Inkstų minerologijos vakaras!

Vevelitas, geriau žinomas kaip kalcio oksalatas (CaC2O4.H2O), yra dažniausias inkstų akmenų mineralas (sudaro ~80% akmenų) Ir pats kiečiausias (nors jeigu gautumėte pačiupinėti greičiausiai sutrupintumėte visai lengvai, mat jis yra vos kietesnis už gipsą). 

Dažniausiai tokius akmenis užsiaugina žmonės, kurie vartoja kalcio maisto papildus negaudami/nepasigamindami pakankamo kiekio vitamino D, arba tie, kurie serga kažkokia tai kaulų ar lėtine organizmo liga, dėl kurios organizme išsiderina kalcio ir jį reguliuojančių hormonų (bei to paties D vitamino) apykaita. Dažniausiai nereiškia visada ir kad tik dėl to :)

Įdomu yra tai, kad apsivalgyti minėto kalcio su maistu, o ne su maisto papildais, yra ganėtinai sunku, nes dažniausiai drauge prisivalgoma ir įvairių kitų medžiagų, kurios jį suriša ir taip surištas jis tiesiog nukeliauja su išmatomis laukan, o tada jau jis ekologinė bakterijų problema.

Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį dėl kurio šie akmenys formuojasi valgant visai įprastą oksalatų turinčių produktų kiekį ir vartojant per mažai skysčių (tuomet šlapimas tampa labiau koncentruotas ir oksalo rūgštis turi daugiau šansų susitikti su kalciu).

Teoriškais bet kuris žmogus prisivalgęs daug oksalo rūgšties (pvz.: pasilaikęs kokios nors rabarbarų dietos) gali apturėti inkstų akmenį, ar net inkstų nepakankamumą dėl daugybinių mažyčių aštrių kristaliukų susidarymo, kurie tiesiog mechaniškai pažeistų inkstus iš vidaus.

Laimei dauguma oksalo turinčių produktų yra ganėtinai šlykštaus skonio, kuris apsaugo nuo mėginimo juos vartoti dideliais kiekiais ;)

Kalcio oksalato akmenukai dažniausiai formuojasi mažiukai ir geba pasišalinti patys per natūralius takus - jie būna panašūs į mažas rožytes ar į žvaigždutes.

Struvitas ( Mg(NH4)(PO4).6H2O ). Šiaip jo tame šlapime būna laaabai nedaug ir didelių, reikšmingų kristalų jis nesudaro.  Tačiau kartais jo šlapime atsiranda labai daug, dažniausiai to kaltininkėmis būna lėtinę šlapimo takų infekciją sukeliančios bakterijos, kurios verčia šlapime esantį šlapalą į amoniaką (Proteus, Pseudomonas, Klebsiella, Staphylococcus ir Mycoplasma (T) . Gera žinia - Escherichia coli, dažniausiais šlapimo takų infekcijos sukėlėjas, tokių akmenų neformuoja. Kartais vienintelis lėtinės infekcijos požymis būna struvitų formavimasis).
Tokie akmenys yra antri pagal dažnumą - 10-15%.

Kuom šitie akmenys yra bjaurūs?

O tuom, kad auga dideli, šakoti ir gali užkimšti inkstą taip, kad jis tampa visiškai nebefunkcionalus (jeigu jo iki to "nepagadina" minėta infekcija) - susiformuoja vadinamasis koralinis inkstas - visur, kur tik inkste buvo kanalėliai, geldelės ir panašiai, viskas užsikaišo tokiu šakotu vientisu akmeniu, kuris, pašalinus minkštus audinius, tikrai atrodytų panašus į koralą. Man tai tie akmenys panašesni į imbierus, bet ne man spręsti ;D

Dar šitie akmenys yra šmikiai tuom, kad struvitas pasimaišęs su kitais mineralais ir apsivėlias visokiais glikoproteinais (buitiškai tariant - gleivėmis), sudaro tarsi saugius namelius toms blogoms bakterijomis, kur jas laaaabai sunkiai pasiekia antibiotikai. Taigi, kartais pirmiau pavyksta išnaikinti/suskaldyti akmenis ir infekciją savaime įveikia organizmas, o kartais išgydoma infekcija ir organizmas pats po truputį susidoroja su nedideliais akmenimis. 

Gamtoje mineralas susidaro nuotėkų vamzdžiuose (čia dažniausiai ir būna tas toks storas gelsvai-baltas daiktas, kuris tarsi auga iš vamzdžio sienų į jo spindžio vidurį ir gali jį netgi pilnai užkimšti. Laimei jis yra gana minkštas - grynas struvitas yra šiek tiek minkštenis už gipsą), šiukšlynuose, kai kurių gyvūnų išmatose. 

Struvitai yra gerai pažįstami kačių augintojams. Jeigu perkate savo katinui ar katei kokį nors ale sterealizuotiems pašarą, tai nuo "normalaus" jis skiriasi tuom, kad jame yra mažai magnio (Mg). Mandresnis gali pasižymėti ir dar kitokiu mineralinių medžiagų santykiu. Nesvarbu ar katinas, ar žmogus, mineralinių medžiagų disbalanasas akmenis užaugina daug greičiau, negu kažko perteklius - žmonėms sergantiems akmenlige dieta koreguojama tik labai gerai ištyrus akmenų sudėtį, kraują ir hormonus (neretai ir tokius dalykus, kaip kaulų tankį). 

Kadangi katėms tą padaryti būtų brangoka, tai dažniausiai tas anti-akmenų pašaras kažkuo stebuklingai ir nesiskiria, tik kad mažiau kaloringas ir va kažkokio tai vieno, ale akmenis formuojančio mineralo jame yra mažiau :)

Šlapimo rūgšties (C5H4N4O3) akmenys, treti pagal formavimosi dažnumą (sudaro <~5% visų akmenų) yra maži ir labai pikti - nors patys užaugti dideli negali, bet užtat gali duoti krsitalizacijos centrą kitų akmenų formavimuisi. Čia kaip vaikas klasėje, kuris pabėga iš pamokų pirmas ir paskui jį nuseka kiti, taip ir šitas akmuo yra tikra bomba išbalansuotame šlapime.

Šiaip šlapimo rūgšties mūsų šlapime visada yra. Nepasisekė mums čia su ja, nes ją suskaidyti galinčio fermento genas kažkur pasimetė - tikriausiai drauge su vitamino C sintezės genais, nes jo sintezuoti patys irgi negalime (negali ir mūsų artimini giminaičiai primatai). Dar šlapimo rūgšties tiesiai į šlapimą išskiriama ir dalmatinų veislės šunų, todėl jie inkstų akmenlige serga dažniau nei kitų veislių šunys.

Ta rūgštis yra visai reikalinga kraujyje, bet šiandien  -  apie šlapimą :)

Dažniausiai jos šlapime padaugėja geriant per mažai skysčių - to gali užtekti tam, kad susiformuotų mineralizacijos centras ir susidarytų akmuo. Tokį vienišą vieną vienintelį akmenį per gyvenimą apturi 3-10% žmonių, kaip taisyklė dažniausiai ~20-30 gyvenimo metus, kai dėl greito gyvenimo tempo tiesiog užmiršta gerti pakankamai skysčių. Dažniausiai akmens šalinimosi skausmas primena, kad vien tik kava ir šokoladu gyvas nebūsi ir inkstams visai neįdomu, kad rytoj egzaminas, o tu tingi normaliai valgyti.

Taip pat gali būti paveldėtas šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimas, jos gali susidaryti daug ir visiškai sveikam žmogui, bet valgančiam labai daug gyvūlinės kilmės produktų arba balto rafinuoto cukraus ir to gliukozės-fruktozės sirupo, kurio dabar yra visame kame. Dažna bėda tai ir sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ar dietos prisilaikančių ir svorį metančių žmonių :(

Šeimos medicinos praktikoje įdomiausia su šiais akmenimis yra tai, kad su jais kartais pacientai grįžta praėjus keliems mėnesiams po sunkių viduriavimų, didelių emocinių krizių ir panašiai - kažko, kas sudavė vieną gerą spyrį visam organizmo metabolizmui, dėl ko susidarė mažulytis šlapimo rūgšties kristaliukas ir tyliai tylutėliausiai augo sau kamputyje, kol galų gale užaugo ir pasišalino laukan - ne visada net skausmingai, bet žmogus išsigando, kad pasišlapino su kažkokiu tai "smėliu". Gydytojas dažniausiai paskiria tyrimus išsiaiškinti ar dėl to "spardymo" dar kažko kitko nenutiko, bet tuo vienu akmenuku viskas dažniausiai ir baigiasi :)

Brušitas CaHPO4.2H2O yra gana retas inkstų akmenų mineralas, bet įdomus tuom, kad jo formuojamas akmuo auga dailiai apvalus ir glotnus, o prapjovus jį viduje matoma įdomi jam būdinga struktūra. 

Yra ir kitokių akmenų, bet jie žymiai retesni - sudarantys vos po procentą ar kelis iš visų akmenligės atvejų.
Vienaip ar kitaip, tačiau žmogui susirgus akmenlige visuomet yra pravartu nustatyti tikslią akmens sudėtį, nes tik taip galima parinkti optimaliausią gydymą :) (nebent yra labai aiškus paveldėjimas ar gyvenimo būdo įtaka ;D)

Gavau dovanų

Wilika nupiešė mano personažą Holmą :D

Weeee :D Jis patapo... mėlynu! Užtat Wilika jam užmovė daugiau žiedelių ant uodegos (Holmas mėgsta puoštis) ir taip simpatiškai nupiešė jo išsišokusius kupros slankstelius - net keista į kokius dalykus žmonės atkreipia dėmesį žiūrėdami į kitų piešinius. Kai pati piešiau Holmsą, net nemaniau jo nugarą nupiešti kaip nors "pabrėžiančiai".

Vistiek, piešinys vertas 10/10 ir, kad to dar būtų mažą, Wilika netgi nepatinėjo nufilmuoti kaip ji jį spalvino:

Būtinai pasižiūrkite!
Žiūrėkite sakau x0

Kodėl vonioje susiraukšlėja pirštai

"Labas ENORCA,  kodėl vonioje pirštai susiraukšlėja? Mano mama sako, kad oda išbrinksta vandenyje, nes per ilgai sėdžiu. Ar tai jai nekenkia (odai, ne mano mamai)? Anonimas 11m"

Iš tiesų - daug žmonių pastebi, jog sėdint vonioje pirštų galiukai (tiek ranktų, tiek kojų) susiraukšlėja. Viena iš hipotezių kodėl taip nutinka yra jog vanduo skverbiasi į raginį odos sluoksnį, jis suminkštėja ir pradeda raukšlėtis. Netgi kai kurios vaikiškos enciklopedijos pateikia būtent tokį paaiškinimą, pamenu pati esu skaičiusi.

Tačiau kai kuriems žmonėms pirštai susiraukšlėja net jei jie vaikšto po lietumi su skėčiu ar skuta bulves, o kitiems nesiraukšlėja netgi jei jie valandą guli šiltoje vonioje ir skaito knygą. Tretiems pirštai ima ir susiraukšlėja nei iš šio, nei iš to ir jie yra priversti slėpti rankas kišenėse. Kodėl taip nutinka?

Jeigu apžiūrėtumėte savo susiraukšlėjusius pirštus, pamatytumėte, kad raukšlelės nesimėto bet kaip - jos nepersidengdamos sudaro specifinį raštą, kuris kartojasi sudarydamos griovėlius einančius  link delno nuo piršto galiuko.

Tokiais gruoblėtais pirštais žymiai lengviau suimti daiktus vandenyje. Pavyzdžiui - vonioje žaidžiantiems vaikams pirštai taip susiraukšlėja daug dažniau, nei nežaidžiantiems, o suaugusiems jie susiraukšlėja tik į gulėjimo vonioje pabaigą, nepriklausomai nuo to ar jie sėdi vonioje 10 ar 40 minučių, bet tiesiog prieš išlipimą nusprendžia nusimuiliuoti, išsiplauti galvą - taigi taip lengviau suimti šampūno buteliuką ir muilą.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad taip pirštai susiraukšlėja tik jei esate sunerimęs ar stresinėje situacijoje - jie aiškina, jog įkritę į vandenį mūsų protėviai taip rodydavo savo gentainiams, jog nors jie ir neskęsta ar nešąla, bet jeims reikia šiokios tokios pagalbos išlipti iš vandens. Tiesiama ranka su raukšlėtais pirštais atrodydavo  itin gailiai. 

Tai ne kas kita, kaip paprastas odos refleksas. Lygiai taip pat, kaip odos plaukeliai gali pasišiaušti ne tik išėjus į šaltą orą, taip ir pirštai susiraukšlėti gali ne tik vandenyje.

Žmonėms, kurie yra patyrę sunkius rankos nervų sužalojimus vonioje sveikos rankos pirštai raukšlėjasi, o nesveikos - ne, nes toje rankoje yra nutrūkusios nervų skaidulėlės atsakingos už šį refleksą. Ir nors trauma gali būti ir net ne delne, o kur nors ties aklūne ar dar aukščiau, bet, jei nervas nutrauktas, tai ir signalo pirštams susiraukšlėti neateina, mirkyk kiek nori.

Taigi, brangus anonime, tavo pirštams tai tikrai nekenkia, bet mamą gal ir nervuoja, jei ji tokiais būdais bando tavo iškrapšyti iš vonios :)

PS - teorija, jog taip nutinka dėl odos raginio sluoksnio vandens "prisiriurbimo" nėra visiškai klaidinga, nes dalis vandens tikrai į jį patenka. Vis dėl to tam, kad dėl jo odos pirštai taip susibanguotų, pirštus vandenyje reikėtų laikyti taip ilgai, jog vėliau juos ištraukus iš vandens minėtas raginis sluoksnis tiesiog nusiluptų - žmonės todėl ir mirko pėdas vandenyje, kad vėliau lengvai nuluptų/nugręmžtų storą išbrinkusį raginį sluoksnį ir vėl džiaugtųsi rausvomis švelniomis kojytėmis :) Niekas gi neteigia, kad po vonios pirštai dar ir lupasi, tiesa?

Triopsai (skydvėžiai) simpatiški akvariumo gyventojai

Maždaug prieš savaitę sužinojau apie labai įdomų padarėlį - triopsą. Šis skydvėžis po pasaulį ropoliojo dar prieš dinozaurus ir išliko kone nepakitęs iki mūsų dienų. Jis yra laikomas vienu iš lengviausiai prižiūrimų akvariumo gyvūnėlių, dažnai rekomenduojamas išmėginti auginti prieš žuvytes ar vėžliukus :) Ir nors yra užsitarnavęs tokią "treniruočių" augintinio reputaciją, manau, kad ir jis pats vienas esti labai simpatiškas ir įdomus padaras!

Pradžiai video, kaip jie maždaug atrodo (jų yra kelios rūšys, kurios skiriasi savo dydžiu ir spalva):

Iš kelių pažįstamų "akvariumistų" girdėjau, kad jau suaugusių triopsų galima įsigyti turguose arba egzotinių gyvūnų parduotuvėse (paprastose "kikose", deja, bet tokių nėra). Bet manau, kad juos žymiai įdomiau yra užsigautinti iš kiaušinėlių - užsienyje jais prekiauja gyvūnėlių ir žaislų parduotuvės ar kokie Walmart'ai (amerikoniškas mūsų Maximos atitikmuo), bet jų taip pat galima gauti iš kitų triopsų augintojų arba nusipirkti internete :)

Kaip išperinti triopsus:
1. Kiaušinėlius (arba smėlį su jais) reikia supilti į akvariumo dugną ir užpilti bent keliais centimetrais vandens. Labai svarbu, kad vanduo būtų ne mineralizuotas - laisvėje triopsai daugiausiai gyvena lietaus vandens užliejamose balose, ir jų kiaušinėliai neišsirita, jeigu juos apsemiančiame vandenyje yra didelė mineralų koncentracija, nes tai reiškia, kad toks vanduo iškrito ne su lietumi, bet atbėgo iš kokio upelio ar ežero. O jeigu jis iš ten atbėgo, tai su juo galėjo atplaukti ir kokių nors gyvių, kurie suėstų vargšus mažyčius triopsiukus :( Vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Kad triopsai greičiau išsiristų galite virš jų pastatyti stalinę lempą ar padėti akvariumą ant saulėtos palangės (tik saugokite, kad vanduo neprišiltų >29 laipsnių pagal Celcijų).
2. Jeigu triopsams vanduo patiko, jau po kelių-keliolikos valandų (vidutiniškai po 12-18) vandenyje turėtų pasimatyti mažulyčiai plaukiojantys taškučiai - tai išsiritę triopsai. Dalis tų taškų gali būti ir kitokie vandens gyvūnėliai - ciklopai, dafnijos ir kiti, tačiau nesijaudinkite - triopsai juos suės :)
3. Maždaug trijų dienų bėgyje turėtų išsiristi visi triopsai. Jeigu auginate dafnijas ar ciklopus (pvz. gaideliui), galite triopsėlius šerti šiais padarėliais. Jei pirkote triopsų auginimo rinkinį, tai jame turėjo būti pridėta triopsų maisto. Na, o jei neturite nei vieno, nei kito, tuomet bet kurioje gyvūnų parduotuvėje yra tropinėms žuvytėms skirto pašaro (pakelis kainuoja 2-3 litus, mažiesiems triopsams daugiau ir nereikia, kai paaugs, galėsite šerti ir savo maisto likučiais) - tiesiog sutrinkite šį pašarą kuo smulkiau ir įpilkite šiek tiek jo į akvariumą kelis kartus per dieną.
4.  Sulaukę apie savaitės amžiaus triopsai jau gali ėsti nesutrintus tropinių žuvelių dribsnius. Dar paaugusius galima šerti įvariausiu maistu :)

Jeigu triopsai neišsirito, nepegyvenkite - leiskite vandeniui išdžiūti, o vėliau vėl pamėginkite užpilti kitos rūšies vandeniu. Triopsų kiaušinėliai gali išbūti gyvybingi iki 70 metų.

Kuo šerti užaugusius triopsus:
Triopsams tinka tropinių žuvų pašaras. Jie taip pat noriai ėda morkas (ypač jei jos smulkiai supjaustytos ir pavirtos 2-3 minutes), žalią žuvį ar uodo trūkio lervas. Jei gyvenate prie vandens tvenkinio galite jiems atnešti elodėjų ar kitų augalų. Jei tai organika ir telpa į triopso burnytę - vadinasi valgoma.

Ar triopsams reikia "burbuliatoriaus"/vandens filtro/etc:
Ne. Laisvėje jie gyvena balose. Žinoma šie dalykai palengvis triopsų gyvenimą ir į tokį akvariumą bus maloniau žiūrėti, tačiau, jeigu nelaikote daugybės triopsų, tai nėra būtina. Geriau daugiau gyvų augalų, nei burbuliatorius :) Jie ir deguonį gamins, ir pasitarnaus kaip atsarginis maisto šaltinis, jei negalėsite grįžti savo triopsų pašerti.
Triopsai neturi tikrų žiaunų - jie kvėpuoja nuolatos judindami savo kojytes, kurios turi specialias ataugas, per kurias vyksta dujų mainai. Jei pastebėjote, kad triopsai plaukioja arti vandens paviršiaus, tai reiškia, kad vandenyje jiems trūksta oro. Čia burbuliatorius būtų jau neblogai :)

Ar triopsai kandžiojasi:
Ne.

Ką triopsai veikia:
Jie plaukioja, ėda, tuštinasi, dauginasi. Kartais suėda vienas kitą. Visai smagu ;)

Kokio dydžio triopsai užauga:
Vidutiniškai maždaug iki 7 cm. Jei gausiai šersit ir akvariumas bus didelis užaugs iki kokių 11 cm. Laisvėje jų dydis daugiausiai priklauso nuo balų didumo, kuriuose jie gyvena.

Kiek reikia vandens vienam triopsui:
2-4 L. Jeigu teks mažiau - triopsai užaugs mažesni. Arba vieni suės kitus, kol nusistovės optimalus triopsų skaičius. Kadangi jie gyvena balų dugne, geriau neaukštas, bet platus akvariumas. Jeigu neturite tinkamo akvariumo ar galimybės jį įsigyti, buitinių prekių parduotuvėje galite įsigyti 10-20L skaidraus plastiko dėžę/konteinerį (jei plastemasė tinka sąlyčiui su maistu, ji tiks ir triopsams auginti). Tik tokį plastiką saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, o jei jis turėjo dangtį, būtinai padarykite skylių, kad triopsai neuždustų :)

Kiek lieko triopsai gyvena:
Vidutiniškai 2 mėnesius (8 savaites).

Kaip triopsius veisti:
Labai paprastai - reikia leisti jiems veistis patiems. Maždaug 11 dienų sulaukę triopsai pradės lytiškai bręsti. Priklausomai nuo rūšies ir nuo to, iš kokios populiacijos yra kilę, jie galės būti patelės ir patinėliai, taip pat galės būti tik patelės, kurios daiginsis partogenetiškai (dės kiaušinėlius iš kurių išsiris tų patelių klonai), hermafroditai, kurie apvaisins vienas kitą arba hermafroditai, kurie galės apvaisinti save pačius. Arba jų visų mišinys (hey, jie neveltui išgyveno >200 milijonų metų :) (palyginimui, žmogaus, kaip rūšies, egzistavimas tesiekia 2-5 milijonus metų, ir, žvelgiant realistiškai, mums beliko tik 5 tūkstančiai - 2 milijonų metų :) ). Taigi, jeigu tik nenutiko taip, kad išsiperėjo vien tik patinėliai, triopsai dauginsis. Jiems reikės smėliuko, į kurį anie galėtų užkasti savo kiaušinėlius. Kiaušinėliai neišsiperės tol, kol iš pradžių neišdžius, o vėliau vėl nebus užpilti švariu, nemineralizuotu vandeniu. Taigi, kai pirmoji jūsų triopsų karta išmirs nuo senatvės, beliks tik išgarinti iš akvariumo vandenį, o vėliau, kai norėsis vėl auginti triopsus, vėl pradėti viską nuo pradžių :) Jeigu norite, turimą gruntą su triopsų kiaušinėliais galite padalinti į kelias dalis. Iš vienos galėsite auginti naują triopsų kartą, o kitas dalis padalinti draugams, kurie irgi norėtų auginti triopsus.


Ar Lietuvoje triopsai gyvena?
Taip, bet negaudykite jų čia! Nors egzistuoja tikimybė, kada pasigausite nenykstančios rūšies triopsą, bet greičiausiai jūsų dėmesį patrauks didžiulis gražus vasarinis skydvėžis (Triops canciformis), kuris yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą 2 (V) kategorijoje :(
Štai "Acta Zoologica Lituanica", 2003, 3 numeryje radau straipsnelį apie triopsų radimvietę Lietuvoje, ir noriu jums parodyti iš jo nuotrauką kaip atrodo vietos, kur mūsuose galima rasti triopsų ir kaip jie atrodo:

(Nuotraukos R. Matulaičio)

Jei rastite tokių, pasigrožėkite jais, bet neimkite - tegul dauginasi laisvėje, tuo labiau, kad jų kiaušinėlių galima gauti vos už kelis litus, kurie yra veisti nelaisvėje jokios žalos gamtai nepadarant :)

Štai kaip atrodo dažniausiai parduodamos triopsų rūšys:

 Triops longicaudatus - dažniausiai patys pigiausi ;)

 Triops mauritanicus - išsiskiria itin archaiška išvaizda.

 Triops canciformis dažniausiai būna juodi .

 

Triops austrailensis dažniausiai būna žalsvi ir užauga gana dideli.

Šiuo metu kaip tik mėginu įsigyti triopsų kiaušinėlių internetu :) Kai tik pavyks (jei pavyks), būtinai parašysiu kaip man sekėsi.

Papildymas: 2011-09-25: 1 triopsų agunimo savaitė.