Manau mane ištiko medikų emociniu labilumu, vyresnių ištampytais nervais, o kai kurių tiesiog jautrumu vadinamas dalykas :v Antrą parą po gimdymo Reddit’e paskaičiau, kad nukrito Marse mėginęs nusileisti koksai tai meteorologinis daikčiukas, tai taip jo gaila pasidarė, kad vos neapsiverkiau. Žmonės taip stengėsi, dirbo, o galų gale nieko negalėjo padaryti, tik žiūrėti į savo kompų ekranus ir rautis plaukus. Realiai tai tik dėl beibinų verkiau. Iš pradžių, kad nieko nevalgė, o gulėjo tiesiog prie savęs ištiesusios rankas ir kojas. Po to verkiau iš laimės. Tik grįžus namo, sekančią dieną dėliojant drabužėlius (beje, ačiū visiems, kurie mano mergaitėms jų padovanojo!), ir atidedant didesnius vėlesniam laikui kažkaip atėjo galutinai tas supratimas, kad nieko joms nenutiks, niekas neateis ir neatims, neišplėš jų iš manęs. Ir taip iš karto nerimas sumažėjo. Dabar susigraudinu tik kai bandau lopšinę dainuoti, tai kolkas lopšinių nėra, nebent beibinos norėtų ašarų SPA :D Dar supratau, kad aš jas jau kaip ir pažįstu - po gimimo jų aktyvumas sutampa praktiškai 1:1 su tuo, kuris buvo įsčiose - dienomis čilina, naktį spurda. Viena pavalgius nusiramina, o kita kaip tik nori dėmesio ir bendrauti - tas pats ir iki gimimo, ta pati man privalgius saldainių apsiramindavo spardytis, o kita tik pradėdavo. Netgi kaip ražosi ir tą jau žinau. Koks keistas jausmas! Šiomis dienomis pradėjo riesti kojas prie savęs ir rankytes jau lenkia, čiulpia krumplius, tai džiaugiuosi. Sėdžiu ir iki kaulų smegenų džiaugiuosi. Žinot, kai būna taip bloga, kad atrodo, jog viską skauda, kaip bloga? Tai man dabar priešingai - tikriausiai galėtų apendicitą be anestezijos operuoti. Džiaugiuosi dar, kad nebereiks ieškoti 0 dydžio sauskelnių. Štai dabar guli su 1-u ir visai nieko. Daugumoje aplinkinių prekybcentrių sauskelnių dydžiai prasideda tik nuo 2-3. O prie namų esančioje Norfoje, kurioje iki šiol nebuvo įmanoma rasti kitokių moteriškų higieninių įklotų apart super-duper-maxi-night-amazing-all-absorbing-extra-big-(and cheap) pradėjo rastis ir sauskelnių suaugusiems. Manau po poros metų tikriausiai jau visuose prekybcentriuose bus. Skaičiau, kad Japoninoje dėl visuomenės senėjimo tai jų parduodama daugiau ir plačiau, nei vaikiškų. Kas yra socialiai labai makabriška.
Dar kitas smegenų minkštėjimo požymis, kurį jaučiu, yra staiga pradėję patikti Disney filmai. Nu šiaip tai jie visai nieko, įdomu pažiūrėti. Bet dabar? Dabar tai kaip kokie narkotikai O_O Aš net neįsivaizduoju kokių ten receptorių smegenyse ekspresija suaktyvėjo ar neuromediatoriai persiskirtė, bet gal penkis kartus iš eilės žiūrėjau klipą “Let it go” ir kaifavau \m/ . Bet beibinom tai kolkas labiausiai patinka tokia muzika - https://youtu.be/j7Wu8aNjLkE (manau dėl to, kad tokios daugiausiai klausiausi nėštumo metu).
Ant kiek gerai atkalti tie Disney produktai, nenuostabu, kad vaikiškose prekėse pusę daiktų su tokiais paveiksliukas. Dar man darosi vis sunkiau nesusipirkti visų TY BOOS serijos pliušinukų. (nes visi žinome kiek daug LT uždirba rezidentai 8l ) Taip jau namie turiu nuo aštuonkojuko iki meškėno. Vakar pamačiau, kad užvežė kalėdinių elniukų. Noooooriu. Bet gi nereikia. Bet noriu. Nu bet nereikia, tik dulkes renka. Siaubas. Toks pats noras, kaip tada, kai trumpai rūkiau. Tikiuosi šitie plaučių ir šlapimo pūslės, bei gimdos kaklelio vėžio neskatina.
TY žaisliukai - http://www.ty.com/ (ten visokių serijų yra).
Emocinis labilumas - čia taip oficialiai vadinasi tas dalykas? Kažkaip labai keistas pavadinimas :) Galiu paakyti tk tiek - laikykis. Ir tikiuosi, kad aplink tave yra žmonių, kurie padės, palaikys ir kuriems galėsi pasipasakoti. Nes nors ir ne viena esi, kai būna sunku ir nežinia dėl ko kas ir kaip, o tik tos ašaros rieda, tai tiesiog gera, kai kas nors išklauso. Ai, ir beje, sauskelnių suaugusiems jau ir dabar nemažai yra, va pvz.: https://www.vaistine.lt/Medicinos_ir_slaugos_prekes/Slaugos_priemones/Sauskelnes/CatalogStore.aspx?CatID=PL_942 ir anokia čia makabrija - life is life :)
AtsakytiPanaikinti