Varlių kambarys

Įstojau mokytis kognityvinės elgesio psichoterapijos į LSMU podiplomines studijas. 

3 metai!

Įdomu, kad mano kurso mokslo metų pradžia vasario mėn :)

užsiėmimai vyksta blokais, patogu dirbančiam ir besimokančiam žmogui. Iš kitų sudentų ten grėsminga psichiatrų ir šeimos gydytojų masė :s (daaaaaug rezidentų) dabar kaip tik traukiu namo po pirmos dienos. Šiek tiek pasimokysiu ir teks pradėti ieškoti praktikos kampo (vieni nuomojas kabinetą kaip iš filmų, kiti po medžiais vaikšto) ir pradėti ieškoti pacientų ir/ar klientų. Tikiuosi, kad žinios, bei įgūdžiai bus naudingi ir šeimos gyd. darbe. Meluoju. Žinau, kad bus ;D

Prie progos nuskanavau iliustraciją iš savo konspektų. Piešinėliu save linksminau.
Tai va, kalbant apie fobijų gydymą buvo pateikta ekspozicijos technika ir, kaip jos kraštutinumas toks "floodingas".

Pavyzdys - žmogus turi varlių fobiją. Sukonstruoji varlių kambarį. Įmeti žmogų į tą kambarį. Na tai kiek jis temps? Kokias šešias, aštuonias, ar dvidešimt devynias su puse valandos, kol nulūš. Pabudęs visas bus aplipęs tomis varlėmis ir tipo niekur jis nesidės, stengdamasis neišprotėti turės įveikti savo baimę. Iš pradžių nustos tų varlių vengti, po to pastebės, kad va vienos kurios varlės snukutis kitokios formos, ims stebėti jų elgesį, gal net susidraugaus su jomis.

Tai man šitas pavyzdys atrodo kaip iš šiaubo filmo, aš įsivaizduoju kaip arba žmogus tokiu atveju:
a) išprotėja
b) pats tampa varle.

Pasipasakojau keliems šeimos medicinos rezidentams (ne iš KET kurso) apie šitą pavyzdį, tai jų nuomone visiems rezidentams būtent taip nutinka, kai jie gauna pirmą parinį budėjimą. Jie norėjo pavyzdį su medicinos studentais pateikti per tai, kad rezidentas bijo pacientų, bijo medicinos ir būtent taip, budėjimo metu, nusijautrina nuo savo fobijos. Aš sugalvojau, kad galbūt priešingai - jis bijo kitų gydytojų, ką jie jam padarys, kaip jie jį nubaus už "neteisingą" budėjimą. Budėjimo metu jis lieka ne su pacientais, o su nesėkmės baime ir, vienintelė galimybė jam neišprotėti yra budėjimo metu susitapatinti arba su nesėkme (bet tą padaryti sunku, nes tuomet nukentėtų pacientas), arba su savo fobijos objektu, t.y. gydytoju.

Netgi, išdrįsau teigti, kad būtent tokiu būdu gydytojo tapatybę atradęs asmuo galėtų svarstyti, kaip gi kitaip kas nors galėtų būti gydytoju, ar galėtų tokiu vadintis, jei niekada nebūtų išgyvenęs "varlių kambario".

Vėliau pagalvojau, kad dauguma žmonių gyvena "varlių kambariuose".