Puslapiai

Rodomi pranešimai su žymėmis katė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis katė. Rodyti visus pranešimus

2014 m. kovo 18 d., antradienis

Klaipėda - 46 diena - katiniukas

Truputį vėluoju su įrašu, bet geriau vėliau, nei niekada.
O ir šiaip su blogu niekur neskubu.
Užtat skubu su savo baigiamuoju darbu, kuris vakar... nuplaukė. Netiesiogine to žodžio prasme (nors Klaipėdoje įkristi į Danę ir bent jau pašliaužti dugnu visai nesunku), bet tiesiog negavau vieno leidimo raštiškai, kuris man buvo anksčiau duotas žodžiu :D <- čia panikos šypsena.

Buvo ir ašarėlių. Juokinga, nes apsižliumbusi* prasilenkiau su laaaaaaaaaaaaaaabai nuliūdusia  rezidente, o šitoje ligoninėje tai būna, kad net ir chirurgai stovi pastiklėjusiomis akimis, žvelgia į niūrų tolį (dažniausiai žalsvus kaitrinius lauko žibintus nakties rūke) ir apsimeta, kad tikrai tikrai neverkia. Čia tik į akį kažkas įkrito. Gal ir įkrenta, Klaipėda labai dėkingas miestas visokiems gleivinių grybams...

Tai dabar viską darysiu nuo nulio ir tikriausiai dirbsiu visai kita kryptimi. O tai man smagu. Viena kita šiandien sutikta internė tai visai nesupranto kodėl aš taip skubu, gi dar baisiai daug laiko.

Tas laikas turi bjaurią savybę - įsibegėjimą. Artėjant darbo pateikimo terminui jis šmikiškai išsikreipia ir pradeda sakyti "be-be-be nepagausi :P"

Vieno iš praeitų įrašų piešinėlį laimėjo anonimas, kurio emailas "primaverai". Su kitais dalyvavusiais irgi susieksiu ir nusiųsiu paguodos prizelius - atvirlaiškius.


(užšoka nuo žemės ant šaldytuvo viršaus, užsilipa ant mikrobanginės ir spokso per langą. Nes nuo palangės spoksoti ne lygis)

Dar šiandien vežėm Mass der Dinge katinėlį pas veterinarą, bo jis pasidarė kažkoks keistas ir atsirado  traukuliai. Vienas veterinaras pasakė, kad čia mes jaunos medikiukės perdėtai prisigalvoja, bet visgi nukreipė pas kitą, o nuvažiavus pas tą paaiškėjo, kad katinui sunki hipoglikemija (katinas serga diabetu, jam reikia kasdien porą kartų leisti insuliną).
Tai gavo katinas gliukozės tirpalo į veną ir iš karto atkuto, pradėjo dairytis ir piktintis siaubingu jo kataniškos laisvės suvaržymu. Ryt tyrimai tęsis, bet kol kas anas šmirinėja sau laimingas ir uodegą papūtęs.

* Nu gal perdėdu kažkiek, bet tarkime čia kūrybinis pagražinimas. Užjauskite mane. GREITAI JAUSKIT!

2013 m. rugsėjo 15 d., sekmadienis

Daug katukų nupieštų su kaire ranka

Vyras gimtadieniui padovanojo knygą "Piešimo laboratorija".  Joje yra 52 kūrybinės užduotys ir ketinu atlikti jas visas >:D muahahahah.

Pradėjau nuo užduoties nr1 - ten reikia lovoje paprastu tušiuku/flomasteriu nupiešti ~30 kačių. O bet tačiau, ne tik gulint ar sėdint lovoje, bet popieriaus lapą reikia pasidėti ant pagalvės ar čiužinio, kad paviršiaus minkštumas trukdytų kūrybiniam procesui (ar kaip tik padėtų ;D).
Dar galima piešti ne su dominuojančia, o su kita ranka. Na, pavyzdžiui jeigu esi dešiniarankis, tai reikia piešti su kaire.

Va kaip tik mano kairės rankos katukai:




Užduotis turi ir antrą dalį - vieną ar du reikia išsirinkti ir perpiešti jau "krūtai". Ketinu kuriuos du kicas perpiešti su akrilus ant drobės, vėlgi naudodamasi kaire ranka :D


2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

Nesėkmingas bandymas priglausti katytę

Vakar su vyru išėjom pasivaikščioti jau sutemus ir tik žiūr - seka mus kokia tai trispalvė smulki katytė. 
Paėmėm ir nusprendėm parsinešti namo. Tokia graži, tvarkinga buvo. Tik labai pavargusi ir sušalusi.

Namie uždarėm savo katiną į kambarį, o parsineštai kicai davėm kačių ėdalo. Kadangi vien pamačiusi dar neatidarytą pakelį jau ėmė atkusti, tai galutinai įsitikinome, kad ana naminė.
Bet va, mūsiškis, panaudodamas visą savo gudrumą ir jėgą, kad ir kiek ten to vieno ir kito tetuti, atsidarė kambario duris, pribėgo prie jos ir ėmė taip keistai miaukti... ne šnypšti ar pulti.
Neįrašėm, bet palyginus su šiuo youtūbinių kačių montažu mūsiškis vakarykštis koncertas kelis kartus "įspūdingesnis":


Vėl atidarius buto duris naujoji katytė pasitraukė į laiptinę. 
Dar kelias valandas bandėme praverinėti duris, tikėdamiesi, kad gal katės kažkaip susigyvens. Rasta kica visą laiką gulėjo ant kalimėlio prie durų, bet kiekvieną kartą ją pamatęs mūsų katinas vis kartodavo tą patį "eik iš čia". Ir kiekvieną kartą naujoji katytė vis labiau spaudėsi prie žemės ir vis tyliau atsakydavo labai tyliu "miau" nudelbusi akis.
Nelabai sumąstėme ką daryti. 
Galvojome, gal šiandien ryte vėl pabandyti. Juk per naktį katytei rakinamoje laiptinėje nieko nebūtų nutikę. Blogiausiu atveju būtume atsiprašę kaimynų ir ją tokią, nei tai naminę, nei tai laukinę ten ir šėrę,  tvarkę ką ji priteršus. Na ir ieškoję jos senų ar naujų šeimininkų.
Bet katytę dar naktį kaimynai išleido laukan. Nemanau, kad išmetė, manau pati išėjo. Dabar jau ji bala žino kur.

(katinas iš internetų)

Truputį apmaudu.
Pirmiausia, kad mūsų katinas toks nedraugiškas... kai taip tai nei šnypšt, nei drėkst, tik murkia ir vartosi per dienas. Ir kad rasta katytė gali būti ne pasimetusi, o išmesta buvusių šeimininkų, nes iš išsipūtusių jos šonų buvo ganėtinai aišku, kad greitai be jos bus dar daugiau mažyčių miauksinčių rūpestėlių.

Bent jau pašėrėm.

O ką jūs darote, kai gyvūnas jus ima sekti?

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Kodai ir morkos

Vakar užsukau į Gedimino prospekte esantį McDonald'ą. Norėjau užeiti į jo tualetą, bet norėjimu viskas ir baigėsi, mat ant durų kabėjo kodinė spyna. Suprask kodas atspausdinamas ant čekio.


ಠ_ಠ


Da fcuk?

╯°□°)╯︵ ┻━┻
╯°□°)╯︵ ┻━┻
╯°□°)╯︵ ┻━┻


Čia jau senai taip pas juos?
Per gyvenimą jau spėjau išmokti kelis dalykus.

Tatai, yra:

1) Didžioji dalis žmonių galvoja, kad jų pasiekimai yra dėl jų darbo ir gebėjimų, o nesėkmės tik aplinkybių nulemtos. Tuo tarpu stebėdami aplinkinius jie mano priešingai - kad jų laimėjimai tai tik sėkmės apvaizdos, o nelaimės - užtarnautos. (pvz.: koks nors mokytojas visiems pasakos, kad vienas vaikas gerai mokosi, nes jis jį moko, o kad kitas nesimoko - tipo čia tėvai ar jis pats kaltas; sveikas žmogus galvos, kad neserga dėl to, kad sveikai gyvena ir "teisingai" mąsto, vaikų neturintis žmogus matantis besiožiuojantį vaiką parduotuvėje galvos, kad tėvai neauklėja ir panš. ir t.t.)

2) Arba labai gudri moteriškė, arba labai negudrus vyriškis, kažkur kažkada sugalvojo ir paskleidė mitą, kad moterys sekso nenori, kad joms riekia daugiau laiko pasiekti orgazmą ir panš.
Dabar iš to vieni pasidaro gražaus pinigėlio, o kiti depresuoja.

3) Lengviausias būdas įvertinti vietą, į kurią patekai yra apsilankyti jos tualete.

Ne, rimtai - atkreipkite dėmesį kada į tai.

Pirmą kartą šia tema susimąsčiau, kai pastebėjau, kad ligoninių I ir II aukšto tualetai skiriasi kaip diena ir naktis. 1 aukšte niekada nebūna popieriaus ar muilo, užraktai būna tik kokie tai penktą kartą persukti kabliukai,  kampe pūpso kokia tai neaiški ruda dėmė, kuri, nors ir supranti, kad tėra rūdys ant metalinės pertvaros sienos, bet vis tiek kelią ... abejonių savo kilme. 

Tuo tarpu antrame aukšte būna normalesni klozetai, užraktai, būna žymiai švariau, o jei dar atsiduri ryte ar ligoninėje lankosi kokių nors svečių, tai žiūr dar bus ir popieriaus ar muilo. (aš nekalbu apie tualetus skirtus pacientams, ar tuos tualetus be WC ženkliuko, kuriuose lankosi darbuotojai ir dalis pacientų). 

Esmė tame, kad į pirmo aukšto tualetus užeina visi, kas eina pro šalį ir kuriuos gamta prispiria nusilengvinti. Vargu ar toks žmogus lips į antrą ar kitą aukštą, skirtingai nuo tikro ligoninės lankytojo.

Taigi - kokį tualetą siūlo vieta, geriausiai atskleidžia jos nuomonę apie tai, koks tualetas tave, kaip jos lankytoją tenkintų.

Neseniai buvau vienos kavinės tualete, kuriame buvo net trijų spalvų bato tepalo. instant +5Lt arbatpinigių, nesvarbu, kad buvau su guminiais botais.
 
O makis nori, kad suvedinėčiau kodą.


Dabar pertraukėlė - štai puiki dainelė kosminių stočių vaikams apie tinkąmą elgesį su Felis silvestris catus):


Savaitgalį su Lapinu sudalyvavome Raudonplaukių dienose. Šeštadienį mokėmės rišti knygas japonišku metodu:


(Kampe slepiasi Shaltimira)

O sekmadienį Užupyje vyko madų demonstravimas su workshopu. Ir aš ten buvau, paišyti bandžiau:


(Lapinas su suplotu viršugalviu :V)


(Čia bandžiau nupiešti savo kursiokę Ievą)


(O čia aš apsimetu gauruota morka)