Kodėl vonioje susiraukšlėja pirštai

"Labas ENORCA,  kodėl vonioje pirštai susiraukšlėja? Mano mama sako, kad oda išbrinksta vandenyje, nes per ilgai sėdžiu. Ar tai jai nekenkia (odai, ne mano mamai)? Anonimas 11m"

Iš tiesų - daug žmonių pastebi, jog sėdint vonioje pirštų galiukai (tiek ranktų, tiek kojų) susiraukšlėja. Viena iš hipotezių kodėl taip nutinka yra jog vanduo skverbiasi į raginį odos sluoksnį, jis suminkštėja ir pradeda raukšlėtis. Netgi kai kurios vaikiškos enciklopedijos pateikia būtent tokį paaiškinimą, pamenu pati esu skaičiusi.

Tačiau kai kuriems žmonėms pirštai susiraukšlėja net jei jie vaikšto po lietumi su skėčiu ar skuta bulves, o kitiems nesiraukšlėja netgi jei jie valandą guli šiltoje vonioje ir skaito knygą. Tretiems pirštai ima ir susiraukšlėja nei iš šio, nei iš to ir jie yra priversti slėpti rankas kišenėse. Kodėl taip nutinka?

Jeigu apžiūrėtumėte savo susiraukšlėjusius pirštus, pamatytumėte, kad raukšlelės nesimėto bet kaip - jos nepersidengdamos sudaro specifinį raštą, kuris kartojasi sudarydamos griovėlius einančius  link delno nuo piršto galiuko.

Tokiais gruoblėtais pirštais žymiai lengviau suimti daiktus vandenyje. Pavyzdžiui - vonioje žaidžiantiems vaikams pirštai taip susiraukšlėja daug dažniau, nei nežaidžiantiems, o suaugusiems jie susiraukšlėja tik į gulėjimo vonioje pabaigą, nepriklausomai nuo to ar jie sėdi vonioje 10 ar 40 minučių, bet tiesiog prieš išlipimą nusprendžia nusimuiliuoti, išsiplauti galvą - taigi taip lengviau suimti šampūno buteliuką ir muilą.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad taip pirštai susiraukšlėja tik jei esate sunerimęs ar stresinėje situacijoje - jie aiškina, jog įkritę į vandenį mūsų protėviai taip rodydavo savo gentainiams, jog nors jie ir neskęsta ar nešąla, bet jeims reikia šiokios tokios pagalbos išlipti iš vandens. Tiesiama ranka su raukšlėtais pirštais atrodydavo  itin gailiai. 

Tai ne kas kita, kaip paprastas odos refleksas. Lygiai taip pat, kaip odos plaukeliai gali pasišiaušti ne tik išėjus į šaltą orą, taip ir pirštai susiraukšlėti gali ne tik vandenyje.

Žmonėms, kurie yra patyrę sunkius rankos nervų sužalojimus vonioje sveikos rankos pirštai raukšlėjasi, o nesveikos - ne, nes toje rankoje yra nutrūkusios nervų skaidulėlės atsakingos už šį refleksą. Ir nors trauma gali būti ir net ne delne, o kur nors ties aklūne ar dar aukščiau, bet, jei nervas nutrauktas, tai ir signalo pirštams susiraukšlėti neateina, mirkyk kiek nori.

Taigi, brangus anonime, tavo pirštams tai tikrai nekenkia, bet mamą gal ir nervuoja, jei ji tokiais būdais bando tavo iškrapšyti iš vonios :)

PS - teorija, jog taip nutinka dėl odos raginio sluoksnio vandens "prisiriurbimo" nėra visiškai klaidinga, nes dalis vandens tikrai į jį patenka. Vis dėl to tam, kad dėl jo odos pirštai taip susibanguotų, pirštus vandenyje reikėtų laikyti taip ilgai, jog vėliau juos ištraukus iš vandens minėtas raginis sluoksnis tiesiog nusiluptų - žmonės todėl ir mirko pėdas vandenyje, kad vėliau lengvai nuluptų/nugręmžtų storą išbrinkusį raginį sluoksnį ir vėl džiaugtųsi rausvomis švelniomis kojytėmis :) Niekas gi neteigia, kad po vonios pirštai dar ir lupasi, tiesa?

Pradėjau vartoti odos emolientą

Šio mėnesio pradžioje pradėjus studijuoti dermatologiją (mokslą apie odos ligas ir sutrikimus) ir kone prie kiekvienos ligos gydymo ar profilaktikos būdavo nurodomi emolientai - tam tikri odos drėkinimui, o tuo pačiu ir jos barjerinei (nuo infekcijų apsaugančiai funkcijai) skirti kremai ir tepalai.

Toeriškai turint sveiką odą ir gyvenant idealiomis aplinkos sąlygomis jokio emoliento nereikėtų. Tačiau idealiose sąlygose visi žmonės galėtų vaikščioti nuogi be baimės nudegti, nušalti, išdžiūti ar sudrėkti, apsipleiskanoti ir taip toliau ir panašiai...

Taigi nusprendžiau ir aš išmėginti emolientą, juk praktiškai ir šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti sausos odos ar "sausų odų" rizikos grupėje esančiam pacientui pamėginti jį naudoti, bet kaip galima rekomenduoti profilaktinę priemonę jos pačiam neišbandžius? Būtų kažkas panašaus į raginimą skiepytis pačiam nepasiskiepyjus, drausti rūkyti pačiam rūkant, ar kalbėti apie abortų ir kontracepcijos draudimus neįsivaikinus ar net nepagimdžius nė vieno vaiko :)

Iš pradžių emoliento užsukau į vaistinę, bet ten dauguma buvo brangūs, o taip pat turėjo man visiškai "nereikalingų" medžiagų - papildomų riebiųjų rūgščių, vitaminų odai, antioksidantų, kai kurie buvo su antiseptinėmis priemonėmis, vienu žodžiu, kaip ir dera vaistinėje, jie daugiau buvo skirti jau realiai su odos problemomis susiduriančiais žmonėms, o ne tokiems, kaip aš "kas bus, jei aš...?".

Tuomet užsukau į kosmetikos parduotuvę ir ten radau man patikusį emolientą su konservantais ir kvapikliais :D (tikriausiai ir su dažikliais, nes anas yra keistai gelsvos spalvos). 

Kitas, ir Lietuvoje gana populiarus variantas, yra gamintis emolientą namuose, mat taip būna žymiai pigiau, bet tai gana "teplus" procesas, o aš tinginė su ilgąją y.

Tepiausi kaip nurodyta instrukcijoje - po kiekvieno maudymosi nepraėjus 3 minutėms padengdavau visą kūną, išskyrus galvą.

Pastebėti pliusai:

• Maudantis vakare po jo vartojimo yra lengviau užmigti, nes nebėra odos "tempimo" pojūčio. Bet jo ir šiaip nesijaučia, kol jis nedingsta. Kažkas panašaus į dantų akmenis, kai pajunti, kad jų turėjai tik po to, kai juos pašalina ir supranti, kad nebėra to keisto pojūčio dantenose, dėl kurio su ilgesiu žiūrėdavai į kuo mandresnius dantų šepetėlius...
• Sumažėjo blauzdų pleiskanojimas. Tiksliau visai išnyko, tai visai malonu.
• Praktiškai išnyko po kojų skutimosi kamuodavęs blauzdų ir šlaunų bėrimas mažais pūlinėliais (folikulitų skaičius). (Tokio efekto tikėjausi pirkdama skutimosi putas, bet jos niekada juo nepasižymėjo).

Minusai:

• Kaip tingisi tą emolientą teptis.... x_x
• Nors brangesniuose emolientuose būna gryni sintetiniai hidrofobiniai naftos produktai ir panašūs bakterijoms neskanūs dalykėliai, bet mano pasirinktame pigiasniame variante buvo kakavos sviestas, todėl jis kvepia šokoladu... ir siaubingai skatina apetitą. Ir nors jame yra privaryta gausybė konservantų, bet tai neapsaugo nuo ant mano odos natūraliai gyvenančių mikrobiukų, kurie jį skaniai vartoja ir ilgiau nesiprausus atsiranda saulėje pagulėjusio šokolado kvapas :D
• Visuomet išlieka klausimas "ar man to tikrai reikia"? :)

Tai va tiek va šiandien :) Ketinu pamėginti ir toliau jį vartoti (tik išmėginti ir kitas firmas), tai gal vėliau apaugsiu kokiom karpom ar man nusilups visa oda ir tada jūs visi turėsit labai liūdėti... arba bent jau apsimesti >:0

Adermatoglifija - reta įdomybė

Sakoma, kad visi žmonės turi unikalius pirštų atspaudus.
Žinoma yra žmonių, kurių pirštų atspaudai daugiau ar mažiau sutampa su kitų žmonių.

Bet yra ir tokių, kurių pirštuose nėra iškilių odos linijų, kurios paliktų šiuos atspaudus.

Paveldima pigmentinė dermatopatija ar Naegeli sindromas yra ligų pavyzdžiai, kuriomis sergantys asmenys nepalieka pirštų atspaudų. Taip yra todėl, kad jų organizme yra sutrikusi vieno iš odą formuojančių baltymų gamybą ir jų organizmas tiesiog nesugeba šių linijų "užauginti".

(a iliustracija - kairėje pusėje žmogaus sergančio Naegeli sindromu pirštai, dešinėje - sveiko žmogaus. 

b iliustracija - jų pirštų atspaudų palyginimas. 

Šaltinis - Journal of Investigative Dermatology (nuoroda veda į straipsnį))

Be ligų yra ir taip vadinamoji adermatoglifija (adermatoglyphia), kurią vargu ar būtų galima pavadinti tikra liga. Šios būklės asmenims yra mutavęs SMARCAD1 genas, dėl to jie neturi pirštų atspaudų ir turi šiek tiek mažiau prakaito liaukų, bet nei vienas, nei kitas dalykas jų sveikatos būklės pastebimai nepaveikia, kadangi jų organizmas ne tai, kad negali užauginti šių mažyčių odos iškilumų, bet tiesiog jų neaugina :)

Daugiau galite pasiskaityti:
Mutated DNA Causes No-Fingerprint disease (žurnalistinė žinutė)
A Mutation in a Skin-Specific Isoform of SMARCAD1 Causes Autosomal-Dominant Adermatoglyphia  (mokslinis straipsnis)

Kaziuko mugė 2011

Šiandien su antra puse aplankėme Vilniaus Kaziuko mugę. Kol viską apėjome sugaišome kone keturias valandas! Šių metų mugė itin didelė ir joje nematytų neregėtų dalykų žymiai gausiau, nei pernykštėje :)
Visi sako, kad šiemet taip pat daugiau įvairių "maistukinių", bet nepasakyčiau to. Galbūt dėl to, kad į mugę išėjome pavalgę ir įsidėję savos arbatos termosiuką ;D

Mugėje įsigijome šį nuostabų Saulės Stacevičiūtės darbelį, kuris papuoš "inkilo" sieną:

Mano antra pusė nusprendė pradėti rašyti dienoraštį ir ta proga įsigijo tam... hmm... aaaa.... tuščią knygą? Kaip tokie daiktai lietuviškai vadinasi? Būtų angliškai, tai būtų "log", nu "journal" iš bėdos, a kaip mūsiškai? :)

Taip pat dvi puikias ir labai įdomias seges - jos pagamintos naudojant tikrus augalėlius, kurie buvo mirkyti įvairių metalų druskų tirpaluose, o po to nudažyti. Pardavėjos aiškino, kad jų gamyboje naudojamas ir nikelis, ir chromas, ir varis, ir kas ten dar tik ne, tai gal ir gerai, kad nudažyta :) Be galo šauniai atrodo, buvo galima rinktis iš pačių įvairiausių augalų ir žiedelių:

O kaip gi Kaziuko mugė be baronkų šakočio gabalų cukraus glajuje :D

Ir jeigu jums juokingas šis mano (beje, visiškai atsitiktinai susidėliojęs) šių skanėstų išdėstymas, tai jūs nematėte pačio juokingiausio mugės "perliuko":

Kam skirtas šitas meduolis? :D A? A.