WTN

Aš labai stengiausi aprašyti filmo "Rūsys" mėmiškumą. Labai. Bet filmas buvo toks lievas, kad net mėgindama apie jį rašyti nagrinėdama tai vienu, tai kitu aspektu, net kurdama galimus patobulinus, vis tiek jutau, kaip tas jo mėmiškumas sunkėsi nepaisydamas laiko ir erdvės ribų. 

Tai jo.

Filmas šūdinas. Ir aš niekada apie jį neparašysiu.

Bent jau parodysiu vieną paveikslą, kurį baigiau jau senokai, bet niekaip neprisiruošiau įkelti į blogą:

(Namai ne mano, katinas ne mano, nuotrauka ne mano, bet paveikslas mano)

(Dalis iš arčiau)

Prieš porą dienų į protmūšį atsinešiau bananą, skalpelį, nailoninio siūlo su adata, adatkotį, pincetą, bei žirkles ir per pertraukas tarp turų siuvinėjau banano "žaizdą" chirurginių mazgų rišimo tobulinimosi vardan.

Sprendžiant iš padavėjos reakcijos vaizdas nebuvo kasdienis.