2013 m. kovo 5 d., antradienis

Lietuvoje pagaminta dirbtinė kraujagyslė

Šiandien ligoninėje pamačiau labai įdomų daiktą, apie kurį iki šiol teko tik skaityti arba girdėti - antikvarinę Lietuvoje gamintą dirbtinę kraujagyslę!

Štai taip atrodė dėžutė:

Dirbtinė kraujagyslė
(Paspaudus nuotrauka pasididina)

O viskas prasidėjo nuo to, kad profesorius Alfonsas Dirsė suko galvą iš kur gauti dirbtinių kraujagyslių, mat Tarybų Sąjungoje jų tuo metu negamino. Nusipirkti už užsienio nebuvo taip lengva - ir dėl politinių priežasčių ir dėl kainų.

(Vidus - kraujagyslė celafano maišiuke, nors jis nuo laiko jau trupa (kaip ir celafaninis langelis). Ji labai ilga, bet ją galima trumpinti žirklėmis :))

Taigi jis susipažino su tokiu Kauno instituto vadovu Viktoru Kaplanu, kurio sūnus tekstilės fabrike "Kaspinas" dirbo vyriausiuoju inžinieriumi - jis buvo prikalbintas atidaryti cechą ir gaminti dirbtines kraujagysles iš kaprono ir lavsano (čia tokios sintetinės medžiagos).

(Dėžutės kraštas. Fabrikas stovėjo Skirsnemunėje, miestelyje, kuris turi labai gražų herbą: mėlyname lauke auksinį atgal pasvirusį lauro medelį sukryžiuotą su sidabriniu kalaviju smaigaliu aukštyn.)

Iš pradžių viskas buvo gerai, bet labai greitai, kaip supratau 1964 metais iš Maskvos atėjo nurodymas, kad didžiausia kainą už kurią buvo galima leisti gaminti tokias kraujagysles buvo 3 rubliai. Cechas užsidarė, bet darbuotojai dar iš paruošų pagamino kiek tik galėjo kraujagyslių ir atidavė chirurgams - jų užteko maždaug dar penkiems metams. O tada pradėjo eiti rusiškos dirbtinės kraujagyslės (po maždaug 30 rublių, bet ir jas gaminęs fabrikas ilgai netempė), bet jos chirurgams nepatiko - jei lietuviškos ir buvo iš esmės sugalvoto daikto kopija, bet gera, kiek tai buvo įmanoma, tai rusiškos buvo prastos - kai kurios netgi su alyvos likučiais! Tokios dėti į žmogų, tiesiog negalima, nes tų likučių niekaip nenuvalysi. 

(Ant dėžutės nurodyti 1964 metai)

Šiandien dirbtinės kraujagyslės yra naudojamos šuntavimui, kai nėra galimybės ar laiko panaudoti žmogaus kraujagyslę. Nes nuosava kraujagyslė yra geresnė už šuntą, net jeigu ji ir paiimama iš vietos, kur yra reikalinga, nors ir gyvybiškai nebūtina.

Su paint'u nupiešiau piešinėlių, kad būtų lengviau įsivaizduoti kas maždaug yra šuntavimas. 

Štai yra stambi didžiojo kraujo apytakos rato arterija, kuri išsišakoja į dvi smulkesnes (A ir B), o šios savo ruožtu formuojasi į kraujagyslių tinklą, anas į arteriolių, kuris pereina vėliau į kapiliarų tinklą, tas vėliau vėl "susišakoja" į venulių, venų, ir galiausiai dviem (dažniausiai) stambiom venom grįžta į širdį. Jei dar nesusipainiojote, tai arterijos atsišakoja nuo aortos - iš širdies kairo skilvelio išeinančios visos aortų močios.
Kada nors gal parašysiu ir apie tai.
Gerai, piešinėlis tragiškas ir jei mūsų kraujagyslės būtų tokios kampuotos ir kreivos, tai senai nusibaigtume nuo susidariusių krešulių jose ir panašiai, bet žinokite piešti su tuo mažu laptopo langeliu, kuriame reikia pėlytę stumdyti pirštu ne taip lengva! O, pasiteisinau, miegosiu ramiau :P

(čia rodyklė rodo kraujo tekėjimo krypį)

Tačiau kažkas užkišo A arterijos spindį ir kraujas ja nebeprateka (tas "kažkas" greičiausiai vystėsi dėl rūkymo, sėdimo darbo, streso, aukšto cholesterolio, arba, jei to nebuvo, tai ėmė iš savo bogio kertelės lįsti žmogui sulaukus tik ~65 m.a., bet šiuo metu to "kažko" tapatybės nustatymas nėra esminis dalykas) :


A arterijos maitinamas baseinas iš pradžių liko tuščias (nekreipkite dėmesio į tą mažiuką raudoną likusį galiuką. Čia gamybos brokas :)).
Jeigu baseinas neturi anostomozėmis vadinamų jungčių su kitų arterijų baseinais - vystosi infarktas. Ne visi organai turi tokią prabangą, kaip du maitintojus (pvz.: širdyje tokių anostomozių nėra, smegenyse* ar plaučiuose irgi nelabai). O jeigu turi - tuomet baseinas pildosi per jas (jas apvedžiau žalia spalva):


Čia aš specialiai nuspalvinau balančia spalva - per B kraujagyslę vis tiek gali pratekėti tik tiek kraujo, kiek anksčiau pe ją tekėdavo, o anostomozių vietos yra siauros - taigi kraujo prateka mažiau, nei turėtų patekti į A baseiną. Tačiau infarktas nesivysto - baseino ląstelės leisgyvės, bet nemirusios. Jeigu organizmas sugeba - B kraujagyslė ir žaliai apvestų anostomozes formuojančių kraujagyslyčių spindžiai išplatėja, netgi gali užaugti papildomų atšakų ir A baseinas aprūpinamas krauju "per kitą galą". Taip pat per tą laiką A kraujagyslę užkimšusi kliūtis organizmo gali būti išvalyta ir viskas grįžti į daugiau mažiau senas vėžias.**
Jeigu anostomozių nėra, arba organizmas pats nesusitvarko medicina gali padėti. Apie medikamentinį gydymą čia dabar visai nekalbėsiu, apie chirurginį tik tiek, kiek noriu paaiškinti kas yra tas šuntas. O jis yra naujos kraujagyslės (dirbtinės ar tikros) suformavimas/įsiuvimas, kuria yra apienama kliūtis:

(C - šuntas)

(Valio! kraujas teka!  :D)

Dažniausiai, jei tik galima, A arterija neiškerpama ir neperrišama, nes su laiku ji gali "atsikimšti", o C užsikimšti - tokiu būdu kraujas vis tiek pratekėtų.***

Dirbtinė kraujagyslė visada yra svetimkūnis organizme, kuris bet kada gali sukelti komplikacijų. Viena iš jų yra infekcija, net po to, kai jau operacinės žaizdos yra senai sugijusios. Mat dalis dirbtinių kraujagyslių yra pagamintos iš medžiagų turinčių mažytes mikroporas - jos per mažos, kad per jas nutekėtų kraujas, bet pakankamai didelės, kad į jas įlįstų apsižiūrėti kas čia atsitiko specifinės organizmo ląstelės fibroblastai

Apsižiūri jie ir nusprendžia, kad skylę reikia užlopyti, o tas mažulytis lopiukas jau yra priimtinas namelis apsigyventi kitoms ląstelėms - iš vidinės kraujagyslės pusės, kur teka kraujas, susiformuoja neointima - ji saugo nuo trombų (krešulių), iš išorinės neoadventicija - sintetinės medžiagos lieka tik kaip armatūra suteikianti mechaninio atsparumo.  Bet į tokią skylutę gali patekti ir su krauju nešama pavienė bakterija (tokių  į jį  patenka nuolat) - ir iš žarnyno ar iš išorės. Natūraliai tokių kampų joms pasislėpti labai nedaug, o dabar jos randa tarsi į srovę numestą virvę į kurią gali įsikibti ir išsiropšti į krantą, kol jų nepagavo krokodilas (imuninės ląstelės). Vienos sukelia infekciją iš karto, kitos naglai leidžiasi užmūrijamos augančių organizmo audinių ir tada puola netikėtai.
Dėl to kai kurie gamintojai siūlo tokias krauajgysles, kurios yra pagamintos iš kitokios medžiagos, neturinčios mikroporų ir dėl to negalinčios tapti bakterijų veisykla. Bet tokios niekada negali būti padengtos neointima, dėl to visą laiką, kol yra, būna potenciali krešulio susidarymo vieta, reikia gerti vaistus. (Tiek pirmi, tiek antri implantai iš pradžių būna impregnuoti vaistuose, kurie trukdo vystytis minėtoms komplikacijoms (pvz.: pirmieji: sidabro jonais, antrieji heparinu), bet ilgainiui  (per 4-6 mėn) vaistai baigiasi).
O įvertinus dar ir kitokias galimybes, kartais pacientui ir jo gydytojui tampa labai sunku apsispręsti ir nutarti, kuri iš blogybių yra mažesnė.


(Fibroblastai buitiškai :D)

Nu tai tiek gal ir užtenka,  tikiuosi šiek tiek aiškiau kas tien šuntai ir kokie jie būna :) Esmė atsiminti, kad LT kažkada buvo metas, kai buvo gaminamos dirbtinės kraujagyslės, net jei ir ne iš gero gyvenimo.


* Jeigu šiame paveikslėlyje pavaizduota kraujagyslė būtų smegenyse, tai labai tikėtina, kad A kraujagyslė iki to juodo kamščio dėl slėgio tiesiog trūktų ir kraujas išsilietų į audinius - vystytųsi taip vadinamasis smegenų insultas. Taip yra dėl to, jog smegenyse kraujas teka pagal šiek tiek kitokius dėsnius, nei likusiame organizme - smegenys yra organasesantis aukščiau širdies, jos dar ir labai godžios - per jas prateka bent 20% viso iš širdies išstumto kraujo, o likusius max 80% turi dalintis visas likęs organizmas: raumenys, žarnynas, oda ir panašiai.
** Įspūdingiausias anostomozių pavyzdys yra arterijų rezginiai apie sąnarius - jie yra tokie, kad mums sulenkus sąnarį ir taip užspaudus vienas kraujagysles kraujas pratekėtų pro kitas. Dėl to galūnių infarktai nėra tokie dažni, kaip vidaus organų.
*** Na gerai, kadangi piršto dar mėšlungis nesutraukė, tai nupiešiau ir du kitus dažnus būdus, kaip atkimšti krauajgyslę naudojant svetimkūnius. Pirmas, tai įkišti stentą - vamzdelį, kuris ištempia užsiraukusią kraujagyslę. Dažniausiai jis įkišamas su specialiu instrumentu, kurio gale yra neišpūstas mažas balionėnis, ant kurio yra užmautas suglaustas stentas - balionėliui pasiekus trukdžio vietą jis išpučiamas, stentas išsiskleidžia ir užsifiksuoja, įsitvirtina kraujagyslės sienelėje. Toks smurtinis kraujagyslės ištempas neretai sutrauko jos sienelės raumenukus, dėl to ji gali imti išplėtimo vietoje randėti, likę raumenys proliferuoti (naglai augti į dydį), ir vėl stentą suspausti (kartais ištempimas atliekamas ir be stento, tik su balionėliu), todėl šiandien stentai ir balionėliai dar dengiami tas raumenines skaidulas pridusinančiais vaistais, bet vis tiek dažnai per 1 metus kraujagyslė vėl užsispaudžia. O kartais ne. Paveikslėlis:
Aišku, egizstuoja ir variantas iškirpti pažeistą vietą ir į ją įsiūti naują segmentą:

Realiai dar daug kas egzistuoja :) Čia būtų galima pasakoti ir pasakoti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą