Darbų mugė

Šiandien anksčiau išėjau iš darbų ir nuvažiavau į MF'e vykusią darbų mugę.

Dar kartą paskaitykite - DARBŲ MUGĖ O_O

Ateini, o visokios darbovietės sako "Ateik dirbti pas mus", "Nea, ateik dirbti pas mus" ir "Tikrai jau neeik dirbti ten, ateik tik pas mus!".

Aš tikriausiai vėl kažkokia traumuota, nes kažkodėl man atrodo, kad tai aš turėčiau ieškotis darbdavio, bet va, pasirodo, darbdavys gali ieškotis tavęs. Vaikščiojau aš ten ir niekaip nesupratau  kodėl mugė nėra sausakimša?


Po mugės vyko pristatymai, diskusija, kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė, tai buvo išsakytas pasiūlymas, kad gal būtų galima sukurti kokį tai puslapį, kuriame rezidentai ar darbo ieškantys gydytojai galėtų susirašyti, o tada įstaigos vykdytų aukcioną dėl jų.

(Kol svarsčiau kodėl nesu susikūrusi Linkedin paskyros pagalvojau, kad tas žodis "aukcionas" man su kai kuom asocijuojasi...)

Kadangi nebuvau iš tų studentų, kurie jau pirmo kurso pirmą mėnesį žinojo, kad nesvarbu ką baigs, dirbs pas mamą Balbieriškio ambulatorijoje* ir nesu susaistyta kažkokiais ypatingais ryšiais su viena gyvenama vieta (būstą galima parduoti/padovanoti, antrą pusę įkalbėti keisti darbą, o vaikų, kurie graužtų sąžinę, kad palieka draugus, nėra), taigi iš esmės galėčiau dirbti bet kur LT. Mass der Dinge sako, kad ne, kad galėčiau dirbti tik Vilniuje, kad man tik atrodo, kad aš nenudžiūčiau kitur. Tada pateikia pavyzdžių, kaip aš vis kažką veikiu, vis kažkur einu, ir sako, kad ten to nebus. Aš mėginu ginčytis, kad galima padaryti, kad ir ten taip būtų. Hahah :D Naivuolė, sako vienas mano smegenų pusrutulis.

Nenoriu emigruoti. Kartais tas pats smegenų pusrutulis sako, kad aš ne tik naivuolė, bet ir ne labai protinga - suskaičiavus, kiek pvz.: man asmeniškai kainavo mano medicininiai poreikiai per paskutinius porą mėnesių išeina taip, kad viskas ką uždirbau nuo rugsėjo (įskaitant ir stipendija) nuėjo vien tik jiems, nes LT yra vienintelė EU šalis būtent to, ko man reikia, nefinansuojanti net dalinai. Jei nebūtų Lapino turėčiau emigruoti tiesiog dėl to. Taip kaip kad daro visi kiti, neturintys pakankamai didelių pajamų (galima taip šokinėti tarp kelių šalių).

Čia neeina kalba apie žalesnę žolę, skanesnį limonadą ar ką nors panašaus. Čia eina kalba apie dalyką, kuris lemia 99% procentus mano cinizmo - tik tas 1% kyla iš gydytojos, o ne pacientės :D

 

(medicinos studentai siaubingi fatalistai. Kai kurie galvoja, kad jeigu jau neįstos į rezidentūrą, tai viskas. Gyvenimas žlugo. Teks eiti dirbti į Maksimą).

Taigi, mugės metu klausiau įstaigų kiek gyventojų jos aptarnauja, kokias maždaug apylinkes turi ten gydytojai ir ką gali pasiūlyti be algos (algos jokia ne paslaptis, nes dauguma yra valstybinės įstaigos). Tai va, ką sužinojau.

1) Vilnius lolina. Pvz.: vieno miestelio poliklinika, jei ateičiau pas juos dirbti siūlė duoti bent 3 kambarių būstą ir vietą vaikams darželyje be jokių eilių. Aš pamykiau (gi neturiu vaikų), tai pradėjo sakyti, kad dar sugalvos ką pasiūlyti.
Vilnius? Paklausius ar ir jie pasiūlys ką anos įstaigos, tai reakcija PFFFF... Dar ko. Nenori, nereikia, ateis kiti. Dar siūlė variantą važinėti į ambulatoriją. Jei būsi geras sumokės už benziną.

 

(mugės metu buvo galima prisirinkti visokių lankstinukų. Tik nusisuk, jau įkišo)

2) Šiemet medicinos+odontologijos+veterinarijos studijas baigia 449 studentai. Turiu pasakyti, kad man tai visiškai nieko nesako. Atrodo daug, bet tada aš pagalvoju. Kai mokiausi mokykloje vieną kartą buvau berods F klasėje. Tai yra dar buvo A, B, C, D, E, ir G klasės. Bet po kelerių metų analogiškos pakopos klasėje jau bubo tik A, B, C ir D, o kiekvienoje buvo 4-5 mažiau mokinių. Bet, ar kai stojau aš, ar kai stojo jie, vietų universitetuose buvo maždaug po tiek pat, o įvertinus tai, kad kultūriškai LT dauguma žmonių į aukštąją stoja iš karto po mokyklos baigimo, tai... jo. Visas šitas emigracijos reikalas man asmeniškai labai pasijuto ir leidžia nebesijausti taip klaustrafobiškai darbo rinkos atžvilgiu.

Su kuom aš turiu lyginti tuos 449?
Pernai visos nemokamos rezidentūros vietos nebuvo užpildytos  - didžioji dauguma jų liko LSMU. Kažkodėl.

3) Vidutinis gydytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, nesiekia 1000 eurų. Dauguma mano draugų ne iš medicinos pirmus darbus, tik baigę bakalaurus, susirado, kad į rankas gautų bent 1000 eurų. Ten tipo dailinkui sunku gyventi? Ten tipo iš rašymo nepragyvensi? byč, dar gyvensi Užupyje su mansarda ir penkiais salukiais.

Medicina?

Medikai kažkokie neigiantys Maslowo poreikių piramidę. Nu bet rimtai. Kam jiems pinigai, ane? Va neseniai FB mačiau kaip vienas žmogus "patikrino", kad jį operuosiantis chirurgas geras, nes nerado jo paskyros. Logika - nesinaudoja facebook'u, vadinasi neturi laisvo laiko. Neturi laisvo laiko, nes daug dirba. Daug dirba, vadinasi gerai dirba.

Aš tai logikos čia neįžiūriu. Jau ko tikrai nenorėčiau, kad mane operuotų pervargęs žmogus. O nesinaudojimas facebook'u nesako nieko daugiau, nei apie nesinaudojimą facebook'u.

(Rezidentų mitybos piramidė)

4) Vėl buvo verkta, kad a) kardiologai ir neurochirurgai neturės darbo. ir b) vietose X ir Y trūksta kardiologų ir neurochirurgų.

5) Sveikatos apsaugos ministrė pasakė, kad jeigu sveikatos apsauga būtų jos UAB'as, t.y. ji jos savininkė, tai labai greitai viską sutvarkytų ir visiems gydytojams x2 kart pakeltų algas.

6) Buvo kažkoks kalbėjimas apie tai, kad rezidentams nepatinka dažnai keisti rezidentūros bazes nes gąsdina popierių tvarkymas :D spėju ten buvo patrolinimas. Na taip, tas popierių keitimas kartais būna toks "kas tu toks? ko tau čia reikia? ko neatnešei to popieriaus? man dabar pietų pertrauka, o paskui išeinu atostogų. Nu aš nieko nežinau. Pala, kas tu toks?", bet tai tiesiog administraciniai popierizmo nuotykiai, tikrai negalėtų būti priežastis nenorėti dažnų darbovietės vietų keitimo.

Jei man reiktų pateikti argumentą, tai būtų, diskomfortas dažnai keisti darbo kolektyvus. Bet žinote ką? Daugumos esminiai darbo pagrindai vis tiek yra tokie patys, t.y. niekas dviračių neišradinėja. Kaip kariuomenėje - tave gali pervesti kitur, bet šautuvas vis tiek bus toks pats, leitenantas vis tiek bus leitenantas, tikėtina, kad kerzų niekas irgi neatims tą pačią dieną. Rezidentas būdamas 2 savaites turėtų išmokti tiek pat per jas nepriklausomai nuo to, ar jis bus tik 2 savaites ar 2 metus. Tas, kuris yra 3-ią savaitę, taip, išmoks daugiau. Nebent, bus praleidęs pirmas dvi atsipūtęs, kad gi daug laiko (taip niekada neišnaudos visų galimybių). Arba pataikys į prokrastinuojantį kolektyvą, kuris skaitys, kad vien dėl to, kad kažkas vyks trumpai yra nereikšminga. Bet su tokiais žmonėmis bus sunku dirbti ir būnant 2 metus.

7) Kariuomenė (ji atėjo su šūkiu salus militoris suprema est), tai, bent jau mano kurse, ji buvo labai patrauklus variantas - siūlo didesnę algą, duoda karinių laipsnių, specializuotis užsienyje tokiose siauruose specializacijose kaip nardymo medicina, bet, kas labiausiai vilioja, kad ypač duoda dirbti, kaip daktarui, o ne administratoriui, vadybininkui ar dar kuom nori. Nuvažiuoji į misiją ir gydai civilius nuo ryto, iki vakaro. Gydai kareivius? Jų sveikata laikoma turtu tiesiogiai.

Dar girdėjau, kad jeigu esi moteriškos lyties, tai ten elgiasi geriau, nei kai kuriose fancy įstaigose, bet patikrinti to gi niekaip negaliu. Šiuo metu kariuomenei reikia 5-ių šeimos gydytojų. *mirkt mirkt*

8) Šeimos medicina yra pati geriausia ir nuostabiausia specialybė.

PS - Emilija sakė, kad davė radijuj interviu apie tai, kad homeopatija negerai. Kai bus laida, pasigirs ir savo bloge. :D

* tai gali būti ir pas tėtį Santariškėse, bet šiaip tai Lazdynuose, kad ne taip į akis kristų.