Klaipėda - 46 diena - katiniukas

Truputį vėluoju su įrašu, bet geriau vėliau, nei niekada.
O ir šiaip su blogu niekur neskubu.

Užtat skubu su savo baigiamuoju darbu, kuris vakar... nuplaukė. Netiesiogine to žodžio prasme (nors Klaipėdoje įkristi į Danę ir bent jau pašliaužti dugnu visai nesunku), bet tiesiog negavau vieno leidimo raštiškai, kuris man buvo anksčiau duotas žodžiu :D <- čia panikos šypsena.

Buvo ir ašarėlių. Juokinga, nes apsižliumbusi* prasilenkiau su laaaaaaaaaaaaaaabai nuliūdusia  rezidente, o šitoje ligoninėje tai būna, kad net ir chirurgai stovi pastiklėjusiomis akimis, žvelgia į niūrų tolį (dažniausiai žalsvus kaitrinius lauko žibintus nakties rūke) ir apsimeta, kad tikrai tikrai neverkia. Čia tik į akį kažkas įkrito. Gal ir įkrenta, Klaipėda labai dėkingas miestas visokiems gleivinių grybams...

Tai dabar viską darysiu nuo nulio ir tikriausiai dirbsiu visai kita kryptimi. O tai man smagu. Viena kita šiandien sutikta internė tai visai nesupranto kodėl aš taip skubu, gi dar baisiai daug laiko.

Tas laikas turi bjaurią savybę - įsibegėjimą. Artėjant darbo pateikimo terminui jis šmikiškai išsikreipia ir pradeda sakyti "be-be-be nepagausi :P"

Vieno iš praeitų įrašų piešinėlį laimėjo anonimas, kurio emailas "primaverai". Su kitais dalyvavusiais irgi susieksiu ir nusiųsiu paguodos prizelius - atvirlaiškius.

(užšoka nuo žemės ant šaldytuvo viršaus, užsilipa ant mikrobanginės ir spokso per langą. Nes nuo palangės spoksoti ne lygis)

Dar šiandien vežėm Mass der Dinge katinėlį pas veterinarą, bo jis pasidarė kažkoks keistas ir atsirado  traukuliai. Vienas veterinaras pasakė, kad čia mes jaunos medikiukės perdėtai prisigalvoja, bet visgi nukreipė pas kitą, o nuvažiavus pas tą paaiškėjo, kad katinui sunki hipoglikemija (katinas serga diabetu, jam reikia kasdien porą kartų leisti insuliną).

Tai gavo katinas gliukozės tirpalo į veną ir iš karto atkuto, pradėjo dairytis ir piktintis siaubingu jo kataniškos laisvės suvaržymu. Ryt tyrimai tęsis, bet kol kas anas šmirinėja sau laimingas ir uodegą papūtęs.

* Nu gal perdėdu kažkiek, bet tarkime čia kūrybinis pagražinimas. Užjauskite mane. GREITAI JAUSKIT!

Nauja šauni cukrinė

Savaitgalį su antra puse užsukome į blusų turgų.
Šiaip tai aš anksčiau tų blusų turgų visiškai nemėgdavau, nes juos sudarydavo pagrinde kažkokių tai šiukšlių pardavėjai (jei sena, nereiškia, kad vertinga. Ir jei vertinga, nereiškia, kad brangu) ir perkarusios paauglės su savo meniškais rankdarbiais-saviraiška (vėlgi - jei saviraiška, tai nereiškia, kad originalu. Ir jei originalu, tai nereiškia, kad brangu).

O bet tačiau, va kaip tik pagaliau pamačiau, kokiu būdu ten yra perkami daiktai iš tikrųjų. Atpasakoju:

Pirkėja: Kiek už šitą vazą?
Pardavėjas: 80Lt Čia krištolas
Pirkėja: Mm... Duosiu 10Lt.
Pardavėjas: PONIA!
Pirkėja: Gerai, duosiu 15, jei pridėsite dar tą besiprausiantį kačiuką *rodo pirštu į statulėlę ir išsitraukia pinigus*
Pardavėjas: Jum supakuoti?

:D OMFG

Tai ir mudu po to pigiau grybo įsigyjome štai tokią naują mielą cukrinę, kuri kažkada tai gulėjo vienoje Mažosios Lietuvos vaistinėje (kitoje pusėje net yra užrašų dailia rašysena), o vėliau, griaunant seną vaistinės sandėliuką, statybininkų buvo išgelbėta (kaip ir kiti sandėliuko turtai), kad gal bo vertinga.

(Saccharum - cukrus :) Nuotraukoje matomas cukraus kiekis sudaro pusę kainos, kiek sumokėjome už indą. Pardavėjęs dar kažką mums norėjo iš indų už ją atiduoti (matyt baisiai un-popular daiktai), bet kad mum tik šito norėjosi :D Ot išlepę, ne?)

Dar vakar žaidėme pirmą kartą "Protų kovose". Buvo baisiai smagu, man be galo patiko, jog žaidimas vyksta visoje Lietuvoje vienu metu! Komandos absoliučią daugumą sudarė medicinos studentai (ir vien odontologė, kuri pyktelėjo, kai ir ją priskyriau medicinos sričiai (tipo odontologai jau ne medikai???)), bet, manau mes visai visai neblogai pasirodėme:

(Sufleruoju komandos pavadinimas tas toks geltonam fone iš S raidės.)

HEHE 

Tik viena bėda - komandoje norinčių žaisti daugiau, nei galinčių. Kaip visada xD

Žiurkė ir gaidys geria arbatą

gal sekančius spalvinsiu rankomis... ;)

Chalava, arba manų košė indiškai

Šiandien noriu su jumis pasidalinti gana gardaus dalyko, kuris puikiai tinka pusryčiams, vakarienei ar netikėtiems naktipiečiams, receptu. Tai - chalava.  Recepte visus kiekius norodau 4 porcijoms.

Reikės:

-) 1 pakelio sviesto;

-) 2 stiklinių manų kruopų;

-) 1 stiklinės cukraus;

-) 2 stiklinių pieno;

-) mėgstamų prieskonių (badjano žvigždutės ar poros gvazdikėlių etc.) ir/arba saujos riešutų ir razinų mišinio.

Gamybos eiga:

1) Pirmiausiai susirandame keptuvę, kurioje kepinsime manų kruopas ir puodą, kuriame virsime chalavą.

2) Į keptuvę įdedame pakelį sviesto ir jį lydome. Kai sviestas išsilydo, supilame 2 stiklines manų kruopų ("indiškuose" restoranuose sviestas dažnai pakeičiamas augaliniu aliejumi ar tepių riebalų mišiniu, kad būtų pigiau, bet nuo to nukenčia ir patiekalo skonis :( ).

3) Kol kepa manų kruopos (jos turi būti birios), į puodą supilame cukrų ir pradedame jį lyditi į karamelę.

4) Nepamiršdami karts nuo karto pamaišyti manų kruopų, kitame puode (žinoma kitu šaukštu), vis pamaišome besikameralizuojantį cukrų. Kai jis įgauną dailią rusvą spalvą į jį supilame pieną. Būkite atsargūs, jei pilate šaltą pieną. Karamelė sukietės, bet neišsigąskite - ji kaip mat vėl sušils, išsilydys ir susimaišys su pienu. ("indiškuose" restoranuose receptūra pagreitinama ir supaprastinama pieną tiesiog užverdant ir jį į supilant cukrų, bet dėl to chalava netenka savo malonaus karamelės skonio ir kvapo :( );

5) Kai karamelė ištirpsta, sudedame į pieną pasirinktus prieskonius ar riešutus (galima ir be jų, kas kaip mėgsta).

6) Galiausiai - viena ranka vis maišydami pieno ir karamleės mišinį, kita ranka į jį dedame po šaukštą kepintų manų kruopų - nesustojame maišyti, kad neatsirastų gumuliukų. Turi išeiti standi košė, jei išeina per kieta galima įpilti dar pieno, jei per skysta, tai irgi nesijaudinkite, šis patiekalas valgomas ir šaltas, o šaldamas jis kietėja.

Štai ir viskas :) Jūsų chalava paruošta! Esu jos ragavusi ir pačioje Indijoje, tai namie pasigamintos skonis niekuo nesiskiria nuo indiškosios (nebent tuo, kad ten iš jos vėliau dar visokių valgių pagamina, kaip kad mes, europiečiai, sugebame iš duonos ir giros pasigaminti, ir dar kartą ją su česnaku pasikepti). 

Patiekalas pasigamina maždaug per 15 minučių, indai po jo irgi nesunkiai atsiplauna (jei kas prisvilo ar "pritraukė", tiesiog užpilkite vandeniu ir palaikykite porą valandų).

Dalį pieno galima pakeisti vandeniu, kad patiekalas nebūtų toks riebus. Taip pat galima dėti ir mažiau ar daugiau cukraus. Į pieną galima įpilti apelsinų sulčių ir/ar įtarkuoti apelsino žievelės. Duokite valią savo fantazijai :)

Saldu, riebu ir kaloringa :D 

Nuotraukos nebus, nes įrašą sugalvojau tik po, kai jau viską suvalgiau :'( Kaip tas godusis drakoniukas: