Puslapiai

Rodomi pranešimai su žymėmis teorija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis teorija. Rodyti visus pranešimus

2016 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Vilniuje rastas bene seniausias šiuolaikinių raupų atvejis

Kol visas pasaulis džiaugiasi, kad prieš 99 milijonus metų mažam dinozauriukui prilipo prie sakų ir nutrūko uodegiukas, tai norintiems ko nors senovinio iškrapštyto iš kokių nors biologinių liekanų arčiau namų siūlau šį puikų straipsnį aprašantį tyrimą, kuriame dalyvavo ir mokslininkų iš Lietuvos, VU - keturių šimtų metų senumo mumifikuotame vaiko lavonėlyje iš Vilniaus buvo išskirtas raupų virusas artimas (netgi identiškas) tam, kuris buvo eradikuotas, t.y. išnaikintas 1980 metais visame Pasaulyje.

Kuom šitas radinys svarbus? 

Tuom, kad yra kelios teorijos apie raupus - pirmoji jų, kad šis virusas egzistavo jau dešimtis tūkstančių metų, nugraužinėdavo nosis ir nagus visokiem Egipto faraonam, ir tiktai prieš kelis šimtus metų pradėjo plisti kartu su jūrinėm ekspedicijom ir vergų prekyba, taip apkrėsdama įvairias neeuropines populiacijas ir vos jų neišnaikindamas (o teoriškai ir išnaikindama mažiausiai kelias vidurio Amerikos kultūras). Tikra dievų bausmė už globalizaciją!

Bet yra ir kitokių - jog šitas virusas buvo toks gana mėmiukas ilgą laiką. O tada kažkas jam nutiko, jis mutavo. Ėmė sparčiai plisti tarp žmonių visoje planetoje ir galbūt, jei būtų susidėjusi dar viena mutacija, net būtų išnaikinęs žmoniją, jei ne modernios medicinos atsiradimas. Už šią teoriją daugiau duomenų duoda štai tokie radiniai, kaip aprašytas šiame straipsnyje, nes paprastai su tūkstančius metų egzistuojančiais virusais taip nebūna, kad randi vieną visur vyraujantį variantą. O vat su raupais - iš esmės taip, du "major" ir "minor" variantai ir kaip ir fsio. Už šią teoriją dar įrodymas yra, jog niekam nepavyko atrasti gyvūnėlio ar gyvūlėlio, kuris būtų buvęs pirminis viruso mutacijos šeimininkas, taigi - arba virusas mutavo būtent žmonėse ir tokios paieškos yra kaip bandymas apsižiūrėti ausis be veidrodžio, arba tas vargšiukas padarėlis išnyko nuo raupų anksčiau, nei Adomas sugalvojo jam kokio lubinio lampiagraužio vardą.

Jeigu šiandien Vilniuje eisite pro Šventosios Dvasios bažnyčią, iš kurios rūsių tas vaikiukas buvo iškapstytas, tai galite pamąstyti apie tai, kad teoriškai vos prieš kelis šimtus metų visai mūsų rūšiai tiksėjo mirtina bomba, bet mokslo pažanga ir kultūrinių bei religinių barjerų įveikimas visuotinės vakcinacijos tikslu ją deaktyvavo. Dabar raupų viruso laisvėje nėra, nėra kaip apsikrėsti, niekam nereikia nuo jo skiepytis. Ir nebus, nebent tas teorinis lampiagraužys sėdi kur nors pasislėpęs ir sugalvotų pasišmirinėti.

http://www.cell.com/current-biology/pdfExtended/S0960-9822(16)31324-0

2016 m. gruodžio 6 d., antradienis

Ne visos bakterijos gimdoje būna blogos

Čia pilotinė studija apie gimdos mikriobiomą (natūraliai sveikoje gimdoje gyvenančias bakterijas). Joje gyvena virš 20 rūšių bakterijų ir šiek tiek kitokios, nei makštyje. Taip pat skiriasi bakterijų sudėtis ant endometriumo ir gimdos skystyje. Jas visai neseniai atrado, ieškant būdų kaip padidinti IVF'o sėkmę - dabar jau yra duomenų, kad kai kurie gimdos mikrobiomo variantai yra nepalankūs implantacijai. Jeigu paaiškėtų, kad taip tikrai yra (pilotinė studija reiškia, kad tyrimas atliktas su nedideliu tiriamųjų skaičiumi), tai galbūt reikštų, jog ateityje ruošiant embrionų perkėlimui taip pat būtų gimdoje paruošta embrioniukui palankios bakterijos. Tai taip pat galėtų reikšti, jog gali egzistuoti nevaisingumo formos, kai niekaip neprikimba nėštumas po natūralaus apvaisinimo būtent dėl tų bakterijų ir gydymas galėtų būti tiek tas pats mikrobiomo taisymas antibiotikais, pre ir probiotikais ar net imunomoduliatoriais (imunomoduliacijos pavyzdys žinomas visiems, tai kai privalgai visokių šokoladų ar varškės sūrelių ir paūmėja jaunatviniai spuogai, tai kažkas gal valgo kažką dėl ko niekaip nepastoja), tiek išskyrimas ar nėra taip, kad kai kurie embrionai yra jautresni vienoms ar kitoms bakterijoms. Galbūt tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kurios moterys stebuklingai pagyja nuo nežinomų priežasčių nevaisingumo po tyrimų, kurių metu lendama į gimdos ertmę (taip sujaukiama bakterijų sudėtis), po sunkių gretutinių infekcijų, arba pakeitusios gyvenamąją vietą (visos mūsų kūno bakterijos yra jautrios tam, kur gyvenam).

Natūraliai gyvenančių bakterijų radimas taip pat gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl po IVF'o ar, kad ir natūralaus pastojimo, bet prieš jį buvusių intervencijų į gimdą, yra linkę gimti mažesnio svorio vaikai - jeigu būtų rasta, jog tuo metu yra šiek tiek pakeičiama natūrali gimdos mikroflora, o ji galbūt yra net būtina pastojimui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi, tai šitą būtų galima apeiti. Paprastai augimo atsilikimas būna netikras - nes ne taip paskaičiuotas pastojimo laikas, ir yra nebaisus, nebent kažkas sugalvoja vaiką traukti laukant pagal nėštumo laiką ant popieriaus, arba pradeda vystytis vėlyvose nėštumo stadijose jau dėl placentinės kraujotakos, kas jau baisiau. Bet yra formų, kai jis vyksta nuo pat pradžių ir tuomet bėdos auga kaip nuo kalno paleista sniego gniūžtė - tokiu atveju, jei tuos atvejus lemtų tos bakterijos, ir jas būtų galima "pataisyti" dar prieš pastojimą, tai reikštų ne tik geresnį vaisingumą, bet ir apsigimimų ir įgimtų hipotrofijų dažnių mažėjimą ateityje medicinos dėka.

Tai va, koks šaunus tyrimas prie rytinės kavos :v

http://www.ajog.org/article/S0002-9378(16)30782-7/pdf

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Kodėl vonioje susiraukšlėja pirštai

"Labas ENORCA,  kodėl vonioje pirštai susiraukšlėja? Mano mama sako, kad oda išbrinksta vandenyje, nes per ilgai sėdžiu. Ar tai jai nekenkia (odai, ne mano mamai)? Anonimas 11m"

Iš tiesų - daug žmonių pastebi, jog sėdint vonioje pirštų galiukai (tiek ranktų, tiek kojų) susiraukšlėja. Viena iš hipotezių kodėl taip nutinka yra jog vanduo skverbiasi į raginį odos sluoksnį, jis suminkštėja ir pradeda raukšlėtis. Netgi kai kurios vaikiškos enciklopedijos pateikia būtent tokį paaiškinimą, pamenu pati esu skaičiusi.

Tačiau kai kuriems žmonėms pirštai susiraukšlėja net jei jie vaikšto po lietumi su skėčiu ar skuta bulves, o kitiems nesiraukšlėja netgi jei jie valandą guli šiltoje vonioje ir skaito knygą. Tretiems pirštai ima ir susiraukšlėja nei iš šio, nei iš to ir jie yra priversti slėpti rankas kišenėse. Kodėl taip nutinka?


Jeigu apžiūrėtumėte savo susiraukšlėjusius pirštus, pamatytumėte, kad raukšlelės nesimėto bet kaip - jos nepersidengdamos sudaro specifinį raštą, kuris kartojasi sudarydamos griovėlius einančius  link delno nuo piršto galiuko.
Tokiais gruoblėtais pirštais žymiai lengviau suimti daiktus vandenyje. Pavyzdžiui - vonioje žaidžiantiems vaikams pirštai taip susiraukšlėja daug dažniau, nei nežaidžiantiems, o suaugusiems jie susiraukšlėja tik į gulėjimo vonioje pabaigą, nepriklausomai nuo to ar jie sėdi vonioje 10 ar 40 minučių, bet tiesiog prieš išlipimą nusprendžia nusimuiliuoti, išsiplauti galvą - taigi taip lengviau suimti šampūno buteliuką ir muilą.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad taip pirštai susiraukšlėja tik jei esate sunerimęs ar stresinėje situacijoje - jie aiškina, jog įkritę į vandenį mūsų protėviai taip rodydavo savo gentainiams, jog nors jie ir neskęsta ar nešąla, bet jeims reikia šiokios tokios pagalbos išlipti iš vandens. Tiesiama ranka su raukšlėtais pirštais atrodydavo  itin gailiai. 

Tai ne kas kita, kaip paprastas odos refleksas. Lygiai taip pat, kaip odos plaukeliai gali pasišiaušti ne tik išėjus į šaltą orą, taip ir pirštai susiraukšlėti gali ne tik vandenyje.

Žmonėms, kurie yra patyrę sunkius rankos nervų sužalojimus vonioje sveikos rankos pirštai raukšlėjasi, o nesveikos - ne, nes toje rankoje yra nutrūkusios nervų skaidulėlės atsakingos už šį refleksą. Ir nors trauma gali būti ir net ne delne, o kur nors ties aklūne ar dar aukščiau, bet, jei nervas nutrauktas, tai ir signalo pirštams susiraukšlėti neateina, mirkyk kiek nori.

Taigi, brangus anonime, tavo pirštams tai tikrai nekenkia, bet mamą gal ir nervuoja, jei ji tokiais būdais bando tavo iškrapšyti iš vonios :)

PS - teorija, jog taip nutinka dėl odos raginio sluoksnio vandens "prisiriurbimo" nėra visiškai klaidinga, nes dalis vandens tikrai į jį patenka. Vis dėl to tam, kad dėl jo odos pirštai taip susibanguotų, pirštus vandenyje reikėtų laikyti taip ilgai, jog vėliau juos ištraukus iš vandens minėtas raginis sluoksnis tiesiog nusiluptų - žmonės todėl ir mirko pėdas vandenyje, kad vėliau lengvai nuluptų/nugręmžtų storą išbrinkusį raginį sluoksnį ir vėl džiaugtųsi rausvomis švelniomis kojytėmis :) Niekas gi neteigia, kad po vonios pirštai dar ir lupasi, tiesa?