anam nė nemėginti kabinti seksualiosios padavėjos, kadangi šis yra tik padienis darbininkas, o ne kietas miestelio daktaras. O taip. 307 gyventojų BEBRŲ MALŪNO daktaras o_o įspRūdinga. Įdomu tai, jog daktarėlis rankas dezinfekuoja prieš kiekvieną prisilietimą prie paciento* ir po jo, nors pasirodo, jog tai - paprasčiausias išnirusių delnikaulių atstatymas (kaip su tokiais prieš tai buvo kaltos laiptų lentos net neįsivaizduoju, kaip ir nelabai įsivaizduoju kas iš kūrybinės grupės sugalvojo pagrindiniam herojui išnarinti DELNIKAULIUS).

Ir vos tik daktarėlis sustoja miškely pasisioti:

Kažkodėl tai šią sceną pakeičia kietuolio vyvernų gaudytojo Džeiko košmariško miego scena, kur jis sapnuoja savo "fūrą". D: omg - jis yra vienas iš seniai dingusių idiotiškų Marvelio personažų. DUN DUN DUN.

Ką tik buvau nuėjusi uždėti virti sultinio iš kiaulienos šonkaulių ir juos beplaudama pamačiau, kad tai - fermoje augintų kiaulių mėsa: šonkauliai buvo pradėti kapoti kiaulei dar esant gyvai (leisgyvei tikriausiai, nes gi niekur nepabėgo) :/ neįsivaizduoju kaip taip galėjo nutikti, bet tikriausiai ne veltui gyvūnų teisių gynėjai taip stengiasi šią problemą kelti kaip vieną iš esminių prieš ferminį gyvulėlių auginimą.

Bet grįžkime prie filmo :) kur mūsų vyverną kaip tik pastebi pirmas išlikęs gyvas jo liudininkas Barry Corbin vaidinamas medžiotojas - tikriausiai liko gyvas, nes filmo metu nuo jo rankos joks gyvūnas nenukentėjo XD Tik vat taip ir nesupratau, kodėl vyverno kakutis toks mažas, juodas ir skystas ;D koks tai visai nepanašus į įprastų mesėdžių išmatas. Matyt žmogiena vyvernams ne į naudą D:

Žinoma niekas netiki medžiotojo pasakojimu apie monstrą iš kito pasaulio (nenuostabu kodėl). Išskyrus atsiskyrėli kietuolį Džeiką - juk amerikietiškuose filmuose kietuoliai-geruoliai iš karto susigaudo kas ir kaip ;D na, galbūt tą įsitikinimą paskatino ir krūmuose rasta nukąsta daktarėlio ranka... Visi pagrindiniai filmo herojai po truputį renkasi filmo pradžioje matytoje kavinėje ir žiūrovui jau aišku kur bus pagrindinė "nusmeikime vyverną" būstinė. Ir nors miestelio gyventojai sunerimsta, jog juos po truputį žudo koks tai "skraidantis grizlis", tačiau vistiek nusprendžia neatšaukti rengiamo festivalio. Kuris tėra 5 griliai gatvėje. oho - "barbekju" sueigelė tikrai yra verta rizikuoti gyvybe. Pulkininkas, jau ir pats matęs skraidantį vyverną, puola visus gąsdinti driežų ateivių ataka, tačiau nė vienas iš 307 vietinių, tfu 306 (gi daktarėlio tai nebėra) gyventojų nesuveda, kad gal tas "ateivis driežas" yra ta pati "skraidanti meška". Vietinis šerifas randa daržinėje, taip DARŽINĖJE, porą šiek tiek apgraužtų lavonų ir nualpsta nespėjęs prievarta atšaukti festivalio. Net nežinau kas graudžiau - įsivaizduoti kaip toks didelis vyvernais kokiu tai stebuklingu būdu įlindo į nedidukę daržinę paslėpti dviejų lavonų šiene (kokio velnio), ar kraują pamatęs alpstantis pareigūnas - 307 gyventojų nėra tiek mažai, kad vienintelės miesto problemos būtų katės medžiuose ir pamokų nelankantys vaikai :/ Taip pat labai keista, jog vietinės radijo stoties vedėja, nors ir nesutikusi su pulkininko prašymu per radiją paskelbti kosmoso driežų invazijos, netgi nepasinaudoja juo, kaip galimu pasakoriumi reitingams pakelti :D aš asmeniškai valstybinį radiją tik dėl to ir klausausi - nes kartais kaip suskelia savo nuomonę paskambinę žmonės, tai nors apsisisiok iš juoko (ar iš liūdesio). Galų gale vyvernas pasirodo miestelyje ir ima niomnyti visus iš eilės, užsuka jis ir į kavinę, kur nuo jo gali drąsiai pasislėpti pagrindiniai veikėjai. Įdomu, tai, jog norėdamas išlaužti kavinės duris vyvernas jas ne užgulė, bet atsargiai suėmė dantimis jų rankenas ir smarkiai truktelėjo atgal. Koks mandagus vyvernas :>

Kol vyvernas lauke gaudo gyventojus po vieną kavinėje likę aptarinėja kas gi čia toks buvo ką tik į svečius užsukęs. Mąsto gal drakonas, gal demonas ar ateivis. Besvarstydami kad čia pats velnias iš Biblijos (konrečiai apokalipsės pradžia pagal Apreiškimą Jonui (12-9)) išgirsta medžiotojo žodžius, jog čia VYVERNAS bei šiaurės tautų mitų santrauką apie šį drakoną. Nes medžiotojo tėvas buvo norvegas, o iš amerikietiškų filmų jau žinau, kad jeigu esi pusiau čigonas, tai gali nužiūrėti kaip tikras, o jei ketvirtadaliu-šeštadaliu indėnas, tai vistiek turi visas jų super-duper galias ir mitologines žinias ;D LOL Ir pasirodo, jog kada Odinui nusibodo, jog Vyvernas (dabar jau galime jį rašyti iš didžiosios) ėda ne vien tik blogus mūšyje kritusius žmones, bet ir skanauja moterų ir vaikų, ištrėmė jį į amžinus ledynus, kad jis ten šaltų ir kentėtų iki pat Ragnaroko. Tačiau, kadangi dėl globalinio atšilimo ledynai tirpsta, tai ir Vyvernas pabėgo! (beje medžiotojo tėvas jau seniai buvo išpranašavęs šią nelaimę)

(upsy - pabotaninau vyvernus kaip tai XD tingiu taisyti ;D)

Pulkininkas pamėgina išvažiuoti iš miesto, bet pamato, jog Vyvernas užpuola kiekvieną išvykstantį ar atvykstantį automobilį, suėda jo keleivius, o pačią mašiną išdarko - taip jis užtveria kelią iš ir į miestelį.

Suėdamas šerifas.

Tuo metu kietuolis Džeikas ir kavinės padėjėja važiuoja į mišką pažiūrėti kaip gyvena Vyvernas. Pakeliui jie spėja aptarti daug gyvenimiškų dalykų, pvz.: kad nereikia padaryti nieko blogo, kad tau nutiktų blogi dalykai (šiuo atveju užpultų pabaisa iš pragaro) ir taip toliau ir panašiai. Džekas miške atranda, jog Vyvernas yra susukęs gūžtą iš metalo laužo ir šiukšlių. METALO LAUŽO ir ŠIUKŠLIŲ. Aplinkui tiek daug minkštų sąmanėlių, šiaudų ir panašių dalykų.... ... bet... metalo... laužas? D:

Tačiau jam tenka spėriai grįžti pas paliktąją kavinės merginą, nes Vyvernas aiškiai nusižiūrėjo į naują apdailą savo gūžtai (iš kurios beje išsilupa dureles XD)

Grįžę atgal į "kavinės štabiką" papasakoja likusiems ką matę ir sužino, jog Vyvernas kažkodėl yra tikras metalo vagis - nusinešė visas antenas ir laidus, todėl neįmanoma išsikviesti pagalbos. Dirba tik trumpųjų bangų siųstuvas, kuriam reikalinga galingesnė antena. Sutariama Džeikui ir radijo mergičkai eiti nulupti nuo stogo pačią "krūčiausią" likusią anteną ir taip padidinti trumpųjų bangų siųstuvo galingumą (um... gerai... nežinau ar tai padėtų, bet tiek to ;D) Įdomi vieta - Džeikas klausia merginos ar ši moka naudotis ginklu. O ši atsako "Žinoma, čia juk Aliaska." Teksase, atrodo radom tau draugę, he-he XD Pats filmas labai seksistinis - jeigu moteris nori ką nors daryti, tai koks nors veikėjas būtinai pasakys, kad tai ne moterų darbas. Jei moteris pareikš kažką žinanti ar sugalvojusi kaip geriau padaryti, vėl gi - vyras žino geriau (???).

Antena iš tiesų padeda - pavyksta susisiekti su velnias žino kuom, apsimesti vietiniu šerifu, pamėginti išsikviesti pagalbą dėl giganteriško dujų sprogimo ir sulaukti atsakymo "paskambinkite telefonu". Toliau vėlgi - kol vyrai ieško kuro, šautuvų ir medicininių reikmenų, moterys tepa sumuštinius. Tik radijos vedėja, nerodanti jokio suinteresuotumo pagrindiniu herojumi vis mėgina prisišaukti pagalbos. Įdomu ar taip filmo kūrėjai sumanė, nes ji ale dirba radijuje ar dėl to, jog atrodo kaip lesbietė XD XD XD ?

Tuo metu miške, šalia Vyverno lizdo pamatome jog daktarėlis vis dar gyvas! OMG - apkramtytas drakono ir su nutraukta ranka, jis nenukraujavo ir nemirė nuo šoko. Labai juokinga, kadangi filmo kūrėjai jo ranką tiesiog labai užlaužė į nugarą ir karts nuo karto ji išlenda - kumštis nei tai užpakalin nei tai į kišenę sukištas :D lol I DUN DUN DUN - paaiškėja, jog Vyvernas yra VYVERNĖ. Lizde guli trys drakoniški kiaušiniai:

Iš pradžių tai apsidžiaugiau pamačiusi šiame filme realistišką gyvūno elgesį - pamaniau, kad Vyvernė kaip koks gandras savo vaikeliams parnešė leisgyvį grobį, kad šie galėtų iš pradžių su juo pažaisti, o tik vėliau suėsti. Bet, pasirodo, jog ne! Anaiptol, filmo kūrėjai nusprendė suteikti Vyvernei keistai žmogišką mąstymo modelį ir ši pasičiupusi daktarėlį nunešė jį į miestelį, kur norėjo panaudoti kaip jauką išvilioti kavinėje užsibarikadavusius žmones. Anie susigraudena, išgelbsti nelaimėlį, bet Vyvernė vistiek spėja vieną nusinešti, žuvusį didvyriška mirtini. Filmo animacijos man vis labiau primena žaidimą The I of the Dragon XD

Beje - pasirodo, kad Vyvernės instinktyviai moka numušti sraigtasparnius ir visiškai nesusižaloti! Priešmirtinės agonijos kamuojamas daktarėlis informuoja Bebrų Malūno gyventojų likučius apie tai, jog miške lizde yra kiaušinių ir sudaromas planas "we got to kill it". Pasiekę lizdą jie jame pamato gulintį elektros generatorių. Kažkodėl nusprendžia, jog jis būtinai veiks ir prie jo prijungs Vyvernės lizdą. Taip jai nutūpus į jį ji pati nusitrenks ir bus baigtas kriukis. Vyvernė mėgina savo kūnu pridengti kiaušinius, bet pakratyta elektros nuskrenda sau.

Du kiaušinius sušaudo, o trečią nusprendžia panaudoti kaip jauką vėl prisivilioti Vyvernei. Kaip tyčia pakeliui pasitaiko Džeiko juoda fūra, gerai jau gerai, vilkikas - kurį kaip tik jam atgal vežė vienas iš jo kompanijos darbuotojų (aną irgi suniomnyjo). hmmm... Juodasis Optimus Prime? Į jį perkeliamas kiaušinis ir Džeikas vienas pasileidžia garsiai signalizuodamas karjero link.

Prie pat karjero Džeikas iššoka iš važiuojančio vilkiko, o Vyvernė su mašina nugarma žemyn į karjerą, kur viskas sprogsta flash žaidimo lygio grafikos BOOM. Džeikas grįžta atgal pas kokius 4 išgyvenusius žmones, jis didvyris, o kavinės mergina atliuoksi jo išbučiuoti.

10 dalykų kuriuos šiandien, vaikai, išmokome iš šio filmo:
1) Vyvernai šiltakraujai.
2) Vyvernai užuodžia lašą žmogaus kraujo 3km³ vandens.
3) Vyvernai mėtosi briedžių galvomis.
4) Vyvernai užuodžia lašą žmogaus šlapimo 3km² miško.
5) Nuo žmogienos vyvernams paleidžia vidurius.
6) Vyvernai moka naudotis durų rankenomis.
7) Globalinis atšilimas skatina vyvernų populiacijos augimą.
8) Vyvernai suka lizdus iš metalo šiukšlių.
9) Vyvernai dauginasi partenogenetiškai.
10) Vyvernai yra geri elektros laidininkai.

* papildymas jau iš niūdienos perspektyvos - ir gerai daro. Šiandienos enorca sako 2009 enorcai - lol, you fail.

Nu čia beveik penktadienio internetai išėjo

:0 kokį gavau komentarą praeitame įraše... Tokio jau senai neturėjau, ypač po to, kai jį nustojo skaityti  kompiuterinių šaudyklių prisižaidę vienuolikmečiai wannabe naciai:

\

Sureagavau taip:

Viskas, daugiau neberašysiu, verksiu kamputyje.

NOT.

Aš gi dabar turiu atvirutėms skirtą bogą. Prie progos dar prisiminiau ir Mainyk.lt puslapį, kuriame įkelsiu mainomas senas atvirutes (mainytis noriu jas panaudodama - tai yra, išsiūsdama su užrašu (jei tai atvirlaiškis) ar originaliu piešiniu viduje (jei tai atlenkiamas atvirukas). Ta proga dar pažiūrėjau ką įdomaus per paskutinę parą žmonės yra įkėlę:

Faciukasas maino krūvą kokakolos skardinių. Arba parduotų už 1 Lt. Bet ką ten veikia ta vieniša Nestea arbatos skarbonkė? D: Puikus daiktas pretenzingam mokykliniam meno projektui, arba tiesiog nuneštimui į antrinių žaliavų surinkimo punktą. Aliumininės skardinės superkamos po 1,2Lt/kg ;)

Vaiva po ~30Lt parduoda originalius įrėmintus grafikos darbos. Nu tiesiog pigiau grybo. Tiesą sakant gal net per pigu, nes tokie grafikos darbeliai paprastai būna po 100-150 Lt ir daugiau :) Paveikslai turi labai įdomią savybę - jeigu kainuoja per daug arba per mažai, niekas jų nebeperka. Vaiva, kelk kainą :D

Arvydasaa maino puikią fališką (vintažinę!) lempą. Net 27 cm kambariokų pavydo arba namiškių pykčio tik už gerą knygą arba simbolinę 1 Lt kainą. 

Dar įdėsiu štai šį paveikslėlį, nes jau senokai jis kabo man ant desktopo ir aš jo niekaip niekur nepanaudoju:

Arba šito:

Arba šito:

Šis vyriškis turi super nuostabią kaklo barzdą* :0 Nors ir piktokas xD 

Va dar vienas senovbinis paveikslėlis su dar nuostabiasne kaklo barzda:

O čia Wagner'is, irgi auginęsis barzdą ant kaklo:

* barzdos augimas ant kaklo yra natūralus dalykas, rodantis aukštą testosterono (vyriško hormono kiekį). :/ Nu ir sekasi vyrams, gali nuosavą šaliką užsiauginti xD

PS - penktadienio internetai tai puikios internetinių smagybių kompiliacijos Buržujaus rašinėliuose. Apsilankykite, you won't regret it >:3

Tadui sunkiai sekasi išmokti lygiai dygsniuoti

Kas gi čia? Antras įrašas per dieną? O gi man atostoga :D

Skirmantas Tumelis G+ dabar kaip tik ieško vieno daikto, prie kurio aprašymo pateikę ir štai tokią puikią iliustraciją:

Nebūčiau bjauri, jei nebūčiau pamėginusi įsivaizduoti kas čia dar galėtų būti:

Gal apvertus?:

:D Vėliau iliustracija buvo patobulinta:

:0 Man, kaip ir googliui šita iliustracija pasirodė labai magiška:

Ir dar viena, jau tikrai labai gerai atskleidžianti daikto paskirtį:

But I fixed it:

Einu geriau namus išsiurbsiu :D

Semestro lankomumas

Ach, pagaliau baigėsi sesija.

Visai nebloga buvo.

Kaip ir pernai, šiais metais irgi sekiau paskaitų lankomumą - prieš kiekvieną bendrą paskaitą suskaičiuodavau kiek žmonių susirinko (ir žinoma pataisydavau, jeigu kas ateidavo, bet jei išeidavo jau skaičiaus nebemažindavau). Labai dėkoju Julei, kuri suskaičiavo kelis kartus, kai manęs nebuvo dėl konferencijų ar ligų, ir dar keliems žmonėms, kurie taip pat skaičiavote patikrindami ar aš (ar Julė) gerai suskaičiavau :3 Kelių paskutinių paskaitų nėra, nes nebeskaičiavau - susirinkdavo tiek mažai žmonių, kad rezultatus išmečiau kaip kraštutinumus xD Ir pamiršau nueiti į paskutinę torakalinės chirurgijos paskaitą. Tiesiog pamiršau, kad ji dar bus D:
>o> nu visiems taip gali nutikti.

(paspaudus pasididina)

Oranžinė spalva - tai maksimumas: 145 studentai, kurie dalyvavo pavasario semestro rotacijoje. Tikras skaičius dabar oficialiai besimokančių studentų kitoks, bet turėtų būti artimas. Priskaičiuojant, kad į kai kurias paskaitas ateidavo ir kitų specialybių magistrantų ar iš viso nebiomedicininių sričių zuikių, tai plius minus išsilygina. Šie duomenys buvo renkami tik dėl smagumo, niekur jie nekeliauja ir niekur jie nekeliaus :P

Geriausiai lankėme laboratorinės diagnostikos paskaitas - labiausiai dėl to, jog praleidus >2 už praleistas bendrąsias reikėdavo atsiskaityti, o praleidus penkias ir daugiau - nebeprileistų prie egzamino. Lankiau visas tai gerai mačiau, kad nemažai žmonių tas dvi leidžiamas ir praleido xD Paskaitos buvo labai neblogos, tik kartais jose būdavo labai daug informacijos (aaaa... KREŠĖJIME! XD) ir aš nieko nebespėdavau nei konspektuotis, nei sekti. O kitos kaip tik būdavo labai malonios - pvz.: apie anemijas paskaitos buvo tiesiog saldainiukai. 

Po lab. diagnostikos visada sekdavo kardiologija ir kas antrą savaitę kardiochirurgija. Man širdis tamsus miškas raumeninis siurblys kraujui varinėti, tai konspektuotis nespėdavau, bet bent jau pasiklausydavau. Kadangi po paskaitų važiuodavau pasitikti Lapino iš darbo, tai kelionė su bendramoksliais į centrą autobusu būdavo labai smagi :D Po to su Lapinu eidavome žaisti Protų kovų su Robertu Petrausku, nes kursiokas Mindaugas mus pakvietė žaisti jo komandoje "Sinergija". Nors per pačią sesiją žaidėme tik mudu su Lapinu, bo kiti mokėsi ir laiko nerado :(

Labai gerai lankėme ir ausų-nosies-gerklės ligų (ANG (LOR)) paskaitas, daugiausia dėl to, kad buvo tikrai vertingos - koncentruota, aiškiai išdėstyta medžiaga. O neesant naujo lietuviško trumpo vadovėlio, tai ir labai pageidautina.

Pulmonologiją visi lankė pagal principą - o koks dėstytojas skaitys paskaitą?.. Kadangi niekas nežinojo kas tiksliai, tai nemažai žmonių tiesiog palaukdavo ir kai pamatydavo kas ateina apsispręsdavo likti ar išeiti - neskaičiavau tokių, kurie išeidavo iš karto (bet skaičiavau visus, kurie išbūdavo bent 5 min :"} ).

Tuo tarpu torakalinė chirurgija, neskaitant to, kad vykdavo penktadieniais ir centro filiale, buvo lankoma visai neblogai. Bet kad be galo įdomu. Atsimenu apie chirurgines stemplės ligas tai turbūt išsižiojusi klausiausi. Ir visai ne dėl to, kad pati sunkiai ryju xD

Kas čia dar liko...

Taip, kritinės būklės man visai nepatiko. Anei kaip dalykas, nei kaip dėstoma. Lankiau tik su viltimi, kad pagerės ( :) kantrybe nesiskundžiu)), bet buvo keletas tikrų deimančiukų - toksikologijos paskaitos. Po to vis  koks dėstytojas paskleisdavo gandą, kad tvarkaraštis pakeistas ir dabar bus toksikologija - taip dėl jos ateidavau daugiau studentų. Jos nebūdavo ir studentai patapdavo tokie "rrrrr".

Medicinos etika irgi buvo labai įdomi, nors didžiąją dalį jos dalykų perskaičiau kažkaip pirmame kurse - kažkodėl buvau šventai įsitikinusi, kad visiems pirmakursiams labiausiai rūpės būtent tokie dalykai, o kadangi neturiu nė vieno giminės gydytojo, o tada neturėjau ir nė vieno draugo mediko, tai labai baiminausi, kad mano įsitikinimai apie etinius medicinos aspektus atrodys mažų mažiausiai vaikiškai. Pirmus du mėnesius labai bandydavau užvesti diskusijas apie tai, bet dažniausiai niekas net nesuprasdavo apie ką aš iš viso kalbu ar atkirsdavo, kad gydytojams tai neturi rūpėti. Bet kaip buvo nuostabu matyti per etikos paskaitas ir pratybas tuos pačius žmones nuoširdžiai nagrinėjant šias temas ir greičiausiai net neprisimenant, kad prieš keturis metus sakė, kad jiems niekada nereikės galvoti apie tokius dalykus!
Dar per etiką labai patikdavo vieši balsavimai - kas už, kas prieš ir visada auditorija būdavo pasiskirsčiusi per pusę. Tas per pusę mane taip džiugindavo, kad niekas mums nėra praplovęs smegenų.

Na, ir liko ginekologija, kuri buvo irgi nepaprastai įdomi - jos metu dažnai net nebandydavau rašyti, tiesiog klausydavausi ir stengdavausi kuo daugiau dėtis į galvą. Bet per egzaminą apsirgau ir labai ne kaip parašiau. Einant namo taip smarkiai skaudėjo, kad net apsiverkiau (ką pastebėjo keli akyli kursiokai ir vėliau klausė ar viskas buvo gerai. D'awww)

Šiam semestrui nusprendžiau pasidaryti tokią vertinimo lentelę, kurią pildysio jo eigoje, nes niekam neįdomu skaityti tekstą ir jis gal ne visai tinka emocijoms išreikšti:

(Paspaudus pasididina)

užpildyk kontūrą

Benaršydama radau štai kokį gražų dalyką.

Ir pamėginau greitai kažką panašaus padaryti (paspaudus ant paveikslėlių jie pasididina):

Ką valgo pasaulis, rankų šildytuvai ir kraikas katėms

HAHA. Klaviatūra pametė "backspace" mygtuką, tai dabar, iki kol susiveiksiu naują klaviatūtą būsiu be jo.

Nusprendžiau kasdien rašymui skirti 3 valandas - 1 savo blogams, dvi knygai, nes kol kas knygoje tik 9 psl. :l 

Rašyti be backspace'o ganėtinas iššūkis.

Vakar aptikau įdomų dalyką - knygą "What the world eats". Man atrodo kažkada jau apie šį projektą buvau girdėjusi ir net rašiusi, bet kažkaip vakar visai kitomis akimis pasižiūrėjau.
Štai kelios nuotraukos, kuriose pavaizduota šeima iš kokios nors šalies su visu jos per savaitę suvalgomu maistu:

(Liuksemburgas. Suvalgo už ~467 dolerių)

(Malis. ~26$)

(Turkija. ~146$)

(Japonija. ~317$)

(JAV. ~342$)

(Ekvadoras. ~32$)

(Vokietija. ~500$)

Nuotraukos iš čia ir čia.

Štai dar neilgas video, kuriame kalba vienas iš fotografų poros, keliavusių apie Pasaulį:

Nusprendėm su Lapinu irgi sekti visą mėnesį ką valgome ir nusifotografuoti panašioje nuotraukoje. 

Dar vakar išmėginau labai įdomų daiktą - rankų šildytuvus. Gavau kaip bonusą iš parduotuvės, kai pirkau Lapinui kalėdinę dovaną, tai neišlaukiau baisingų šalčių ir išsipakavau.

(Gavau va tokių, bet jų daug firmų yra, nemanau, kad labai kažkuom skirtųsi).

Dalykas labai paprastas - išsipakuoji iš vakuminės pakuotės medžiaginį maišelį ir jis per kelias minutes pradeda šilti. Šiltas būna ~8-9 valandas, tik vienu metu užkaista gana gerai - reikia iš pirštinių išsiimti, nes jau nebe labai jauku. Bet galima pvz.: į kišenes įsidėti :) 

Šildytuvo veikimo principas ne ką sudėtingesnis.

Viduje yra geležies milteliai - sąlytyje su oru geležis oksiduojasi ir išsiskiria šiluma. Kad procesas būtų greitesnis maišeliuose yra šiek tiek vandens ir elementariausios druskos. Dar yra aktyvuotos anglies, kurios oksidaciją "užveda" geležies oksidacijos šiluma, ir šiek tiek vermikulito. Tai mineralas, kuriame būna pasislėpęs vanduo ir kuris neleidžia visam šitam džiaugsmui užsidegti  buitine prasme.

Mąstau, kad kitiems metams reikės šitų maišelių užsipirkti. Bet internetu, nes LT ko tai labai brangiai parduoda. Man tas labai keista - juk galėtų ir LT gaminti tokius, bet matyt nėra rinkos - arba pas mus dar nėra taip šalta, arba su šalčiu kovojama kitokiais būdais... :)

(Simpatiški driežiukai ant varmikulitinio kraiko. Nuotrauka iš čia. Vermikulito, kaip po priedo dirvožemiui 100 litrų kainuoja ~90Lt. Kadangi toks kiekis sveria ~8,5kg ir yra parvelkamas namo, yra labai mėgstamas kačių augintojų. Ir prekeivių. Štai prie mano namų maisto prekių parduotuvėje 5Lt vermikulito maišas ant kurio užrašyta "kraikas katėms" kainuoja net 14,95 Lt. Ką reiškia pakuotė! Bet mūsų Tapkius tai labiausiai mėgsta silikagelinį kraiką :) )