2013 m. kovo 16 d., šeštadienis

Lėtinio galvos skausmo lepsusai

Pastaruoju metu mano blogas darosi kažkoks keistai medicininis... O_o.
Parašysiu šitą įrašą ir eisiu piešti driežo.
Va, bus tada ir meno kažkiek U_U

Vakar buvau konferencijoje apie nugaros skausmus ir grupiokė nusipirko knygelę apie galvos skausmus, kurią paprašiau man paskolinti savaitgaliu persiskaityti. :D Ačiū labai, Brigita, knygą grąžinsiu su gardžiu šokoladu :3


Pati knyga yra iš Fast Facts serijos, versta į lietuvių kalbą. Tai yra nebrangių (po 15 svarų, Lietuvoje po 20-30Lt) plonų knygučių serija skirta šeimos gydytojams ar kitiems specialistams prisiminti bendrą vienokių ar kitokių ligų vaizdą. Bet labai tinka ir studentams nepamiršti ką jie mokėsi prieš metus ar du (jeigu kas skaitote iš mano bendramokslių ar jaunesnių kursų (nors tuo kažkaip abejoju, bet niekada negali žinoti :D), tai mokytis jos visiškai netinka - per siaura, faktai daugiau konstatuojami nei aiškinami. Nebent zubrinti galima... :) ).



Neturiu visiškai jokių komentarų knygos turiniui, bet lietuviškas vertimas vietomis buvo... Google translate lygio :)

Kai kurias vietas aš išrinkau, jei turite noro galite su manimi komentarų skiltyje pasiginčyti :)
Gif'us ne į temą paėmiau iš čia.

"Tačiau jis [galvos skausmas] dažnai pasitaiko esant staigioms cerebrospinalinio skysčio takų obstrukcijoms, atsiradusioms dėl bet kurios smegenų srities navikų (ypač užpakalinės duobės) arba dėl skilvelių sistemos obstrukcinių pažeidimų, pvz., trečio skilvelio koloidinių cistų, kurias galima sukelti pakeitus padėtį."

LE WTF.

Kokią dar padėtį? Ką keisti? Čia tipo pakeitus galvos padėtį ta koloidinė cista (šiaip sudaranti <1% visų smegenyse randamų auglių, todėl pavyzdžio pasirinkimas labai kosminis), gali kaip nors nuspausti smegenų skysčio nutekėjimą? Jeigu būčiau paprastas žmogus nusipirkęs tokią knygą savišvietai apie mane kankinatį galvos skausmą pradėčiau baimintis, kad man tokios cistos ims augti galvoje vien nuo jos sukiojimo -____o

x_x
sekanti knygos pastraipa "smegenėlių migdolinės liaukos bluokuoja didžiąją angą*.

....

Iš anglų kalbos smegenėlių tonziles išvertė kaip smegenėlių migdolines liaukas.... :D


12 psl (dabar bus su puslapiais :D):
"Taip galima nustatyti padidėjusį cerebrospinalinio skysčio spaudimą, kuris dažnai būna didesnis negu 200 mm cerebrospinalinio skysčio."

:D mačiau mm Hg stulpelio ir mačiau cm H2O stulpelio (dažniausiai veniniam spaudimui) bet mm cerebrospinalinio skysčio dar nemačiau. 

Cerebrospinalis skystis irgi dažniausiai matuojamas cm H2O, gulinčio žmogaus norma maždaug iki 9-18 cm, stovinčio iki 20-30 cm H2O.


14 psl.: "...paciento sergančio ūmia kaukolės hipotenzija...."

nu jeigu jau taip norėjosi išversti pažodžiui tai buvo galima išversti "vidakaukoline hipotenzija", nors prasmės daugiau nebūtų atsiradę, bent bent jau ne taip akis badytų.

Apie intrakranijinę hipotenziją, kuri ir buvo turėta omenyje, megėjiškai jau rašiau :
https://plus.google.com/114082899761977621810/posts/9FGF6mcTiLj


16 psl.: "Maksilinis sinusitas sukelia gilų veido vidurio skausmą. Priekinių sinusų sukeltas skausmas paprastai prasideda po vienos ar dviejų valandų atsikėlus ryte arba išsišnypštus nosį popiet. Maksilinių sinusų sukeltas skausmas stipriausias keliantis ir sumažėja atsikėlus."

Grrr... mah head hurts.
Jeigu tai būtų knyga iš bibliotekos, tai paimčiau tušinuką ir pataisyčiau:

Maksilinis Etmoidalinis ir sfenoidalinis sinusitas sukelia gilų veido vidurio skausmą. Priekinių sinusų Maksiliarinio sinusito sukeltas skausmas paprastai prasideda po vienos ar dviejų valandų atsikėlus ryte arba išsišnypštus nosį popiet. Maksilinių sinusų Frontalinio sinusito sukeltas skausmas stipriausias keliantis ir sumažėja atsikėlus."

:D ir poto sėkmingai ginčyčiausi su bibliotininke kodėl gadinu bibliotekos turtą, lol



16 psl.: "...galima atlikti laikiną arterijos biopsiją."

Biopsija yra tyrimas, kai iš gyvo audinio ar organo išimami mažyčiai audinio gabalėliai, kurie vėliau yra tiriami. Nors iš žmogaus atimami keli kubiniai milimetrai jo kūno, bet su jais galima daug ką padaryti - supjaustyti ir pažiūrėti per mikroskopą, ištirti ar ten ląstelių viduje nesislepia kokia bakterija ar virusas ir panašiai. Biopsiją teoriškai galima atlikti iš bet kurios kūno vietos, nors praktiškai taip nėra daroma (pats organas toks mažas ir lepus, kad ir tie keli mm būtų didelis sužalojimas), arba yra baisu kažko nepažeisti pakeliui duriant (pvz.: smegenų biopsijos daromos tik labai išskirtiniais atvejais, nors kai kuriose vakarų šalyse per daug nesicackina ir daro jas dažniau, nei LT...>_>). 

:D bet kad biopsija būtų laikina - tai yra, tą audinio gabalėlį būtų galima įdėti atgal, tai būtų kosmosas su kosmosiukais pakampėse.

Vertė pažodžiui iš "temporal artery biopsy", kas lietuviškai turėtų skambėti smilkininės arterijos biopsija :) ... 


16 spl. "Biopsijos nulemti pasikeitimai pasireikš po kelių dienų, o diagnozę pagrįs reakcija į didelę steroidų dozę, praėjus nakčiai."

Čia buvo turėta omenyje, kad jeigu šeimos gydytojo kabinete yra pacientas, kuriam įtariamas temporalinis arteriitas, tai jam galima suleisti vienkartinę tam tikrų vaistų dozę ir ryte pasiskambinti ar vis dar galvą skauda - jei neskauda, tai maždaug galima būtų jau rašyti diagnozę.
Bet vis tiek, sakinys juokingas, nes išverstas taip, tarsi ta biopsija paveiks teigiamai taip pat, tarsi vaistai :D
O omenyje tikriausiai turėta, kad biopsijos duomenys iš specialistų ateis tik po kelių dienų (realybėje tai po savaičių... :o) .

16 puslapi, tu man kaip daili 16-metė blondinė. Tokia naivi, bet kupina paslapčių, kurias norisi atskleisti ir minčių, kurias geriau būtų pasilaikyti sau. 


17-18 psl., Aš juos tiesiog paliksiu ramybėje, ten visko tiek daug, kad net nežinau nuo ko pradėti xD
19 psl. "Insultas. Galvos skausmas yra dažnas smūgio sindromas."

Eik tu sau, negali būti. Nebūčiau pagalvojusi, kad nuo smūgio skauda.

:D Vertėjas nežinojo, kad "stroke" angliškai tiek literatūroje, tiek ir šnekamojoje kalboje, trumpai vadinamas insultas. 


20psl. "Vidinės miego arterijos disekacijos pasekmės įprastai būna teigiamos, tačiau ūminis išeminis insultas gali sukelti nuolatinį neurologinį deficitą ar net mirtį".

Teigiamos pasekmės? WHAT?... niekaip nesuprantu iš ko čia tiksliai taip į lankas išversta. Galima būtų pagalvoti, kad kartais gal ir visai gerai, jei ta arterija disekuoja ...

Realiai, matyt čia kažkas buvo bandyta parašyti apie negrėsmingus liekamuosius reiškinius...


44 psl: ...atliekant vienus naujausių, svarbiausių ir įspūdingiausių migrenos tyrimų....

Dar tie tyrimai matyt yra maloniausi, gražiausi, spalvočiausi ir daugiaraidiškiausi.

Bet matyt nėra patikimiausi, tiksliausi, nešališkiausi ir pakartotajimiškiausi :D


48 psl: "Besileidžiančios šios grandinės projekcijos kontroliuoja nugaros smegenų ir trišakio užpakalinio rago skausmą perduodančius neuronus ir yra tiek opiatų, tiek stimuliavimo nulemto skausmo malšinimo tarpininkės."


...

aš net du anatomijos vadovėlius ir atlasą išsitraukiu ieškodama trišakio užpakalinio nugaros smegenų rago, bet tokio neradau. 

Tai arba čia kažkoks vertimo metu atsiradęs naujadaras, arba man reikia grįžti į pirmą kursą :D


55 psl.: "Per stiprius migrenos priepuolius dažnai patiriamas pykinimas ir vėmimas, kuriuos sukelia sustojusi virškinimo sistema."

...
sustojusi...

...
jaučiuosi tarsi skaityčiau virškinimo fermentų reklamą.



68 psl. "...karščiavimo inkoordinacija...".

o_6 
suprantu, kad omenyje turimas toks karščiavimas, kuris atrodo neturintis jokios priežasties, ir nepasiduoda gydymui įprastinėmis priemonėmis, bet vis tiek tokį jį apibūdinantį terminą lietuviškai matau pirmą kartą.

Skamba gana mandrai.
Kaip koks burtažodis.
           ✸
     ⋆ ✳ 
✺★ incoordinatio!  ✦✮✴
                ❊
          ✫



71 psl.: "Botulino toksinas netinka turintiems nervų ir raumenų mazgų sutrikimų ir vartojantiems medžiagas, kurios trikdo nervų ir raumenų impulsų perdavimą."

:D raumenų mazgai XD
Jei tokius turėčiau nenorėčiau išvis nieko vartoti :)


78 psl.: "Lėtinio kasdienio galvos skausmo ligoniai, turintys sunkų depresinį sutrikimą arbą kurių įvertinimas pagal Beko depresijos skalę nenormalus, labiau kenčia 3-6 mėnesius negu nesergantys depresija."

... kaip suprasti labiau kenčia? Čia kad ilgiau kenčia? Apskritai kaip apibrėžiama paciento kančia? o_O

Tai tiek va.

2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Šeimos gydytojų audito ataskaitos įdomybės

Sugalvojau pradėti vaikščioti - kasdien po valandą, dvi. Nelabai turiu noro sportuoti klube ir panašiai, bet manau, kad vaikščiojimas man visai tinka. Bent iki tol, kol koks nors Vilniaus baseinas vėl pasiūlys akciją-atrakciją ir nebrangų abonimentą :D yeah.

Štai vakar į ėjimo maršrutą įtraukiau Jeruzalės skulptūrų parką, šiandien apžiūrėjau viename iš tų apleistų-pastatų-griaučių kažkieno įrengtą karvelidę (namuką auginti balandžiams). Kai buvau maža tokiose vietose galėdavai rasti tik kakučių, penkių centimetrų stiklo duženų sluoksnį ir prastų grafičių šešis su puse sluoksnio. Dabar grafičių tiek pat, nors jie atrodo kiek geriau, bet užtat stiklo - nepalyginamai mažiau ir pavyksta pamatyti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: urban-garden (tokio pastato aukštas užpiltas juodžemiu ir gretimo namo gyventojai augina bulves ar paprikas) ar ką nors panašaus.

Kai tokius dalykus apima beveik religinis pojūtis, supranti, kad žmogus yra daug įdomesnis padaras, nei galėtum pagalvoti iš pradžių. Ir tada džiaugiesi, kad su savimi nepasiėmiai fotoaparatao ar mobilaus telefono, nes nufotografuodamas tarsi suterštum visą paslaptį, tarsi išduotum tuos žmones, kurie išnaudoja tokius vaiduoklius mažytiems nuosaviems zoo ir botanikos sodams. Ir tuo pačiu metu nusipurtai nuo minties, kad, o, blyn, taigi jei kas iš nugaros pripultų, pagalbos nei prisišauktum, nei spėtum paskambinti, jei ištrūktum nors trumpam.

Nors šiandien dėl tokio badziojimosi per kardiologijos pratybas man labai pavargo kojos ir neiškentusi iš jų pasiploviau pusvalandžiu anksčiau (kas labai išgąsdino porą mano grupiokių, nes kažkaip aš patapau tuo žmogumi, kuris lanko "visas paskaitas" (ė, yra tokių ir daugiau U_U)... ...šiandien labai knietėjo naglai įlįsti ne į savo kurso laisvo dalyko paskaitą, kurios ir dalykas labai įdomaus, ir skaito charizmatiškas dėstytojas, bet visai džiaugiuosi, kad neėjau, nes eidama namo dar vieną katuką ištraukiau iš duobės (durnelis įkrito tikriausiai gaudydamas tuos jau minėtus balandžius), toks visas sulysęs buvo, bet nesustiręs (kas man labai keista atrodė, nes lauke apie -4), bet jis nudūmė savo reikalais, vos padėjau jį ant žemės. Gal ir gerai, Tapkius (mūsų kica) dar užpavydėtų. Gerai, kad neapdraskė/neapkramtė/neapseiliojo :D)

Sometimes I am so stupid. 

Taip, apie ką aš čia. A, taip, išėjau iš pratybų (ach, kokia išpažintis), bet tą likusį pusvalandį nusprendžiau kaip nors vis tiek išnaudoti, tik laaabai tingėjau skaityti ką nors apie tą pačią kardio (antra išpažintis!), bet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės puslapyje aptikau įdomų pranešimą spaudai, kad baigtas auditas dėl šeimos gydytojų. Tai be le kaip sėdau jo ataskaitos skaityti, bo noriu rinktis šeimos medicinos rezidentūrą.

(Čia va labais dailios moters nuotrauka visiems tiems, kuriems įdomu skaityti tik antrą įrašo dalį ir pirminė blevyzga "exciting wanderings of enorca" yra visai neaktualūs :P Skirtukas čia, skirtukas!)

Jeigu turite laiko labai rekomenduoju paskaityti išvadas (jos yra ataskaitos pradžioje) ir permesti akimis priedus (jie yra ataskaitos pabaigoje). Iš to, kas yra per vidurį, išrankiojau man asmeniškai įdomesnes pasirodžiusias dalis:


11 ataskaitos puslapis: „Šalies gyventojų, pasirinkusių šeimos gydytojus, skaičius pamažu didėja: 2006 m. šeimos gydytojai paslaugas teikė 64 proc. gyventojų, 2012 m. birželio mėn. – 83 proc. gyventojų. Likusieji gyventojai tebėra pasirinkę vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojus. Pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje 2011 m. buvo suteikta 68 proc. visų ambulatorinių paslaugų“

Labai įdomus tas augimas, bet kaip vertinti tuos 68% net nežinau. Kai kas teigia, kad tai turėtų būti 90%... Reikės sekti ateities ataskaitas ir žiūrėti kaip keisis šitas skaičiukas.

12 psl: „Jeigu vienas šeimos gydytojas aptarnautų daugiausiai 1 550 pacientų, tai 10-čiai tūkst. pacientų reikėtų 6,6 šeimos gydytojo. Šalyje 2012 m. birželio mėnesį 10-čiai tūkst. pacientų vidutiniškai teko 7,4 šeimos gydytojo. Todėl šiuo metu šeimos gydytojų skaičius Lietuvoje yra pakankamas.
 Šeimos gydytojų skaičius, tenkantis 10-čiai tūkst. pacientų, tarp daugiausia ir mažiausia šeimos gydytojų turinčių savivaldybių skiriasi daugiau kaip tris kartus: mažiausias šeimos gydytojų skaičius yra Šilalės rajono savivaldybėje – 4,1, didžiausias Jurbarko rajono savivaldybėje – 13,6.“

Oba, pakankamas skaičius? Kažkaip įtartina, skaitome toliau:

13 psl: „12 proc. šeimos gydytojų apylinkių turėjo du kartus mažiau pacientų nei numato minimalus normatyvas (mažiau nei 500 pacientų). 7 proc. visų šeimos gydytojų apylinkių turėjo daugiau nei 2 tūkst. pacientų – tokios apylinkės, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos nuomone, yra per didelės. Buvo atvejų, kai šeimos gydytojų apylinkių dydis nesiekė 100 arba viršijo 3 tūkst. pacientų. Daugiausiai mažų apylinkių suformuota miestuose (Vilniuje, Kaune), o didelių apylinkių – rajonuose (Šalčininkų r., Pakruojo r.).“

A, tai nors gydytojų yra, bet dalis jų turi labai mažai pacientų. Bet iš kitos pusės - turėti 100 sunkių pacientų gali būti sunkiau, nei turėti 1000 "normalių". Bet su tomis didelėmis apylinkėmis, tai tikrai kažkaip įtartina - juk net jeigu tie žmonės ir neserga, bet jie vis tiek turi gauti profilaktinius patikrinimus  ir konsultacijas sveikatos klausimais: jie negali kažkur "kaboti".

15 psl: „Mažesnis nei nustatyta šeimos gydytojo aptarnaujamų pacientų skaičius nesudaro prielaidų pacientams suteikti daugiau paslaugų, bet priešingai – gali apsunkinti paslaugų prieinamumą, nes gydytojai dirba trumpiau ar rečiau (pavyzdžiui, 2 val. per dieną, 4 val. Kas antrą darbo dieną, 4 val. vieną kartą per savaitę). Pacientams, kurių šeimos gydytojai turi daugiau nei nustatyta pacientų, sudėtinga patekti pas gydytoją dėl eilių.


Hmm.... Ne visai į temą, bet netoli mano namų yra privatus ANG (LOR) gydytojo kabinetas, kuris dirba darbo dienomis 17-19 - gydytojas jame aiškiai darbuojasi po "pagrindinio" savo darbo. Kaip suprantu šitas auditas aiškinosi ir privačių šeimos medicinos "centriukų" darbą, tai gal dėl to tokie keisti darbo laikai ir išėjo (kai gydytojas dar kažkur prisiduria, jei tik fiziškai pajėgia). O gal ir ne. 
Privati praktika nėra blogai ir negali tokia būti, bet kažkaip paskutiniu metu vis pasigirsti kosminių pasiūlymų LT ją panaikinti vietoje to, kad geriau sutvarkyti teisminę bazę ir panašiai. ... ... njo :D Ar pastebite kiek daug sprendimų mes lietuviai bandome spręsti pagal principus "uždrausim ir nebebus" ir "tegul daro ką nori, bet man į akis nelenda"? :D

18 psl: „Taigi, Sveikatos apsaugos ministerija neturi tikslios informacijos apie laisvas šeimos gydytojų darbo vietas savivaldybėse ir (ar) gydymo įstaigose ir duomenų, kiek šeimos gydytojų turėjo būti 2010–2012 m. Lietuvoje, kad būtų patenkintas pirminės asmens sveikatos priežiūros poreikis. Taip pat neturi duomenų, koks šeimos gydytojų poreikis bus po penkerių, dešimties ir t. t. Metų. Nors pagal mūsų apskaičiavimus šiuo metu šalyje pakanka šeimos gydytojų, tačiau ilgalaikis šeimos gydytojų planavimas būtinas, nes 2010 m. 40 proc. šeimos gydytojų buvo 55 m. amžiaus ir vyresni, vidutinis šeimos gydytojo amžius 2010 m. buvo 50 metų, o 2025 m. 70 proc. šių gydytojų bus pensinio amžiaus. Be to, reikia vertinti ir tai, kad profesinę veiklą nutrauks ne visi 66 metų sulaukę gydytojai.

Wow. Ok, tai gana akivaizdu, bet vis tiek wow, kai pamatai konkrečius skaičius ant popieriaus kompiuterio ekrane. Su tuo "niekas nieko nežino ir niekas nieko neskaičiuoja" tai nieko naujo (dėl tokių neskaičiavimų kai kurios Skandinavų šalys dabar labai noriai ir laukia medikų iš Lietuvėlės xD). Bet... o kaip tu suskaičiuosi? Ir jeigu suskaičiuoti įmanoma, tai kokia atsakomybe turėtų atsakyti tie, kurie suskaičiuotų blogai?..

21 psl. „Baigusių rezidentūrą šeimos gydytojų skaičius 2012 m., palyginti su 2010 m., išaugo daugiau nei dvigubai: 2010 m. baigė 23, o 2012 m. – 52 šeimos gydytojai (2011 m. jų buvo 30). 2010–2012 m. šeimos medicinos rezidentūros studijas nutraukė arba sustabdė 68 gydytojai rezidentai (90 proc. šių rezidentų – Lietuvos sveikatos mokslų universitete).
Jauni gydytojai, baigę rezidentūros studijas, nelinkę įsidarbinti rajonų gydymo įstaigose.
Šiose įstaigose norėtų įsidarbinti tik 3 proc. apklaustų medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų. Apklausoje dalyvavę jauni gydytojai nurodė šias pagrindines priežastis, kodėl nenorėtų dirbti rajone:
  •  mažos profesinio tobulėjimo galimybės – 74 proc.;
  • mažos karjeros galimybės – 69 proc.;
  • blogesnės pacientų ištyrimo galimybės – 68 proc.;
  • mažos gydytojų kompetencijų realizavimo galimybės – 67 proc.;
  • mažas darbo užmokestis – 53 proc.;
  • kitos priežastys (sukurta šeima, įsigytas būstas, neigiamas požiūris į darbą rajone) – 15 proc. /.../

Dauguma (84 proc.) apklaustų savivaldybių nurodė pagrindines taikytas priemones, siekiant išspręsti šeimos gydytojų trūkumą:
  • didesnį darbo užmokestį – 52 proc.;
  • transporto išlaidų kompensaciją – 35 proc.;
  • būsto suteikimą – 35 proc.;
  • tolesnio mokymosi, kvalifikacijos kėlimo finansinę paramą – 28 proc.;
  • pagalbą įsigyjant ar atnaujinant medicinos įrangą – 26 proc.;
  • apmokėtas rezidentūros studijas ir karjeros galimybes – po 24 proc."

Ok, nekreipiant dėmesio į visą tą "eikite dirbti į provinciją" dalį, tai tas "90 proc. šių rezidentų – Lietuvos sveikatos mokslų universitete" sukėlė štai tokią mano reakciją:

(Labai ironiška, nes man dabar tikrai beprasidedantis migrenos priepuolis (jeigu įrašas koks tai keistas, tai gal bent jau aišku kodėl :D)).

Ok, aš žinau, kad labai didelė dalis studentų renkasi šeimos mediciną kaip antrą rezidentūros variantą neįstoję į norimą specialybę (kokią kardiologiją ar neurologiją), galvodami, kad čia specialybė, kur reikia žinoti visko po truputį ir panašiai (visokie tarybiniai BPG=blogai paruoštas gydytojas, ar pašaipos, kad į šeimos mediciną eina tie, kurie nežino ko nori, ar mokosi per blogai kitiems dalykams irgi nepadeda), ir dėl to meta rezidentūrą vos kai gauna progą įstoti ten, kur nori ar emigruoti (nors apmaudu, nes dažnai turėdami gerus pažymius išstumia tuos, kurie, galbūt ir ne su tokiais gerais pažymiais, bet tikrai nori (ir gali) būti (gerais) šeimos gydytojais, bet čia nieko nepadarysi, visai suprantama yra stoti "kažkur", apsidraudžian)
Bet iš metusių 90% yra būtent Kaune?...
Something is fishy O_o.
:D jei įstosiu į rezidentūrą Kaune, joje būdama rašysiu knygą apie tai, kaip man ten seksis.
Net jei knyga bus penkių sakinių, ji vis tiek bus.

Tik priminkite man, jei pamiršiu, hehe.

25 psl. „Įvertinus 118-os šeimos gydytojų įrašus 368-ių suaugusiųjų asmenų ambulatorinio gydymo istorijose nerasta nė vieno įrašo, pažyminčio, kad šeimos gydytojas profilaktiškai patikrino paciento sveikatą dėl neinfekcinių ligų arba informavo pacientą apie tokius profilaktinius sveikatos tikrinimus. Rastas vienas įrašas, pažymintis, kad profilaktiškai pasitikrinti sveikatą kreipėsi pati pacientė“

O_O la wtf.. WTF. Žmonės, jei šitą skaitote ir dar nežinote, tai profilaktiniai tyrimai yra tokie, kurie atliekami, kai neturite visiškai jokių skundų ir tam tikrą jų skaičių per tam tikrą laiką Jūsų sveikatos draudimas dengia! :/

29 psl. „Keturi penktadaliai šeimos gydytojų, atsakiusių į klausimą, ar pas gydytojus specialistus pacientus konsultacijai siunčia pagrįstai, pažymėjo, kad tai daro nepanaudoję visų savo kompetencijų ligonių tyrimo ir gydymo srityje. Jie nurodė priežastis, kodėl pacientus siunčia pas gydytojus specialistus:
  • nenori prisiimti atsakomybės – 30 proc. atvejų;
  • pageidauja pacientai – 54 proc. atvejų;
  • kompetencijos ir įgūdžių stoka – 22 proc. atvejų;
  • „gydytojas specialistas dirba šalia“ – 17 proc. Atvejų. “



:/ Ataskaitoje netrukus pateikiamas ir atsakomybės vengimo paaiškinimas (vienas iš galimų, kas be ko):

30 psl. „Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos klinikų vadovai, lankytų gydymo įstaigų vadovai pažymėjo, kad šeimos gydytojai dalį pacientų siunčia pas specialistus, norėdami išvengti pacientų skundų, ginčų dėl žalos sveikatai. Mykolo Romerio universiteto 2011 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 86 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus ne dėl to, kad tikrai reikia konsultacijų, bet tik kad apsisaugotų nuo galimo teisinio persekiojimo. Tokie gydytojų veiksmai įvardijami kaip „gynybinė medicina“ – sveikatos apsaugos reiškinys, kai gydytojai siekia apsiginti nuo galimo teisinio persekiojimo iš paciento pusės.“

O va čia tai man patiko, kad ataskaita ta paminėjo. Apie tai būtų galima parašyti atskirą įrašą, bet nesijaučiu galinti tą padaryti asmeniškai su tuo nesusidūrusi - būtų kokie tai naivūs pasvaisčiojimai :)

34 psl. „Šeimos gydytojas apie 22 proc. savo darbo laiko skiria darbams, kuriems nebūtina gydytojo kompetencija (11 priedas), pavyzdžiui, įvairioms statistinėms formoms, pažymoms ir pažymėjimams pildyti, vaistų receptams pratęsiant anksčiau skirtą gydymą išrašyti ir pan.“

He, manyčiau, kad net dar daugiau...

Tai va tiek va įdomybių radau.
O dabar eisiu pabandysiu pamiegoti, antraip nusibaigsiu nuo tos migrenos visiškai @o@.
Pabaigai gražaus vyro nuotrauka, kad neburbėtumėte:


(Ta bučkio taturuotė labai juokinga :D)








2013 m. kovo 11 d., pirmadienis

Su kuo valgomas krūtinės atvaros sindromas

Kažkada labai labai labai seniai žmogaus protėviai vaikščiojo ant keturių kojyčių ir bėdų nematė. Dabar mes turime visai nemažai bėdų dėl to savo bipedalizmo* - tai nugarą skaudą, tai kelių sąnariai susėdivi, tai dar nukrentam iš savo kūno aukščio, t.y. nugriūnam (bo mediciniškai kritimas iš aukščiau (ar nuo laiptų) nėra laikomas griuvimu) ir galvą susitrenkiame.
Na, bent jau rankoms viskas čiki.

O vat ir ne.**


Įsivaizduokite krūtinės ląstos kaulus:
(paveikslėlis, kad būtų lengviau. Šitas grožis paimtas iš čia).

Krūtinės ląsta yra nuostabi kaulų ir kremzlių konstrukcija - sudaryta iš šonkaulių, krūtininės stuburo dalies ir krūtinkaulio. Ant viso šito karkaso, kuris drauge su raumenims saugo širdį ir trapius plaučius , yra tarsi pakabintas vadinamasis pečių, arba viršutinių galūnių lankas - konkrečiai tai po raktikaulį ir mentį, o jau prie šios tvirtinasi žastikaulis - pirmas tos "tikrosios" galūnės (rankos)kaulas.
Viršutiniame paveikslėlyje raktikauliai ir mentys nuspalvinti šiek tiek šviesiau.

Viskas gal būtų ir gerai, bet esmė yra tame, kad mes esame ganėtinai suploti gyvūnai, o viršutinių galūnių pasislinkimas į šonus sudaro tam tikrų keblumų. Vieni iš šių keblumų, kuriuos sukelia anatominė viršutinio šonkaulio ir raktikaulio, bei juos supančių raumenų pozicija, dydis ir panašiai, yra vadinama krūtinės atvaros sindromu. Pati krūtinės atvara yra paprasčiausia "skylė", kuri susidaro krūtinės ląstos viršuje - štai aš ją šiame paveikslėlyje nuspalvinau raudonai:


Šiaip tai anatomiškai tai ta skylė nesivadina atvara, čia tik klinicistai (tai yra medikai, kurie dirba klinikose, ligoninėse, poliklinikose ir panašiai) ją taip vadina, nes iš jos kažkas išeina laukan. Išeina ir iš apatinės "atvaros", bet jie tą ignoruoja, nes ta atvara yra nepalyginamai didesnė ir užspaudimai joje vystosi šiek tiek kitaip (dažniausiai kaip "išspaudimai" -> vidaus organų išvaržos per diafragmos skyles).
Dar galima kabinėtis prie to, kad dažniausiai kas nors yra užspaudžiama ne tiesiogiai toje atvaroje, o šiek tiek aukščiau ar aplink ją. Bet ššššššš.... nežadinkime miegančių kalbininkų.

Kaip matote piešinėlyje viršutinė atvara nėra labai didelė, bet per ją eina labai daug svarbių struktūrų - kraujagyslės, stemplė, trachėja ir taip toliau. Viskas, ko reikia galvai ir rankoms.
Rankoms reikalingi nervai ir kraujagyslės eina labai įdomiai - iš pradžių jie išlenda :
(nervas geltona, kraujagyslė - raudona, vena - mėlyna. 

O tada... Palenda po raktikauliu, kuris juos apsaugo nuo sužalojimų (tiek pats tiesiogiai, tiek dengia visokie raumenys, kurie prie jo tvirtinasi):


Taigi, jeigu įsivaizduojate, kad jeigu raktikaulis dėl kokių nors priežasčių priartėtų arčiau viršutinio šonkaulio ar dar kas nors sumažintų tuos tarpelius , per kuriuos pralenda šios struktūros, ir kad dėl tarpelio/-ių sumažėjimo jos būtų užspaustos ir dėl to negalėtų veikti taip, kaip turi - tuomet krūtinės atvaros sindromą jau beveik perpratote. Tiesą sakant perpratote 90% esmės ir beliko detalės, detalytės ir detalyčiukės su blusinėmis detalyčiukelytėmis. Bet pažadu, kad žemiau detalių lygmens nesileisiu.

Taigi, jei įdomu, kviečiu skaityti toliau.

(čia va dailus sexy undinius atliekantis geriausią krūtinės atvaros sindromo profilaktiką - plaukiojimą. Čia visiems, kurie toliau neskaitys ir galvos, kad jau taip sugaišo laiką. :D daugiau šiandien pamatysite tokių undinių? a? a? aaaaaaa? :D)


Iš šio vadinamojo neurovaskulinio pluošto (nervų+kraujagyslių) >95% atvejų yra suspaudžiami nervai -  peties nervinis rezginys. Aukščiau esančiuose paveikslėliuose iš tikrųjų yra klaida - nervai į ranką ateina ne iš krūtininės stuburo dalies, bet iš kaklinės, tačiau tikiuosi man atleisite už ją, nes norėjau kuo papračšiau, vienu teiginiu, perteikti pačią esmę :D

 teisinimais, teisinimaisi 

Taigi, nugaros smegenys yra stuburo kanale, iš jų lenda taip vadinamosios nervinės šaknelės (per tam tikras skylutes) ir tada duodasi visaip formuodamos jau minėtą rezginį ir kiekvieno 1,5 kurso medicinos studento košmarą, kai dar reikia išmokti tą, iš pažiūros spagečių orgiją:

(Paveikslėlis iš čia. Nervai nupaišyti geltonai - atkreipkite dėmesį, kaip jie pinasi tarpusavyje ir kad praktiškai visi pralenda po raktikauliu. Dar svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jie pralenda tarp dviejų raumenų - priekinio laiptinio raumens (musculus scalenus anterior) ir vidurinio laiptinio raumens (musculus scalenus medius). Paveikslėlyje taip pat gražiai pavaizduota, kad priekinis laiptinis raumuo baigiasi ties pirmo šonkaulio (1st rib) vieta, kuri yra prieš ranką maitinančią poraktikaulinę arteriją, o vidurinis - jau už. Minėti du raumenys rasideda nuo kaklo slankstelių ir nors ne viename aukštyje, bet iš esmės vienoje tiesėje - taip susiformuoja tarsi trikampė anga - apatinė kraštinė yra 1-as šonkaulis su per vidurį gulinčia arterija, o šoninės - šie du raumenys. Taigi, viskas, kas keičia šių kraštinių ilgį, keičia ir angos dydį. Angai mažėjant, nervai spaudžiami.)

Kas gali sumažinti angą?
Anga gali būti sumažėjusi dėl įgimtų ir įgytų priežasčių. Dar priežastis galima santykinai skirstyti į tas, kurios yra dėl kaulinės kraštinės patologijos ir tos, kurios yra dėl raumeninės. Kai kurie autoriai dar skirsto pagal tai kur tos priežastys, kurios spaudžia neurovaskulinį pluoštelį yra.

Čia jau mano "menas" vaizduojantis minėtą angą:
du raumenys (raudonos sienos), apačioje kaulas su kraujagysle ir nervais (geltonais burbuliukais). Super paprasta, bet tikiuosi, kad ir aišku.

(Jei jums šis piešinyes atrodo kaip triakė klykianti smaili galva, kuri apsivyniojo kaklą chaki spalvos šaliku, tai aš manau, kad tai taip pat normalu, kaip kad pasakytumėte, kad čia atrodo, kaip tarplaiptinis tarpas su pavaizduotu pirmu šonkauliu, poraktikauline arterija ir simboliniais nervais...)


Kaulinės yra dažniausiai tokios:
1) pridėtinis kaklo šonkaulis. 
Yra žmonių, kurie turi kakle šonkaulių - iš išvaizdos nepasakysi, bet dėl to jų kaklai tampa mažai lankstūs, nors juos yra ganėtinai sunku pasmaugti ar pakarti (viduramžiais per raganų medžiokles tai buvo puikus jų "demoniškumo" įrodymas ir pretekstas sudeginti, ko "dėka" šiandien ši paveldima anatominė variacija tarp Europiečių yra ganėtinai reta). 
Bet čia omenyje turiu kai ką kito - iš paskutinio (septino) kaklo slankstelio prasidedanti ir prie pirmo krūtininio, jau tikro, šonkaulio, priaugantį šonkauliuką. Jis dažniausiai priauga už arterijos, taip pastumdamas ją į priekį, ir tuo pačiu padarydamas mažiau vietos nervams!
Laimė, pridėtinis šonkaulis gali būti tik įgimtas, užsiauginti tokį gyvenimo eigoje vargu ar išeitų. Tikrai vargu.

(žydra - tai raiščiai ar sąnariukas, kuris susidaro neįprastoje jungtyje).

2) Kartais nereikia ir kaklinio šonkaulio - patys kaklo slanksteliai turi skersines ataugas - tai ne kas kitas, kaip šonkaulių rudimentai. Skersinė atauga, gali būti įgimtai didelė, ir nors negalinti pasigirti tikro šonkaulio anatominėmis savybėmis, bet vis tiek lenda palei jo eigą ir užimą brangią vietą.
Skersinės ataugos gali gyvenimo eigoje paaugti - nors organizmas nemoka auginti naujų kaulų, bet moka didinti ar mažinti jų dalis, priklausomai nuo apkrovos (o kaklinių slankstelių skersinės ataugos dar yra labai ypatingos). Įvairios išaugos, ypač jei yra arti sąnarių ar jei įeina į jų sudėtį, gali imti augti ir visai nereikalingai dėl sąnario ligos.


3) Pirmas šonkaulis gali būti koks nors anomališkas. Šios anomalijos gali būti įgimtos, arba įgytos - pvz.: šonkaulis būti lūžęs ir kreivai suaugęs.  Po žodžiu "anomalija" gali slėptis laaaabai daug kas. Anomališkas gali būti ir raktikaulis - pvz.: dviragis arba dvigubas.


Raumeninės priežastys:
1) Priekinio ar užpakalinio laiptinio raumens (dažniausiai jų sausgyslių) anomalijos - gali būti įgimtos arba įgytos. Įgytos gali vystytis dėl raumenų pažeidimų (pvz.: kažkas juos įpjovė ir jie sugijo per randą), sisteminių ligų (tai tokios ligos, kurios veikia visą organizmą), o kartais ir vien dėl to, jog yra per mažai naudojami - tuomet jie nuslopsta, juos nebesunku paspausti išoriniam spaudimui, tai jis juos ir spaudžia, suspaudžia kartu ir kas yra tarp jų:


Arba, kai jie kaip tik labai "užkačialinami" tuomet jie patys ima spausti:


Jeigu dabar svarstote ką šitie raumenys daro, tai drauge su dar trečiu (užpakaliniu, kuris pasibaigia ties antru šonkauliu), jų atliekamus judesius labai gražiai parodo šitas video):



Beje, dar viena įdomybė su tais laiptiniais raumenimis - kokiuose aukščiuose jie konkrečiai prasideda nuo kaklo slankstelių ir kiek jų vienas raumuo apima labai priklauso nuo konkretaus žmogaus.

O ~30% žmonių vienoje ar kitoje pusėje turi dar vieną, mažąjį laiptinį raumenį (musculus scalenus minimus) - 1% abiejose pusėse.
Jis dar vadinamas pleuraliniu (plautiniu) laiptiniu raumeniu, Sibsono raumeniu, Albino raumeniu ir dar kaip tik nevadinamas - kartais vienas ar kitas pavadinamas labiau taikomas, jei jis artimesnis jį aprašiusiam autoriui (pvz.: Sibsonui ar Albinui), bet, kadangi dažniausiai pats raumuo bėdų nedaro, tai giliai ir nesigilinama. Nebent Jums labai pasiseks ir jūsų krūtinės ir kaklo kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso vaizdus nagrinės labai geras ir kruopštus radiologas arba Jums labai nepasiseks ir jūsų lavoną nagrinės nuobodžiaujantis anatomas (nors vėlgi, dėl požiūrio į sėkmę, kaip ir dėl skonio nesiginčijama... :l )
Raumuo dažniausiai būna prisišliejęs už priekinio laiptinio raumens, todėl kartais, kai atmetamos visos kitos peties rezginio užspaudimo priežastys ir jis yra randamas - tai ir apkaltinamas vien už tai, kad toks yra.

Dar būtų galima pridėti ir trečią grupių priežastį - tarpą gali sumažinti koks nors augliukas. Arba gali išsiplėsti arterijos spindis - dėl aneurizmos. Apie aneurizmas parašysiu kada nors ateityje :)

(Visiems, kurie pavargo - triušis su gelbėjimosi liemene! Daugiau šito žiauraus mielumo čia)


Taigi, kas būna, kai šis nervinis pluoštelis yra užspaudžiamas?

Skaaaauda.

Esate kada užsigavę alkūnę taip, kad per visą dilbį skausmas nukratė? Ne? O dantį skaudėjo? Aha, va kaip skauda. Kai jau kaip reikiant spaudžia nervus.

Laimė dažniausiai spaudimas neišsivysto per naktį - dažniausiai po truputį ir dar prieš pradedant skaudėti ima po ranką ar jos dalį tarsi skruzdelytės bėgioti, arba atrodo, kad degina, o kartais dar atrodo, kad pirštai kažkokie nejautrūs ar nerangūs pasidarė. Kartais simptomai vystosi iš lėto nenutrūkstamai, o kartais būna pagerėjimų - pvz.: užsispaudžia tik tada, kai raumuo pavargsta - ryte neskauda, o vakare jau skauda.

("Smuikininko skausmas". Ne kas kitas, kaip tipiškas skaleninis skausmas)

Skausmas ir keisti pojūčiai priklauso nuo to, kurios nervinio pluoštelio dalis yra spaudžiamos. Pvz.: jei spaudžiamas tik mano paišyto trikampio viršus - skaudės apie mentį ir kaklą, jei spaudžiama tik apačia - skaudės mažylį su bevardžiu. O gali skaudėti viską, ką tas pluoštas įnervuoja.
Dažniausiai kai kreipiamasi į neurologą aiškinamasi pirmiausiai kokiame aukštyje nervai yra užspausti - pavyzdžiui tas bevardis ir mažylis gali skaudėti, nes juos įnervuojantys nervai gali būti užspausti ties riešu, ties alkūne. Gali būti pakenkti dar nugaros smegenyse, o gali ši viso pakenkimas būti galvos smegenyse ar tik pačiame suvokime - tiek fiziniame lygmenyje, tiek psichiniame. Jei mėgstate detektyvus - neurologija pats tas.

Dažniausiai galioja taisyklė, kad kuo aukščiau kažkas negerai - tuo didesnis plotas tolyn tą jaučią. 

(Štai neblogas pavyzdys (iš čia), kuriame nervai pavaizduoti paviršiuje ir skirtingomis spalvomis nuspalvinta kokius raumenis jie įnervuoja ir odos jutimus. Kyla klausimas kodėl pradžia yra nuspalvinta ruda? O todėl, kad rezginiu tai vadinama ne tik dėl to, kad ten nervai plika akimi matomai pinasi, jie tą daro net ir atskirų ląstelių ataugėlių lygmenyje ir bet kokie skirstymai būna tik orientacinio pobūdžio).

Skausmas yra pavojingas ne tik pats iš savęs (trukdo susikaupti, alina), bet ir tuo, kad dėl jo raumenys refleksiškai įsitempia - nuolatos įtempti rankų ir pečių lanko raumenys keičia kitas artimas anatomines struktūras - teisingai, skauda dar daugiau - dažniausiai apatinį žandikaulį, sprandą, galvą - galvos skausmui būdinga tai, kad jis nepraeina nuo įprastinių vaistų nuo galvos skausmo ir dėl to dažnai yra maišomas su migrena (mano senas įrašas apie migreną).
Skausmai ir keisti pojūčiai ypač sustiprėja pakėlus ištiestą ranką ar pasidėjus ją po galvą.
Kai nervai yra smarkiai užspaudžiami pradeda nykti raumenys - jeigu užspaudimas nebūna sutvarkomas ir raumenys nėra mankštinami pasyviai (o tą yra ganėtinai sunku padaryti) jie atrofuojasi (nyksta) negrįžtamai ir tuomet gydymas gali nebent panaikinti/sumažinti skausmą, bet tokios, kokia buvo funkcionalios rankos jau negrąžins. 

Kaip diagnozuojama ir gydoma?
Dažniausiai ligą diagnozuoja neurologas, pas kurį žmogus pakliūna nukreiptas šeimos gydytojo - jis įvertina skundus, apžiūri, apčiuopia, atlieka tam tikrus testus ir tyrimus. Dažniausiai neurologas reikalingiausias tam, kad būtų atmestos aukščiau nervinių šaknelių esančių patologijų galimybės (nugaros ir galvos smegenyse).
Neretai suspaudimas ištaisomas dar ir šeimos gydytojo lygmenyje - pvz.: jeigu dėl kažko smarkiai įsitempė pečių raumenys (kas ir vienkartinio emocinio streso) ir užsivedė uždaras ratas (įsitempę raumenys -> užpaudžiami nervai -> skauda -> raumenys įsitempia...), tai ratą galima nutraukti paskyrus stipresnių nuskausminamųjų, masažą ar net raminamųjų vaistų keliom dienom. 
Jei suspaudimą sukėlė sisteminė liga - gydoma ji, o jei įgimta ar greitai neištaisoma/iš viso neištaisoma įgyta anatominė patologija - operuojama. 90-95% pacientų gydymas būna efektyvus, likusiems tenka mėginti įvairius gydymus ir jų kombinacijas.


Tai ką, dar liko 2% kitų suspaudimų, kai suspaudžiamos dar ir arba tik kraujagyslės - jos nėra tokios lepios, kaip nervai, bet negeležinės.
Arterija einanti į ranką ir pralendanti po raktikauliu taip ir vadinama - poraktikauline (arteria subclavia). Kairėje pusėje ji dažniausiai atsišakoja tiesiai nuo aortos, dešinėje ji yra toliau nuo širdies ir dažniausiai atsišakoja nuo tokio brachiocefalinio kamieno, kuris išvertus reikštų rankos-galvos kamienas, nes jis skyla į dešinę poraktikaulinę ir dešinę bendrąją miego arteriją, kuris, teisingai atspėjote, eina toliau į galvą :)
Aš žinau, kad atspėjote, nesiginčykite.

Užspaudus arteriją pažeistos pusės ranka gauna mažiau kraujo - ji darosi silpnesnė, keičiasi jos spalva, šaltesnė, gali atsirasti tirpimai. Blogiausia yra tai, kad toje spaudimo vietoje yra pažeidžiama ir vidinė kraujagyslės sienelės pusė - taip vadinamoji intima - dėl to gali asirasti krešulių ir jie gali užkimšti kraujotaką į ranką visai arba atitrūkti, keliauti tolyn ir užkimšti smulkesnes kraujagysles. Tai, kad žmoguje nėra kažkokios tai vienos izoliuotos dalies nulemia ir tai, kad tokią patologiją turintiems žmonėms didėja ir kitų arterijų pažeidimo rizika - smegenų insulto, miokardo infarkto ir panašiai.
Gydimas vėlgi - tik išskirtiniais atvejais operacija. O operuojama stengiantis pašalinti užspaudimo priežastį (pvz.: "išlukštenti" ir išimti papildomą šonkaulį), jei neišeina, suformuojama dirbtinė jungtis (šuntas), kuria kraujas apteka užspaustą vietą.

Suspausta gali būti ir vena:

Tik vena eina priešais priekinį laiptinį raumenį... užtat per mažesnį plyšį tarp dviejų kaulų (raktikaulio ir pirmo šonkaulio):


Taigi, mažesnis plyšys - vena labiau maigoma, nei arterija atliekant judesius, kai kilnojama ranka. Dažniausiai paprasti judesiai nei jai pačiai, nei joje esančiam vožtuvėliui, kuris neleidžia kraujui tekėti priešinga linkme, atgal į ranką (nes venose slėgis daug mažesnis, nei arterijose) nieko blogo nedaro. Bet jeigu atliekama judesiai yra staigūs ir didelės jėgos, jeigu jų yra daug (pvz: malkų kapojimas), tai venos pažeidimas yra tik ir tykantis užu kampo, ir kai jis įvyksta ranka ima tinti, skaudėti.  Jeigu susidaro krešulys jis gali atitrūkti, nukeliauti į širdį, o iš ten į plaučius, kur užkimšti stambią arteriją - žmogus gali imti dūsti ar net staiga mirti... o_o

Kaip išvengti viso šito sindromo?

Ražytis. 

Galbūt to ir nejaučiate, bet po pasiražymo raumenys šiek tiek kitaip perskirsto įsitempimą. Geras pasiražymas trunka apie pusę minutės - minutę, bet jeigu taip nedarote neverskite savęs. Tiesiog kitą kartą kai norėsis ražytis stenkitės iš to pajusti malonumą, o kai bus malonu nustebsite kaip visas procesas taps efektyvesnis.

Internete pilna visokių mankštų instrukcijų, kaip dar efektyviau galima ražytis - pagooglinkite "thoracic outlet syndrome" :) Netingėkite paklausti savo gydytojo - jei kankina viršutinės nugaros ar rankų skausmai, jis gali padėti išmokti mankštą ar nukreipti pas specialistą, kuris padės tą padaryti.

O gal kartais kyla noras kažkaip keistai atsistoti, sėdint nors truputį pakelti kojas (pvz.: pakišant po jomis kokią dėžę, kuprinę ar tiesiog užsikeliant ant priešais esančios kėdės kojų skersinio sujungimo)? Tai ne kas kitas, kaip nepatenkintos nervų, limfos, kraujotakos sistemų ir raumenų šauksmas - tai ir pakelkite. Geriau taip padarę mąstykite kodėl kiti taip nedaro (gal pvz.: jie per darbo pertraukas eina pasivaikščioti, o jūs tikrinate veidaknyges visokias), o ne stenkitės nedaryti ir neišsišokti iš aplinkos (nors yra variantas, kad jie taip nedaro būtent dėl to... :)).

(Nugarai yra sveikiau lyginti pakaitomis pakeliant vieną ir kitą koją, nei stovint pasilenkus į priekį. Aišku, galima pakeisti ir lentos aukštį :) Turint tris atramos taškus žmogus stovi stabiliau, nei su keturiais. Netikite? pamėginkite rasti stalą su trim kojom ir vieną patrumpinkite, o tada taip pat padarykite su keturių kojų stalu***).

Taip par reikia vengti monotoniškų judesių ar nuolatinių pozų, ypač kai stovimą/sėdima susikūprinus ar palenkus galvą žemyn. Nusprendus sportuoti siekiant rezultatų tą daryti tik su treneriu - dažnai jie apie tokius sindromus nusimano labai neblogai, nors ir vadina kitokiais vardais :D


* vaikščiojimo dviem kojom.
** jau bebaigiant rašyti šitą įrašą sužinojau, kad krūtinės atvaros sindromas būdingas ir kitiems gyvūnams tam tikromis aplinkybėmis - pvz.: žiurkėms, kurios ką nors labai ilgai graužia pasiteibusios ant užpakalinių kojyčių ir įsikibusios pakeltom letenom, arba katėms ir šunims, kurie pasistoję priekinėmis letenomis remiasi į palangę ilgesingai žvelgdami pro langą.... Bet manau įvadas į temą vis tiek išėjo gana neblogas U_U
*** eksperimentavimas geriausias būdas kažkuom įsitikinti. Rekomenduoju prieš pjaustant stalų kojas pasitarti su kambariokais ar šeimos nariais, nes jie Jūsų susirūpinimą savo krūtines atvara gali palaikyti savo ir aplinkinių psichinės gerovės nevertinimu.

2013 m. kovo 5 d., antradienis

Lietuvoje pagaminta dirbtinė kraujagyslė

Šiandien ligoninėje pamačiau labai įdomų daiktą, apie kurį iki šiol teko tik skaityti arba girdėti - antikvarinę Lietuvoje gamintą dirbtinę kraujagyslę!

Štai taip atrodė dėžutė:

Dirbtinė kraujagyslė
(Paspaudus nuotrauka pasididina)

O viskas prasidėjo nuo to, kad profesorius Alfonsas Dirsė suko galvą iš kur gauti dirbtinių kraujagyslių, mat Tarybų Sąjungoje jų tuo metu negamino. Nusipirkti už užsienio nebuvo taip lengva - ir dėl politinių priežasčių ir dėl kainų.

(Vidus - kraujagyslė celafano maišiuke, nors jis nuo laiko jau trupa (kaip ir celafaninis langelis). Ji labai ilga, bet ją galima trumpinti žirklėmis :))

Taigi jis susipažino su tokiu Kauno instituto vadovu Viktoru Kaplanu, kurio sūnus tekstilės fabrike "Kaspinas" dirbo vyriausiuoju inžinieriumi - jis buvo prikalbintas atidaryti cechą ir gaminti dirbtines kraujagysles iš kaprono ir lavsano (čia tokios sintetinės medžiagos).

(Dėžutės kraštas. Fabrikas stovėjo Skirsnemunėje, miestelyje, kuris turi labai gražų herbą: mėlyname lauke auksinį atgal pasvirusį lauro medelį sukryžiuotą su sidabriniu kalaviju smaigaliu aukštyn.)

Iš pradžių viskas buvo gerai, bet labai greitai, kaip supratau 1964 metais iš Maskvos atėjo nurodymas, kad didžiausia kainą už kurią buvo galima leisti gaminti tokias kraujagysles buvo 3 rubliai. Cechas užsidarė, bet darbuotojai dar iš paruošų pagamino kiek tik galėjo kraujagyslių ir atidavė chirurgams - jų užteko maždaug dar penkiems metams. O tada pradėjo eiti rusiškos dirbtinės kraujagyslės (po maždaug 30 rublių, bet ir jas gaminęs fabrikas ilgai netempė), bet jos chirurgams nepatiko - jei lietuviškos ir buvo iš esmės sugalvoto daikto kopija, bet gera, kiek tai buvo įmanoma, tai rusiškos buvo prastos - kai kurios netgi su alyvos likučiais! Tokios dėti į žmogų, tiesiog negalima, nes tų likučių niekaip nenuvalysi. 

(Ant dėžutės nurodyti 1964 metai)

Šiandien dirbtinės kraujagyslės yra naudojamos šuntavimui, kai nėra galimybės ar laiko panaudoti žmogaus kraujagyslę. Nes nuosava kraujagyslė yra geresnė už šuntą, net jeigu ji ir paiimama iš vietos, kur yra reikalinga, nors ir gyvybiškai nebūtina.

Su paint'u nupiešiau piešinėlių, kad būtų lengviau įsivaizduoti kas maždaug yra šuntavimas. 

Štai yra stambi didžiojo kraujo apytakos rato arterija, kuri išsišakoja į dvi smulkesnes (A ir B), o šios savo ruožtu formuojasi į kraujagyslių tinklą, anas į arteriolių, kuris pereina vėliau į kapiliarų tinklą, tas vėliau vėl "susišakoja" į venulių, venų, ir galiausiai dviem (dažniausiai) stambiom venom grįžta į širdį. Jei dar nesusipainiojote, tai arterijos atsišakoja nuo aortos - iš širdies kairo skilvelio išeinančios visos aortų močios.
Kada nors gal parašysiu ir apie tai.
Gerai, piešinėlis tragiškas ir jei mūsų kraujagyslės būtų tokios kampuotos ir kreivos, tai senai nusibaigtume nuo susidariusių krešulių jose ir panašiai, bet žinokite piešti su tuo mažu laptopo langeliu, kuriame reikia pėlytę stumdyti pirštu ne taip lengva! O, pasiteisinau, miegosiu ramiau :P

(čia rodyklė rodo kraujo tekėjimo krypį)

Tačiau kažkas užkišo A arterijos spindį ir kraujas ja nebeprateka (tas "kažkas" greičiausiai vystėsi dėl rūkymo, sėdimo darbo, streso, aukšto cholesterolio, arba, jei to nebuvo, tai ėmė iš savo bogio kertelės lįsti žmogui sulaukus tik ~65 m.a., bet šiuo metu to "kažko" tapatybės nustatymas nėra esminis dalykas) :


A arterijos maitinamas baseinas iš pradžių liko tuščias (nekreipkite dėmesio į tą mažiuką raudoną likusį galiuką. Čia gamybos brokas :)).
Jeigu baseinas neturi anostomozėmis vadinamų jungčių su kitų arterijų baseinais - vystosi infarktas. Ne visi organai turi tokią prabangą, kaip du maitintojus (pvz.: širdyje tokių anostomozių nėra, smegenyse* ar plaučiuose irgi nelabai). O jeigu turi - tuomet baseinas pildosi per jas (jas apvedžiau žalia spalva):


Čia aš specialiai nuspalvinau balančia spalva - per B kraujagyslę vis tiek gali pratekėti tik tiek kraujo, kiek anksčiau pe ją tekėdavo, o anostomozių vietos yra siauros - taigi kraujo prateka mažiau, nei turėtų patekti į A baseiną. Tačiau infarktas nesivysto - baseino ląstelės leisgyvės, bet nemirusios. Jeigu organizmas sugeba - B kraujagyslė ir žaliai apvestų anostomozes formuojančių kraujagyslyčių spindžiai išplatėja, netgi gali užaugti papildomų atšakų ir A baseinas aprūpinamas krauju "per kitą galą". Taip pat per tą laiką A kraujagyslę užkimšusi kliūtis organizmo gali būti išvalyta ir viskas grįžti į daugiau mažiau senas vėžias.**
Jeigu anostomozių nėra, arba organizmas pats nesusitvarko medicina gali padėti. Apie medikamentinį gydymą čia dabar visai nekalbėsiu, apie chirurginį tik tiek, kiek noriu paaiškinti kas yra tas šuntas. O jis yra naujos kraujagyslės (dirbtinės ar tikros) suformavimas/įsiuvimas, kuria yra apienama kliūtis:

(C - šuntas)

(Valio! kraujas teka!  :D)

Dažniausiai, jei tik galima, A arterija neiškerpama ir neperrišama, nes su laiku ji gali "atsikimšti", o C užsikimšti - tokiu būdu kraujas vis tiek pratekėtų.***

Dirbtinė kraujagyslė visada yra svetimkūnis organizme, kuris bet kada gali sukelti komplikacijų. Viena iš jų yra infekcija, net po to, kai jau operacinės žaizdos yra senai sugijusios. Mat dalis dirbtinių kraujagyslių yra pagamintos iš medžiagų turinčių mažytes mikroporas - jos per mažos, kad per jas nutekėtų kraujas, bet pakankamai didelės, kad į jas įlįstų apsižiūrėti kas čia atsitiko specifinės organizmo ląstelės fibroblastai

Apsižiūri jie ir nusprendžia, kad skylę reikia užlopyti, o tas mažulytis lopiukas jau yra priimtinas namelis apsigyventi kitoms ląstelėms - iš vidinės kraujagyslės pusės, kur teka kraujas, susiformuoja neointima - ji saugo nuo trombų (krešulių), iš išorinės neoadventicija - sintetinės medžiagos lieka tik kaip armatūra suteikianti mechaninio atsparumo.  Bet į tokią skylutę gali patekti ir su krauju nešama pavienė bakterija (tokių  į jį  patenka nuolat) - ir iš žarnyno ar iš išorės. Natūraliai tokių kampų joms pasislėpti labai nedaug, o dabar jos randa tarsi į srovę numestą virvę į kurią gali įsikibti ir išsiropšti į krantą, kol jų nepagavo krokodilas (imuninės ląstelės). Vienos sukelia infekciją iš karto, kitos naglai leidžiasi užmūrijamos augančių organizmo audinių ir tada puola netikėtai.
Dėl to kai kurie gamintojai siūlo tokias krauajgysles, kurios yra pagamintos iš kitokios medžiagos, neturinčios mikroporų ir dėl to negalinčios tapti bakterijų veisykla. Bet tokios niekada negali būti padengtos neointima, dėl to visą laiką, kol yra, būna potenciali krešulio susidarymo vieta, reikia gerti vaistus. (Tiek pirmi, tiek antri implantai iš pradžių būna impregnuoti vaistuose, kurie trukdo vystytis minėtoms komplikacijoms (pvz.: pirmieji: sidabro jonais, antrieji heparinu), bet ilgainiui  (per 4-6 mėn) vaistai baigiasi).
O įvertinus dar ir kitokias galimybes, kartais pacientui ir jo gydytojui tampa labai sunku apsispręsti ir nutarti, kuri iš blogybių yra mažesnė.


(Fibroblastai buitiškai :D)

Nu tai tiek gal ir užtenka,  tikiuosi šiek tiek aiškiau kas tien šuntai ir kokie jie būna :) Esmė atsiminti, kad LT kažkada buvo metas, kai buvo gaminamos dirbtinės kraujagyslės, net jei ir ne iš gero gyvenimo.


* Jeigu šiame paveikslėlyje pavaizduota kraujagyslė būtų smegenyse, tai labai tikėtina, kad A kraujagyslė iki to juodo kamščio dėl slėgio tiesiog trūktų ir kraujas išsilietų į audinius - vystytųsi taip vadinamasis smegenų insultas. Taip yra dėl to, jog smegenyse kraujas teka pagal šiek tiek kitokius dėsnius, nei likusiame organizme - smegenys yra organasesantis aukščiau širdies, jos dar ir labai godžios - per jas prateka bent 20% viso iš širdies išstumto kraujo, o likusius max 80% turi dalintis visas likęs organizmas: raumenys, žarnynas, oda ir panašiai.
** Įspūdingiausias anostomozių pavyzdys yra arterijų rezginiai apie sąnarius - jie yra tokie, kad mums sulenkus sąnarį ir taip užspaudus vienas kraujagysles kraujas pratekėtų pro kitas. Dėl to galūnių infarktai nėra tokie dažni, kaip vidaus organų.
*** Na gerai, kadangi piršto dar mėšlungis nesutraukė, tai nupiešiau ir du kitus dažnus būdus, kaip atkimšti krauajgyslę naudojant svetimkūnius. Pirmas, tai įkišti stentą - vamzdelį, kuris ištempia užsiraukusią kraujagyslę. Dažniausiai jis įkišamas su specialiu instrumentu, kurio gale yra neišpūstas mažas balionėnis, ant kurio yra užmautas suglaustas stentas - balionėliui pasiekus trukdžio vietą jis išpučiamas, stentas išsiskleidžia ir užsifiksuoja, įsitvirtina kraujagyslės sienelėje. Toks smurtinis kraujagyslės ištempas neretai sutrauko jos sienelės raumenukus, dėl to ji gali imti išplėtimo vietoje randėti, likę raumenys proliferuoti (naglai augti į dydį), ir vėl stentą suspausti (kartais ištempimas atliekamas ir be stento, tik su balionėliu), todėl šiandien stentai ir balionėliai dar dengiami tas raumenines skaidulas pridusinančiais vaistais, bet vis tiek dažnai per 1 metus kraujagyslė vėl užsispaudžia. O kartais ne. Paveikslėlis:
Aišku, egizstuoja ir variantas iškirpti pažeistą vietą ir į ją įsiūti naują segmentą:

Realiai dar daug kas egzistuoja :) Čia būtų galima pasakoti ir pasakoti.