Siaubinga lietuviška fantastika

Dievulėliau kokią knygą perskaičiau.

Tai Nepo install.exe. Autoriaus paprašiau ar negalėtų man atsiųsti mobi formatu ir atsiuntė, tik neleido su jumis pasidalinti, tad arba prašykite jam asmeniškai, arba pasidarykite patys. Dar galite skaityti naršyklėje, kaip suplanuota orginaliai, bet tada gi niekas nematys Jūsų fancy skaityklės.

Knyga tokia siaubinga, kad aš krykštavau ir džiūgavau visą laiką, kol ją skaičiau. O kai baigėsi norėjau apsiverkti, bet neišėjo.
 

Dažnai knygos būna siaubingos tik kažkokiu aspektu, o šita yra tokia maloniai siaubinga nuo pradžios iki pabaigos, kad pradėjęs ją skaityti nebegali sustoti.
Ji tokia siaubingai nuostabi, kad jeigu ją suredaguotų geras redaktorius bestseleris (o gal net filmas) iš jos kaip mat išeitų. Neišeiti galėtų nebent jei marketingas kur nors susiveltų.

Ir jeigu kažkokia leidykla dar nenusisamdė autoriaus rašyti meilės romanams, ar paaugliškiems "tu esi ypatingas" skaitalams, tai čia paaiškinama nebent mūsų vertėjų pigumu.

"Įdiegimas.atlk" yra tokio lietuvių rašytojų ignoruojamo kosminės operos žanro. Iš fantastinių žanrų kažkokį pusėtiną (ri)nescerą lyg tais išgyvena steam punkas, bet visos kol kas išleistos knygos daug bukesnės už šitą, tik kažkaip visiems veikia cukraus pabarstymas, kad ten apie Vilnių ar dar ką nors. Tai negi dabar save atstumsi?.. Tu ką, ne patriotas? PFFF.

Knygą skaitant susidaro įspūdis, kad autorius ją rašė maždaug taip:
1) Perskaitė visas fantastines knygas kiek rado.
2) Surinko pasikartojančius dalykus. Galbūt net nerinko, galbūt tie dalykai patys įsigėrė, kaip fantastiką apsprendžiantys atributai.
3) Juos suklijavo.

Metodas yra graudžiai elementarus ir naudojamas vadinamojoje jaunų suaugusiųjų literatūroje.

Gi taip neprašausi, nes naudojiesi jau išbandytais ir pasisekusiais dalykais (užtenka net neskaityti krūvos knygų, užtenka ir, tarkime 5), o skaitytojas gi nebus to skaitęs anksčiau - arba yra per mažai patyręs, arba kaip tik, jau penkiasdešimta knyga, kurią skaito apie tą patį ir prašom jam neaiškinti, bo būsite apkaltinti mažų mažiausiai nesuvokimu kokiais laikais gyvename kad, kad young adult iki 40 metų laisvai dar skaitosi. Gal kas nors ir prikibs, kad kūrinys neturi jokios vertės, bet Jūs drąsiai atsikirsite, kad tai ne kūrinys, o skaitytojas vertingas. Šachas ir matas vartotojiškoje žaidimų lentoje. 

Pagrindinis veikėjas yra toks visiškai tipinis kito specifinio kūrinių žanro personažas - androidas/klonas/ateivis, kuris dar nežino, kad toks yra, ir bando prisitaikyti prie žmonių, bet jam neišeina, nes viską daro pažodžiui/nesupranta ko iš jo norima/turi aukštą moralę ar kritinį mąstymą.

Jis dar dažniausiai turi brolį/kloną/ankstesnę ar vėlesnę versiją, kuris yra empatiškesnis/impulsyvesnis/išsilaisvinęs iš pirminės savo paskirties ir vilioja pagrindinė veikėją  atsisakyti noro tapti žmogumi ar net išžudyti žmones.

Kūrinio pabaigoje pagrindinis personažas įsisąmonina, kad yra ne toks, koks visi, bet nesileidžia į savo išskirtinumo paieškas, daugiau tą išskirtinumą supranta kaip pateisinimą tam, kodėl gi jam nesisekė būti su visais. Bet nieko tokio, nes dabar tie visi jau jį priima tokį, koks jis yra, ir visi leidžiasi tolyn, tolyn, tolyn į kosmosą naujų nuotykių ieškoti! Weee :D /sarcasm

Savos leidybos knygas su tokiu pagrindiniu personažu aš turiu gal 8, kažkur giliai nukištas ir užkištas.*

Dažnai jose būna dar aiškus ir tvirtas, kietas lyderis, kuris tamposi su savimi pagrindinį veikėją (ar jis su juo tamposi) ir dar būna koks moteriškos lyties personažas, kuris, nors būna kartais patrauklus pagrindiniam personažui, bet visgi, dažniausiai tūno kažkur praeityje, kaip prisiminimas, arba jau būna susidėjęs su tuo kietuoju personažu.

Tokiuose kūriniuose tipo istorijos lūžiai būna, kai pagrindinis personažas sužino, kad nėra žmogus**, o paskui kuo ramiai su tuo susigyvena, nes, kaip jau minėjau, jam tai daugiau problemų išsprendžia, nei sukuria.

Tai va, šita knyga irgi iš šitos serijos. Jeigu būtų išleista ant popieriaus nusipirkčiau dvi. Vieną sau, kitą draugaui. Padovanočiau ir aiškinčiau kokia gera knyga ir kad būtinai perskaitytų. Paskui žiūrėčiau ką draugas pasakys.

Bandžiau knygą duoti paskaityti Lapinui, bet jis liepė man nelįsti ir permetęs vieną lapą akimis pastebėjo, kad kūrinyje klišės lipa ant klišės. Oooo, kaip jis klydo. Ten klišių tiek, kad joms nereikia laipioti. Jos susimūrijusios į vientisą klišoną, tokį gigantišką, kad jis, it kūrybinę juodoji skylė pats traukia kitas klišes į save. Dar ir rašybos klaidų ir kalbos šiukšlių pilna.

Keli perliukai iš kūrinio:

"Kažkas tai yra lėlininkas tampo žmones už virvučių ir jie daro ką šis nori. Arba tu tampi lėlininku arba jo lėle, toks yra gyvenimas. " 

Aš kablelių iš pirmo sakinio nevogiau. Bet, o wow, kokia išmintis. Arba tu, arba tave. Džiunglių įstatymas. Dar išminties:

"Ne. Būti žmogumi, reiškia vadovautis emocijomis, kai turėtum vadovautis protu."

Paėmus bet kurį kriminalistinės psichologijos vadovėlį, yra bent pamąstymas, kad vadovavimasis emocijomis yra pirmas kelias nusikaltimo link. Way to go humanity!

"Kai žmonės sako „jaučiu kažką keisto“, tai paprastai kalba apie meilę arba pavydą." 

Net neturiu ką ir pakomentuoti. Tai įdėsiu paveikslėlį, kuris turėtų sietis su knygos fanfic'ais, jeigu tokių būtų.***

(Spėju dabar buvo tas momentas, kai tas bendrarbis, kuris ir taip Jūsų nemėgsta, kaip tik priėjo iš nugaros paklausti kas suvalgė visą rudą cukrų

Vienas labai įdomus dalykas knygoje buvo tai, kad daiktai būdavo aprašomi it gyvi. Visokie ten literatūrologai teigia, kad tai būdinga tokiems kūriniams, nes jų autoriai yra linkę ir į žmones žiūrėti kaip į daiktus, su kuriais "teisingai" bendraujant bus "teisingos" išeitys (o ir kūrinius rašo galvodami, kad yra "teisingos" kūrinių taisyklės, kurias galima atrasti, bet neišrasti).

Man tai pievos tas skamba, bet jei tai pagimdo tokius perliukus, kaip šis, reikia dar papopuliarinti.

Pateiksiu porą  gyvų daiktų ištraukų iš kūrinio (ten, beje, buvo gyvas kilimas, bet jis neesminis):

"Kita technika buvo dar vyresnė /.../", "/.../ prabilo racija /.../", "Printeris atsikosėjo /.../", 

"Nulipus keletą laiptelių žemyn pateki į svetainę, čia įsitaisė pora fotelių, sofą stiklinis staliukas, bet pats svarbiausias akcentas televizorius per visą sieną." 

"Paskui atvykėlius kaip ištikimas šuo žingsniavo Milininio lagaminas."

"Viena salės siena atgijo ir virto ekranu."

"Dešinėje pusėje dulkes rinko keturi stalai kiekvienas savo kompanijoje turintis po dvi kėdes."

Ir mano mėgstamiausias:

"Jis ruošiasi keliauti į Ozeloną, - pasakė ausinės asistento balsu."

 Ne asistentas pasakė per ausines, bet ausinės pasinaudojo asistentu. Begėdės.

O čia šiaip prajuokinosios vietos:

"Užsidarius durims, iš po užuolaidos išlindo pagyvenęs žmogus, kokių dviejų šimtų metų amžiaus, baltais lyg žydinčios sakuros plaukais, tamsiai pilku kostiumu. Jei atsitiktinių žmonių paprašytumėte apibūdinti jo veidą, tai geriausia ką jie galėtų pasakyti – neįsimenantis. "

Taip ir įsivaizduoju:
- Kaip jis atrodė?
- Jis slėpėsi už užuolaidos, o jo plaukai buvo balti. Balti lyg žydinti sakura...
- ... o normalus žmogus ką pasakytų?
- Ai, nu toks, kaip visi.

"Kendelas apsidairė, artimiausio kelio horizonte nesimatė, tuomet jis išsitraukė telefoną ir pažvelgė į kompasą. Tai buvo ne tikras kompasas, kadangi jis nerodė šiaurės. Kompasas rodė krypti iki artimiausio miestelio ir atstumą – šiek tiek daugiau nei trys šimtai kilometru. Vyras atsiduso ir ėmė žygiuoti. Žolė dar buvo pakankamai žalia ir visai ne sausa, todėl reikia tikėtis, jog ugnis jo nepasivys. Ta pačią žolę teks pavartoti kaip maistą, nors jis žinojo, kad priekyje už maždaug šimto kilometrų laukė daržovių laukas, galbūt ten bus galima tikėtis ko nors skanesnio tereikia prieiti. Vanduo, aišku, kiek didesnė problema, reikės pakeliui paieškoti drėkinimo įrangos. Kelionė neatrodė lengva, bet išgyventi įmanoma."

... ateityje yra androidai, kosminiai laivai, bet telefonu paskambinti nebeįmanoma ir jame nėra GPS'o.

"- Kiek skiriasi vieno klono DNR nuo kito? – paklausė reindžeris. 
- Tarp bet kurių dviejų stotyje esančių klonų, nesvarbu ar tai dar augantis cilindre, ar vyresniosios kartos atstovas sutapimas yra 90%, - atsakė Krošnova. – Jeigu išsirinksite du konkrečius egzempliorius sutapimas gali būti ir didesnis. 
- Taigi jūs neturite jokių priemonių kaip atskirti vieną kloną nuo kito?
 - Ne. Todėl ir naudojam tatuiruotes ant kairio peties."

Šiaip, įdomumo vardan, negiminiški žmonės tarpusavyje skiriasi 0,1-0,4% genetiškai. Tolstant nuo žmonių, kaip rūšies kilmės regiono Afrikoje, genetinė įvairovė ne tik mažėja tarp individų, bet ir apskritai. O 10% žmonės skiriasi nuo pvz.: šitų padarėlių:

Tai arba ateities žmonės labai nepastabūs, arba toj visatoj žmonių genetinė įvairovė KOSMINĖ, jei tokie skirtumai nesukelia fenotipinių pokyčių. 

"Ne gana to, norėdami pasislėpti, jie persirengė vyrais. Kodėl sistema nesuprato, jog jie persirengėliai? Edlas pliaukštelėjo delnais. Sistema netikrino DNR. Reikia išrašyti mokslininkams velnių ir kuo skubiau įsakyti atnaujinti sistemą."

Bet tai kokio tūpumo turi būti atpažinimo sistema? Įsirengi tokią namuose ir štai tavęs į namus neįleidžia, nes sagos marškiniuose kitoje pusėje.

"Bioblakė patekdavo į kraują, todėl vienintelis būdas jos atsikratyti - tai perpilti kraują."

Nėra ir elementarių kraujo filtracijos sistemų... Užtat yra kitokių technologijų:

"Taip. Oktagonas sukūrė dirbtinį intelektą pavadinimu Pirmasis. Tačiau šis pabėgo iš Oktagono bazės ir pradėjo daryti nusikaltimus. Paprasti mūsų agentai jo sugauti nesugeba, todėl buvo nuspręsta sukurti dirbtinius agentus būtent tokiai misijai. "

"Kai Alfas buvo mažas jis irgi turėjo raudoną dviratį. Nesvarbu, kad augo vaikų namuose, tai buvo jo dviratis. Jo vienintelio. Niekas kitas tuo dviračiu važiuoti negalėjo. "

(Kadangi vėliau paaiškėja, kad tas personažas yra androidas, tai vis galvojau kas bus iš tikrųjų tas menamas raudonas dviratis?... Kūrėjo segė? Pirmas pamatytas dalykas? KAS? O gi niekas.)

"Automobilis nupiešęs saulę sustojo. Tuo metu Godeskiui į galvą atėjo kvaila mintis: jis dar nepasiekė dugno, dugnas bus tuomet kai jis vairuos taksi automobilį, o kol kas jis vis dar buvo pilotas."

Tipo už drifterius blogiau tik taksi vairuotojai? Būčiau važiavusi taksi būčiau paskaičiusi garsiai vairuotojui :)

"- Mirtinas aštuonetas? Ne. Kad ir kas jiems atsitiko, tai atsitiko prieš keturiasdešimt metų. Be to, jeigu atidžiai peržiūrėjai turimą informaciją, jie niekada neįvykdė to paties nusikaltimo du kartus. Dar daugiau, dviejų nusikaltimų toje pačioje planetoje. 
- Tu teisus, iš kur viską taip gerai žinai? 
- Apie geriausius visų laikų nusikaltėlius? Ta juk žino visi."

O Jūs, ar žinote viską apie 40 metų senumo geriausius nusikaltėlius? Kas apskritai apsrendžia nusikaltėlio "gerumą"? Kiek apie jį rašo?

"Pavyzdžiui virėjas yra visai ne virėjas, o chemikas. Galbūt jis norėjo išbandyti naujus narkotikus ant klono ir kai gavo nepageidautinus rezultatus jį nužudė. Arba psichologė. Galbūt jinai pritaikė naują hipnozės ar psichologinės kontrolės metodologiją ir kai nesigavo kloną nužudė. Arba mokslininkė... DNR specialistė, galbūt jinai įvedė kokių nors genų, kurių klonai negalėjo turėti ir kai bandymas nepavyko jį nužudė..."

Čia yra trys motyvai paremti ta pačia, labai egzotiška, nusikaltimo motyvacija su identiškais bėdos sprendimo būdais... Taip mąstantis detektyvas būtų tas pats, kas vienos ligos gydytojas xD Jums skauda galvą? Čia turbūt nes reikia endprotezuoti kelį. Impotencija? Nu, šakės, tikrai nenorite pasikeisti kelio?

"/.../ tokie bandymai buvo tarsim delnu uždengti begemotą." ir "Kendelas padidino greitį, jo vairuojamas Arijus šalia violetinio laivo atrodė kaip mandarinas šalia greipfruto. Tai ne musė šalia dramblio, bet vis tiek skirtumas buvo pakankamai gąsdinantis."

Daiktų dydžių palyginimai su Afrikos gyvūnais ir egzotiniais vaisias. Veiksmas vyksta tarp planetų, o daiktai lyginami taip, tarsi skaitytum vaikišką knygelę xD

Tai va tiek va prirankiojau.

Bendras įvertinimas: ten out of ten, would read again!

Jau su nekantrumu laukiu sekančių autoriaus kūrinių. Jis juos rašo ir talpina po truputį, bet aš lauksiu kol prisirinks kritinė masė, kad galėčiau skaityti vienu prisėdimu iki išsekimo ir tokiu būtų pilnavertiškai pasinerti į malonumą.

*nepaisant to, man jos labai patinka ir galite man tokias dovanoti ^^ Arba ką nors tokio.
** ir dažniausiai nieko nedaro, toliau tęsia ką jau veikė, kuo šios knygos išsiskiria iš neurotipiškesnių autorių kūrybos, kuriose toks personažas bent jau nusižudo.
*** Fanfic - fanų kūryba yra labai geras dalykas norint išpopuliarinti savo kūrinį ar daugiau iš jo uždirbti. Tačiau, kad tą padaryti, kūrinyje reikia palikti kažkokį neišpildytą pažadą taip, kad kūrinio vartotojas liktų suintriguotas alternatyvių galimybių, o ne nuviltas.