MURRR ir AU

Vakar buvome MURR CAFE, esančioje Vilniuje, Pylimo 38 (čia maždaug ta vieta, kur anksčiau buvo "Rikis". Dabar "Rikis" yra Šv. Stepono 5 pasažo rūsyje. Jame už simbolinį vieno lito mokestį galima pažaisti stalo žaidimų. O už dyką galima pasivaikščioti po tą nuostabų pasažą ir tiesiog difuzijos būdu į save gerti statybų bumo niūriuosius pėdsakus.)

Tai, va, kavinėje buvo labai smagu :D Ten šiuo metu yra 4 katinukai. Nusiperki ką užkąsti irba užgerti, nusiplauni rankas ir sėdi. Katiniukai arba ateina pas tave, arba žiūri į tave. Arba nekreipia dėmesio. Bo katinukai.

(net arbata su katiniukais)

(Lapinas žiūri atvirukus su katinais. Dar ten buvo knygutė skirta patikrinti katės intelektą. Mes atlikom tą testo dalį, kurioje nereikia turėti pačios katės šalia, o tik vertinti tam tikro elgesio pasikartojimą ar buvimą. Tai mūsų katinas Tapkius protiniais gebėjimais nesusipindėjo.)

(Miega)

(O štai ši katė miegojo iš pradžių ant palangės, bet po to persikaraustė miegoti man prie kojos)

Dar ten nusipirkau užrašų knygelę su Padlyzų* katiniuku. Šiaip tai aš tų padlyzų nelabai suprantu - kai kuriuos katinus pagauna tik ta mano sąmonės dalis, kuri greitai gali pasiekti 1997 metus. Kita vertus dauguma pažįstamų, kuriems patinka šitie katinai tai ir gyvena tuose metuose vis dar, nors kai kurie net dar gimę nebuvo.
Lulz, jaučiuosi šitiems katinams per jauna, ir tuo pat esu jau per sena. Turbo hipsteriškas daiktas.
Bet blanknociko kokybė tai gera. Priekaištų nėra.

Nusipiešiau katiniukus, kad atsiminčiau jų vardus:

Kavinės darbuotoja sakė, kad visos katės yra priglaustos. Viso planuoja turėti šešias, nes tiek leido veterinarijos tarnyba.

O aš šią savaitę keverzojau šunis vilkolakius - tapiau dovaną draugo gimtadieniui. Draugui vilkolakiai patinka taip pat, kaip kad man drakonai.

(Taip atrodė pradinė darbo idėja. Bet tada nusipirkau drobę ir ją sukiodama, vis perstydama tai gulsčiai, tai stačiai, supratau, kad šita idėja man nebepatinka)

(Piešiant pieštuku ant drobės labai valgosi pieštukas. Kol nusipiešiau visus kontūrus suzulinau du pigius pieštukus. Užrašas "Muštynės" uždėtas, kad būtų aiškiau, kas čia vyskta. Nors kodėl jį uždėjau tai ir pati gerai nesuprantu xD)

(Versija tik pieštuku)

(Pirmas dažų sluoksnis)

(Baigtas. Realybėje atrodo daug geriau ir daug baisiau tuo pat metu. Kadangi čia dovana, tai su šitu darbu nebus nei atvirukų, nei ko nors panašaus ;p)

Toliau mėginsiu tapyti kitų draugų katiną, kad išmokčiau tapyti kailį. 

* Yra tokia fanų versija, kad čia tiesiog Pusheen klonas. Jei ir klonas, tai nežinau ką čia klonuoti - idėja sena kaip pasaulis xD Bet Pusheen man labiau patinka vien tuom, kad Pusheen yra daug optimistiškesnis ir mažiau pašaipus, nei Padalyzos, ypač kai katiniukai yra situacijose kylančiose iš vienišumo ar skurdo.

Klaipėda - 46 diena - katiniukas

Truputį vėluoju su įrašu, bet geriau vėliau, nei niekada.
O ir šiaip su blogu niekur neskubu.

Užtat skubu su savo baigiamuoju darbu, kuris vakar... nuplaukė. Netiesiogine to žodžio prasme (nors Klaipėdoje įkristi į Danę ir bent jau pašliaužti dugnu visai nesunku), bet tiesiog negavau vieno leidimo raštiškai, kuris man buvo anksčiau duotas žodžiu :D <- čia panikos šypsena.

Buvo ir ašarėlių. Juokinga, nes apsižliumbusi* prasilenkiau su laaaaaaaaaaaaaaabai nuliūdusia  rezidente, o šitoje ligoninėje tai būna, kad net ir chirurgai stovi pastiklėjusiomis akimis, žvelgia į niūrų tolį (dažniausiai žalsvus kaitrinius lauko žibintus nakties rūke) ir apsimeta, kad tikrai tikrai neverkia. Čia tik į akį kažkas įkrito. Gal ir įkrenta, Klaipėda labai dėkingas miestas visokiems gleivinių grybams...

Tai dabar viską darysiu nuo nulio ir tikriausiai dirbsiu visai kita kryptimi. O tai man smagu. Viena kita šiandien sutikta internė tai visai nesupranto kodėl aš taip skubu, gi dar baisiai daug laiko.

Tas laikas turi bjaurią savybę - įsibegėjimą. Artėjant darbo pateikimo terminui jis šmikiškai išsikreipia ir pradeda sakyti "be-be-be nepagausi :P"

Vieno iš praeitų įrašų piešinėlį laimėjo anonimas, kurio emailas "primaverai". Su kitais dalyvavusiais irgi susieksiu ir nusiųsiu paguodos prizelius - atvirlaiškius.

(užšoka nuo žemės ant šaldytuvo viršaus, užsilipa ant mikrobanginės ir spokso per langą. Nes nuo palangės spoksoti ne lygis)

Dar šiandien vežėm Mass der Dinge katinėlį pas veterinarą, bo jis pasidarė kažkoks keistas ir atsirado  traukuliai. Vienas veterinaras pasakė, kad čia mes jaunos medikiukės perdėtai prisigalvoja, bet visgi nukreipė pas kitą, o nuvažiavus pas tą paaiškėjo, kad katinui sunki hipoglikemija (katinas serga diabetu, jam reikia kasdien porą kartų leisti insuliną).

Tai gavo katinas gliukozės tirpalo į veną ir iš karto atkuto, pradėjo dairytis ir piktintis siaubingu jo kataniškos laisvės suvaržymu. Ryt tyrimai tęsis, bet kol kas anas šmirinėja sau laimingas ir uodegą papūtęs.

* Nu gal perdėdu kažkiek, bet tarkime čia kūrybinis pagražinimas. Užjauskite mane. GREITAI JAUSKIT!

Nesėkmingas bandymas priglausti katytę

Vakar su vyru išėjom pasivaikščioti jau sutemus ir tik žiūr - seka mus kokia tai trispalvė smulki katytė. 

Paėmėm ir nusprendėm parsinešti namo. Tokia graži, tvarkinga buvo. Tik labai pavargusi ir sušalusi.

Namie uždarėm savo katiną į kambarį, o parsineštai kicai davėm kačių ėdalo. Kadangi vien pamačiusi dar neatidarytą pakelį jau ėmė atkusti, tai galutinai įsitikinome, kad ana naminė.

Bet va, mūsiškis, panaudodamas visą savo gudrumą ir jėgą, kad ir kiek ten to vieno ir kito tetuti, atsidarė kambario duris, pribėgo prie jos ir ėmė taip keistai miaukti... ne šnypšti ar pulti.

Neįrašėm, bet palyginus su šiuo youtūbinių kačių montažu mūsiškis vakarykštis koncertas kelis kartus "įspūdingesnis":

Vėl atidarius buto duris naujoji katytė pasitraukė į laiptinę. 

Dar kelias valandas bandėme praverinėti duris, tikėdamiesi, kad gal katės kažkaip susigyvens. Rasta kica visą laiką gulėjo ant kalimėlio prie durų, bet kiekvieną kartą ją pamatęs mūsų katinas vis kartodavo tą patį "eik iš čia". Ir kiekvieną kartą naujoji katytė vis labiau spaudėsi prie žemės ir vis tyliau atsakydavo labai tyliu "miau" nudelbusi akis.

Nelabai sumąstėme ką daryti. 

Galvojome, gal šiandien ryte vėl pabandyti. Juk per naktį katytei rakinamoje laiptinėje nieko nebūtų nutikę. Blogiausiu atveju būtume atsiprašę kaimynų ir ją tokią, nei tai naminę, nei tai laukinę ten ir šėrę,  tvarkę ką ji priteršus. Na ir ieškoję jos senų ar naujų šeimininkų.

Bet katytę dar naktį kaimynai išleido laukan. Nemanau, kad išmetė, manau pati išėjo. Dabar jau ji bala žino kur.

(katinas iš internetų)

Truputį apmaudu.

Pirmiausia, kad mūsų katinas toks nedraugiškas... kai taip tai nei šnypšt, nei drėkst, tik murkia ir vartosi per dienas. Ir kad rasta katytė gali būti ne pasimetusi, o išmesta buvusių šeimininkų, nes iš išsipūtusių jos šonų buvo ganėtinai aišku, kad greitai be jos bus dar daugiau mažyčių miauksinčių rūpestėlių.

Bent jau pašėrėm.

O ką jūs darote, kai gyvūnas jus ima sekti?

Nuspalvink drakoniukus (2009)

Kadangi persikrausčiau gyventi į naują vietą, ir gyvenu be galo studentiškai (suprask be baldų :D ), tai neturiu stalo piešimui. Vis dėl to kuo nors rankas užimti norisi, prisispausdinau spalvotų knygelių lapų ir spalvinu juos vakarais lovoje. :) heh, bet va ir skanerio jiems (ar naujiems piešiniams nuskanuoti neturiu). Ryt pažadu įdėti nuorodą į man labai patikusią spalvinimo knygelę, bet šiandien noriu parodyti savo 2009 metais perpieštą mėgstamiausią vaikystės spalvinimo knygelę - Daliaus Regelskio sukurtus kačiukus paverčiau drakoniukais (paveikslėliai pasididina ant jų paspaudus):

Viršelis

 

Velykinis lauknešėlis :>

 

O nom nom nom.

 “Aš tave matau” :D

 “Mano kėdė >:0″

 Koks gražumas prieš akis: tau drakonas pasakys! :D

Ta papūga visai skaniai atrodo…

Mano perpieštas drakonas visai neatrodo susijaudinęs. Kas gi jį varys? ;D

 O NOM NOM NOM >:B

 Drakonas paprasčiausiai alergiškas.

 :} greičiau vasara ateitų :D

 Nu, mamaaaa....

 

Ar šaltakraujui, ar šiltakraujui - radiatorius geras draugas :D

 Su gardžiu prakaito prieskoniu...

 Ramios žuvys - riebios žuvys >:)

Va taip va.