Valandinis paveikslas

(Paspaudus pasididina)

Pūvantys kaktusai. Vienas žydi. Guašas, A3 popieriaus lapas, 1 valanda darbo.

Gal ir nebloga mintis nebeišmetinėti tokių darbų ... vietos gi turiu.

ಠ3ಠ

Apie ką žiedų valdovas nepagalvojo....

Žaidžiau žaidimus "veidaknygėje" ir šoninėje reklamų juostoje pamačiau įdomų dalyką - 4 kartus tvirtesnių už titaną vestuvinių žiedų reklamą (įrašo pavadinimas neturi bendro su jokia galimai egzistuojančia žiedų parduotuve ar gamintoju).

Ir tada pagalvojau "This can't be good".

Šiaip žiedas ant rankos yra ganėtinai pavojingas dalykas. Ne toks, kaip tvirtos grandinėlės, kuriomis, paslydus ir joms už ko nors užsikabinus, galima pasismaugti buitiniu keliu (kartais jose specialiai yra paliekama 1-2 trapios jungtys), bet vistiek gana bjauraus.

Po II Pasaulinio karo buvo pastebėtas gana įdomus traumatologinis reiškinys, angliškai vadinamas "degloving" - verčiant pažodžiui "pirštinės numovimu". Kadangi tuo metu kaip tik labai trūko lengvųjų automobilių ir autobusų, tai žmonės buvo pradėti vežioti atidengtuose sunkvežemiuose. Sunkvežemiui sustojus ne visi juo keliaujantys turėdavo kantrybės laukti kol bus iškelti iš sunkvežemio arba bus atremta lenta nulipti. Todėl kai kurie nekantruoliai (ir nekantruolės) tiesiog iššokdavo iš sunkvežemio prisilaikydami viena ranka (tikiuosi įsivaizduojate apie kokį iššokimą kalbu, tokį labai mėgsta rodyti filmuose), tačiau kai kuriems nepasisekdavo - mūvimas žiedas ar žiedai užsikabindavo už sienelės, o kadangi didžioji kūno dalis jau būdavo "už borto" ir ją dar traukdavo žemės trauka, tai dėl jėgos nuo piršto minkštieji audiniai tiesiog "nusimaudavo" arba nutrūkdavo visas pirštas ties žiedu.

Be abejonės tokios traumos egzistavo jau nuo tada, kai žmogus išrado žiedą (ką jau bekalbėti apie įvairių auskarų išplėšimus etc), o ir išliko iki šių dienų - ypač dažnai pasitaiko uždarinėjant automobilio dureles, prispaudus rankas tarp durų, sportuojant, keliant sunkius daiktus, kuriuos staiga paleidus, jie būna užsikabinę už žiedo ir panašiai. Degloving'u taip pat vadinamos ir kai kurios kitos traumos, kai nuo kietesnių kūno dalių nutraukiami minkštieji audiniai - pvz.: oda su po ja esančių audinių dalimi gali būti nutraukta ir nuo rankų ar kojų įvairių gamybinių nelaimių metu, Lietuvoje buvo atvejis, kai vienam ūkininkui ūkio mašina pasičiupo kelnes ir jas užsukusi ir sutraukusi taip pat numovė odą nuo penio (visa laimė, kad dėl didelio šios kūno vietos odos paslankumo tas įvyko pakankamai sėkmingai, kad vėliau būtų galima persodinti iš to paties ūkininko kamieninių odos ląstelių išaugintą odos transplantatą (tik nebepamenu kokioje šalyje jį augino, berods Šveicarijoje)).

 Keletas nuotraukų, kurių nesiūlau žiūrėti tiems, kurie jau nujaučiate, kad jos jums nepatiks (norintys pamatyti paspauskite ant nuorodos):

[1 nuotrauka] - nepilnas degloving'as vyrui, kuris ranka gaudė futbolo kamuolį. kamuolys užsikabino už žiedo, bet skrisdamas su didele jėga ir drauge traukdamas žiedą atplėšė ir dalį odos.

[2 nuotrauka] - šiuo atveju pasisekė ne taip - buvo nutraukti ne tik minkštieji piršto audiniai, bet ir galinis piršto narelis. Nuotraukoje taip pat matomas ir žiedas kaltininkas.

Žinoma visuomet atrodo, kad niekada nužkliūsite už nieko, dėl ko taip atsitiktų.

Bet su tokiais, itin tvirtais žiedais yra dar kitas pavojus - tai rankų tinimas (arba viso kūno, kas nulema ir rankų sutinimą). Pirštai sutinti gali dėl daugybės priežasčių - pradedant kokio tai vabaliuko įkandimu, baigiant gripu, kuris komplikavosi inkstų pažeidimu ir per naktį ėmėti tinti. 

Mūvint bet kokį žiedą ir pirštui tinstant užspaudžiamos piršto kraujagyslės - tai gali lemti, kad piršto galas iš pradžių pradeda balti (tuomet reikia skubiai nuimti žiedą), tuomet pradeda melsti (jei dar žiedo nuimti nepavyko reikia skubėti pas medikus (gaisrininkai taip pat moka nuimti žiedus), nes pradėjęs juoduoti pirštas reiškia, kad audiniai jau miršta - galite netekti piršto, o, kas dar blogiau, gali įsimesti infekcija, kuri yra pavojinga visai jūsų sveikatai.

Su pigiais bižuteriniais žiedeliais bėdų nebūna - taip nutikus namie žmonės dažniausiai juos prakerpa netgi patys turimomis replytėmis arba pjūkleliais. Sidabras ir auksas taip pat esti gana minkšti metalai, jei jų nepavyksta nuimti namų sąlygomis, tuomet juos nuima traumatologai arba gaisrininkai.

(taip atrodo specialus įrankis žiedų nuimimui "in action".)

Nuimti titano ir platinos žiedams dažnai prireikia daugiau laiko ir geresnių pjūklelių, daugiau nei vieno pjūvio (dažniausiai daromi du), tačiau jie irgi nuimami, net jei tai užtrunka valandą dvi, lyginant su keliolika sekundžių ar keliomis įprasto žiedo nuiimimo minutėmis.

Tačiau kokių tik lydinių žmonės neprigalvoja! Pvz.: volframo karbido žiedui nuimti reikalingos deimantinės žirklės. Teoriškai jį taip pat turėtų būti įmanoma nuimti ir palenga spaudžiant žiedą specialiomis replytėmis (beje, paruodamomis ir ūkinių prekių parduotuvėse). Taigi nenuimamųmų žiedų būti neturėtų, kaip nėra ir nesunaikinamų dalykų šiame Pasaulyje. Ir nors baisiomis istorijomis apie pirštų amputaciją vien tik tam, kad būtų nuimtas žiedas ir vėliau galbūt vėl prisiūtas pirštas žmones gąsdina greičiausiai tik juvelyrai, kad pirktumėte brangesnius auksinius žiedus, bet, niekada nežinote ar tikrai po ranka turėsite tinkamą ar pakankamai įrankį žiedui nuimti, o jei turėsite ar sugebėsite, ir, kas svarbiausia, ar ten, kur pakliūsite pagalbos kažkam nešaus tokia "geniali" mintis, kad vietoj to, kad dvi valandas brūžintų jūsų žiedą, tiesiog "nepermestų" jūsų chirurgui :/

Apskirtai tai aš norėjau pasimaivyti piešiniu, kurį ką tik nupiešiau, bet ta facebook'o reklama privertė mane užsigalvoti:

Pasičiupk naują požiūro kampą.

Nežinau kas šios animacijos autorius, bet ji mane "kabliuoja".

Berninis buvo vos 23 metų amžiaus, kai pabaigė savo skulptūrą "Plutonas ir Proserpina". Sunku patikėti, kad tai - marmurinės skulptūros fragmentas, o ne gyvų žmonių nuotrauka.

Norėčiau tokio žiedelio.

Kaziuko mugė 2011

Šiandien su antra puse aplankėme Vilniaus Kaziuko mugę. Kol viską apėjome sugaišome kone keturias valandas! Šių metų mugė itin didelė ir joje nematytų neregėtų dalykų žymiai gausiau, nei pernykštėje :)
Visi sako, kad šiemet taip pat daugiau įvairių "maistukinių", bet nepasakyčiau to. Galbūt dėl to, kad į mugę išėjome pavalgę ir įsidėję savos arbatos termosiuką ;D

Mugėje įsigijome šį nuostabų Saulės Stacevičiūtės darbelį, kuris papuoš "inkilo" sieną:

Mano antra pusė nusprendė pradėti rašyti dienoraštį ir ta proga įsigijo tam... hmm... aaaa.... tuščią knygą? Kaip tokie daiktai lietuviškai vadinasi? Būtų angliškai, tai būtų "log", nu "journal" iš bėdos, a kaip mūsiškai? :)

Taip pat dvi puikias ir labai įdomias seges - jos pagamintos naudojant tikrus augalėlius, kurie buvo mirkyti įvairių metalų druskų tirpaluose, o po to nudažyti. Pardavėjos aiškino, kad jų gamyboje naudojamas ir nikelis, ir chromas, ir varis, ir kas ten dar tik ne, tai gal ir gerai, kad nudažyta :) Be galo šauniai atrodo, buvo galima rinktis iš pačių įvairiausių augalų ir žiedelių:

O kaip gi Kaziuko mugė be baronkų šakočio gabalų cukraus glajuje :D

Ir jeigu jums juokingas šis mano (beje, visiškai atsitiktinai susidėliojęs) šių skanėstų išdėstymas, tai jūs nematėte pačio juokingiausio mugės "perliuko":

Kam skirtas šitas meduolis? :D A? A.