Šitos knygos kelionė prasideda čia.

Vis niekaip neprisėdu nupiešti Salomėjai Misei paveikslėlio, kuriame ji iš konteinerio traukia knygas :D Kada nors aš tą tikrai padarysiu! Ta prasme nupiešiu tą piešinį. 

O ieškoti knygų konteineriuose pabandžiau.

Vieną dieną ėjau namo iš fakulteto ir pamačiau šalia vieno namo kaip tik labai gražų švarų konteinerį, kuris manęs neatbaidė fantazijomis apie visokias stabliges ir panašiai. Pakėliau jo dangtį pažiūrėti kas viduje. Šiaip abejoju ar būčiau tą padariusi, jei kažkur sąmonės kamputyje nesisuktų mintis, kad reikia nupiešti tą piešinį ir prieš tai nebūčiau skaičiusi iš vakaro apie fryganus - žmones, kurie maitinasi kitų žmonių išmestu maistu ne iš blogo gyvenimo, o iš kitų per daug gero. Išmetami ne tik sugedę, bet ir prekinės išvaizdos neatitinkantys produktai. Lietuvoje mes taip gerai tik po truputį pradedame gyventi - pas mus neretai ir parduotuvių lentynose voliojasi tokios prekės, kokias renka fryganai, o prie nukainuotų jau tokios, kokių fryganai neiima. Fryganai nuo šiaip šiukšlių rausėjų labiausiai skiriasi gal tuom, kad po savęs nepalieka netvarkos ir nelenda į pvz.: antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Nes teoriškai ten ne šiukšlės - ten perskirstytomos šmutkės ;D

("Fryganintas" maistas. Nuotrauka iš internetų.)

Ok, grįžtam prie konteinerio. 

Jame gulėjo krūva visiškai naujų, bet labai neįdomių knygų. Tokių, kurios iš pradžių knygynuose kainuoja po 45Lt o po to jas po pusmečio nupigina iki 4.99 ir vis tiek niekas neperka. Nes niekas jų neskaito ir tik dulkes renka. 

Dar gulėjo šūsnis kažkokių laiškų iš kurių aš kelis išsitraukiau ir pamėginau skaityti - tai buvo išmesti meilės laiškai. Pasijutau kaip tikra iškrypėlė, kai pradėjau juos skaityti ir greitai numečiau atgal (nors vėliau, kai papasakojau vienai pažįstamai sužinojau kad yra kolekcionierių, kurie tokius daiktus perka ir vėliau svečiams rodo pudrindami smegenis. Tarsi kokia dekoratyvinė giminės istorija sukuriama. Tik neįsivaizduoju kaip tokį daiktą reikėtų iškišti pirkėjui. Rašyti skelbimą: "Parduodu senus meilės laiškus. ~1930 metai. Veiksmas Vlnius-Berlynas. Visuose laiškuose yra meilių homoerotinių fantazijų."*).

Vieną iš mažesnių ir, pažiūrėti, ne beviltiškų nykių knygų vis dėl to parsinešiau namo. 

(TADAM)

Perskaičiau. Netgi. Nors nieko nesupratau.

Tada pagalvojau, kad reikia ją paleisti atgal į laisvę... Kad grįžtų pas saviškius atgal į gentį.

Bet prieš viską apsižiūrėjau, kad knyga išleista ant baisingai gero popieriaus, o tekstai joje užima labai mažai vietos. Tai atsiverčiau atsitiktinę vietą ir pripiešiau mažai su tekstu susijusę iliustraciją (būčiau nupiešusi susijusią, jei būčiau pagavusi apie ką tiek tekstai xD):

(JKarčius nuspalvinau su blizgiu želiniu šutinuku. Dabar galvoju reikėjo ir uodegytės galą apkutuoti -_- )

Bandžiau nufotografuoti, bet neišėjo geriau, nei bandant nuskanuoti:

Ir sakau paliksiu šitą knygelę kur nors viešoje vietoje. Pvz. kitą ketvirtadienį (20 dieną) ~17:00 nueisiu į VeroCafe esantį Gedimino prospekte (Vilniuje), išgersiu kavutės ir išeidama paliksiu šitą knygą ant staliuko. Tad, jei norite - ateikite paimti :) (jeigu turite pasiūlymų geresnei kavinei mielai laukiu. VeroCafe sugalvojau vien todėl, kad manau, jog ten tiesiog neišmes mano paliktos knygos praėjus dviem minutėms nuo mano išėjimo. O gal išmes, kas ten žino. Gyvenimas neteisingas ir nenuspėjamas. Ypač viešose vietose paliktai filosofinei literatūrai).

* Šitas skelbimas visiškai iš lempos ir neturi nieko bendro su tais išmestais laiškais. Konteineryje dar gulėjo ir šiaip buitinių šiukšlių.