2016 m. vasario 21 d., sekmadienis

Žaidimas - laimės kelias

Vakar nuskriaudžiau draugus.
Kadangi vienas iš KET'o įrankių yra biblioterapija, t.y. knygų skaitymas, tai teoriškai aš galiu tarsi skirti užduotis, tokius kaip ir savotiškus namų darbus - savo klientui rekomenduoti skaityti vieną ar kitą knygą. Dažniausiai KET'e tos knygos yra iš self-help knygų žanro. Taigi, pirkausi vieną iš populiariausių populiariausių, kad galėčiau perskaityti kas ten per daiktas ir įvertinti ar tikrai ta biblioterapija galėtų turėti kažkokią tai perspektyvą. Jaučiausi kažkaip nerimtai pirkdama tik vieną knygą iš internetinės knygų parduotuvės, tai prie progos paėmiau ir šitą žaidimą - 



Jeigu gali būti biblioterapija, tai kodėl negalėtų būti ludoterapija?


Kai siuntinį pagaliau gavau ir atsiverčiau šitą "Laimės kelią", tai vos nenumiriau. Pagalvojau, nu šakės, jau geriau būtų sex table top game, niekas niekada nežais tokio baisaus žaidimo. Iš karto jį užverčiau, sudėjau atgal į rudą popierių, kuriame buvo supakuotas, ir padėjau į spintą, net ne tą lentyną, kurioje laikome stalo žaidimus. O vakare tik girdžiu, kažkas kuičiasi, kuičiasi ir tada "ūūūū!!! ar čia stalo žaidimas!?". Nežinau per kokias kosmines energetines juostiles Lapinas jį atkniso. Atsidusau ir sutikau, nu vis tiek už jį jau sumokėjau. Bet žinot ką? Buvo visai nieko. Netgi labai nieko. Tikrai smagiai dviese sužaidėm, Lapinas norėjo žaisti ir sekančią dieną, bet aš užmigau žaidimo viduryje, nes buvau labai pavargusi ir jau sunkiai orientavausi.


Tai va, galvojau, kad gal aš čia kažkaip ne taip tą žaidimą iš pradžių įvertinau, gal tiesiog pasižiūrėjau su išankstiniu įsitikinimu, taigi, kaip minėjau pasakojimo pradžioje, nusinešiau žaisti su draugais. Jų reakcija, vos atverčiau žaidimą, buvo identiška maniškei - jau geriau būčiau atsinešus sex game'ą.
Ir žaisti sekėsi daug sunkiau, daug užduočių būdavo tiesiog praleidžiama arba nelabai suprantama ką ten reikia padaryti. Ir aš sėdėjau, galvojau, kodėl kai žaidėm su Lapinu tai buvo taip nesunku ir taip smagu, o dabar jau nebe taip? Galų gale žaidimas buvo baigtas, vienbalsiai nuspręsta, kad daugiau niekada niekada jo nebežaisime ir eita žiūrėti "Candy boy" animiaus.


Dar viena draugė klausė, o tai kam tada tas psichoterapeutas reikalingas, jeigu yra kažkokios tai puikios savipagalbos knygos. Kadangi jau šis stalo žaidimas buvo sulygintas su kito žanro žaidimu, tai, tęsiant analogiją, savipagalbos knygas prilyginau vibratoriui. Psichoterapeutas yra tas, kuris tą vibratorių tau palaiko. Iš mano palyginimo nušvitimas nieko neaplankė :C

:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą