Apie vištas ir jų kiaušinius

Šiandien planavau padaryti pranešimą rytojaus teismo medicinos studentų mokslinės draugijos būreliui apie trombus. O bet tačiau - nu niekaip jis ten man nesidarė, tai padariau pranešimą apie visokias medicinines ir nelabai įdomybes. Kad jau ne į temą, tai smarkiai ne į temą :D

Pakeliui prisiskaičiau tikrai keistų dalykų. Pavyzdžiui, kad viena šeimyna savo namuose pametė vėžliuką, bet jį atrado po 30 metų vis dar gyvą ir sveiką... Straipsnyje iškelta mintis, kad vėžliukas išgyveno ėsdamas termitus. 

Bet daugiausia tai skaičiau apie tai, kas visiškai nekeliaus į rytojaus pranešimą ir niekaip nėra susiję su teismo medicina, ar medicina apskritai - apie vištas. Ir ne, vištos su teismais irgi nėra susijusios. 

Pasirodo vištos gyvena ~8-10 metų. 

Aišku dažniausiai jos suvalgomos daug greičiau, o "ferminės" vištos iš viso vargšelės gyvena labai trumpai... broileriai - 4-6 savaites, kiaušdėtės kol deda pakankamos kokybės kiaušinius. Bet šie gyvūnai, net jei ir būtų paleisti į laisvę neišgyventų tų 8-erių metų, nes serga daugybe lėtinių ligų (pvz.: dėl nejudrumo ir riebaus lesalo: lėtiniu širdies nepakankamumu :/ nenuostabu, kad ir skonis jų dažniausiai būna ganėtinai prastas).

Kiaušinius vištos per gyvenimą deda tik ~2-3 metus.

Pirmus kiaušinius padeda dėti ~1,5 metų amžiaus

Kai kurios vištos kiaušinių nededa iš viso. 

Kad vištos dėtų kiaušinius gaidys nėra reikalingas, bet jo nebuvimas kai kurioms vištoms gali sukelti stresą ir dėl to jos gali kiaušinių nedėti. Taip pat stresą gali sukelti ir kitokie dalykai - nuo lojančio šuns iki visą naktį šviečiančio lauko žibinto, kuris taip spigina, kad vištos tiesiog negali išsimiegoti :) 

Tačiau gaidys yra reikalingas, kad būtų viščiukų - tai yra apvaisinti kiaušinius. 

(Štai taip vyksta vištų poravimasis. Aišku dažniausiai be trečio pagalbininko. Nuotrauka iš čia)

Kai kurie gaidžiai poruojasi tik su kai kuriomis būrio vištomis, o kai kurios vištos nesiporuoja iš viso, arba nesiporuoja su tuo metu būryje esančiu gaidžiu ar gaidžiais. Po poravimosi vištos lytiniuose takuose sperma išlieka gyva apie 2-4 savaites ir per šį laiką didžioji dalis vištos padėtų kiaušinių būna apvaisinti. Iš skonio ar vaizdo tokie kiaušiniai niekuo nesiskiria nuo neapvaisintų - laikant kiaušinius šaldytuve viščiuko užuomazga žūsta, nesivysto ir kiaušinienę kepančiam žmogui jau jokio skirtumo apvaisintas tas kiaušinis buvo ar nebuvo (nebent viščiukas jau buvo spėjęs kažkiek paaugti. Kai kurių šalių virtuvėse tokie kiaušiniai yra naudojami tam tikruose patiekaluose).

Be šios santuokinės pareigos gaidžiai dar yra "įpareigoti" saugoti būrį nuo plėšrūnų ir pavojų - mažesnius pulti, apie didesnius įspėti ir nuolatos ieškoti maistingų gardėsių savo panelėms. Nes riebūs ir sultingi kirminai vištų pasaulyje atitinka šokoladą ir gėles žmonių pasaulyje ;D

Vištos neturi poravimosi sezono. 

Dauguma vištų deda po vieną kiaušinį kas 25 valandas. Dėl to su kiekviena diena kiaušinio padėjimo laikas vis pasivėlina, kol galų gale pasiekia tamsų paros metą. Kadangi naktį vištos miega, tai višta dažniausiai kiaušinio naktį nededa (taigi viena diena iškrenta), ir tuomet naują kiaušinį deda ryte. Fermose aišku yra kitaip - ten jei diena ar naktis yra, tai visiškai kontroliuojama ir tokių reprodukcinių atostogų vištos neturi :/

Kol kiaušinis slenka vištos lytiniais takais susiformuoja lukštas. Jo spalvą nulemia pigmentas. Dažnai patys pirmi vištos padėti kiaušiniai, ypač jeigu ji būna anksti lytiškai subrendusi, būna be lukšto - tik su plėve ar net be jos. Be lukšto ar su labai trapiu višta gali dėti kiaušinius ir tada, kai jai trūksta kalcio ar ji išgyvena didelį stresą. 

(Kiaušinis be lukšto. Tik ne padėtas vištos, o su žmogaus acte nutirpdytu lukštu. Nuotrauka iš čia (taip pat yra instrukcija kaip tokį pasidaryti pačiam))

Jaunos vištos taip pat daug dažniau deda kiaušinius su dviem tryniais. Senos - mažesnius ar visai mažučius kiaušinius. Pačius didžiausius deda vištos esančios savo reprodukcinio amžiaus viduryje :) 

Vištos mokosi viena iš kitos - jeigu yra viena višta, kuri visus kiaušinius deda į tą pačią vietą, tuomet ir kitos gali pasekti jos pavyzdžiui (labai patogu ūkininkui). Bet visuomet yra tokių vištų, kurios padeda vieną šen, kitą ten kiaušinį. Ir yra tokių, kurios bando išperėti visus, net neapvaisintus ar rastus svetimus kiaušinius - tokius vištos "motutės" labai naudingos dauginant vištas ūkyje, nes būdamos jau senos ir nebegalinčios dėti kiaušinių vis tiek gali pasirūpinti mažyčiais viščiukais  :) Kartais vištos, kurios deda mažai kiaušinių gali imti juos "vogti" į savo dėžutę/lizdą iš kitų vištų.

(Vištidė yra "vištų namelis", kuriame vištos miega, slepiasi ir dažniausiai deda kiaušinius. Visokius tvoros ir rakinimai nakčiai dažniausiai būna reikalingi ne kad vištos nepabėgtų, o kad naktį koks nors mažas gauruotas naguočius vištų neišneštų :) Vištos mėgsta tyrinėti aplinką, bet toli nuo "namų" neeina ir nakčiai, esant lietui ar tiesiog blogai nuotaika (pvz.: višta pamato, kad gaidys poruojasi su hierarchijoje žemesne višta pirmiau) grįžta į vištidę. Nuotrauka iš čia)

Jeigu vištai kažkurie kiaušiniai įtartini ji juos gali išmesti iš savo lizdo/dėžutės. Arba pradaužti ir sulesti, ypač jei vištai yra blogas metas (patiria didelį vidinį ar išorinį stresą) ar ji yra žemai vištų hierarchijoje. Pasitaiko bjaurių vištų, kurios tik ir lesa kiaušinius, savo ar svetimus. Tokios greitai atsiduria puode :)

Kai kurios vištos, ypač jaunos, prakrapšto kiaušiniuose mažas skylutes, bet nepažeidžia plėvės - vienų gyvūnų tyrinėtojų nuomone jos taip elgiasi smalsumo genamos, o kitų, kad padaro kažkokį tai kiaušinio mikroklimato sureguliavimą būtina viščiuko vystymuisi. Kas ten žino.

Višta taip pat gali padėti silpnam viščiukui išsiperėti snapu daužydama kiaušinį. Aišku vištų fermose kiaušiniai iš karto nurieda į surinktuvus, o viščiukai perinami inkubatoriuose...

(Žmogus padeda viščiukui vietoj vištos :) )

Dažnai vištų racionas papildomas virtais kiaušiniais ir maltais lukštais, kad vištų dieta būtų kuo artimesnė natūraliai (kaip jau supratote laisvėje (ar kaime, kur vištos gyvena kaip ir "pusiausvėje" :D) jos dalį kiaušinių sulesa). Šiaip vištos yra visaėdės ir jų kiaušinio maistinė vertė, spalva ir skonis laaabai priklauso nuo to, ką jos lesa. Kadangi vienos vištos papildomo maisto randa geriau, kitos blogiau, o ir skoniai paukščių skiriasi, tai kaimiškų kiaušinių trynių spalva ir pačių kiaušinių skoniai gali smarkiai skirtis. Ferminiai gyvūnai neturi pasirinkimo ką lesti.

(tos pačios vištos du kiaušiniai, padėti jai lesus du skirtingų gamintojų lesalus. Iš čia.)

Viščiukai išsiperi per ~21 dieną. Vieną ar kelis kartus per dieną višta kiaušinius palieka paieškoti maisto, pabendrauti su kitomis vištomis (jei jos neperi šalia) atsigerti ir pasituštinti.
Jeigu višta dėl kažkokių priežasčių negali padėti apvaisinto kiaušinio ir jis lieka jos viduje, tokiame puikiame natūraliame inkubatoriuje, po 21 dienos viščiukas vis tiek pradeda perėtis ir dažniausiai višta žūsta nuo vidaus organų sužalojimų, kuriuos sukelia tas nelaimėlis. Kartais tokie viščiukai išgyvena jau po motinos mirties, jei kažkaia išlenda laukan (ar žmogus iškrapšto). Scary.

Tai tiek tų įdomybių apie vištas.

O jūs labiau mėgstate virtus ar keptus kiaušinius?

Triopsai (skydvėžiai) simpatiški akvariumo gyventojai

Maždaug prieš savaitę sužinojau apie labai įdomų padarėlį - triopsą. Šis skydvėžis po pasaulį ropoliojo dar prieš dinozaurus ir išliko kone nepakitęs iki mūsų dienų. Jis yra laikomas vienu iš lengviausiai prižiūrimų akvariumo gyvūnėlių, dažnai rekomenduojamas išmėginti auginti prieš žuvytes ar vėžliukus :) Ir nors yra užsitarnavęs tokią "treniruočių" augintinio reputaciją, manau, kad ir jis pats vienas esti labai simpatiškas ir įdomus padaras!

Pradžiai video, kaip jie maždaug atrodo (jų yra kelios rūšys, kurios skiriasi savo dydžiu ir spalva):

Iš kelių pažįstamų "akvariumistų" girdėjau, kad jau suaugusių triopsų galima įsigyti turguose arba egzotinių gyvūnų parduotuvėse (paprastose "kikose", deja, bet tokių nėra). Bet manau, kad juos žymiai įdomiau yra užsigautinti iš kiaušinėlių - užsienyje jais prekiauja gyvūnėlių ir žaislų parduotuvės ar kokie Walmart'ai (amerikoniškas mūsų Maximos atitikmuo), bet jų taip pat galima gauti iš kitų triopsų augintojų arba nusipirkti internete :)

Kaip išperinti triopsus:
1. Kiaušinėlius (arba smėlį su jais) reikia supilti į akvariumo dugną ir užpilti bent keliais centimetrais vandens. Labai svarbu, kad vanduo būtų ne mineralizuotas - laisvėje triopsai daugiausiai gyvena lietaus vandens užliejamose balose, ir jų kiaušinėliai neišsirita, jeigu juos apsemiančiame vandenyje yra didelė mineralų koncentracija, nes tai reiškia, kad toks vanduo iškrito ne su lietumi, bet atbėgo iš kokio upelio ar ežero. O jeigu jis iš ten atbėgo, tai su juo galėjo atplaukti ir kokių nors gyvių, kurie suėstų vargšus mažyčius triopsiukus :( Vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Kad triopsai greičiau išsiristų galite virš jų pastatyti stalinę lempą ar padėti akvariumą ant saulėtos palangės (tik saugokite, kad vanduo neprišiltų >29 laipsnių pagal Celcijų).
2. Jeigu triopsams vanduo patiko, jau po kelių-keliolikos valandų (vidutiniškai po 12-18) vandenyje turėtų pasimatyti mažulyčiai plaukiojantys taškučiai - tai išsiritę triopsai. Dalis tų taškų gali būti ir kitokie vandens gyvūnėliai - ciklopai, dafnijos ir kiti, tačiau nesijaudinkite - triopsai juos suės :)
3. Maždaug trijų dienų bėgyje turėtų išsiristi visi triopsai. Jeigu auginate dafnijas ar ciklopus (pvz. gaideliui), galite triopsėlius šerti šiais padarėliais. Jei pirkote triopsų auginimo rinkinį, tai jame turėjo būti pridėta triopsų maisto. Na, o jei neturite nei vieno, nei kito, tuomet bet kurioje gyvūnų parduotuvėje yra tropinėms žuvytėms skirto pašaro (pakelis kainuoja 2-3 litus, mažiesiems triopsams daugiau ir nereikia, kai paaugs, galėsite šerti ir savo maisto likučiais) - tiesiog sutrinkite šį pašarą kuo smulkiau ir įpilkite šiek tiek jo į akvariumą kelis kartus per dieną.
4.  Sulaukę apie savaitės amžiaus triopsai jau gali ėsti nesutrintus tropinių žuvelių dribsnius. Dar paaugusius galima šerti įvariausiu maistu :)

Jeigu triopsai neišsirito, nepegyvenkite - leiskite vandeniui išdžiūti, o vėliau vėl pamėginkite užpilti kitos rūšies vandeniu. Triopsų kiaušinėliai gali išbūti gyvybingi iki 70 metų.

Kuo šerti užaugusius triopsus:
Triopsams tinka tropinių žuvų pašaras. Jie taip pat noriai ėda morkas (ypač jei jos smulkiai supjaustytos ir pavirtos 2-3 minutes), žalią žuvį ar uodo trūkio lervas. Jei gyvenate prie vandens tvenkinio galite jiems atnešti elodėjų ar kitų augalų. Jei tai organika ir telpa į triopso burnytę - vadinasi valgoma.

Ar triopsams reikia "burbuliatoriaus"/vandens filtro/etc:
Ne. Laisvėje jie gyvena balose. Žinoma šie dalykai palengvis triopsų gyvenimą ir į tokį akvariumą bus maloniau žiūrėti, tačiau, jeigu nelaikote daugybės triopsų, tai nėra būtina. Geriau daugiau gyvų augalų, nei burbuliatorius :) Jie ir deguonį gamins, ir pasitarnaus kaip atsarginis maisto šaltinis, jei negalėsite grįžti savo triopsų pašerti.
Triopsai neturi tikrų žiaunų - jie kvėpuoja nuolatos judindami savo kojytes, kurios turi specialias ataugas, per kurias vyksta dujų mainai. Jei pastebėjote, kad triopsai plaukioja arti vandens paviršiaus, tai reiškia, kad vandenyje jiems trūksta oro. Čia burbuliatorius būtų jau neblogai :)

Ar triopsai kandžiojasi:
Ne.

Ką triopsai veikia:
Jie plaukioja, ėda, tuštinasi, dauginasi. Kartais suėda vienas kitą. Visai smagu ;)

Kokio dydžio triopsai užauga:
Vidutiniškai maždaug iki 7 cm. Jei gausiai šersit ir akvariumas bus didelis užaugs iki kokių 11 cm. Laisvėje jų dydis daugiausiai priklauso nuo balų didumo, kuriuose jie gyvena.

Kiek reikia vandens vienam triopsui:
2-4 L. Jeigu teks mažiau - triopsai užaugs mažesni. Arba vieni suės kitus, kol nusistovės optimalus triopsų skaičius. Kadangi jie gyvena balų dugne, geriau neaukštas, bet platus akvariumas. Jeigu neturite tinkamo akvariumo ar galimybės jį įsigyti, buitinių prekių parduotuvėje galite įsigyti 10-20L skaidraus plastiko dėžę/konteinerį (jei plastemasė tinka sąlyčiui su maistu, ji tiks ir triopsams auginti). Tik tokį plastiką saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, o jei jis turėjo dangtį, būtinai padarykite skylių, kad triopsai neuždustų :)

Kiek lieko triopsai gyvena:
Vidutiniškai 2 mėnesius (8 savaites).

Kaip triopsius veisti:
Labai paprastai - reikia leisti jiems veistis patiems. Maždaug 11 dienų sulaukę triopsai pradės lytiškai bręsti. Priklausomai nuo rūšies ir nuo to, iš kokios populiacijos yra kilę, jie galės būti patelės ir patinėliai, taip pat galės būti tik patelės, kurios daiginsis partogenetiškai (dės kiaušinėlius iš kurių išsiris tų patelių klonai), hermafroditai, kurie apvaisins vienas kitą arba hermafroditai, kurie galės apvaisinti save pačius. Arba jų visų mišinys (hey, jie neveltui išgyveno >200 milijonų metų :) (palyginimui, žmogaus, kaip rūšies, egzistavimas tesiekia 2-5 milijonus metų, ir, žvelgiant realistiškai, mums beliko tik 5 tūkstančiai - 2 milijonų metų :) ). Taigi, jeigu tik nenutiko taip, kad išsiperėjo vien tik patinėliai, triopsai dauginsis. Jiems reikės smėliuko, į kurį anie galėtų užkasti savo kiaušinėlius. Kiaušinėliai neišsiperės tol, kol iš pradžių neišdžius, o vėliau vėl nebus užpilti švariu, nemineralizuotu vandeniu. Taigi, kai pirmoji jūsų triopsų karta išmirs nuo senatvės, beliks tik išgarinti iš akvariumo vandenį, o vėliau, kai norėsis vėl auginti triopsus, vėl pradėti viską nuo pradžių :) Jeigu norite, turimą gruntą su triopsų kiaušinėliais galite padalinti į kelias dalis. Iš vienos galėsite auginti naują triopsų kartą, o kitas dalis padalinti draugams, kurie irgi norėtų auginti triopsus.


Ar Lietuvoje triopsai gyvena?
Taip, bet negaudykite jų čia! Nors egzistuoja tikimybė, kada pasigausite nenykstančios rūšies triopsą, bet greičiausiai jūsų dėmesį patrauks didžiulis gražus vasarinis skydvėžis (Triops canciformis), kuris yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą 2 (V) kategorijoje :(
Štai "Acta Zoologica Lituanica", 2003, 3 numeryje radau straipsnelį apie triopsų radimvietę Lietuvoje, ir noriu jums parodyti iš jo nuotrauką kaip atrodo vietos, kur mūsuose galima rasti triopsų ir kaip jie atrodo:

(Nuotraukos R. Matulaičio)

Jei rastite tokių, pasigrožėkite jais, bet neimkite - tegul dauginasi laisvėje, tuo labiau, kad jų kiaušinėlių galima gauti vos už kelis litus, kurie yra veisti nelaisvėje jokios žalos gamtai nepadarant :)

Štai kaip atrodo dažniausiai parduodamos triopsų rūšys:

 Triops longicaudatus - dažniausiai patys pigiausi ;)

 Triops mauritanicus - išsiskiria itin archaiška išvaizda.

 Triops canciformis dažniausiai būna juodi .

 

Triops austrailensis dažniausiai būna žalsvi ir užauga gana dideli.

Šiuo metu kaip tik mėginu įsigyti triopsų kiaušinėlių internetu :) Kai tik pavyks (jei pavyks), būtinai parašysiu kaip man sekėsi.

Papildymas: 2011-09-25: 1 triopsų agunimo savaitė.