Naujas augintinis

Šiandien su giminaičiais buvau "Pelenėje". Čia tokia paroda, kuri kiekvienais metais vyksta LITEXPO parodų rūmuose Vilniuje.
Ėjome ten paatostogauti.

Įsivaizduojate - išbuvome visą dieną, visą parodos darbo laiką ir nė karto nė vienas nesutikome nei bendradarbio, nei pažįstamo, nei ką. Vaikštai visiškai ramiai, žiūri į žmones ir galvoji "o ką jūs tokie?".

Parodos metu apturėjome:

- nemokamų makiažų. Mane užpeckiojo mineraline kosmetika. Iš toli atrodžiau labai graži, kaip su fotošopu, bet iš arti tarsi būčiau dalyvavusi kokio nors mūrinio namo griovime. Tokio odos spalvos namo, kurio plytų dulkės nusėdo man ant veido. Bet tokios nepaprastos dulkės, o dulkės prisigėrusios visų svajonių, vilčių ir meilės, kurias matė to namo sienos. Nes, jei norėčiau pati nusipirkti visą kosmetiką, kurios reikėjo "kasdieniam" makiažui, man būtų reikėję ~400 eurų. Ir dar kažkiek nusisamdyti patyrusį žmogų, kuris viską įgudusiai suteptų. Man pačiai išeitų maždaug taip, tarsi būčiau gavusi su dar nesmulkinta plyta.

- nemokamų masažų. Man tai labai patiko. Giminaičiai nusprendė, kad nesąmonė, nes skauda. Dabar noriu masažinio krėslo namams. Galite dovanoti gimtadieniui.

- nemokamų alkoholinių gėrimų. Aš bandžiau gerti putojantį rausvą šampaną. Jis buvo labai putojantis ir labai rūžavas, bet mažai šampanas. Tai taip daugiau jį laižiau apsimesdama motera.

- nemokamų pasakėlių apie tai, kaip įvairūs produktai geba pažeisti gamtos dėsnius ir padaryti neįmanomus dalykus su oda. Buvo net jonizuoto vandens stendas.

- papietavome LITEXPO valgykloje. Šį kartą buvo stebėtinai skanu ir net indų nereikėjo patiems nusinešti. Čia dabar ten taip visada ar tik "Pelenės" proga?

- prispirkome visokiausių daiktų - nuo kojinių iki sabalo plaukų teptukų. Su kainomis tai ten įdomiai. Pvz.: kremas kainuoja 80 eurų. Pardavėja aiškina kaip jis veikia. Mes skeptiškai vertiname jo vardijamas savybes. Pardavėja nusigąsta, kad mes žinome, kad epitelis yra ant pamatinės membranos ir ką ji daro. Tada sako, jei pirksit šitą kremą dar šitą pridėsiu dovanų. Mūsų skepticizmas nemažėja. Tada pasako padarys nuolaidą. Mes vis tiek mykiam. Tada parodo kainą kalkuliatoriuje, ale 50 eurų ir sako, čia už savikainą atiduos, kaip būsimam nuolatiniam pirkėjui. Ir ten VISKĄ taip pardavinėja. Ant pakuočių suklijuotos vienos kainos, bet kai pradedi skaityti sudėtį, kainos ima mažėti. Vaikštai, klausinėji ir tau vis sako "Jūsų kabinetui šitas tiks.", "Jūsų klientams šitas patiks". Labai keistas jausmas.

Kitais metais eisiu vėl.

Po parodos važiavome man naujo augintinio. Nes nustipo mano žiurkėnė Tikė :< Prieš kelias savaitės ėmė žilti. Galvojau nieko tokio ir BAC. Nebėra Tikės. Nesuprantu, buvo tik truputį vyresnė, nei metai.

Dabar su Lapinu turėsim degutį:

 (Draugiškas ir nesikramto)

Iš pradžių nuvažiavom į "Akropolio" "Kiką".

Ten gyvūnėliai yra atitverti tokia stora virve ir į juos reikia žiūrėti iš toli. Paklausiu pardavėjos ar galiu pažiūrėti iš arčiau, nes noriu įsigyti graužiką. Pardavėja klausia kurį, o aš nežinau, sakau, pažiūrėsiu ir išsirinksiu. Pardavėja susinervuoja, sako, jie karantine.  Vėl pasižiūriu į gyvūnėlių pusę - ir kainos sukabintos, ir anie sau šmirinėja. Mąstau gal ne taip supratau, juk karantininių gyvūnų neišstatytų su kainomis visų matymui.

Klausiu kurie karantine, sako, kad pirmiau tegul išsirenku tada pasakys, ar tas karantine ar ne.

Pagalvojam, kad pardavėja gal perkaito ir išeinam iš parduovuės. 

Nueinan į "Ozo" "Kiką". Ateinam ir klausiam ar graužikai karantine. Jie juokiasi, sako taip - imkit tarantulą, jis irgi pūkuotas. Kadangi nežiūri stikliniu žvilgsniu kaip pirmos "Kikos" darbuotojai, klausiam ar tikrai tikrai visi. Atsako, kad ne, pvz.: yra vienas plinkantis degutis, kuris karantine ir vienas sveikas, kuris ne.

Nueinam prie degučių - abu degučiai vienam narvelyje. Mes WTF - tai jie abu karantine? Sako, ne, tik vienas, nes gi plinka.

"Kika" aiškiai nesuvokia kas yra karantinas.
Paimam tą "nekarantinį". Ant snukučio yra plinkantis plotelis. Žiūrėsim kas bus toliau.