Semestro lankomumas

Ach, pagaliau baigėsi sesija.

Visai nebloga buvo.

Kaip ir pernai, šiais metais irgi sekiau paskaitų lankomumą - prieš kiekvieną bendrą paskaitą suskaičiuodavau kiek žmonių susirinko (ir žinoma pataisydavau, jeigu kas ateidavo, bet jei išeidavo jau skaičiaus nebemažindavau). Labai dėkoju Julei, kuri suskaičiavo kelis kartus, kai manęs nebuvo dėl konferencijų ar ligų, ir dar keliems žmonėms, kurie taip pat skaičiavote patikrindami ar aš (ar Julė) gerai suskaičiavau :3 Kelių paskutinių paskaitų nėra, nes nebeskaičiavau - susirinkdavo tiek mažai žmonių, kad rezultatus išmečiau kaip kraštutinumus xD Ir pamiršau nueiti į paskutinę torakalinės chirurgijos paskaitą. Tiesiog pamiršau, kad ji dar bus D:
>o> nu visiems taip gali nutikti.

(paspaudus pasididina)

Oranžinė spalva - tai maksimumas: 145 studentai, kurie dalyvavo pavasario semestro rotacijoje. Tikras skaičius dabar oficialiai besimokančių studentų kitoks, bet turėtų būti artimas. Priskaičiuojant, kad į kai kurias paskaitas ateidavo ir kitų specialybių magistrantų ar iš viso nebiomedicininių sričių zuikių, tai plius minus išsilygina. Šie duomenys buvo renkami tik dėl smagumo, niekur jie nekeliauja ir niekur jie nekeliaus :P

Geriausiai lankėme laboratorinės diagnostikos paskaitas - labiausiai dėl to, jog praleidus >2 už praleistas bendrąsias reikėdavo atsiskaityti, o praleidus penkias ir daugiau - nebeprileistų prie egzamino. Lankiau visas tai gerai mačiau, kad nemažai žmonių tas dvi leidžiamas ir praleido xD Paskaitos buvo labai neblogos, tik kartais jose būdavo labai daug informacijos (aaaa... KREŠĖJIME! XD) ir aš nieko nebespėdavau nei konspektuotis, nei sekti. O kitos kaip tik būdavo labai malonios - pvz.: apie anemijas paskaitos buvo tiesiog saldainiukai. 

Po lab. diagnostikos visada sekdavo kardiologija ir kas antrą savaitę kardiochirurgija. Man širdis tamsus miškas raumeninis siurblys kraujui varinėti, tai konspektuotis nespėdavau, bet bent jau pasiklausydavau. Kadangi po paskaitų važiuodavau pasitikti Lapino iš darbo, tai kelionė su bendramoksliais į centrą autobusu būdavo labai smagi :D Po to su Lapinu eidavome žaisti Protų kovų su Robertu Petrausku, nes kursiokas Mindaugas mus pakvietė žaisti jo komandoje "Sinergija". Nors per pačią sesiją žaidėme tik mudu su Lapinu, bo kiti mokėsi ir laiko nerado :(

Labai gerai lankėme ir ausų-nosies-gerklės ligų (ANG (LOR)) paskaitas, daugiausia dėl to, kad buvo tikrai vertingos - koncentruota, aiškiai išdėstyta medžiaga. O neesant naujo lietuviško trumpo vadovėlio, tai ir labai pageidautina.

Pulmonologiją visi lankė pagal principą - o koks dėstytojas skaitys paskaitą?.. Kadangi niekas nežinojo kas tiksliai, tai nemažai žmonių tiesiog palaukdavo ir kai pamatydavo kas ateina apsispręsdavo likti ar išeiti - neskaičiavau tokių, kurie išeidavo iš karto (bet skaičiavau visus, kurie išbūdavo bent 5 min :"} ).

Tuo tarpu torakalinė chirurgija, neskaitant to, kad vykdavo penktadieniais ir centro filiale, buvo lankoma visai neblogai. Bet kad be galo įdomu. Atsimenu apie chirurgines stemplės ligas tai turbūt išsižiojusi klausiausi. Ir visai ne dėl to, kad pati sunkiai ryju xD

Kas čia dar liko...

Taip, kritinės būklės man visai nepatiko. Anei kaip dalykas, nei kaip dėstoma. Lankiau tik su viltimi, kad pagerės ( :) kantrybe nesiskundžiu)), bet buvo keletas tikrų deimančiukų - toksikologijos paskaitos. Po to vis  koks dėstytojas paskleisdavo gandą, kad tvarkaraštis pakeistas ir dabar bus toksikologija - taip dėl jos ateidavau daugiau studentų. Jos nebūdavo ir studentai patapdavo tokie "rrrrr".

Medicinos etika irgi buvo labai įdomi, nors didžiąją dalį jos dalykų perskaičiau kažkaip pirmame kurse - kažkodėl buvau šventai įsitikinusi, kad visiems pirmakursiams labiausiai rūpės būtent tokie dalykai, o kadangi neturiu nė vieno giminės gydytojo, o tada neturėjau ir nė vieno draugo mediko, tai labai baiminausi, kad mano įsitikinimai apie etinius medicinos aspektus atrodys mažų mažiausiai vaikiškai. Pirmus du mėnesius labai bandydavau užvesti diskusijas apie tai, bet dažniausiai niekas net nesuprasdavo apie ką aš iš viso kalbu ar atkirsdavo, kad gydytojams tai neturi rūpėti. Bet kaip buvo nuostabu matyti per etikos paskaitas ir pratybas tuos pačius žmones nuoširdžiai nagrinėjant šias temas ir greičiausiai net neprisimenant, kad prieš keturis metus sakė, kad jiems niekada nereikės galvoti apie tokius dalykus!
Dar per etiką labai patikdavo vieši balsavimai - kas už, kas prieš ir visada auditorija būdavo pasiskirsčiusi per pusę. Tas per pusę mane taip džiugindavo, kad niekas mums nėra praplovęs smegenų.

Na, ir liko ginekologija, kuri buvo irgi nepaprastai įdomi - jos metu dažnai net nebandydavau rašyti, tiesiog klausydavausi ir stengdavausi kuo daugiau dėtis į galvą. Bet per egzaminą apsirgau ir labai ne kaip parašiau. Einant namo taip smarkiai skaudėjo, kad net apsiverkiau (ką pastebėjo keli akyli kursiokai ir vėliau klausė ar viskas buvo gerai. D'awww)

Šiam semestrui nusprendžiau pasidaryti tokią vertinimo lentelę, kurią pildysio jo eigoje, nes niekam neįdomu skaityti tekstą ir jis gal ne visai tinka emocijoms išreikšti:

(Paspaudus pasididina)