MURRR ir AU

Vakar buvome MURR CAFE, esančioje Vilniuje, Pylimo 38 (čia maždaug ta vieta, kur anksčiau buvo "Rikis". Dabar "Rikis" yra Šv. Stepono 5 pasažo rūsyje. Jame už simbolinį vieno lito mokestį galima pažaisti stalo žaidimų. O už dyką galima pasivaikščioti po tą nuostabų pasažą ir tiesiog difuzijos būdu į save gerti statybų bumo niūriuosius pėdsakus.)

Tai, va, kavinėje buvo labai smagu :D Ten šiuo metu yra 4 katinukai. Nusiperki ką užkąsti irba užgerti, nusiplauni rankas ir sėdi. Katiniukai arba ateina pas tave, arba žiūri į tave. Arba nekreipia dėmesio. Bo katinukai.

(net arbata su katiniukais)

(Lapinas žiūri atvirukus su katinais. Dar ten buvo knygutė skirta patikrinti katės intelektą. Mes atlikom tą testo dalį, kurioje nereikia turėti pačios katės šalia, o tik vertinti tam tikro elgesio pasikartojimą ar buvimą. Tai mūsų katinas Tapkius protiniais gebėjimais nesusipindėjo.)

(Miega)

(O štai ši katė miegojo iš pradžių ant palangės, bet po to persikaraustė miegoti man prie kojos)

Dar ten nusipirkau užrašų knygelę su Padlyzų* katiniuku. Šiaip tai aš tų padlyzų nelabai suprantu - kai kuriuos katinus pagauna tik ta mano sąmonės dalis, kuri greitai gali pasiekti 1997 metus. Kita vertus dauguma pažįstamų, kuriems patinka šitie katinai tai ir gyvena tuose metuose vis dar, nors kai kurie net dar gimę nebuvo.
Lulz, jaučiuosi šitiems katinams per jauna, ir tuo pat esu jau per sena. Turbo hipsteriškas daiktas.
Bet blanknociko kokybė tai gera. Priekaištų nėra.

Nusipiešiau katiniukus, kad atsiminčiau jų vardus:

Kavinės darbuotoja sakė, kad visos katės yra priglaustos. Viso planuoja turėti šešias, nes tiek leido veterinarijos tarnyba.

O aš šią savaitę keverzojau šunis vilkolakius - tapiau dovaną draugo gimtadieniui. Draugui vilkolakiai patinka taip pat, kaip kad man drakonai.

(Taip atrodė pradinė darbo idėja. Bet tada nusipirkau drobę ir ją sukiodama, vis perstydama tai gulsčiai, tai stačiai, supratau, kad šita idėja man nebepatinka)

(Piešiant pieštuku ant drobės labai valgosi pieštukas. Kol nusipiešiau visus kontūrus suzulinau du pigius pieštukus. Užrašas "Muštynės" uždėtas, kad būtų aiškiau, kas čia vyskta. Nors kodėl jį uždėjau tai ir pati gerai nesuprantu xD)

(Versija tik pieštuku)

(Pirmas dažų sluoksnis)

(Baigtas. Realybėje atrodo daug geriau ir daug baisiau tuo pat metu. Kadangi čia dovana, tai su šitu darbu nebus nei atvirukų, nei ko nors panašaus ;p)

Toliau mėginsiu tapyti kitų draugų katiną, kad išmokčiau tapyti kailį. 

* Yra tokia fanų versija, kad čia tiesiog Pusheen klonas. Jei ir klonas, tai nežinau ką čia klonuoti - idėja sena kaip pasaulis xD Bet Pusheen man labiau patinka vien tuom, kad Pusheen yra daug optimistiškesnis ir mažiau pašaipus, nei Padalyzos, ypač kai katiniukai yra situacijose kylančiose iš vienišumo ar skurdo.

Ką valgo pasaulis, rankų šildytuvai ir kraikas katėms

HAHA. Klaviatūra pametė "backspace" mygtuką, tai dabar, iki kol susiveiksiu naują klaviatūtą būsiu be jo.

Nusprendžiau kasdien rašymui skirti 3 valandas - 1 savo blogams, dvi knygai, nes kol kas knygoje tik 9 psl. :l 

Rašyti be backspace'o ganėtinas iššūkis.

Vakar aptikau įdomų dalyką - knygą "What the world eats". Man atrodo kažkada jau apie šį projektą buvau girdėjusi ir net rašiusi, bet kažkaip vakar visai kitomis akimis pasižiūrėjau.
Štai kelios nuotraukos, kuriose pavaizduota šeima iš kokios nors šalies su visu jos per savaitę suvalgomu maistu:

(Liuksemburgas. Suvalgo už ~467 dolerių)

(Malis. ~26$)

(Turkija. ~146$)

(Japonija. ~317$)

(JAV. ~342$)

(Ekvadoras. ~32$)

(Vokietija. ~500$)

Nuotraukos iš čia ir čia.

Štai dar neilgas video, kuriame kalba vienas iš fotografų poros, keliavusių apie Pasaulį:

Nusprendėm su Lapinu irgi sekti visą mėnesį ką valgome ir nusifotografuoti panašioje nuotraukoje. 

Dar vakar išmėginau labai įdomų daiktą - rankų šildytuvus. Gavau kaip bonusą iš parduotuvės, kai pirkau Lapinui kalėdinę dovaną, tai neišlaukiau baisingų šalčių ir išsipakavau.

(Gavau va tokių, bet jų daug firmų yra, nemanau, kad labai kažkuom skirtųsi).

Dalykas labai paprastas - išsipakuoji iš vakuminės pakuotės medžiaginį maišelį ir jis per kelias minutes pradeda šilti. Šiltas būna ~8-9 valandas, tik vienu metu užkaista gana gerai - reikia iš pirštinių išsiimti, nes jau nebe labai jauku. Bet galima pvz.: į kišenes įsidėti :) 

Šildytuvo veikimo principas ne ką sudėtingesnis.

Viduje yra geležies milteliai - sąlytyje su oru geležis oksiduojasi ir išsiskiria šiluma. Kad procesas būtų greitesnis maišeliuose yra šiek tiek vandens ir elementariausios druskos. Dar yra aktyvuotos anglies, kurios oksidaciją "užveda" geležies oksidacijos šiluma, ir šiek tiek vermikulito. Tai mineralas, kuriame būna pasislėpęs vanduo ir kuris neleidžia visam šitam džiaugsmui užsidegti  buitine prasme.

Mąstau, kad kitiems metams reikės šitų maišelių užsipirkti. Bet internetu, nes LT ko tai labai brangiai parduoda. Man tas labai keista - juk galėtų ir LT gaminti tokius, bet matyt nėra rinkos - arba pas mus dar nėra taip šalta, arba su šalčiu kovojama kitokiais būdais... :)

(Simpatiški driežiukai ant varmikulitinio kraiko. Nuotrauka iš čia. Vermikulito, kaip po priedo dirvožemiui 100 litrų kainuoja ~90Lt. Kadangi toks kiekis sveria ~8,5kg ir yra parvelkamas namo, yra labai mėgstamas kačių augintojų. Ir prekeivių. Štai prie mano namų maisto prekių parduotuvėje 5Lt vermikulito maišas ant kurio užrašyta "kraikas katėms" kainuoja net 14,95 Lt. Ką reiškia pakuotė! Bet mūsų Tapkius tai labiausiai mėgsta silikagelinį kraiką :) )