Deduosi prie akcijos "Mano kasdienis Vilnius", tik nefotografuoju, o filmuoju.
$%^*f filmuoti ne taip jau ir lengva - ne tik, kad einant reikia galvoti, kaip neatsitrenkti į ką nors ir kad pačio telefono nunufirfintų, tai dar ir žmonės spokso ką čia darai xD
O kas sunkiausia, kad reikia kalbėti su daiktu. Nu neturiu aš tokios lakios fantazijos, kad įsivaizduočiau, kad iš to daikto kažkas į mane žiūri ir kalbuosi su žmogumi kitoje pusėje, dėl to visą laiką užsikirtinėjau ir bandžiau nesusijuokti iš savęs.
Taigi, pats video - labai drebantis, su labai daug triukšmo, antroje pusėje labai tamsus, o mano dantys dailiai geltoni jame. Lapinas sako, kad realybėje mano balsas skamba visai kitaip ir tolygiau, bet ką aš žinau :D Dabar sėdžiu ir žvengiu iš savęs, kur sakau "aaa, žmonės eina per raudoną, kokie jie negeri!".
O kas sunkiausia, kad reikia kalbėti su daiktu. Nu neturiu aš tokios lakios fantazijos, kad įsivaizduočiau, kad iš to daikto kažkas į mane žiūri ir kalbuosi su žmogumi kitoje pusėje, dėl to visą laiką užsikirtinėjau ir bandžiau nesusijuokti iš savęs.
Taigi, pats video - labai drebantis, su labai daug triukšmo, antroje pusėje labai tamsus, o mano dantys dailiai geltoni jame. Lapinas sako, kad realybėje mano balsas skamba visai kitaip ir tolygiau, bet ką aš žinau :D Dabar sėdžiu ir žvengiu iš savęs, kur sakau "aaa, žmonės eina per raudoną, kokie jie negeri!".
Ėjau į konferenciją, o po to į Justino Žilinsko knygos "KGB vaikai" pristatymą.
BTW, Birutė Vėsaitė mane pakvietė į susitikimą su ja. Neįsivaizduoju kodėl, už ką ir kam, bet sakau nueisiu, nes tame sąraše yra ir rimtų blogerių, tai bent pasitrinsiu su jais, nusifotografuosiu ir po to maivysiuosi, kad ir aš tokia pat kieta. HEHE >:3
(čia va to LSDišno kačiuko iš video pašto ženkliukai).
